Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-01-20 · Civilinė byla Nr. 2-332-755/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-20
Bylos Nr.
2-332-755/2016
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00244-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eigirdas Činka
Civilinė byla Nr. 2-332-755/2016Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00244-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 34.2; 34.5; 117.1;129.3;129.11; 129.13
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 20 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs antstolio S. R. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese,

Aprašomoji dalis

nustatė:

antstolis prašo pakeisti skolininką K. Č. į naujus skolininkus V. Č., Ž. Č., Ž. Č.. Nurodė, kad pagal Panevėžio apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-121-544/2006 pradėtas 2 114,08 Eur skolos išieškojimas iš skolininko K. Č. valstybės naudai. Nurodė, kad K. Č. mirė (duomenys neskelbtini), o jo palikimą priėmė V. Č., Ž. Č. ir Ž. Č..

Panevėžio apygardos teismas 2015 m. liepos 24 d. nutartimi prašymą patenkino. Lietuvos Apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi panaikinęs apygardos teismo nutartį, klausimą perdavė nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame procese suinteresuoti asmenys Ž. Č., V. Č. ir Ž. Č. prašė antstolio pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese atmesti.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prašė spręsti teismo nuožiūra.

Bylą nagrinėjant iš naujo, papildomų paaiškinimų, įrodymų ir pan. nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

Byloje nustatyta, kad antstolio S. R. kontoroje vykdomas 2114,08 € skolos išieškojimas iš skolininko K. Č. valstybei pagal Panevėžio apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-121-544/2006. Skolininkas mirė (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė įpėdiniai V. Č., Ž. Č. ir Ž. Č..

CPK 48 str. 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas ir kt.), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Kasacinis teismas, aiškindamas šias nuostatas, yra konstatavęs, kad procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Materialiųjų subjektinių teisių perėmimo galimumą nulemia teisinis santykis, iš kurio yra kilęs ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). CPK 48 str.3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią nuostatą, laikomasi pozicijos, kad siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008). CPK 596 straipsnis yra proceso teisės norma, kuri nustato subjektus, turinčius vykdymo proceso dalyvių pakeitimo iniciatyvos teisę, bei reglamentuoja tokio pakeitimo procedūrą. Pabrėždamas šios normos procesinį pobūdį kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog CPK 596 str. yra tik proceso norma, kuri neatspindi materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – materialųjį turtą, turtines teises ir prievoles (CK 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas pasireiškia tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo ar nežinojo jis esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Mirus skolininkui, išieškotojas yra laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 str.1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Aiškindamas CK 5.63 str.nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 str.prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). CK 5.63 str. 4 dalyje numatyta, kad teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Taigi skolininko pakeitimas vykdymo procese galimas tik tuomet, kai nustatomas ne tik buvusio skolininko teisių perėmėjas, bet ir naująjį skolininką su išieškotoju materialiuose teisiniuose santykiuose siejanti teisinė prievolė. Vien tik faktas, jog skolininko turtą paveldėjo įpėdinis ir taip atsirado skolininko teisių perėmėjas, nėra pakankamas skolininko pakeitimui vykdymo procese.

Iš vykdomosios bylos duomenų nesimato, jog išieškotojas per 3 mėnesius po K. Č. mirties būtų pareiškęs kreditorinį reikalavimą dėl 2114,08 € skolos išieškojimo. Kaip jau minėta, palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog antstolio 2014-08-07 patvarkymas areštuoti lėšas Nr.S-3.5-9791 ( lapas 21) nebuvo išviešintas. VĮ Centrinė hipotekos įstaiga pranešė, jog turto areštų registre buvo užregistruotas Panevėžio apygardos teismo 2005-02-17 nutarties pagrindu areštuotas turtas už 324898,3 Lt sumą-du žemės sklypai, karkasinis šiltnamis, vėliau arešto turto sudėtis keitėsi , kol galiausia 2006 metais areštai išregistruoti. Pagal Panevėžio apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-121-544/2006 dėl 2 114,08 € skolos išieškojimo įrašų turto areštų registre nėra, taigi vykdomoje rašto išdavimo faktas neišviešintas.

Kadangi kreditorius pretenzijų dėl reikalavimo patenkinimo per 3 mėnesius po K. Č. mirties nepateikė, prašymas atnaujinti šį terminą nepateiktas, pats reikalavimas neišviešintas, t.y. iki priimant palikimą įpėdiniais apie jį nežinojo, jie neperėmė materialiųjų civilinių subjektinių teisių ir pareigų pagal šį reikalavimą, todėl negalimas atitinkamų procesinių teisių ir pareigų perėmimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290,291, 593, 596 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas Eigirdas Činka