Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

gynėjams advokatams Mykolui Vaškeliui, Antanui Skrebutėnui, Rimutei Giruckienei, Loretai Guižauskienei,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

ANDREJ GAILIUN, a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs Švenčionių r., 1982-06-16, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, nedirbantis, išsiskyręs, gyv. vieta iki suėmimo (duomenys neskelbtini), Švenčionių r., teistas: 1) 2000-04-14 pagal LR BK 214 str. 2 d. Švenčionių r. apyl. teismo laisvės atėmimas 6 mėn. atidėtas 1 metams; 2) 2007-12-19 pagal LR BK 178 str. 1 d. Švenčionių r. apyl. teismo – 1 para arešto, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p.,

ALBERT KEŽUN, a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini),, nevedęs, gyv. Andriukėnų k., Švenčionių r., neteistas, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, kaltinamas pagal LR BK 237 str. 1 d., LR BK 238 str. 1 d.;

ALEKSANDR ZAVIŠA, a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs Švenčionių r., vedęs, nedirba, gyv. (duomenys neskelbtini), Švenčionių r., 9 klasių išsilavinimo, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 237 str. 1 d., LR BK 238 str. 1 d.;

ARTUR PETROVIČ, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. Švenčionių m., nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Švenčionių r., nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 24 str. 6 d., 237 str. 1 d., LR BK 238 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. itin žiauriai nužudė kitą žmogų - V. S., o būtent: jis, tiksliai nenustatytu laiku nuo 2008-09-24 dienos vakari ir naktį į 2008-09-25, S. J. priklausančio gyvenamojo namo patalpose ir rūsyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Švenčionių rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, virtuvėje V. S. kumščiais sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, po ko, namo rūsyje tęsdamas prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą betoniniu žiedu sudavė pastarajam smūgius į galvos sritį, t.y. tyčia sudavė nukentėjusiajam V. S. kumščiais, betoniniu žiedu bei kitais tyrimo metu nenustatytais žalojančiais daiktais, ne mažiau 29 smūgių į įvairias kūno vietas, iš jų ne mažiau 12 kartų į galvos sritį bei ne mažiau 17 kartų į kitas kūno dalis, ko pasėkoje V. S. buvo padarytas galvos sumušimas, pasireiškęs septyniomis muštinėmis žaizdomis galvos plaukuotoje dalyje (kaktos dešinės pusės, viršugalvio abiejų pusių ir pakaušio srityse), daugybiniai skeveldriniai kaukolės skliauto (abiejų momenkaulių, pakauškaulio ir kaktikaulio dešinės pusės, ir dešinio smilkinkaulio ) lūžiai, perėję į kaukolės pamato užpakalinę ir į priekinė bei vidurinę dešinės pusės daubas; daugybiniai kraujo išsiliejimai po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kaktiniu, smilkininiu ir momeniniu bei kairės pakaušinės skilčių, smegenėlių paviršiuose, į smegenų skilvelius, su smegenų smilkininiu, kaktiniu bei kairės pakaušinės skilčių žievės sumušimo židiniais, daugybinės ir susilieję kraujosruvos, galvos minkštuose audiniuose, vyraujančios galvos plaukuotoje dalyje, daugybiniai veido odos nubrozdinimai ir nedidelės paviršinės muštinės žaizdos veide, durtinė žaizda nugaros kairėje su atviru skiliniu kairės mentės lūžiu; atskiros nedidelės poodinės kraujosruvos nugaros ir juosmens- dubens kairėje pusėje ir rankų plaštakose, žastuose, kairiajame dilbyje ir petyje bei nedideli odos nubrozdinimai plaštakose ir nugaros kairėje pusėje, dėl ko V. S. 2008-09-24 - 2008-09-25, tiksliai nenustatytu laiku mirė, ir tokiu būdu itin žiauriai pastarąjį nužudė.

A. K. ir A. Z. 2008 m. rugsėjo 24-25 dienomis, tiksliai nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupėje kartu su A. P., po to kai jiems tapo žinoma, kad 2008 m. rugsėjo 24 -25 naktį A. G. nužudė V. S., iš anksto nepažadėję A. G. paslėpti šio nužudymo pėdsakus, kartu su A. G., pasinaudodami A. P. žinomai šiam tikslui įgyvendinti suteiktu ir pastarajam priklausančiu automobiliu F. S., ant kurio buvo pritvirtinti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), jo bagažinėje išvežė iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), k., S. J. priklausančio namo rūsio, labai sunkaus nusikaltimo, numatyto LR BK 129 str.2 d. 6 p. pėdsakus: V. S. lavoną su smurto žymėmis, kruvinus rūbus, paklodes bei paslėpė juos miško masyve, esančiame Švenčionių r., (duomenys neskelbtini),girininkijos 212 kvartalo 5 sklype.

