- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-13
- Bylos Nr.
- AS-151-552/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00171-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Ramūnas Gadliauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- J. U.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamam Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. U. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. sausio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. U. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, dėl tikrovės neatitinkančių faktų teiginių paneigimo ir įpareigojimo viešai atsiprašyti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, viešai paneigti pareiškėjo garbę ir orumą žeminančius, tikrovės neatitinkančius teiginius ir įpareigoti viešai atsiprašyti už tokių teiginių paskleidimą.
Pareiškėjas nurodė, jog tokie jo garbę ir orumą žeminantys, tikrovės neatitinkantys teiginiai buvo paskleisti internetiniame portale delfi.lt 2007 m. birželio 3 d. straipsnyje „Statybos Vilniuje stoja dėl trijų arų lopinėlio“, kuriame cituojami Vilniaus apskrities Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento darbuotojai vadino žemės savininkus, tarp jų – ir pareiškėją – reketininkais.
II.
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. sausio 18 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti viešai paneigti tikrovės neatitinkančius, garbę ir orumą žeminančius teiginius bei viešai atsiprašyti atsisakytina priimti nagrinėti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
Teismo vertinimu, pareiškėjo reikalavimai kyla ne iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje, o iš civilinių teisinių santykių, todėl toks skundas nepriskirtinas nagrinėti administraciniam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Pareiškėjas dėl garbės ir orumo gynimo, įpareigojimo paneigti tikrovės neatitinkančius faktus turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
III.
Pareiškėjas J. U. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. sausio 18 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad negali sutikti su teismo argumentais, jog atsižvelgiant į tai, kad garbės ir orumo gynimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK), ginčai dėl garbės ir orumo bei dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio, todėl nagrinėtini vadovaujantis bendrosios kompetencijos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai neįvertino, kad CK 6.271 straipsnis taip pat numato atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, tačiau administraciniai teismai pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo. Pagal ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą, netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, Regionų administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja ir bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.
Teismas neįvertino, kad buvusio Vilniaus apskrities Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus neteisėti veiksmai – neteisėtas aktas, kaip tai įvardinta CK 6.271 straipsnyje, buvo atlikti statybų vystytojo (UAB ,,Gabijos investicijos“) neteisėtų veiksmų vertinimo kontekste. Tikrovės neatitinkantys teiginiai viešai buvo paskleisti valstybės tarnautojo, ėjusio Vilniaus apskrities Teritorijų planavimo ir statybos valstybines priežiūros departamento direktoriaus pareigas, įstaigos vadovo, kuris atliko statybų valstybinę priežiūrą apskrities lygiu. Vietoj to, kad tinkamai, atidžiai ir rūpestingai atliktų savo pareigas (pažeidėjui surašytų savavališkos statybos aktus), valstybes tarnautojas, taip pat pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.), atliko neteisėtą aktą ir sudarė sąlygas, pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalį, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.
Teismas neįvertino, kad pareiškėjas prašo atlyginti valstybes tarnautojo neteisėtais veiksmais padarytą neturtinę žalą, neprašydamas turtinio atlygio. Kaip atlygio pareiškėjas prašo neatitinkančios tikrovės informacijos, kuri pažeidžia pareiškėjo garbę ir orumą, viešo paneigimo ir viešo atsiprašymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. sausio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ( CK 6.271 straipsnis).
Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis nekelia reikalavimų pripažinti tam tikrus valstybinio administravimo subjekto veiksmus neteisėtais bei priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjas savo skunde suformulavo du reikalavimus – įpareigoti atsakovą paneigti tam tikrus teiginius bei viešai atsiprašyti už pareiškėjo garbę ir orumą žeminančių teiginių paskleidimą.
Vertindama šiuos reikalavimus, teisėjų kolegija pažymi, kad garbės ir orumo gynimo procedūra, kai apie asmenį yra paskleidžiami duomenys, žeminantys jo garbę ir orumą ir neatitinkantys tikrovės, reglamentuojama Civilinio kodekso 2.24 straipsnyje. Pagal Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalį bendrosios kompetencijos teismams nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Atsižvelgiant į tai, kad garbės ir orumo gynimas reglamentuojamas Civiliniame kodekse, ginčai dėl garbės ir orumo bei dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio, todėl jie nagrinėtini vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2311-1062/2018, 2022 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-292-492/2022 ir kt.). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai išaiškino pareiškėjui, kad dėl garbės ir orumo gynimo šis turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
Situacijos vertinimo nekeičia ir pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai, susiję su tuo, kad, pareiškėjo vertinimu, garbę ir orumą žeminančius teiginius paskleidė valstybės tarnautojas. Pareiškėjo pasirinktas savo teisių gynimo būdas ir priemonės suponuoja, jog ginčą turėtų spręsti bendrosios kompetencijos teismas.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. U. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.