Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės D. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis E. P. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2025 m., gegužės mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Raseinių r., (duomenys neskelbtini), kambaryje, žodinio konflikto metu, tyčia sudavė vieną kartą su diržu per koją savo šeimos nariui – nepilnametei seseriai M. P., tuo sukėlė nukentėjusiajai M. P. fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis E. P. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2025 m. birželio 20 d., apie 16.00 val., Raseinių r., (duomenys neskelbtini), kambaryje, žodinio konflikto metu, tyčia sudavė vieną kartą su diržu per nugarą savo šeimos nariui – nepilnametei seseriai M. P., tuo sukėlė nukentėjusiajai M. P. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. P. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

Įtariamasis E. P. nurodė, kad su pareikštu įtarimu susipažino, įtarimo esmę suprato, kaltu prisipažįsta visiškai. Psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas, psichinėmis ligomis neserga, nesigydo. Į priklausomybių įskaitą neįrašytas. Galvos traumų neturėjęs, viską suvokia ir gali duoti parodymus. Teisės dėl gynėjo paaiškintos. Jas suprato. Gynėjas šiuo metu nereikalingas. Paaiškina, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono sav., tačiau jam buvo atliktas dantų traukimas. Tai ne šiaip danties ištraukimas, nes jam buvo ištraukti visi viršutiniai dantys, tas dantų tvarkymas užsitęsė apie metus laiko. Jis blogai jautėsi ir jam pačiam reikėjo priežiūros, todėl laikinai apsigyveno pas savo mamą L. P., adresu (duomenys neskelbtini). Pamena, kad apsigyveno 2024 metų vasarą ir, taip gavosi, kad pasiliko. Pragyveno apie metus laiko iki 2025 m. birželio mėnesio pabaigos. Pas mamą L. P. dar gyvena ir jo dvi nepilnametės seserys M. ir J. Taip pat gyvena brolis V., kuris yra neįgalus. Jis tą laiką gyveno su dviem seserimis M. ir J. viename kambaryje, o mama su broliu kitame kambaryje. Per tą laiką kiek gyveno su abiem seserims sutarė gerai. Tik yra turėjęs keletą konfliktų su seserimi M. Kiek pamena pirmas kartas galėjo būti 2025 m., gegužės mėnesį, tikslios dienos nepamena, tik pamena, kad buvo rytas, galėjo būti apie 7.00 val., M. prieštaravo mamai, nenorėjo eiti į mokyklą, jis tuo metu pamena miegojo ir supyko, kad ji triukšmauja ir jam neleidžia miegoti. Tada pasiėmė savo diržą, tą patį, kurį ir pateikė policijos pareigūnams. Su tuo diržu trenkė M. vieną kartą, jei neklysta per koją, per kurią nežino. Po suduoto smūgio M. apsiverkė ir nubėgo pas mamą į kambarį. Ar sesuo J. tai matė – jis nežino, nes ji tuo metu buvo kambaryje, tik dar miegojo, nes jei vėliau reikia į mokyklą. Žino, kad paskui su juo kalbėjo mama L. ir aiškino, kad negalima šitaip elgtis. Ant M. kojos nematė sužalojimo žymių. Mano, kad nestipriai sudavė. Sudavė su odine diržo dalimi. Po to karto jis M. atsiprašė. Paskui antras kartas galėjo būti tada kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, t. y. birželio 20 d., tikslaus laiko nepamena, bet galėjo būti po pietų, tada būnat kambaryje su M. sukonfliktavo, nes jai liepė susitvarkyti kambarį. Ji jam prieštaravo ir pavadino „asilu“. Tuo metu kambaryje buvo ir kita sesuo J. Jis susinervino, kad M. neklauso ir vėl pasiėmė tą patį diržą ir sudavė vieną kartą į nugaros sritį, tada sudavė su diržo sagties dalimi. Ji tuo metu gulėjo lovoje ant pilvo. Po suduoto smūgio ji vėl pradėjo verkti ir nuėjo pas mamą į kambarį. Sesuo J., tai pamačiusi pabėgo iš kambario. Žino, kad mama vėl su juo kalbėjosi ir prašė išsikelti iš jo namų. Iš mamos namų išsikraustė birželio 26 d. Prieš tai birželio 24 d. dar pas mamą bute vartojo alkoholinius gėrimus su draugu ir tarp jų kilo konfliktas, dėl ko buvo iškviesta policija ir atvykusios vaiko teisės paėmė nepilnametes seseris, nes nebuvo blaivaus asmens namuose. Kaip supranta tuo metu M. ir pasipasakojo, apie tuos konfliktus su juo. Jis šiuo metu dar neturėjo progos atsiprašyti sesers M., kai galės atsiprašys. Dėl savo elgesio gailisi ir supranta, kad blogai pasielgė. Jis yra neteistas, todėl prašo, kad byla būtų nutraukta jiems susitaikius. Daugiau neturi ką paaiškinti.

