- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-20
- Bylos Nr.
- 2S-1765-485/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-03321-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Albinas Čeplinskas
- Skolininkas
- N. L.
- Pareiškėjas
- „Swedbank“
- Suinteresuotas asmuo
- V. L., N. L.
- Kategorijos
- 32.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko, Albino Čeplinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės N. L. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11473-285/2011 pagal pareiškėjo „Swedbank“, AB pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. L., N. L. dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 9 d. nutartimi patenkino kreditoriaus „Swedbank“, AB ir nutarė priverstinai išieškoti iš V. L. ir N. L. 548 494,99 Lt sumą , 6 mėnesių Vilibor ir pridedant 1,700 proc. maržą sutartinių metinių palūkanų už negrąžintą paskolos sumą (514 973,09 Lt), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visos paskolos sumos grąžinimo, 5 proc. įstatyminių palūkanų už priteistą sumą (548 494,99 Lt), skaičiuojant nuo 2011-05-13 iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo ir 135 Lt žyminio mokesčio; priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą V. L. ir N. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – butą, plane 8 , bendras plotas 111,48 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Teismas nustatė, jog 2008-05-28 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120080008556, V. L. ir N. L., užtikrindami 544 000 Lt paskolos, suteiktos jiems pagal 2007-05-17 kredito sutartį Nr. 07-047327-FA, grąžinimą kreditoriui „Swedbank“, AB, įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – butą, 111,48 kv.m. bendro ploto, plane 8, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Įkeisto turto vertė šalių susitarimu – 562 000 Lt. Skolininkai V. L. ir N. L. tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2007-05-17 kredito sutartį Nr. 07-047327-FA, todėl 2011-03-10 hipotekos teisėjos nutartimi Nr. 2-6873-285/2011 areštuotas įkeistas turtas. Skolininkai ir įkeisto turto savininkai V. L. ir N. L. 2011-03-17 buvo įspėti, kad per vieną mėnesį negrąžinus skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. 2011-05-13 gautas kreditoriaus pakartotinis prašymas priverstinai išieškoti 548 494,99 Lt, iš jų: 514 973,09 Lt negrąžintos paskolos, 27 760,44 Lt nesumokėtų palūkanų, 1 621,77 Lt delspinigių už nesumokėtas paskolos dalis, 4 139,69 Lt delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas. Teismas nurodė, jog skolininkai neįvykdė prievolės pagal 2007-05-17 kredito sutartį Nr. 07-047327-FA, grąžinimą kreditoriui „Swedbank“, AB. Paskola nustatytu terminu negrąžinta, ginčo nėra, skola priverstinai išieškotina ne ginčo tvarka, įkeistas turtas priverstinai parduotinas iš varžytynių.
Šalies argumentai
Skolininkė atskiruoju skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti.
