- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-14
- Bylos Nr.
- e2-36097-1064/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29769-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Fomičiova
- Ieškovas
- biudžetinės įstaigos Vilniaus teritorinė ligonių kasa
- Atsakovas
- J. G.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.2.3Kaltė
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.12.10Įteikimas viešo paskelbimo būdu
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Fomičiova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Vilniaus teritorinė ligonių kasa ieškinį atsakovui J. G. (J. G.) dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (toliau – PSDF) padarytą 72,74 Eur žalą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ji nurodė, kad atlikdama suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, nustatė, kad 2017 m. sausio 20 d. atsakovui J. G. buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina – 72,74 Eur. Pagal draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis, privalomuoju sveikatos draudimu atsakovas buvo draustas iki 2016 m. gruodžio 31 d. Atsakovas nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 23 d. Sveikatos draudimo įmoka už atsakovą per 2017 m. sausio mėnesį nebuvo sumokėta. Jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso, jis turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka ieškinio ir jo priedų kopijos bei pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus buvo įteikti asmeniškai 2018 m. spalio 29 d.
Per teismo nustatytą terminą atsiliepimas į ieškinį teismui nepateiktas. Apie šio procesinio dokumento nepateikimo priežastis duomenų nėra, todėl, ieškovei prašant, ir vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Dėl žalos
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. sausio 20 d. atsakovui buvo suteiktos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių bendra kaina 72,74 Eur (e. b. l. 8). Iš draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenų matyti, kad privalomuoju sveikatos draudimu atsakovas buvo draustas iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2017 m. vasario 23 d. (e. b. l. 9). Byloje nustatyta, kad ieškovė 2018 m. rugpjūčio 13 d. pranešimu Nr. 3S-12727 kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atlyginusi ieškovei žalą (CPK 178 straipsnis).
Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Sveikatos draudimo įstatyme nustatyta, jog ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Asmuo, kuriam, remiantis Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, buvo suteiktos ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos ir vaistai, nesumokėjęs draudimo įmokos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso. Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1–13 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai. Todėl jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso, jis turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Atsakovas, neįvykdydamas Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygindamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų (Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta pareiga), atliko neteisėtus veiksmus. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovui, neturinčiam apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos 72,74 Eur sumai. Taigi, nustatyta, kad šiuo atveju yra visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis – 6.249 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 72,74 Eur žalos atlyginimą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.263, 6.280 straipsniai).
Dėl procesinių palūkanų
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (72,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Taip pat, vadovaujantis CPK 92 straipsniu, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 3,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas).
Iš viso valstybės naudai iš atsakovo priteistinas 18,58 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 285-288 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovės biudžetinės įstaigos Vilniaus teritorinė ligonių kasa, juridinio asmens kodas 188783796, naudai iš atsakovo J. G. (J. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) PSDF biudžetui padarytą 72,74 Eur (septyniasdešimt dviejų Eur 74 ct) žalą ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugsėjo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo J. G. (J. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 18,58 Eur (aštuoniolikos Eur 58 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.