Įtariamasis E. P. nurodė, kad su pareikštu įtarimu susipažino, įtarimo esmę suprato, kaltu prisipažįsta visiškai. Paaiškina, kad tvirtina savo pirminius parodymus, jų keisti ar papildyti nepageidauja. Savo kaltę pripažįsta visiškai dėl abiejų nusikalstamų veikų nurodytų pranešime apie įtarimą. Jis sesers M. atsiprašė. Dėl savo elgesio gailisi ir supranta, kad blogai pasielgė. Sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiktų su laisvės apribojimo bausme. Daugiau neturi ką paaiškinti.

Nepilnametės nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą L. P. nurodė, kad sutinka būti apklausiama ir paaiškina, kad iš viso turi 5 vaikus, kartu gyvena dvi nepilnametės dukros M. P., J. P. ir pilnametis sūnus V. P., jis turi neįgalumą, raidos sutrikimas, su autizmo požymiais, yra nekalbantis. Kiti du pilnamečiai vaikai L. P. ir E. P. gyvena atskirai. Su vaikų tėvu A. P. yra išsituokusi, jis gyvena kitur. Po skyrybų vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su ja. Sūnus E. P. apie pusė metų laiko gyveno pas ją, nes jam buvo atlikta dantų operacija, dėl to gyveno pas ją, miegodavo viename kambaryje su abiem seserimis M. ir J., ant žemės, ant čiužinio, nes bute yra tik du kambariai. Kitame kambaryje būna ji ir neįgalus sūnus. Sūnus E. nuo vaikystės nuolat pykstasi su seserimi M., su J. sutaria geriau. Kodėl taip yra nežino. Jie dažniausiai pykdavosi žodžiu, bet būdavo, kad ir apsistumdydavo abu. Dukrai M. prieš du metus laiko yra nustatytas neįgalumas, (duomenys neskelbtini), o J. nuo penkių metų amžiaus nustatyta (duomenys neskelbtini). Sūnui E. P. nėra ir nebuvo nustatyta jokio neįgalumo. 2025 m. birželio 20 d., apie 16.00 val., jai būnant savo kambaryje išgirdo kitame kambaryje, kur būna dukros ir sūnus E., triukšmą. Girdėjo kaip M. konfliktuoja su E. Pykosi dėl tvarkymosi namuose. E. liepė keltis iš lovos tvarkytis, o M. nesikėlė ir keikė brolį. Girdėjo kaip J. taip pat sakė M., kad keltųsi ir tvarkytųsi. Iš pradžių ji nesikišo į jų pokalbį ir į kambarį nėjo. Bet netrukus išgirdo dar didesnį triukšmą ir M. šaukimą ir garsų verkimą. Ji tuomet iškart nuėjo į jų kambarį ir pamatė, kad lovoje sėdi M. ir verkia, J. tvarkėsi stalą, o E. stovėjo ir kalbėjo kambaryje, sakė, kad jam nepatinka, kad M. netvarko, kad jį keikia, sakė, kad išvadino asilu. Ji priėjo prie M., ją apkabino, ji pasakė, kad brolis E. jai sudavė