A. P. 2008 m. rugsėjo 24-25 dienomis, tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. K. ir A. Z., po to kai jam tapo žinoma, kad 2008 m. rugsėjo 24 -25 naktį A. G. nužudė V. S., iš anksto nepažadėjęs A. G. paslėpti šio nužudymo pėdsakus, suteikė žinomai šiam tikslui įgyvendinti savo naudojamą automobilį F. S., ant kurio buvo pritvirtinti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), labai sunkaus nusikaltimo, numatyto LR BK 129 str. 2 d. 6 p. pėdsakus: V. S. lavoną su smurto žymėmis, kruvinus rūbus, paklodes, po ko A. K., A. G. ir A. Z. nurodyto automobilio bagažinėje išvežė ir paslėpė nurodytus labai sunkaus nusikaltimo pėdsakus miško masyve, esančiame Švenčionių r., (duomenys neskelbtini),girininkijos 212 kvartalo 5 sklype.

Be to, A. K., A. Z. ir A. P., laikotarpyje nuo 2008 m. rugsėjo 25 d. iki 2008 m. spalio 06 d., turėdami galimybę ir pareigą pranešti apie tai, kad 2008 m. rugsėjo 24 -25 naktį A. G. nužudė V. S., tai yra padarė labai sunkų nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str.2 d. 6 p., tačiau be svarbios priežasties, apie tai teisėsaugos įstaigai arba teismui nepranešė.

Apklaustas teismo posėdžio metu kaltinamasis A. G. kaltu dėl V. S. nužudymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2008-09-24 dieną apie 21 val. jis kartu su A. Z., K. A. ir A. P. atvažiavo į (duomenys neskelbtini),kaimą ir keturiese nuėjo į namą priklausantį S. J.. Virtuvėje ant sofos rado miegantį V. S., jie visi virtuvėje išgėrinėjo. A. P. su jais ilgai nesėdėjo ir išėjo pirmas. V. S. su jais išgėrė gal vieną stikliuką. Po 15 minučių tarp jo V. S. kilo ginčas, nes pastarasis daug kartu jį yra apgavęs. Todėl jis supyko ir 5 ar 6 smūgius sudavė kumščiu V. S. į veidą. Po suduotų smūgių jis nugriuvo ir kuriam laikui prarado sąmonę. Tai matė A. Z. ir A. K.. Tada jie tęsę išgertuvės, o V. S. gulėjo ant grindų be sąmonės, vėliau jis pradėjo kažką burbėti. Jis išsigando, kad kas nors gali ateiti ir pamatyti V. S. gulintį ant grindų, todėl nutarė paslėpti V. S. namo rūsyje. Jis padėjo V. S. atsikelti ir nuvedė jį į rūsį, tačiau lipant į rūsį nuo paskutinių keturių laiptų jį tiesiog pastūmė ir V. S. nugriuvo žemyn galva ant pilvo. Jis nulipo žemyn ir priėjęs prie gulinčio V. S., pastarajam dar sudavė keletą smūgių kumščiu. Grįžęs į virtuvę toliau gėrė alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko jis A. Z. papasakojo, kad greičiausiai rūsyje užmušė V. S.. Tada jie nuėjo į rūsį patikrinti ar V. S. yra gyvas, tuo metu jis atrodo dar buvo gyvas, grįžę atgal vėl išgėrinėjo. Po to jis vienas nusileido į rūsį, V. S. gulėjo ant pilvo. Pamatė, kad šalia V. S. stovi mažas betoninis žiedas ir paėmęs minėtą žiedą juo sudavė 3-5 smūgius V. S. į galvą. Po to vėl grįžo į virtuvę, išgėrė degtinės ir nuėjo miegoti. Ryte prabudęs nutarė nueiti į rūsį, nusileidęs pamatę ant pilvo gulintį negyvą V. S.. Tada paėmė betoninį žiedą, kuriuo sudavė V. S. paskutinius smūgius, ir išmetė jį į netoli S. J. namo esantį tvenkinį. 2008-09-25 vartojo alkoholinius gėrimus, o vakare sutemus apie 23.00 val., jis nuėjo pas A. P., paprašė jo duoti automobilį, kadangi vairuotojo pažymėjimo neturi. Kokiu tikslu jam reikalingas automobilis A. P. jis nieko nesakė. Tada jis nuvažiavo į savo namus ir pasiėmė iš ten A. Z., kuriam papasakojo, kad rūsyje guli V. S. lavonas ir jam reikalinga pagalba jį išnešti. A. Z. sutiko padėti ir jie nuvažiavo prie S. J. namo, paėmė dvi paklodes ir nusileido į rūsį. V. S. kūną padėjo ant paklodžių, tačiau dviese išnešti kūną iš rūsio nesugebėjo, todėl A. Z. nuėjo pakviesti į pagalbą A. K.. Trise išnešė V. S. kūną iš rūsio ir įdėjo į bagažinę. Taip pat į automobilio bagažinę jis sumetė ir V. S. kruvinus drabužius, kuriuos kartu su V. S. kūnu išvežė į mišką už (duomenys neskelbtini), kaimo. Kitą dieną automobilį paliko netoli A. P. brolio namo, kadangi automobilis sugedo, po to dvi dienas vartojo alkoholį ir nieko neatsimena. Kodėl taip pasielgė paaiškinti negali, nes buvo labai girtas ir kažkodėl tuo metu buvo labai pyktas ir susierzinęs.