Skolininkė nurodo, jog skolininkės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu deklaruota ir skolininkės nepilnamečių vaikų - dukros K. L. bei sūnaus D. L. gyvenamoji vieta. Nekilnojamasis turtas, kurį teismo nutartimi yra leista priverstinai parduoti iš varžytinių yra skolininkės ir jos nepilnamečių vaikų vienintelis gyvenamasis būstas, kuriame jie ir gyvena. Pagal LR CK 3.155 str. 1 dalį, vaikai iki jų pilnametystės yra tėvų prižiūrimi ir pagal įstatymus tėvai yra nepilnamečių vaikų atstovai (LR CK 3.157 str. 1 ir 2 d.). Vaikai turi teisę gyventi kartu su savo tėvais (LR CK 3.161 str. 3 d.), o jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra laikoma jų tėvų ar globėjų (rūpintojų) nuolatinė gyvenamoji vieta (LR CK 2.14 str. 1 d., 3.168 str. 1 d.).Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto bei sandoriai, dėl kurių sudarymo vaikai lieka be gyvenamojo būsto, yra pripažintini negaliojančiais. Skolininkės nuomone, priverstinis išieškojimas iš aukščiau minėtojo nekilnojamojo turto negali būti pradėtas, net jei skola dabartiniu metu yra negrąžinta pilnai. Vykdant išieškojimą bus pažeistos jos nepilnamečių vaikų LR Konstitucijoje įtvirtinti nepilnamečių vaikų apsaugos (LR Konstitucijos 39 str.) bei nuosavybės neliečiamumo (LR Konstitucijos 23 str.) principai. LR CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos apriboja išieškojimą iš fizinio asmens (skolininko) esant sąlygai, kad skolininko šeimos nariai yra invalidai, socialiai remtini asmenys arba skolininkas turi nepilnamečiu vaikų. Ši procesinė garantija taikytina ir skolininkei N. L., kurios deklaruota gyvenamoji vieta yra ir jos dviejų nepilnamečių vaikų deklaruota gyvenamoji vieta. Be aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių, skolininkės nepilnametė dukra K. L. nepaisant visą ko yra neįgali, ko pasėkoje jai yra būtina kasdieninė priežiūra bei turi būti užtikrintos bent minimalios gyvenimo sąlygos. Priverstinai pardavus minėtąjį nekilnojamąjį, tikėtina, jog gyvenamojo ploto netekimas gali iššaukti papildomų skolininkės nepilnametės dukros sveikatos sutrikimų.
Atsiliepimas
Kreditorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Kreditorius nurodo, jog pagal CK 4.192 str. 1 d. teisė nukreipti išieškojimą į hipoteka įkeistą daiktą atsiranda, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas neįvykdo hipoteka užtikrinto įsipareigojimo. CPK 558 str. nustato, kad ši teisė realizuojama hipotekos kreditoriui kreipiantis į hipotekos skyrių su įstatymų reikalavimus atitinkančiu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, pagal kurį hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti ir praneša apie tai raštu hipotekos kreditoriams, kurių prievolių įvykdymui užtikrinti yra įkeistas šis daiktas, įkeisto daikto savininkui ir skolininkui, taip pat daiktą įregistravusiam turto registrui (registrams). Hipotekos teisėjo nutartis kartu su kreditoriaus pareiškimu išieškoti skolą arba perduoti įkeistą daiktą administruoti išsiunčiami vykdyti daikto buvimo vietos antstoliui. Kreditorius Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriui pateikė įrodymus, kad su skolininkais 2007-05-17 sudarė Kredito sutartį Nr. 07-047327-FA, pagal kurią visa skola bankui sudaro 548 494,99 Lt. Kadangi skolininkai prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui neįvykdė ir suteikto kredito iki nustatyto termino negrąžino, o kredito sutarties tinkamas įvykdymas yra užtikrintas hipotekos lakštu Nr. 02120080008556 įkeistu turtu, CK 4.192 str. 1 d. pagrindu kreditorius įgijo teisę kreiptis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Ši hipotekos kreditoriaus teisė buvo realizuota laikantis CK 4.192 str. ir CPK 558 str. reikalavimų. Teisiniai santykiai dėl turto hipotekos ir/ar įkeitimo yra specifinė teisinių santykių sritis, kuri nagrinėjama ne ginčo teisenos tvarka (CPK 442 str. 11 p.), todėl remiantis CPK 443 str. 7 d. bylos dėl hipotekos (kilnojamojo turto įkeitimo) teisinių santykių nagrinėjamos neatsižvelgiant į tai ar bylos nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Todėl skundai bylose dėl hipotekos teisinių santykių galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti hipoteka, turto hipotekos sandorį gali ginčyti CK išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar ginti kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Šią poziciją patvirtina suformuota kasacinio teismo praktika Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-29 nutartyje Nr. 3K-3-523/2005, 2007-05-08 nutartyje Nr. 3K-3-201/2007, 2010-05-28 nutartyje Nr. 3K-3-260/2010. 