per nugarą diržu. Ji nematė diržo, bet pasakė, E., kad taip elgtis negalima ir, kad turės kuo greičiau išsikelti iš namų, jei muša seserį. E. nieko jai neatsakė, nesakė nieko ir M., išėjo į lauką. Ji nuvedė M. į savo kambarį, paguldė į lovą, apžiūrėjo M. nugarą, bet jokių smūgio žymių nebuvo. M. pasakojo, kad lovoje gulėjo su rūbais, su palaidine ir buvo užsiklojusi nugarą antklode, tą patį patvirtino ir E. ir sakė, kad negalėjo jos stipriai užgauti. M. sakė, kad jai ne taip skaudėjo, kai brolis sudavė, bet jai daug labiau skaudėjo emociškai. Kito sūnaus V. tuo metu namuose nebuvo, jis buvo (duomenys neskelbtini) Raseiniuose. Po šio įvykio nuo 2025 m. birželio 26 d. sūnus E. gyvena kitu adresu (duomenys neskelbtini). M. taip pat pasakojo, kad brolis E. yra ir anksčiau ją mušęs diržu, sakė, kad š. m. gegužės mėnesį, o kurią dieną nesakė. Ji tokio įvykio nežino, jai dukra anksčiau nieko nesakė. Jai yra žinomi tik šie du atvejai, kuomet sūnus E. diržu mušė seserį M., bet ji kaip minėjo pati nematė. O dėl kitos dukros J. nieko nežino, kad ji būtų nukentėjusi nuo brolio. Pati J. niekada nėra skundusi brolio, kad jis blogai prieš ją elgiasi ar panašiai. Jie abu labai gerai sutaria. 2025 m. birželio 24 d. pas jas namuose buvo švenčiama, dukra L. grįžo iš užsienio ir parvežė įvairių alkoholinių gėrimų ir sugalvojo jų paragauti. Buvo virtuvėje ji, pilnametė dukra L., sūnus E. ir jo draugas E.. Dukros M. ir J. buvo savo kambaryje, kartu su jais nedalyvavo. Vakare tarp sūnaus E. ir E. įvyko žodinis ginčas, E. nenorėjo išeiti iš jų namų, nors buvo jau stipriai girtas. Žodinio ginčo metu sūnus E. susigrūmė koridoriuje su E., tai išgirdusios dukros M. ir J. išsigando ir išėjo pas tetą P., gyvenančią tame pačiame daugiabučiame name. Dukra L. iškvietė policiją, visiems buvo nustatyti girtumai, kadangi jai buvo nustatytas girtumas, buvo iškviesta Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Policija jai surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl vaikių nepriežiūros. VTAS specialisčių sprendimu nepilnametės dukros M. ir J. buvo laikinai apgyvendintos pas tetą P. P.. 2025 m. birželio 26 d. lankėsi VTAS skyriuje ir jai pasakė, kad dukros gali grįžti į namus šiandien, t. y. 2025 m. birželio 27 d., nes nuo vakar išsikraustė sūnus E. Po šio įvykio ji akyliau stebės E. ir kitus savo vaikus. Dėl šio įvykio ji pati labai gailisi.

