Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) dirbančio AB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio vedėju, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-08-09, 11:12 val., VR50 | Vilniaus krovinių postas „Paneriai“, 2013 m. lapkričio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. K., Vilniaus krovinių poste Paneriai pateikė prašymą įforminti importo deklaraciją kroviniui: mediena (krovinio vertė 5806 EUR, svoris 21426 kg), gabentam su tranzito lydinčiu dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-08-07. Gavėjas - AB (duomenys neskelbtini), Lietuva, (duomenys neskelbtini), Vilnius. 2013 m. rugpjūčio 9 d. prekės be muitinės leidimo iškrautos AB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje Vilniaus m., (duomenys neskelbtini). Iškrauti ir priimti krovinį leido AB „(duomenys neskelbtini)“ medžiagų sandėlio vedėjas V. K.. Šį sprendimą jis priėmė neišnagrinėjęs jam pateiktų dokumentų (iš jo pasirašyto važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai matosi krovinio išsiuntimo punktas – OOO Segežskij, Segežo m., Rusija), be to krovinys buvo plombuotas muitinės plomba (duomenys neskelbtini). Kad muitinio tranzito procedūra būtų užbaigta, transporto priemonę su joje esančiomis prekėmis ir dokumentais turėjo pateikti muitinės kontrolei, tačiau to padaryta nebuvo. AB „(duomenys neskelbtini)“ medžiagų sandėlio vedėjas V. K., leidęs iškrauti ir priėmęs muitinės prižiūrimas prekes be muitinės leidimo, neužtikrino dokumentų ir prekių pateikimo muitinės kontrolei. Savo paaiškinime AB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio vedėjas V. K. pripažino, kad krovinys buvo iškrautas įmonės sandėlyje dėl jo klaidos. Prekių iškrovimas buvo savavališkas, bei muitinės pareigūno leidimo, tuo pažeidžiant sąlygas, nurodytas Tarybos Reglamento Nr. 2913/92 46 str. 1 p. Tokiais savo veiksmais V. K. pažeidė Tarybos Reglamento Nr. 2913/92 96 straipsnio 2 dalį, tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K. teismo posėdyje savo kaltę dėl padaryto pažeidimo iš esmės pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Nurodė, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ dirba 14 metų ir tokio atvejo jo darbo praktikoje dar nebuvo. Nuo 2008 metų jų įmonė gauna krovinius iš Suomijos, kurių nereikia išmuitinti. Krovinį iš Rusijos, kurį reikia išmuitinti, jie gavo pirmą kartą, jo apie tai niekas neinformavo, atvažiavęs automobilis nebuvo niekuo išskirtinis, todėl jis įpareigojo įmonės darbuotoją iškrauti krovinį. Prieš iškraunant krovinį jis paėmė krovinio dokumentus, sutikrino kiekį bei priėmė krovinį, neatkreipdamas dėmesio į išsiuntimo vietą. Muitinės plomba jau buvo nuimta, o į jo pareigas dokumentų tikrinimas neįeina. Gailisi, jog priimdamas krovinį neatkreipė dėmesio į jo išsiuntimo vietą, ko pasėkoje viskas taip ir atsitiko. Nurodė, jog jis išlaiko šešerių metų vaiką, žmona laukiasi antro vaiko.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokato padėjėjas Aurimas Lazdauskas nurodė, kad V. K. negali būti pripažintas kaltu padaręs teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kadangi jis nesuprato, jog daro teisės pažeidimą. Šiuo atveju krovinio išsiuntimo vieta yra už Europos Sąjungos ribų, bet važtaraštis nepatvirtina, kad krovinio iškrovimui yra reikalingas muitinės leidimas. Muitinės procedūras gali atlikti krovinio siuntėjas arba tiekėjas. Šiuo atveju muitinės procedūrų neatliko Suomijos bendrovė. V. K. galisi padaręs teisės pažeidimą, tačiau jis nesitikėjo, jog apskritai daro pažeidimą. Krovinį pristatė vežėjas, vairuotojas galėjo žinoti, kad muitinės procedūros yra neatliktos, tačiau to krovinio priėmimo metu nepasakė. V. K. galėjo atidžiau tikrinti pateikiamus krovinio dokumentus, bendrauti su krovinio siuntėju ir vežėju, bet tikrinti, ar yra atliktos muitinės procedūros, yra ne jo pareiga. Esant nurodytoms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn trauktino asmens atstovas prašo atleisti V. K. nuo administracinės atsakomybės arba taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnį bei skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, nes V. K. turi išlaikytinių, pažeidimą padarė nepiktybiškai, žala nepadaryta.

Iš byloje esančių muitinės procedūrų dokumentų, krovinių važtaraščių ir pristatymo dokumentų (b. l. 7-35) matyti, kad krovinys tranzitu buvo gabenamas iš Rusijos į Lietuvos Respubliką.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės A. K. prašymas (b. l. 5), adresuotas Vilniaus teritorinės muitinės krovinių posto „Paneriai“ viršininkei, tvirtina, kad į muitinę dėl leidimo padaryti importo deklaraciją įmonės AB „(duomenys neskelbtini)“ kroviniui, atvykusiam su tranzito deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), buvo kreiptasi tik 2013 m. lapkričio 18 d., nors tranzito terminas buvo iki 2013 m. rugpjūčio 12 d.

