Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-438-64/2010

Teisėja Virginija Jokubauskienė (Proceso Nr. 1-51-1-00114-2010-7)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 22 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš E. R. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 95,01 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2010 m. balandžio 23 d. apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini), D. B. sode esančioje lauko virtuvėje, kilus tarpusavio konfliktui dėl asmeninių priežasčių, sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam R. B. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. B. veido sumušimą, muštinę nosies srities žaizdą, nosies kaulo lūžį su poslinkiu, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

BK 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Bausmė apeliantui paskirta nepažeidžiant BK 54 str. reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. R. bausmę už skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika nenutrūko pasikėsinimo ar rengimosi stadijoje). Taip pat teismas atsižvelgė į kaltininko asmenybę – E. R. yra nevedęs, nedirba, nesimoko, bendruomenės narių charakterizuojamas neigiamai (b.l. 39), baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą, teistas 2 kartus, jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d. Nors ankstesniais kartais nuteistasis buvo teistas kaip nepilnametis, naują nusikalstamą veiką padarė išnykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus, kas klaidingai nurodyta skundžiamo nuosprendžio nustatomoje dalyje, tačiau aplinkybė, jog naują nusikalstamą veiką E. R. padarė praėjus vos pusantro mėnesio pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, rodo, kad nuteistasis nėra linkęs taisytis, keisti savo gyvenimo būdo, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė. Be to, teismas nuteistojo atsakomybę sukinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau pirmosios instancijos teismas šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažino.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, galima pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybe – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi - tada, jeigu kaltininkas savanoriškai pripažino jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu ir tai padarė savo noru. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašo nukentėjusiųjų. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad teisiamojo posėdžio metu E. R. prisipažino nukentėjusiojo neatsiprašęs ir nenorėjęs atsiprašyti, bet vėliau – atsiprašė. Taigi, nuteistasis tik verčiamas subjektyvių aplinkybių atsiprašė nukentėjusiojo, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino apelianto elgesio nuoširdžiu gailesčiu. Pripažinti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančia kaip tokią turi būti pilnai išpildytos abi sąlygos, t.y. turi būti nustatyta, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs. Kadangi nuteistasis tik prisipažino sužalojęs nukentėjusįjį, tačiau nesant nuoširdaus gailėjimosi, kolegija daro išvadą, kad pagrįstai nepripažinta E. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. Taip pat nenustatyta ir kitų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytos tik trys alternatyvios bausmės rūšys – laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Kadangi paminėtos aplinkybės apie nuteistojo ankstesnius teistumus, nubaudimą administracine tvarka ir jį, kaip asmenį charakterizuojančias, rodo, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, charakterizuojamas neigiamai kaip mėgstantis daryti įvairius nusikaltimus ir teisėtvarkos pažeidimus, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas kad paskirta bausme bausmes kaltas asmuo būtų ne tik nubaustas, bet ir siekiant sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir pan., nuteistajam parinko tinkamą bausmės rūšį, – laisvės atėmimą.

BK 61 str. 2 d. numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) ją sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Byloje nustatyta viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, todėl E. R. skirtinos bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio – 1 metų 7 mėnesių 15 dienų (BK 61 str. 3 d.). Taip pat atsižvelgus į visas paminėtas aplinkybes bei į tai, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis prašė E. R. nubausti kuo švelniau, apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu apeliantą nuteisė laisvės atėmimu 1 metams, taigi, nuteistajam bausmė yra paskirta žemiau sankcijoje numatytos bausmės vidurkio, dėl to bausmė nėra aiškiai per griežta. Be to, šios aplinkybės leido daryti išvadą, kad E. R. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti tik realiai atliekant paskirtą bausmę, nes ankstesni laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimai teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė.

Nors nuteistasis nurodo, kad nukentėjusysis reikalavo atlyginti tik Ligonių kasai padarytą žalą, tačiau nuteistasis žalos neatlygino, duomenų, kad nukentėjusysis tokį reikalavimą buvo išreiškęs taip pat nėra nustatyta. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių nuteistojo teiginį, jog jo motina yra neįgali ir jai vienai yra sunku išlaikyti dvi apelianto jaunesnes seseris. Taigi, nesant duomenų, jog nuteistasis padeda išlaikyti ar prižiūri asmenis, kurių dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės nebus kam išlaikyti ar prižiūrėti, o be to, nesant nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nepašalinus padarytos turtinės žalos, nėra pagrindo nuteistajam taikyti BK 62 str. nuostatas ir jam paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

Remiantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, kad nuteistajam E. R. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, o nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo labiau švelninti paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. R. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio atmesti.