Nukentėjusioji M. P. nurodė, kad E. P. yra brolis, šiuo metu jie nelabai bendrauja. Ji sutinka duoti apie jį parodymus. 2025 birželio mėnesį, tikslios dienos nepamena, žino buvo penktadienis, buvo grįžusi iš mokyklos, buvo gerokai po pietų, tuo metu blogai jautėsi, todėl atsigulė savo lovoje. Paskui ji klojosi savo lovą ir tarp jos ir brolio E. P. kilo konfliktas. Jis jai kažką pasakė, ką šiuo metu neatsimena. Ji buvo blogos nuotaikos ir tik norėjo, kad jis ją paliktų ramybėje. Ji nuo jo apsigynė jam kažką pasakydama atgal, ką tiksliai neatsimena, tačiau žino su keiksmažodžiais. Kambaryje dar buvo jaunesnė sesuo J. Ar ji reagavo į jų konfliktą nežino, mano, kad ne. Po pasakytų žodžių brolis E. supyko ant jos ir jau negalėjo susitvardyti. Tada jis pasiėmė diržą ir trenkė jai per nugarą, trenkė 1 kartą. Kai jai trenkė ji lyg gulėjo lovoje. Diržą jis galėjo pasiimti iš savo kelnių. Mano ji pajautė skausmą, kurį dešimtbalėje sistemoje įvertintų 6 balams. Ar liko kokių žymių ji pati nematė ir nežiūrėjo. Apie tai ji pasakė savo mamai, tačiau ji nugaros nežiūrėjo. Į medikus ir policiją tą pačią dieną nesikreipė. Po to įvykio ji jautė stiprų nerimą, pyktį, mano ją buvo ištikęs priepuolis. Jai ištinka nerimo priepuoliai jau ne pirmą kartą, jie būna nuo blogų emocijų ar įvykių. Jai atrodo, kad mama po to įvykio bendravo su E. Po to įvykio E. iš jų namų išsikraustė. Jis pas jų gyveno nuo praeitos vasaros. Brolis E. gyveno pas ją su sese J. kambaryje, jis miegodavo ant čiužinio. Jis ją nervuodavo, nes jis dažnai nusikalbėdavo ir specialiai erzindavo žodžiais. Tarp jų būdavo dažni žodiniai konfliktai. Jis yra bandęs jai suduoti su sportine guma, tačiau ji nuo jo atsigindavo. Jei jis jai ir yra sudavęs su ta guma ji neatsimena į kurią vieta jis jai galėjo pataikyti. Jei jai tuo metu ir skaudėjo, tai buvo toks trumpalaikis skausmas. Kada tai vyko ji tiksliai neprisimena, bet mano tai buvo žiemos laikotarpyje. Dar nori paaiškinti, kad ji atsimena dar vieną kartą, kai brolis E. jai sudavė su diržu, tačiau kada tai buvo ir dėl ko ji neatsimena. Mano buvo praėjęs nedidelis laiko tarpas nuo paskutinio įvykio. Ji nepamena į kurią vietą jai pataikė, tačiau atsimena, kad jai skaudėjo, ji buvo įskaudinta. Įvertinti balais negali, nes neatsimena kaip jai tuo metu skaudėjo. Ar buvo likę žymių nežino. Paskutinį kartą kai brolį matė, jis pasakė, kad atsiprašo, tačiau ji nelaiko to tikru atsiprašymu. Nemano, kad jie susitaikys. Ji nelabai nori su juo bendrauti. Apie tai, kad ją mušė brolis pirmiausiai pasakė mamai, o paskui ir vaiko teisėms. Ji sunkiai atsimena kas vyko mėnesis ir seniau, todėl ir apie tuos konfliktus su broliu negali papasakoti, nes juos sunkiai pamena. Ji pasakė viską ką šiuo metu atsimena. Advokatės J. Š. klausimas: Ar pageidauja reikšti civilinį ieškinį? M. P. atsakė, kad nereikia ieškinių. Daugiau neturi ką paaiškinti.

Iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus gautame rašte užfiksuota, kad 2025 m. birželio 24 d. Tauragės apskrities VTAS specialistės per Fleet Complyte programėlę gavo pranešimą apie vaiko teisių pažeidimus 4VTP-1131, jog namuose neblaivi motina. Tauragės apskr., VTAS vyr. specialistės (budėtojos) S. G. ir R. R. reagavo į pranešimą ir nuvyko į nepilnamečių gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini) Raseinių r. sav., apgyvendino saugioje aplinkoje ir išklausė merginų nuomones. Pokalbio su nepilnamete M. P. metu, nepilnametė pasakojo, jog prieš ją fiziškai smurtauja pilnametis brolis E. P., muša ją diržu. 2025 m. birželio 20 d. vieną kartą jai per nugarą kirto diržu, mergina patyrė skausmą. Tai buvo ne pirmas smurto protrūkis. Jos sesuo J. P. taip pat pasakojo, jog brolis E. P. bandė prieš ją fiziškai smurtauti, tačiau ji išsisuko nuo diržo kirčių.