Apklaustas teismo posėdžio metu kaltinamasis A. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad 2008-09-24 dieną kartu su A. P. ir R. K. gėrė alkoholį. Vakare sutikome sutikome A. G., pas kurį taip pat išgėrė. Po to su A. P. ir R. K. nuėjo pas S. J., kurio namuose nebuvo, tačiau virtuvėje ant sofos gulėjo jam tuo laiku nepažįstamas V. S.. A. P. su jais buvo ir išvažiavo. Vėliau A. G. priėjo prie miegančio V. S., pažadino jį ir nieko nesakęs sudavė V. S. keletą smūgių kumščiu į veidą. Kiek konkrečiai smūgių buvo suduota nežino. Kas buvo toliau, neatsimena nes girtas užmigo. Prabudęs S. J. namuose jau buvo A. Z., o V. S. jau nebuvo. A. G. pasakė, kad V. S. yra rūsyje ir jie kartu nuėjo į rūsį kur pamatė ant žemės gulintį V. S.. Jis suprato, kad V. S. yra negyvas. Jie grįžo į virtuvę ir toliau gėrė alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko A. G. ir A. Z. paprašė jo V. S. lavoną išvežti iš namo. Iš kur A. G. paėmė automobilį, jis pasakyti negali. A. Z. ir A. G. pakėlė lavoną, o jis padėjo lavoną traukti iš viršaus, surinko drabužius ir lavoną jie pakrovė į automobilio bagažinę ir V. S. kūną išvežė į mišką. Miške A. G. ir A. Z. iš automobilio bagažinės iškėlė V. S. lavoną, o jis iš bagažinės išmetė visus ten buvusius daiktus. Apie šį nusikaltimą niekam nieko nepasakojo, nes bijojo, kad A. G. tą patį gali padaryti ir su juo. Dėl to padaryto nusikaltimo labai gailisi.

Apklaustas teismo posėdžio metu kaltinamasis A. Z. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad 2008-09-24 ryte nuėjo pas V. S. ir kartu gėrė alkoholį Pabradyje. Po pietų jie grįžo į (duomenys neskelbtini), kaimą, nupirko dar alkoholio ir nuėjo pas S. J., ten dar išgėrė ir V. S. užmigo. Tada jis išėjo ir vakare vėl sugrįžęs pas S. J. namo virtuvėje buvo A. G. ir A. K., kuris tuo metu miegojo už stalo. A. G. jam pasakė nueiti į rūsį ir pribaigti V. S.. Nuėję į rūsį ant grindų gulėjo sumuštas V. S.. Jie sugrįžo ir vėl vartojo alkoholį, tačiau nuėjo į rūsį „damušti“ V. S.. Būnant virtuvėje jis išgirdo iš rūsio apie 5 duslius smūgius, A. G. grįžo iš rūsio ir pasakė, kad „viskas baigta“. Jis paklausė A. G., kodėl jis taip padarė, į ką A. G. atsakė, kam palikinėti invalidą gyventi. Kitą dieną jie vėl gėrė, po to jis nuėjo į savo namus, tačiau jam paskambino A. G. ir liepė sugrįžti į S. J. namus. Vakare jis nuėjo pas jis nuėjo į S. J. namus, kur kartu su A. G. ir A. K. dar išgėrė degtinės, o apie 23.00 val. atvažiavo A. G. su automobiliu. Jis kartu su A. G. ir A. K. iš rūsio ištraukė lavoną ir nunešė į automobilio bagažinę bei nuvežė į mišką. Apie šį nusikaltimą A. G. jam liepė nieko nepasakoti. Jis bijojo A. G., be to bijojo kam nors pasakoti, nes 2008-09-24 kaimo žmonės matė, jog jis tą dieną buvo kartu su V. S., todėl galėjo apkaltinti ir jį. Dėl to padaryto nusikaltimo labai gailisi

