- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-27
- Bylos Nr.
- 2S-1370-390/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08811-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- R. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-15598-920/2019 pagal pareiškėjos R. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašoma teismo sprendimu nustatyti/pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą apie tai, kad Kauno miesto 11-ajame notarų biure, paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) m., 2016 m. vasario 19 d. sudarytas paveldėjimo teisių dovanojimo sandoris (sutartis), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), (sutarties) dalyje, kurioje pareiškėja dovanojo savo motinai N. E. J. paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po pareiškėjos tėvo J. J. mirties, yra niekinis ir negaliojantis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
Šalies argumentai
3. Teismas nurodė, kad vadovaujantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, teismas nustato faktus, dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo pagrindu, o ne tada kai valia išreiškiama oficialia forma - pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan. Teismas negali nustatyti tokių juridinę reikšmę turinčių faktų, kurie prieštarautų įstatyminiam reglamentavimui.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos reiškiamas reikalavimas dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu, negali būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą tenkinti arba panaikinti teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba teismo nutartį pakeisti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, nes 2019 m. gegužės 21 d. pateiktas teismui pareikšimas yra ir dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl pareiškėjos mirusio tėvo palikimo priėmimo (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 ir 9 punktai), kadangi pareiškėja 2016 m. balandžio 5 d. yra pateikusi notarei Indrajai Jackevičienei prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
1.2. Pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti pareiškimą, pažeidė pareiškėjos konstitucines teises į teisingą teismą Lietuvoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
8. Pažymėtina, kad juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimis, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Aiškinant šios įstatymo normos turinį teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę.
9. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies nuostatas, juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010). Tais atvejais, kai teismas nustato, kad pareiškėjui jo prašomas nustatyti faktas nesukels teisinių pasekmių, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jau iškeltą bylą privalo nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2014; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013 ir kt.).
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2016 m. vasario 19 d. sudarytas paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje pareiškėja dovanojo savo motinai paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po pareiškėjos tėvo mirties, yra niekinis ir negaliojantis. Nurodė, kad šio fakto nustatymas reikalingas gauti paveldėjimo teisės liudijimą į pareiškėjos mirusio tėvo palikimą.
11. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teismas nustato faktus, dėl palikimo priėmimo tik faktinio valdymo pagrindu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas), todėl esant pareiškėjos pateiktam notarui pareiškimui dėl palikimo priėmimo, ši teisės norma negali būti taikoma.
12. Pareiškėja prašo nustatyti, jos manymu, juridinę reikšmę turintį faktą – pripažinti 2016 m. vasario 19 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties dalį, kuria pareiškėja dovanojo savo motinai paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po pareiškėjos tėvo mirties. Pagal Liteko duomenis ir kaip pareiškime nurodo pati pareiškėja, Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 20-3039-877/2017 pagal ieškovės R. P. ieškinį, kurio vienas iš reikalavimų buvo pripažinti negaliojančia 2016 m. vasario 19 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį dalyje, kurioje R. P. dovanojo savo motinai N. E. J. paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po jos tėvo J. J. mirties, 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą. Tai yra reikalavimas dėl 2016 m. vasario 19 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties negaliojimo teismų išnagrinėtas ieškinio teisenos tvarka.
13. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliantės argumentus, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas atsisakydamas priimti pareiškimą, kadangi nagrinėjamu atveju juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatinėjamas, nes nėra šios nutarties 9 p. nurodytų kasacinės instancijos teismo išaiškinime išvardytų visų aplinkybių, būtinų nustatant juridinę reikšmę turintį faktą.
14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą).
15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos kreipimasis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neatitinka įstatyme nustatytos tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis), todėl apeliantės argumentai apie jos pažeistas konstitucines teises nėra pagrįsti.
16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.