2025 m. birželio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra nurodytu adresu. Gatvės dešinėje yra gyvenamasis daugiabutis namas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Namas dviejų aukštų, mūrinis, baltų plytų. Nuo gatvės yra du įėjimai į daugiabučio namo vidų. Dešinėje esantis įėjimas yra į butą Nr. (duomenys neskelbtini), pro kurį įėjus yra laiptai į antrą aukštą. Antrame aukšte yra dešinėje yra rudos spalvos durys, per kurias patenkame į buto Nr. (duomenys neskelbtini) kambarius. Įėjus per duris, yra koridorius, kurio dešinėje pusėje yra vonia ir tualetas, tiesiai nuo įėjimo koridoriaus gale yra virtuvė, kairėje pusėje nuo įėjimo yra du kambariai. Antrajame kambaryje, kuris yra koridoriaus gale kairėje pusėje, per atviras šviesiai rudos spalvos duris patenkame į kambarį. Kambario dešinėje pusėje prie sienos stovi rašomasis stalas. Už stalo prie sienos kampe stovi maža spinta su lentynomis, kambario dešinėje pusėje prie sienos yra sofa lova, šalia jos stalas. Kambario gale yra langas. Kambario kairėje pusėje arčiau lango stovi rudos spalvos spinta. Šalia spintos stovi rudos palvos pečius. Įvykio vietos apžiūros metu nusikalstamos veikos požymių nerasta, niekas nepaimta. Fotografuota.

2025 m. birželio 26 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad E. P. pateikė jam priklausantį vyrišką diržą su kuriuo smurtavo prieš seserį M.

2025 m. birželio 26 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas juodos spalvos vyriškas diržas su sagtimi. Diržas galimai dirbtinės odos, juodos spalvos, su aiškiomis nusidėvėjimo žymėmis, reguliuojamas su skylutėmis. Diržo ilgis yra apie 87 cm. plotis apie 3 cm. Sagtis yra blizgi, stačiakampė su sportinio ženklo PUMA logotipu, jos ilgis 8 cm., plotis 4,5 cm. Diržas apžiūrėtas, įdėtas į voką ir užplombuotas Nr. POLICIJA 004175.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1296/2025(02) užfiksuota, kad M. P. nugaroje sužalojimų nekonstatuota ir sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas.

Kaltinamojo E. P. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sesei M. P..

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (pirmas epizodas), kaltinamajam siūlė skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (antras epizodas) skirti 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi bausmės subendrintinos iš dalies sudedant ir skirtina 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 1 ir 2 punktais, įpareigoti E. P. dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždrausti lankytis nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono sav. ir bendrauti su nukentėjusiąja M. P..

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis E. P. neteistas, padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nebaustas administracine tvarka, dirbantis. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (pirmas epizodas), prokurorės siūlomos rūšies ir trukmės bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, be intensyvios priežiūros. Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (antras epizodas) – 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir skirtina 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 1 ir 2 punktais, įpareigoti E. P. dalyvauti elgesio pataisos programoje bei 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, uždrausti lankytis nukentėjusiosios M. P. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono sav. ir bendrauti su nukentėjusiąja M. P..

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – diržą sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

Kaltinamąjį E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (pirmas epizodas), ir jį nubausti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros, įpareigoti E. P. dalyvauti elgesio pataisos programoje ir 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, uždrausti lankytis nukentėjusiosios M. P. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono sav., bei bendrauti su nukentėjusiąja M. P..

Kaltinamąjį E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (antras epizodas), ir jį nubausti 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros, įpareigoti E. P. dalyvauti elgesio pataisos programoje ir 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, uždrausti lankytis nukentėjusiosios M. P. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono sav., bei bendrauti su nukentėjusiąja M. P..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir skirti 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant E. P. dalyvauti elgesio pataisos programoje ir 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, uždraudžiant lankytis nukentėjusiosios M. P. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono sav., bei bendrauti su nukentėjusiąja M. P..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. P. 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant E. P. dalyvauti elgesio pataisos programoje ir 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, uždraudžiant lankytis nukentėjusiosios M. P. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono sav., bei bendrauti su nukentėjusiąja M. P..

E. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti, panaikinti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – diržą sunaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.