Apklaustas teismo posėdžio metu kaltinamasis A. P. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad 2008-09-24 jis kartu su A. G., A. K., galimai ir R. K., visą dieną gėrė alkoholį Pabradyje. Grįžę į (duomenys neskelbtini), k. nuėjo į S. J. namą, kur virtuvėje ant lovos gulėjo V. S.. A. G. priėjo prie V. S. ir sudavė jam 2-3 smūgius kumščiu ir pradėjo priekaištauti pastarajam, kad jis negražiai apkirptas ir apkirpo jį, pastarasis nesipriešino. Po kurio laiko A. G. pasakė, kad V. S. jau laikas eiti namo ir kuomet pastarasis nuėjo link išėjimo A. G. nuėjo jam iš paskos ir kažkur dingo. Po kurio laiko jis su A. K. nuėjo ieškoti A. G. ir nusileido į rūsį, kur pamatė apačioje ant grindų prie laiptų gulintį V. S., kuris labai giliai kvėpavo, šalia stovėjo pasilenkęs A. G.. Vėliau jie išėjo iš rūsio. Kitą dieną apie 08.00 - 09.00 val. atsikėlęs pamatė A. Z., kuris jam paaiškino, kad naktį jį pakvietė A. G. ir pasakė, kad rūsyje nužudė V. S.. Vakare A. G. pas A. P. paprašė paskolinti automobilio. Jis nežinojo, kad jo automobilis buvo reikalingas išvežti V. S. kūną. Ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu buvau dar šoko būsenoje, nieko neatsimena ką parodė, todėl gal supainiojęs ir pasakė, kad A. G. paprašė jo paskolinti automobilį išvežti V. S. kūną, jis pats kategoriškai atsisakė važiuoti, bet leido naudotis jo automobiliu. Savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu neatsisako, tačiau jų paaiškinti negali.

Be kaltinamųjų A. G., A. K., A. Z. ir A. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų, jų kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo įrodo ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: įvykio vietos ir objekto apžiūros protokolai (1 t., b.l. 10-25; 1 t., b.l. 58-65; 2 t., 54-57), daiktų pateikimo protokolas (2 t., b.l. 18), specialisto išvados (1 t., b.l. 78-91, 102-110, 131-143), nukentėjusiosios M. S. parodymai, liudytojų R. K., A. M., A. K. parodymai.

Nukentėjusioji M. S. parodė, kad yra nužudytojo V. S. motina. Kaltinamuosius A. G., A. P. ir A. Z. pažįsta, A. K. nepažįsta. Sūnus gyveno kartu su ja ir nebuvo draugas nei vienam kaltinamajam. 2008-09-24 apie 16 val. matė savo sūnų gyva paskutinį kartą kaimyno kieme kartu su tuo metu nepažįstamu A. Z.. A. Z. su sūnumi išėjo iš kiemo, sūnus pažadėjo greitai sugrįžt, vertingų daiktų jis prie savęs neturėjo. Kitą dieną eidama iš darbo užėjo pas S. J., kuris pasakė, jog pas jį vakar nieko nebuvo. S. J. pamelavo, nes bijojo A. G., kadangi pastarasis buvo kaimo „karalius“ ir dažnai sumušdavo patį S. J.. Visur ieškojo sūnaus, tačiau niekur nerado. Po to išgirdo, kad rastas vyro lavonas, nuvyko ir atpažino sūnaus lavoną, jis buvo labai sužalotas. Pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 202,80 Lt turtinės žalos ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Liudytojas R. K. parodė, kad visus kaltinamuosius pažįsta, santykiai draugiški, su žuvusiuoju santykiai taip pat buvo geri. 2008-09-24 gėrė alkoholį S. J. name kartu su A. G., A. Z., A. K. ir A. P.. Virtuvėje miegojo V. S.. A. G. miegančiam V. S. sudavė ranka viena smūgį. Ar V. S. nuo smūgio atsibudo, neatsimena. Kas buvo vėliau pasakyti negali, nes paskambinus mamai jis išvažiavo namo.

