Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Laima Dumskienė Procesinio sprendimo kategorija 2.4.8

1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjas) V. N., teisėjų Evaldo Vanago, Valdo Meidaus,

nukentėjusiajai G. Š.

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios J. B. apeliacinį skundą dėl 2007 m. liepos 4 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažinta kalta pagal BK 155 str. 1 d. ir nubausta laisvės apribojimu vieneriems metams, uždraudžiant bendrauti su G. Š. bei įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Iš J. B. priteista G. Š. 821 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. nuteista už tai, kad 2006 m. gruodžio 8 d. apie 10 val. išvadino G. Š., buvusią V. M. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), Utenos rajone, kieme, „vagilka“, sakė „užteks tau su gauja susidėjus ryt „Samanėko“ dešras“, vadino kitais įžeidžiančiais žodžiais, tuo viešai žodžiu užgauliai ją pažemino.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji G. Š. prašo nuteistosios apeliacinį skundą atmesti ir palikti Utenos rajono apylinkės teismo 2007-07-04 nuosprendį nepakeistą. Nurodo, jog apylinkės teismo nuosprendis teisėtas, pagrįstas. Nuosprendis pagrįstas ne tik jos ir liudytojos B. B. parodymais, kuri nėra suinteresuota bylos baigtimi, bet ir Utenos PK medžiaga, susijusia su nuteistosios elgesiu. Utenos PK medžiagoje ji apklausta liudytoja padėjusia atskleisti nusikaltimą, o ne “vagilka” su gauja rijusi “Samanėko” dešras, kaip tvirtina nuteistoji J. B..

Teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašo skundą tenkinti, nukentėjusioji- atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal BPK 20 str. nuostatas, įrodymų šaltiniu yra teisėtai gauti tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo parodymai ir nei vieni iš jų neturi išankstinės galios bei vienų pranašumo prieš kitus. Liudytojų kiekybė, esant prieštaringiems parodymams, dar neapsprendžia, kuria versija teismas turi vadovautis, nustatydamas byloje tiesą. Kuriais parodymais vadovautis, teismas nusprendžia juos palyginęs ir sutikrinęs su informacija, gauta byloje iš kitų įrodymų šaltinių. BPK 20 str. 5 d. numato, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas nukentėjusiosios G. Š. parodymus, teismas juos gretino su kitais byloje surinktais įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė. Teismas nuosprendyje surinktus įrodymus išsamiai aptarė, motyvuotai nurodė, kuriais įrodymais vadovavosi ir kuriuos atmetė.

Nuteistosios J. B. apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad jos veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 155 straipsnio 1 dalyje, sudėties bei neįrodytas jos dalyvavimas yra nepagrįsti.

Įžeidimas, numatytas BK 155 straipsnio 1 dalyje yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu. J. B. nuteista už tai, kad viešai plūsdama įžeidžiančiais žodžiais, įžeisdama užgauliai pažemino G. Š.. Įžeidimas žodžiu yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje. Įrodyta, jog žodžius, užgauliai žeminančius G. Š., J. B. pasakė kito žmogaus akivaizdoje. Tą patvirtina nukentėjusiosios G. Š., liudytojos B. B. nuoseklūs parodymai viso proceso metu ir jais netikėti nėra pagrindo bei iš dalies ir pačios nuteistosios J. B. parodymai. Žeminančius žodžius J. B. išsakė girdint to paties kaimo gyventojai- artimai nukentėjusiosios kaimynei B. B., kuri buvo kieme, kai J. B. išvadino nukentėjusiąją “ vagilka”, paleistuve, necenzūriniais žodžiais, sakė, kad ji susidėjusi su gauja. Tai, kad nukentėjusioji nėra prisidėjusi prie 2003-11-30 vagystės iš UAB “Samanėkas” parduotuvės, dėl kurios kito žmogaus akivaizdoje nepagrįstai bei įžeidžiančiai apkaltino apeliantė, patvirtina baudžiamosios bylos Nr. 89-1-0820-03 medžiaga, iš kurios matyti, jog nukentėjusioji pranešė policijos pareigūnams apie jos statinyje- lauko tualete rastas iš parduotuvės pavogtas prekes, kurias nukentėjusioji grąžino UAB “Samanėkas”. Asmenys įvykdę šią vagystę nenustatyti. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia. Girdint kitam asmeniui nepadoriai, įžeidžiančiai plūsdama G. Š., J. B. suvokė, kad viešai užgauliai žemina nukentėjusiąją ir to norėjo, taigi, veikė tiesiogine tyčia.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. B. veika pagal BK 155 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, t. y. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

J. B. skunde teigia, kad neteisingais jos atžvilgiu G. Š. kaltinimais nepatikėjo ir Utenos rajono policijos komisariatas, kuris atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl tokiais kaltinimais tuo labiau negalėjo būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Toks nukentėjusiojo skundo teiginys nepagrįstas. Pagal BPK 407 str. privataus kaltinimo bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o procesas teisme pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas.

Skirdamas bausmę ir nustatydamas jos dydį J. B., teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas nusikaltimas yra tyčinis nesunkus ir baigtas, nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tinkamai įvertino nuteistosios asmenybę, tai pagrindė faktiniais bylos duomenimis ir nepažeisdamas BK 54 str. nuostatų paskyrė bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams, uždraudžiant bendrauti su G. Š. bei įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Paskirta bausmė nei rūšimi, nei savo trukme nėra aiškiai per griežta. J. B. paskirtoji bausmė atitinka bausmės paskirties nuostatas, ja nepažeidžiamas asmenų lygybės prieš įstatymą principas ir užtikrinamas teisingumo įgyvendinimas.

Nors nuteistoji nurodo, kad nepagrįstai iš jos nukentėjusiosios naudai priteista 821 litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir šis jos teiginys nepagrįstas. Apylinkės teismas pakankamai išsamiai motyvavo, kodėl iš J. B. priteisė nukentėjusiajai 821 Lt neturtinei žalai atlyginti, kuo ši žala pasireiškė ir tai nėra per didelė suma. Nukentėjusioji buvo pareiškusi 5000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti, bet teismas šią sumą sumažino iki 1000 Lt ir iš jų minusavo 179 litus, kuriuos nuteistoji nukentėjusiajai atlygino teisiamajame posėdyje. BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Pagal CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikalstamais veiksmais asmens sveikatai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertina teismas.

Teismas, iš dalies tenkindamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgė į visus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., t.y. tiek į nusikalstamos veikos pasekmes, tiek į nuteistosios kaltę, jos turtinę padėtį, amžių, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, tiek į nukentėjusiosios dėl įžeidimo patirtus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą. Kolegija su šiuo vertinimu sutinka ir konstatuoja, kad teismo nustatytas bei priteistas neturtinės žalos dydis nėra aiškiai neteisingas, atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteistas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų.

Tokiu būdu, apylinkės teismo nuosprendis teisėtas, pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios J. B. apeliacinį skundą atmesti.