2010-05-28 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas c. b. Nr. 3K-3-260/2010 taip pat pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje vienareikšmiškai įtvirtintas teisminis precedentas, kad ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad 2008-05-28 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120080008556, V. L. ir N. L., užtikrindami 544 000 Lt paskolos, suteiktos jiems pagal 2007-05-17 kredito sutartį Nr. 07-047327-FA, grąžinimą kreditoriui „Swedbank“, AB, įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – butą, 111,48 kv.m. bendro ploto, plane 8, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Skolininkai V. L. ir N. L. tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2007-05-17 kredito sutartį Nr. 07-047327-FA, todėl 2011-03-10 hipotekos teisėjos nutartimi Nr. 2-6873-285/2011 areštuotas įkeistas turtas. Skolininkai ir įkeisto turto savininkai V. L. ir N. L. 2011-03-17 buvo įspėti, kad per vieną mėnesį negrąžinus skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. 2011-05-13 gautas kreditoriaus pakartotinis prašymas priverstinai išieškoti 548 494,99 Lt skolą. CK 4.192 straipsnyje nustatyta, kad hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas nevykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas bei iš jo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu išieškojimas. Skolos grąžinimo užtikrinimas reiškia, jog, skolininkui skolos negrąžinus, už jį prievolę grąžinti skolą prisiima įkaito davėjas. Skolininkai tinkamai bei laiku neįvykdė prievolės kreditoriui pagal minėtą kredito sutartį, todėl kreditorius įgijo teisę kreiptis į teismo hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo, tiek iš pagrindo skolininko, tiek iš įkeisto turto vertės (CPK 560 straipsnio 1 ir 2 dalys, CK 4.216 straipsnio 1 dalis, 4.219 straipsnio 2 dalis). Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus hipotekos teisėjas areštavo įkeistą hipotekos lakštu turtą o skolininkus ir įkeisto turto savininkus įspėjo, kad negrąžinus skolos per mėnesį nuo įspėjimo (nutarties) įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Skola per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos grąžinta nebuvo. Todėl kreditorius, vadovaudamasis CK 4.192, 6.37 straipsnių, CPK 558 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pateikė pakartotinį prašymą priverstinai išieškoti iš skolininkų negrąžintą skolą, palūkanas ir žyminį mokestį. Gavęs šį pakartotinį kreditoriaus pareiškimą hipotekos teisėjas priėmė skundžiamą nutartį įkeistą turtą parduoti iš varžytynių (CPK 558 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tokią šio priverstinio turto pardavimo proceso eigą, kolegija sprendžia, jog teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įkeisto pagal hipotekos lakštą nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių tvarką ir pažeidimų, kurie būtų pagrindu tenkinti atskirąjį skundą, nepadarė.
Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog įkeistas nekilnojamais turtas yra vienintelė jos šeimos gyvenamoji vieta, todėl nukreipiant išieškojimą į šį turtą, gali būti pažeisti jos nepilnamečių vaikų interesai. Tokius apeliantės argumentus kolegija atmeta kaip nepagrįstus, kadangi apeliantė yra įkeisto turto bendrasavininkė, kuri savo noru ir laisva valia suvaržė savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrino savo prievolės kreditoriui įvykdymą. Pati skolininkė patvirtinto, jog kreditas nebuvo grąžintas laiku ir tinkamai. Atsižvelgiant į tai, CK 4.192 str. 1 d. įtvirtina hipotekos kreditoriaus teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui. Šiuo atveju, hipotekos kreditorius, neatsižvelgiant į turto pobūdį, gali patenkinti savo reikalavimą būtent iš įkeisto daikto. Teisėjų kolegijos nuomone, hipotekos teisėja pagrįstai nustatė, jog kreditorius, turėdamas galiojančią reikalavimo teisę skolininkei, teisėtai kreipėsi dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 straipsnio 1 dalis, CK 4.192 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.