Liudytojas A. M. parodė, kad visus kaltinamuosius pažįsta, jie draugai. 2008-09-25 apie 22.00 val. pas jį į namus atėjo A. G. ir pasakė, kad kieme paliks A. P. automobilį, nes sugedo variklis. Jis leido A. G. palikti automobilį, nes A. P. leisdavo A. G. naudotis juo automobiliu. Kur A. G. išvažiavo nieko jam nepasakė. Kitą dieną A. Z., A. G., A. K. gėrė alkoholį. Nebuvo jokios kalbos apie nužudymą. Trumpam į jo namus buvo atvažiavęs A. K., jis atvežė vaikinams degtinę. A. Z. ir A. G. nakvojo jo namuose, A. K. nebuvo. Po to jam paskambino A. P. ir pasakė, kad jis gali su juo automobiliu daryti ką nori. Jis pasiūlė A. G. suremontuoti automobilį ir pastatė jį į garažą. Apie V. S. nužudymą jis nieko nežino.

Liudytojas A. K. parodė, kad visus kaltinamuosius pažįsta, santykiai buvo normalūs. Turėjo VW Golf automobilį, v/n (duomenys neskelbtini), kurį pardavė A. P.. 2008-09-25 apie 22.00 – 23.00 val. jam paskambino R. K. ir paprašė atvežti degtinės pas A. M.. Jis su degtine pas atvažiavo į A. M. namus, kur buvo A. M., R. K. miegojo, A. K., A. Z. ir A. G. sėdėjo. Jis pabuvo pas A. M. pabuvo iki 01.00 val. ir nuėjo miegoti į namus.

Iš 2008-09-29 įvykio apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti miško masyve prie (duomenys neskelbtini), Švenčionių r. (1 t., b.l. 10-25).

Iš 2008-10-07 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad 2008-10-07 A. M. pateikė automobilį F. S., v.n (duomenys neskelbtini) ( 2 t., b.l. 18).

Iš 2008-10-07 objekto apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), Švenčionių r., prie A. M. priklausančio garažo buvo apžiūrėtas automobilis F. S., v/n (duomenys neskelbtini). (ant automobilio F. S. uždėti automobiliui VW Golf priklausantys valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini)) ( 1 t., b. l. 58-65).

Iš 2008-10-30 įvykio apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas tvenkinys esantis(duomenys neskelbtini), Švenčionių r., kuris apžiūrėtas ugniagesio – gelbėtojo pagalba. Apžiūros metu rastas ir paimtas betoninis žiedas. ( 2 t., b.l. 54-57)

Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 117/09(01) konstatuojama, kad ant pateiktų tyrimui objektų yra žmogaus kraujas (1 t., b.l. 78-91).

Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. MK-U 14/09 (01)-R1148/09 nurodyta, kad neatmetama galimybė, kad V. S. galvos žaizdos ir jas atitinkantys kaukolės skliauto lūžiai galėjo būti padaryti tirti pateiktu betoniniu žiedu (1 t., b.l. 102-110).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 1833/08(01) matyti, kad V. S. mirtis įvyko nuo galvos sumušimo, pasireiškusio galvos minkštųjų audinių, kaulų ir smegenų sužalojimais. V. S. lavone nustatyti sužalojimai: muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, daugybiniai skeveldriniai kaukolės skliauto lūžiai, perėję į kaukolės pamato užpakalinę ir į priekinę bei vidurinę dešinės pusės daubas; daugybiniai kraujo išsiliejimai po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kaktinių, smilkininių ir momeninių bei kairės pakausinės skilčių, smegenėlių paviršiuose, į smegenų skilvelius, su smegenų smilkininių, kaktinių bei kairės pakausinės skilčių žievės sumušimo židiniais; daugybinės ir susilieję kraujosruvos galvos minkštuose audiniuose, vystantis galvos smegenų pabrinkimui. V. S. mirtis galėjo įvykti prieš 2-5 paras iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje. Po mirtį sukėlusių galvos sužalojimų padarymo V. S. galėjo išgyventi nuo keleto dešimčių minučių iki keleto valandų, į ką nurodo makro- ir mikro- morfologiniai pakitimai parenchiminiuose vidaus organuose bei sužalotuose audiniuose ir mirties priežastis. V. S. sužalojimai visumoje ir galvos sužalojimas atskirai nuo kitų kūno dalių sužalojimo kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nugaros durtinė žaizda su mentės lūžiu kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o kraujosruvos ir nubrozdinimai rankose, liemenyje kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 131-143).