Byloje esantis AB „(duomenys neskelbtini)“ medžiagų sandėlio vedėjo V. K. paaiškinimas, adresuotas Vilniaus teritorinei muitinei, tvirtina, jog jis priėmė į įmonės sandėlį 2013 m. rugpjūčio 9 d. atvykusį krovinį bei liepė jį iškrauti. Sutikrinęs, ar gautos medienos kiekis atitinka pateiktus lydinčius dokumentus, jis pasirašė važtaraštyje (CMR) ir vairuotojas išvažiavo. Jis neturėjo jokios išankstinės informacijos apie tai, kad šis krovinys yra atgabentas iš Rusijos, o ne kaip visada – iš Suomijos (b.l. 6). Apklaustas teismo posėdyje V. K. patvirtino šiame paaiškinime nurodytas aplinkybes bei papildomai paaiškino, kad leido iškrauti krovinį neįsigilinęs į jam pateiktus gabenimo dokumentus bei neatkreipdamas dėmesio į krovinio išsiuntimo vietą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir aukščiau ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje medžiagų sandėlio vedėjo V. K. nurodymu, be reikalingo muitinės leidimo, 2013-08-09 buvo iškrautas krovinys (mediena, atgabenta iš Rusijos), kuriam nebuvo baigta muitinės formalumų procedūra ir tokiu būdu įsigyta produkcija buvo nepateikta privalomam muitiniam patikrinimui. Tuo buvo pažeisti Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Europos Bendrijos muitinės kodeksą, reikalavimai. Byloje esantys krovinio gabenimo dokumentai neabejotinai patvirtina faktą, kad šiuo atveju krovinys pirkėjui AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gabenamas iš OOO „(duomenys neskelbtini)“, esančio Rusijoje, Segežo m., t.y. ne iš Europos Bendrijos narės. Dėl šios priežasties kroviniui buvo pradėta muitinės procedūra, išrašyti tranzitiniai dokumentai. Pristačius krovinį gavėjui – AB „(duomenys neskelbtini)“, šios įmonės sandėlio vedėjas V. K., neįsitikinęs, jog krovinio muitinės procedūra yra užbaigta, davė nurodymą jį iškrauti, nors turėjo teisę reikalauti ir pareigą kontroliuoti, kad būtų tinkamai įvykdytos muitinės procedūros.

Pažeidėjas teismo posėdyje nurodė, kad jo pareiginiuose nuostatose nėra įtvirtintos pareigos tikrinti, ar yra atliktos visos krovinio muitinės procedūros, todėl galimai jis nėra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas. Teismas nesutinka su tokia pažeidėjo pozicija, kadangi Bendrijos muitinės kodekso 46 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prekės turi būti iškraunamos iš jas gabenančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba patvirtintose vietose; tačiau tokį leidimą gauti neprivaloma neišvengiamo pavojaus atveju, kai būtina nedelsiant iškrauti visas prekes arba jų dalį; tokiu atveju apie tai turi būti nedelsiant informuojama muitinė. Tokiu būdu, nurodytos Bendrijos muitinės kodekso nuostatos yra suformuluotos imperatyvo (be minėtos išlygos) būdu ir nėra nukreiptos kokiu nors būdu apibrėžtiems subjektams. Tai leidžia daryti išvadą, kad visi asmenys, kurie ketina atlikti ar atlieka šioje normoje nurodytus veiksmus, privalo laikytis šių nuostatų ir yra tinkami administracinės atsakomybės subjektai. Pažeidėjo pateikti sandėlininko pareiginiai nuostatai taip pat tvirtina, kad priimdamas materialines vertybes jis privalo vadovautis norminiais teisės aktais, pildyti prekių priėmimo dokumentus, reikalauti, kad būtų teisingai įforminti medžiagų dokumentai, tikrinti gaunamus dokumentus bei yra atsakingas už materialinių vertybių priėmimą, todėl šiuo atveju V. K. yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo teiginys, jog šiuo atveju muitinės procedūras turėjo atlikti Suomijos bendrovė, nuolat tiekusi medžiagas AB „(duomenys neskelbtini)“, nes krovinio muitinės procedūras gali atlikti krovinio siuntėjas arba tiekėjas, taip pat yra nepagrįstas, nes Bendrijos muitinės kodekse reglamentuota, kad muitinės procedūros vykdytojas yra vežėjas arba gavėjas. Šiuo atveju administracinė atsakomybė V. K. atsirado tuomet, kai jis, neįsitikinęs dėl muitinės procedūros tinkamo užbaigimo ir įforminimo, gavęs krovinį iš vežėjo, davė nurodymą jį iškrauti sandėlyje be muitinės pareigūnų leidimo. Tokiu būdu, V. K., davęs nurodymą iškrauti prekes be muitinės leidimo, pažeidė 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 96 straipsnio 2 dalies nuostatas, tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad muitinės prižiūrimų prekių (daiktų) ir kitų vertybių iškrovimas iš jas gabenančių priemonių, įskaitant ir jų perkrovimą į kitas transporto priemones, muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno raštiško leidimo užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų.

Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

V. K. iš esmės prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi, jog per neapdairumą padarė teisės pažeidimą, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Duomenų, apie V. K. ankstesnius baustumus, byloje nėra, padarytas teisės pažeidimas sunkių pasekmių nesukėlė. Be to, V. K. augina mažametį vaiką, jo sutuoktinė laukiasi antro vaiko.

Taigi, įvertinęs padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas V. K. taikyti ATPK 30¹ straipsnį bei skirti jam mažesnę baudą, nei ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta minimali, nes duotu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

V. K. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, skirti 2000 (dviejų tūkstančių) litų baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai – Vilniaus teritorinei muitinei.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.