Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės UAB „Utenos komunalininkas“ atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei, atsakovui Ž. G., jo atstovui advokatui Valdui Bivainiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-188-839/2017 pagal ieškovės UAB ,,Utenos komunalininkas“ ieškinį atsakovui Ž. G. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė Utenos rajono savivaldybės vietos savivaldos institucijų sprendimais ir pagal su šiomis institucijomis sudarytas sutartis yra paskirta Utenos rajono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi ir jai pavesta pagal vietos savivaldos institucijų nustatytas sąlygas ir tarifus sudaryti sutartis su atliekų turėtojais, surinkti, išvežti ir tvarkyti komunalines atliekas bei antrines žaliavas (Utenos rajono savivaldybės tarybos 2007-11-29 sprendimas Nr. TS-217, 2013-06-27 sprendimas Nr. TS-191, 2002 bei 2007 m. atliekų tvarkymo sutartys).

Pagal Utenos rajono savivaldybės tarybos 2009-01-29 sprendimu Nr. TS-29 patvirtintas Utenos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles numatyta, kad visi atliekų turėtojai privalo naudotis Utenos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema ir sudaryti sutartis su savivaldybės paskirtu operatoriumi dėl komunalinių atliekų tvarkymo (Taisyklių 28, 30 p.). Atliekų išvežimo tarifai taip pat yra patvirtinti Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimais (2009-11-26 Nr. TS-334, 2012-03-29 TS-89, 2016 m. gruodžio 22 d. Nr. TS – 352). Minėti dokumentai prieinami viešai internete http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1106393&p_org=1094&p_fix=y&p_gov=n. Taigi informaciją apie komunalinių atliekų išvežimo sąlygas, tarifus atsakovas galėjo gauti.

Ieškinyje išdėstytų aplinkybių patvirtinimui ieškovas pateikė šiuos įrodymus: Utenos rajono savivaldybės administracijos Daugailių seniūnijos pažymą, atliekų tvarkymo sutartis bei Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimus dėl atliekų tvarkymo Utenos mieste, Kietų buitinių atliekų išvežimo sutartį, mokesčių paskaičiavimo suvestinę, raginimą dėl įsiskolinimo sumokėjimo, PVM sąskaitą – faktūrą, teisinių paslaugų apmokėjimo nurodymą, žyminio mokesčio sumokėjimo nurodymą.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas savo gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) (jo šeimos nariai gyvenamąją vietą šiuo adresu deklaravo iki 2016-11-02). Šalių teiktais paaiškinimais ankstesnė atsakovo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis atsakovas nėra sudaręs su ieškove sutarties dėl buitinių atliekų išvežimo, tačiau ieškovė atsakovo gyvenamosios vietos adresais teikė komunalinių atliekų išvežimo paslaugas. Atsakovas objektyvių duomenų, kad šiomis paslaugomis nesinaudojo ar nebuvo atliekų turėtojas, kaip tai nustato LR Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos, nepateikė. Taigi atsakovas turi įstatyminę pareigą atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Ieškovė rašytiniais pranešimais ragino atsakovą sumokėti skolą, tačiau atsakovas iki šiol su ieškovu nėra atsiskaitęs.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus ir draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę. Kadangi atsakovas geruoju skolos nesumokėjo, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo skolą yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38 str., 6.59 str.).

Atsakovo argumentai, kad dalis skolos turėtų būti atskirai priteista iš jo šeimos narių, nėra pagrįsti. Bylos duomenimis atsakovo santuoka nėra nutraukta, atsakovas duomenų apie faktiškai pasikeitusį gyventojų skaičių jam suteiktame gyventi savivaldybės socialiniame būste ieškovei neteikė, gyventojų registro duomenimis bei kaip nurodė pats atsakovas jo šeimos narių gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini) iki 2016-11-02, o įsiskolinimas paskaičiuotas iki 2016-09-30. Taigi tokie duomenys neleidžia objektyviai nustatyti ir konstatuoti, kad atsakovui suteiktame gyvenamajame būste jis gyveno tik vienas ir skola nepagrįstai paskaičiuota visos šeimos narių atžvilgiu.

Ieškovės pateiktu patikslintu paskaičiavimu atsakovo skola laikotarpiu nuo 2012-07-01 iki 2016-09-30 yra 232,61 EUR (priskaičiuota 232,55 skola ir 0,06 ct skolos likutis po skolos perkėlimo pasikeitus atsakovo gyvenamajam būstui). Ieškiniu buvo prašoma priteisti 236,63 EUR skolą, kuri ieškovės teigimu buvo klaidingai paskaičiuota, tačiau pareiškimo dėl dalies ieškinio atsisakymo ar atsiėmimo nebuvo pateikta, todėl ieškovei priteistina 232,61 EUR skola, o likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Pagal pateiktus duomenis ieškovei suteikta teisinių paslaugų už 372,66 EUR. Pateiktų sąskaitų, mokėjimo dokumentų duomenimis išlaidos patirtos už ieškinio parengimą – 122,66 EUR bei atstovavimą – 250 EUR. Su atsakovo argumentais, kad ieškovės patirtos išlaidos teisinei pagalbai gauti nebuvo būtinos ir neracionalios negalima visiškai sutikti. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės poreikį atstovavimui iš esmės lėmė tai, kad atsakovas pateiktame atsiliepime nurodė su ieškiniu nesutinkantis, nors vėliau poziciją pakeitė ir su ieškiniu sutiko. Kita vertus atsižvelgtina ir į tai, kad su ieškiniu pateiktoje mokesčių paskaičiavimo suvestinėje buvo klaidų dėl gyventojų skaičiaus, kas galėjo iš dalies įtakoti atsakovo poziciją. 2016 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 771 EUR, III ketvirčio - 793,3 EUR, IV ketvirčio - 812,8 EUR, 2017 m. I ketvirčio - 808,7 EUR. Patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2 p. (2,5), 8.19 p. (0,1) numatytais maksimaliais dydžiais, pripažintina, kad teisinių paslaugų užmokesčio sumos tik iš dalies neviršija nustatytus maksimalius dydžius. Ieškovės atstovai rengė ieškinį, atstovavo teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė beveik 2 val. Kaip matyti ieškinio parengimo kaina yra ženkliai mažesnė nei galimas maksimalus užmokesčio dydis, tačiau atstovavimo valandos kaina priklausomai nuo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio buvo nuo 77,1 EUR iki 80,87 EUR, todėl už atstovavimą priteistina suma mažintina nuo 250 EUR iki 160 EUR.