Teismo posėdyje apklaustas ekspertas J. M. Paliulis savo duotą išvadą palaikė ir papildomai parodė, kad skausmas yra psichosomatinė organizmo savybė, kuri priklauso nuo daugelio faktorių.. Nuo sužalojimų pobūdžio nukentėjusysis jautė skausmą, tačiau kokį, atsakyti negali. Esant daugybiniams lūžiams sąmonę asmuo turi prarasti, bet sąmonę galima prarasti ir po smūgio į veidą. Nors alkoholis veikia šiek tiek nuskausminančiai, tačiau šiuo atveju V. S. buvo išgėręs nedaug. Atlikus papildomą tyrimą buvo nustatyta, kad žaizda buvo padaryta duriančių savybių turinčiu daiktu, tai galėjo būti padaryta betoniniu žiedu, kaip ir buvo nurodyta. Lavonas buvo rastas 2008-09-29, o tyrimas atliktas 2008-09-30. Kadangi lavono puvimas dar nebuvo pažengęs, todėl alkoholio kiekis įvykio metu buvo toks, koks buvo nustatytas tyrimo metu. Alkoholio daugiau buvo rasta šlapime, nei kraujyje. Iš kur atsirado durtinė žaizda atsakyti negali, ji galėjo būti padaryta tiek krentant nuo laiptų rūsyje, tiek vežant automobilyje, tiek miške numetus ant šakos.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis teismas daro išvadą, kad A. G. yra kaltas dėl V. S. nužudymo itin žiauriai, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 6 p., o kaltinamieji A. K., A. Z. ir A. P. yra kalti dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

Kaltinamasis A. G. iš esmės pripažino, kad 2008-09-24, vakare, S. J. priklausančio gyvenamojo namo rūsyje, esančiame (duomenys neskelbtini), kaime, Pabradės seniūnijoje, Švenčionių rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš pykčio panaudojo prieš nukentėjusįjį V. S. fizinį smurtą ir tyčia sudavė nukentėjusiajam V. S. kumščiais, betoniniu žiedu į galvos sritį ir kitas kūno vietas. Kaltinamasis A. G. nurodė, kad namo virtuvėje supykęs V. S. sudavė kumščiu 5 ar 6 smūgius į veidą. Po suduotų smūgių V. S. gulėjo ant grindų be sąmonės, vėliau jis pradėjo kažką burbėti. Išsigandęs, kad kas nors gali ateiti ir pamatyti V. S. gulintį ant grindų, nutarė paslėpti V. S. namo rūsyje. Jis padėjo V. S. atsikelti ir nuvedė jį į rūsį, tačiau lipant į rūsį nuo paskutinių keturių laiptų jį tiesiog pastūmė ir V. S. nugriuvo žemyn galva ant pilvo. Jis nulipo žemyn ir priėjęs prie gulinčio V. S., pastarajam dar sudavė keletą smūgių kumščiu. Vėliau vėl nusileido į rūsį, V. S. gulėjo ant pilvo, pamatęs šalia V. S. stovintį mažą betoninį žiedą, paėmė minėtą žiedą ir juo dar sudavė 3-5 smūgius V. S. į galvą. Kaltinamasis A. G. iš esmės neginčija, kad nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip 29 smūgių į įvairias kūno vietas.

Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis turi būti dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys turi būti būtinas, t. y. būtina nustatyti, kad tik kaltininko padaryta veika sukėlė ir sąlygojo padarinių atsiradimą. Byloje esantys ir nuosprendyje paminėti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad V. S. buvo mirtinai sužalota kaltinamojo A. G. veiksmais, mirties priežastimi buvo daugybiniai galvos sužalojimai. Tarp kaltinamojo A. G. veiksmų ir atsiradusių pasekmių – V. S. mirties yra priežastinis ryšys.

Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Tuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po pavartoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Nužudymas itin žiauriai gali būti pripažintas ir tada, kai prieš atimant gyvybę ar jos atėmimo metu iš nukentėjusiojo buvo tyčiojamasi (jis verčiamas pats save žaloti ir pan.) arba kai kaltininkas tyčia trukdo suteikti pagalbą jo sužalotam nukentėjusiajam, arba kai nužudoma suardant žmogaus kūno anatominį vientisumą (pvz., nukertama galva ir pan.), arba kai nukentėjusysis nužudomas artimųjų akivaizdoje, taip sukeliant jiems dideles dvasines kančias. Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį kvalifikuojamąjį požymį, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 17 punktas).

Byloje nustatyta, tai patvirtina jau minėta specialisto išvada Nr. M 1833/08(01), kad V. S. patirti sužalojimai paaiškinami ne mažiau kaip 29 smūgių į veidą, galvą, smegenis, nugarą, kojas, liemenį ir kitas kūno vietas. V. S. galvos žaizdos ir jas atitinkantys kaukolės skliauto lūžiai padaryti naudojant papildomą įrankį - betoninį žiedą, kuriuo suduodant smūgius į galvą V. S. buvo sukeltas didelis fizinis skausmas, kiti sužalojimai padaryti mušant kumščiais. Tačiau toks smūgių skaičius į gyvybiškai svarbias kūno dalį – galvą ir papildomo įrankio panaudojimas yra pagrindas vertinti nužudymą kaip padarytą itin žiauriai.

Iš aptariamos specialisto išvados duomenų matyti, kad V. S. suduoti smūgiai buvo daugkartiniai, jie suduoti į įvairias kūno vietas. V. S. buvo padarytos septynios muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, daugybiniai skeveldriniai kaukolės skliauto lūžiai, perėję į kaukolės pamato užpakalinę ir į priekinę bei vidurinę dešinės pusės daubas; daugybiniai kraujo išsiliejimai po minkštaisiais galvos smegenų dangalais; daugybinės ir susilieję kraujosruvos galvos minkštuose audiniuose, vyraujančios galvos plaukuotoje dalyje, daugybiniai veido odos nubrozdinimai ir nedidelės paviršinės muštinės žaizdos veide; durtinė žaizda nugaros kairėje su atviru skyliniu kairės mentės lūžiu; atskiros nedidelės poodinės kraujosruvos nugaros ir juosmens bei nedideli odos nubrozdinimai plaštakose ir nugaros kairėje pusėje.

Be to, iš specialisto išvados matyti, kad kūno sužalojimai padaryti daugkartiniais smūginiais kietų bukų buka briauna riboto ir neapibrėžto riboto paviršiaus daiktų poveikiais; nugaros žaizda ir kairės mentės kampo kiaurinis sužalojimas yra durtiniai, padaryti duriančių savybių įrankiu, turėjusiu trumpus linijinius, neaštrius ašmenis, bei už juos platesnį, apvalų stiebą. Taip pat byloje nustatyta, kad smurtas prieš nukentėjusįjį buvo vartotas gana ilgą laiko tarpą. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam iš pradžių smūgiai buvo suduodami namo virtuvėje, po to jis buvo nutemptas į rūsį ir nustumtas nuo rūsio laiptų ir ten paliktas likimo valiai, sąmoningai siekiant sukelti kuo didesnį fizinį skausmą ar pailginti kančias. Po to smurtas prieš V. S. buvo pavartotas panaudojant papildomą įrankį - betoninį žiedą.

