- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-14
- Bylos Nr.
- N-62-581-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Roma Sabina Alimienė
- Kategorijos
- 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 19 d. nutarties A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Panevėžio regiono departamento Panevėžio kontrolės skyriaus įgaliotas pareigūnas 2008 m. lapkričio 28 d. surašė A. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis tą pačią dieną, apie 13.50 val., Nemuno g., Panevėžyje, vykdantis veiklą pagal verslo liudijimą Nr. V 0596629 ir turintis instruktoriaus specialių kursų baigimo liudijimą Nr. A00939 bei nedirbantis vairavimo mokykloje, mokė vairuoti D. I., kuri neturi vairuotojo pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti „B“ kategorijos kelių transporto priemones, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 21 straipsnio 1 dalies ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 2B-302 patvirtinto Vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 5 punkto reikalavimą, taip pat mokė vairuoti su lengvuoju automobiliu, neatitinkančiu nustatytų reikalavimų, keliamų vairavimo mokymui skirtiems automobiliams, taip pažeisdamas komercinės ir ūkinės veiklos tvarką bei Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2008 m. spalio 24 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-406, 1, 3 ir 28.3 punktų reikalavimus.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Panevėžio regiono departamento (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. sausio 19 d. nutarimu nubaudė A. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 172 straipsnio 1 dalį 750 Lt bauda.
II.
A. Š. su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas Institucijos 2009 m. sausio 19 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad 2008 m. lapkričio 28 d. jis savo automobiliu „VW Golf“ papildomai mokė vairuoti D. I., kuri jau buvo baigusi pirminio vairavimo mokymo kursą vairavimo mokykloje ir turėjo šių kursų baigimo liudijimą. Mano, kad nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, nes jis teikė vairavimo įgūdžių tobulinimo paslaugas, turėdamas vairavimo instruktoriaus specialių kursų baigimo liudijimą ir verslo liudijimą. Teigia, kad jis mokė vairuoti lengvuoju automobiliu, atitinkančiu mokomajam automobiliui keliamus reikalavimus, ir turėjo galiojančią techninę apžiūrą patvirtinančius dokumentus.
III.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 19 d. nutartimi A. Š. skundo netenkino nurodęs, kad jo teiginys, jog, mokydamas vairuoti D. I., vykdė ne pirminį, o antrinį vairuotojos mokymą bei siekė tobulinti jos kvalifikaciją, kad ji geriau pasiruoštų vairavimo egzaminui, todėl Aprašo nuostatos jo atžvilgiu netaikytinos, yra nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad antrinis vairuotojų mokymas nėra įvardintas jokiuose teisės aktuose, o Aprašo 2 punktas nurodo, kad jis taikomas asmenims, kurie mokydamiesi įgyja motorinių transporto priemonių kelių eismo teorijos žinių ir praktinių šių transporto priemonių valdymo sugebėjimų bei įgūdžių, siekia įgyti tam tikros kategorijos transporto priemonės vairavimo teisę, šiuos asmenis mokinančioms įmonėms, įstaigoms bei jų darbuotojams. Be to, teismas nurodė, kad Apraše nustatytos ir vairuotojų papildomo mokymo sąlygos, t. y. mokiniai, kurie turi pirminio mokymo kursų baigimo liudijimus ir siekia pagilinti savo teorijos žinias ir (ar) įtvirtinti praktinio vairavimo įgūdžius, pasirenka savarankiškai mokymo turinį ir apimtį (7 p.); asmuo, pageidaujantis papildomai mokytis, su vairavimo mokykla sudaro sutartį dėl papildomo mokymo (32.3 p.). Todėl laikytina, kad sąvoka „vairuotojų pirminis mokymas“ apima visą vairuotojo mokymo procesą, įskaitant papildomą, iki vairavimo egzamino išlaikymo nustatyta tvarka, o Aprašas taikytinas tiek pirminiams mokymo kursams, tiek teorijos žinių gilinimui bei praktinio vairavimo įgūdžių įtvirtinimui, gavus kursų baigimo liudijimą. Teismas konstatavo, jog Aprašo 5 punkte numatyta išimtinė teisė teikti pirminio mokymo paslaugas suteikiama tik vairavimo mokykloms, todėl A. Š., mokydamas vairuoti D. I. ir nebūdamas vairavimo mokyklos darbuotoju, pažeidė nustatytą vykdomos komercinės – ūkinės veiklos tvarką.