Ieškinys tenkintas 98,3 proc., taigi proporcingai tenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 14,74 EUR žyminio mokesčio ir 277,85 EUR teisinės pagalbos išlaidų (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 ir 9 p., 93 str.).

Pagal CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 str., iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2016-12-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Byloje patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos, nes atsakovui teikiama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba 100 proc. jį atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų, o ieškovei tenkanti į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma nesudaro minimalios valstybei priteistinos sumos (CPK 96 str.).

Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatą teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Ši įstatymo nustatyta teismo teisė teismų praktikoje vertinama kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-925/2002). Kadangi tokiu lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, tai atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtiniais atvejais, nes sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos. Pažymėtina, kad sprendimo atidėjimo ar išdėstymo įvykdymo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo bei teisinio apibrėžtumo principais bei atsižvelgiant į tai, kad jau teismo sprendimu yra nustatyta aplinkybė, jog atsakovas pažeidė prievolę, taigi ir ieškovo teises. Iš bylos nagrinėjimo eigos matyti, kad atsakovas prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą iš esmės išreiškė paskutiniame bylos nagrinėjimo posėdyje ir baigiamųjų kalbų metu, nurodydamas, jog neturi darbo ir negauna pastovių pajamų, turi kitų skolų, todėl atsakovo turtinė padėtis yra itin sunki, atsakovas ieškovui galėtų sumokėti per ilgesnį terminą, taip pat nurodė, kad papildomų duomenų atsakovo turtinei padėčiai įvertinti neteiks.

Vertinant atsakovo turtinę padėtį pagal šioje byloje pateiktus duomenis, teismo nuomone, nėra pakankamo pagrindo teismo sprendimo vykdymo išdėstymui. Iš esmės tik atsakovo teiginiais grindžiama bloga atsakovo turtinė padėtis dar nėra pakankamas pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, įstatymas reikalauja atsižvelgti ir į kitos šalies – ieškovo – padėtį, kad nebūtų pažeisti ir jo teisėti interesai bei pabloginta jo padėtis, t.y. nebūtų pažeisti teisingumo ir lygiateisiškumo principai. Atsakovo skola susidarė nuo 2012 m. Iš bylos duomenų matyti, kad per laikotarpį nuo 2012 m. iki bylos iškėlimo ir per bylos nagrinėjimo laikotarpį, t.y. beveik 6 mėn. (ieškinys atsakovui įteiktas 2017-01-03) atsakovas nėra sumokėjęs ieškovei nei dalies skolos, nors kaip pats nurodė iki 2017 kovo mėnesio dar turėjo darbą. Taigi minėtos aplinkybės neleidžia pagrįstai manyti, kad teismo sprendimas per išdėstymo laikotarpį taip pat bus įvykdytas, juolab, kaip nurodė atsakovas, šiuo metu jis uždarbiauja neoficialiai, taigi jo pajamų išvis nėra galimybės objektyviai nustatyti, o ir gaunant pajamų jis su ieškovu nei iš dalies neatsiskaito. Objektyvių duomenų, kad atsakovas nedarbingas ar iš dalies darbingas ir dėl to jo galimybės įsidarbinti bei gauti pajamas ribotos, byloje nėra pateikta. Nors tai, kad atsakovui teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba leidžia manyti, jog atsakovo turtinė padėtis nėra gera, tačiau byloje nėra pateikta (kaip nurodė atsakovas ir nebus teikiama) daugiau jokių objektyvių duomenų apie išsamesnę atsakovo turtinę padėtį. Pažymėtina, kad nors atsakovas sprendimo įvykdymo išdėstymo būtinybę sieja su negaunamomis pajamomis, tačiau išieškojimas gali būti nukreiptas ne tik į atsakovo gaunamas išmokas, bet ir į kitą turtą – kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, turtines teises, vertybinius popierius, turimas pinigines lėšas, tačiau apie turėjimą ar neturėjimą šioje byloje nėra jokių duomenų. Taigi teismo nuomone, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad į sunkią turtinę padėtį atsakovas pateko dėl objektyvių priežasčių, todėl sprendimo įvykdymo išdėstymas nagrinėjamu atveju galėtų pažeisti ieškovės teisėtus interesus. Kita vertus, susitarimas tarp šalių dėl skolos mokėjimo dalimis gali būti sudarytas ir po teismo sprendimo. Remiantis nurodytais argumentais teismo nuomone nėra pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB ,,Utenos komunalininkas“, įmonės kodas 183606952, naudai: 232,61 EUR (du šimtus trisdešimt du eurus ir 61 ct) skolos už suteiktas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 232,61 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2016-12-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 14,74 EUR (keturiolika eurų ir 74 ct) žyminio mokesčio ir 277,85 EUR (vieną šimtą dvidešimt du eurus ir 66 ct) teisinės pagalbos išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.