Teismas taip pat pripažino nepagrįstu ir A. Š. teiginį, kad jo turimas verslo liudijimas leido jam mokyti vairuoti asmenį, kuris siekia įgyti teisę vairuoti. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 buvo patvirtintas individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi, turint verslo liudijimą, rūšių sąrašas (toliau – Sąrašas), kurio 57 punktas (2006 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. 852 redakcija, galiojusi verslo liudijimo išdavimo metu) numatė kvalifikacijos tobulinimo veiklą, įeinančią į Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (toliau EVRK) 1 redakcijos klasę 80.42.30. Ši klasė numatyta ir A. Š. išduotame verslo liudijime. Nuo 2008 m. liepos 1 d. išduodamiems verslo liudijimams taikoma EVRK 2 redakcija, patvirtinta Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu galiojančios redakcijos Sąrašo 57 punktas numato suaugusių kvalifikacijos tobulinimo veiklą (įeina į EVRK 2 redakcijos klases 85.51, 85.52, 85.59). EVRK klasė 85.51 nustato sportinio ir rekreacinio švietimo veiklą, klasė 85.52 – kultūrinio švietimo veiklą, o klasė 85.59 – kitą, niekur kitur nepriskirtą švietimą. Vairuotojų mokymas nė vienoje iš šių klasių nėra numatytas. Teismas pastebėjo, kad tiek EVRK 1, tiek ir EVRK 2 redakcija nustato savarankišką veiklos rūšį – vairavimo mokyklų veiklą (EVRK 1 redakcijos klasė 80.41, EVRK 2 redakcijos klasė 85.53). Teismas konstatavo, jog siekiančių įgyti vairavimo teisę asmenų mokymas nepriskirtinas veiklai, kuria leidžiama verstis pagal A. Š. išduotą verslo liudijimą. Be to, asmenų, neturinčių vairuotojo pažymėjimo, t. y. neišlaikiusių motorinių transporto priemonių vairuotojų egzamino VĮ „Regitra“ padaliniuose, kaip tai numato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintas Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašas, pirminio vairavimo mokymo veikla negali būti pripažinta kvalifikacijos tobulinimu, kadangi asmuo, besimokantis vairuoti, jokios vairuotojo kvalifikacijos iki egzamino išlaikymo dar neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 3-293 patvirtintas Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašas nustato griežtus reikalavimus vairavimo mokyklų mokymo patalpoms, jų įrangai, vairavimo mokymo aikštelėms, vairuotojų mokytojams ir vairavimo instruktoriams. Ūkio subjektams, norintiems užsiimti vairuotojų pirminio mokymo veikla, pateikus šiame apraše nurodytus dokumentus, Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos atlieka mokymo bazės ekspertizę. Esant teigiamoms ekspertizės išvadoms, Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko įsakymu suteikiama teisė vykdyti transporto priemonių vairuotojų pirminį mokymą, tai įforminama išduodant liudijimą (Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašo 31, 32 p.). Todėl teismas mano, kad transporto priemonių vairuotojų pirminio mokymo veiklai reikalingas specialus leidimas, tai yra licencijuojama veikla ir ja verstis verslo liudijimas nesuteikia teisės.
Teismas taip pat pažymėjo, kad nustačius, jog A. Š. neturėjo teisės mokyti praktinio vairavimo asmens, siekiančio įgyti tam tikros kategorijos transporto priemonės vairavimo teisę, aplinkybė, kokiu automobiliu tai buvo daroma, jo veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.
IV.
Nesutikdamas su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartimi, A. Š. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad jis mokė vairuoti D. I., kuri siekė pagilinti savo vairavimo įgūdžius, ji buvo baigusi pirminio mokymo kursus ir turėjo tai patvirtinantį liudijimą, o jis yra įgijęs verslo liudijimą ir turi vairavimo instruktoriaus kvalifikaciją, todėl tokia jo veikla buvo teisėta ir neuždrausta jokiais teisės aktais. Teigia, kad jis, mokydamas D. I. vairuoti, teikė vairavimo įgūdžių tobulinimo, o ne pirminio mokymo paslaugas. Nurodo, kad Aprašas nereguliuoja santykių tarp asmenų, gilinančių ar tobulinančių jau įgytus praktinio vairavimo įgūdžius su instruktoriumi, turinčiu verslo liudijimą. Tvirtina, kad jis atitinka vairavimo instruktoriui keliamus reikalavimus, t. y. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Panevėžio skyriuje jam išduotas vairavimo instruktoriaus specialių kursų baigimo liudijimas, kuriame nurodyta, kad suteikta teisė dirbti vairavimo instruktoriumi. Teigia, kad jis, mokydamas D. I., eksploatavo techniškai tvarkingą transporto priemonę.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais argumentais, prašo jį atmesti, taip pat nurodo, kad vairavimo instruktorių specialių kursų baigimo liudijimo turėjimas yra tik būtina sąlyga asmenims, siekiantiems įsidarbinti vairavimo mokyklose vairavimo instruktoriais, tačiau pats dokumentas savaime nesuteikia teisės vykdyti pirminio vairuotojų mokymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog A. Š. kaltė, padarius ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta, veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.
Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantui 2007 m. gruodžio 29 d. išduotas verslo liudijimas Nr.V0596629 leidžia verstis veikla pagal kodą 59, EVRK klasė – 80.42.30. Verslo liudijimo galiojimas pratęstas iki 2008 m. gruodžio 31 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“ 2.3.1. punkte įtvirtinta, jog išduotas verslo liudijimas verstis kuria nors veiklos rūšimi suteikia teisę verstis verslo liudijime nurodytos rūšies veikla. Minėto liudijimo išdavimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 patvirtintų Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių 24 punkte buvo įtvirtinta, jog pirmą kartą pagal šias taisykles verslo liudijimus įsigyjantiems gyventojams apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriai pasirašytinai įteikia šio nutarimo ir šių taisyklių kopijas ir atmintinę, kurioje nurodomos verslo liudijimą įsigijusio gyventojo teisės, pareigos ir su mokestinių prievolių vykdymo tvarkos pažeidimais susijusi atsakomybė. Verslo liudijimą įsigyjantiems gyventojams taip pat įteikiamas konkretus individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, klasifikatorius. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr.333 (su pakeitimais, galiojusiais pažeidimo padarymo metu) patvirtintas Individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, klasifikatorius, kuriame atskleistas apeliantui išduoto verslo liudijime Nr.V0596629 nurodytos veiklos - „Kvalifikacijos tobulinimo veikla“ (EVRK klasė 80.42.30) - turinys, t. y. suaugusių profesinės kvalifikacijos tobulinimas, pomėgių lavinimas ir kitas švietimas, kurį baigus neįgyjamas valstybės pripažintas išsilavinimas, profesinė kvalifikacija ar teisė atlikti tam tikrą darbą ar eiti tam tikras pareigas. Iš čia aiškiai matyti, jog apelianto turėtas verslo liudijimas nesuteikė jam teisės teikti administracinio teisės pažeidimo protokole aprašytas mokymo paslaugas.
Taip pat pažymėtina, jog SEAKĮ 21 straipsnio 1 dalis numatė, jog mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną automobilių keliuose turi teisę asmuo, atitinkantis vairavimo instruktoriui keliamus reikalavimus. To paties įstatymo 2 straipsnio 63 dalyje įtvirtina, jog vairavimo instruktorius – asmuo, kuriam šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė mokyti kitus asmenis vairuoti transporto priemones. Iš minėto įstatymo normų matyti, jog mokymas vairuoti santykinai gali būti suskirstytas į pirminį ir papildomą. Pirminis mokymas - mokymas, per kurį įgyjama teorinių žinių, praktinių transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų (SEAKĮ 2 str. 37 p.), o papildomas – mokymas nustatyta tvarka, organizuojamas ir vykdomas tik praktinio mokymo centruose pradedantiesiems vairuotojams, c1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojams, motorinių transporto priemonių vairuotojams, nuolat pažeidžiantiems KET reikalavimus ir už tai nubaustiems administracine tvarka, įkaitant specialiosios teisės vairuoti atėmimą (SEAKĮ 2 str. 33 p.), t. y. mokomi esami ar buvę vairuotojai. Šiuo atveju D. I. teisės vairuoti nebuvo įgijusi, todėl jos atžvilgiu apelianto teikiamos paslaugos galėjo būti vertinamos tik kaip pirminis mokymas. Aprašo 5 punkte įtvirtinta, jog vairuotojų pirminį mokymą (teorijos ir praktinio vairavimo) vykdo tik vairavimo mokyklos, kurioms reikalavimus nustato Susisiekimo ministerija. Taigi, darytina išvada, jog apeliantas teikė paslaugas, kurias individualia veikla besiverčiantis fizinis asmuo apskritai negali teikti.
Be to, apeliantas teigia, kad jis atitinka vairavimo instruktoriui keliamus reikalavimus, nes jam yra išduotas vairavimo instruktoriaus specialių kursų baigimo liudijimas. SEAKĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną automobilių keliuose turi teisę asmuo, atitinkantis vairavimo instruktoriui keliamus reikalavimus. Pažymėtina, kad vairavimo instruktoriaus specialių kursų baigimo liudijimo išdavimo tvarką reglamentuoja Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 2B-461 patvirtintas Vairuotojų mokytojų ir vairavimo instruktorių specialių kursų baigimo liudijimų išdavimo tvarkos aprašas, kurio 1 punktas numato, jog šis teisės aktas taikomas asmenims, kurie siekia įsidarbinti vairavimo mokyklose vairuotojų mokytojais ir (arba) vairavimo instruktoriais, bei vairavimo mokykloms, įdarbinančioms šiuos asmenis. Taigi liudijimo, patvirtinančio, jog asmuo baigė specialius kursus, bei suteikiančio teisę dirbti vairuotojų mokytojais ir (arba) vairavimo instruktoriais, turėjimas savaime nereiškia, jog šis dokumentas suteikia asmeniui vykdyti pirminį vairuotojų mokymą, tačiau sudaro pagrindą siekti įsidarbinti vairavimo mokyklose vairuotojų mokytojais ir (arba) vairavimo instruktoriais.
Dėl likusių apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes į juos išsamiai atsakyta pirmosios instancijos teismo nutartimi.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.