Taigi, kaltinamasis A. G., mušdamas kumščiais bei panaudojant papildomą įrankį - betoninį žiedą, suduodamas ne mažiau kaip 29 smūgių, padarė nukentėjusiajam V. S. daugybinius kūno sužalojimus, dėl kurių šis jautė didelį fizinį skausmą ir kančias. Dėl to šiuo atveju itin žiaurus gyvybės atėmimo būdas vertinamas pagal du kriterijus, t. y. kaip padarant daug sužalojimų ir juos padarant itin skausmingu būdu. Be to, kolegija pažymi, kad nors nusikaltimo metu nukentėjusysis buvo girtas ir dėl to aktyviai nesipriešino A. G. veiksmams, tai nereiškia, jog jis nejautė stipraus skausmo. Kaip matyti iš specialisto išvados, kūno sužalojimai yra priešmirtiniai, padaryti maždaug vienu metu keleto valandų iki mirties laikotarpiu daugkartiniais smūginiais kietų bukų buka briauna riboto ir neapibrėžto riboto paviršiaus daiktų poveikiais. Kadangi nukentėjusiajam nepadaryta sužalojimų, dėl kurių jis tuoj pat turėjo netekti sąmonės, akivaizdu, kad jis jautė kiekvieną suduodamą smūgį. Be sužalojimų kiekio ir veiksmų intensyvumo, padarytų sužalojimų pobūdis – daugybinės muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, daugybiniai skeveldriniai kaukolės skliauto lūžiai, daugybiniai veido odos nubrozdinimai ir nedidelės paviršinės muštinės žaizdos veide, durtinė žaizda nugaros kairėje su atviru skyliniu kairės mentės lūžiu, kas rodo, jog jie buvo itin skausmingi ir nukentėjusysis, kol mirė, jautė didelį fizinį skausmą bei kančias. Tai pagrindžia ir mirties priežastis –galvos sumušimas, kaulų ir smegenų sužalojimų visuma.

Nužudymas itin žiauriai gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia rodo gyvybės atėmimo būdą, o netiesioginė tyčia atimti gyvybę reiškia kaltininko psichinį santykį su padariniais. Vertindamas kaltės valinį momentą, t. y. kaltininko psichinį santykį su pasekmėmis, būtina atskleisti subjektyviosios pusės turinį, įvertinti esminius ir reikšmingiausius faktinius duomenis – suduotų smūgių skaičių bei padarytų sužalojimų pobūdį. Tai, jog nukentėjusiajam suduota ne mažiau kaip 29 smūgių, smūgių rankomis ir panaudojant papildomą įrankį - betoninį žiedą, sužalojant įvairias kūno vietas, o labiausiai gyvybei pavojingas kūno vietas, neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad tokiais veiksmais buvo siekiama sunkiai sužaloti arba nužudyti žmogų. Taip veikdamas A. G. tiek V. S. sužalojimą, tiek net jo mirtį neabejotinai numatė, šių padarinių siekė ir jų norėjo. Kaltinamasis A. G. neatliko jokių veiksmų, kad mirtinos pasekmės nekiltų, nors turėjo tokią galimybę, jei būtų nutraukęs savo veiksmus ir laiku iškvietęs medicinos pagalbą. Priešingai, kaltinamasis A. G. siekė padarinių – t.y. V. S. mirties. Šios aplinkybės rodo, jog jis veikė tiesiogine apibrėžta tyčia.

Be to, pažymėtina, kad itin žiaurus gyvybės atėmimo būdas sietinas ne su gyvybės atėmimu kaip pasekmėmis, o su asmens žalojimu, poveikiu nukentėjusiajam, t. y. veika. Dėl to kaltininko suvokimą veikus tokiu būdu, t. y. subjektyviąją pusę, reikia nustatinėti tiek, kiek tai susiję su intelektiniu kaltės momentu. Dėl tokių aplinkybių A. G. veika atitinka LR BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto sudėtį.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, jog kaltinamojo A. G. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. ir įrodyti teismo aptartais bei išanalizuotais įrodymais.

Kaltinamieji A. K. ir A. Z. neneigia padėję kaltinamajam A. G. paslėpti V. S. kūną, t.y. ištempti kūną iš namo rūsio iki automobilio, įkelti kūną į automobilio bagažinę, išvežti į mišką ir ten jį palikti. A. K. ir A. Z. teismui paaiškino, kad tai darė A. G. iniciatyva ir pastarojo paprašyti. Patys kaltinamieji A. K. ir A. Z. parodė, kad jau po to, kai namo virtuvėje V. S. buvo sumuštas, matė, kad pastarasis guli namo rūsyje be gyvybės ženklų, o A. Z. būnant virtuvėje girdėjo iš rūsio apie 5 duslius smūgius, A. K. ir A. Z. ėmėsi veiksmų tikslu slėpti A. G. padarytą nusikalstamą veiką - ištempė iš rūsio V. S. kūną į lauką ir įkėlė kūną į automobilio bagažinę ir surinko V. S. kruvinus rūbus, bei paslėpė lavoną ir kruvinus rūbus miške. Be to, patys kaltinamieji A. K. ir A. Z. pripažino, kad sąmoningai apie padarytą nusikaltimą nepranešė teisėsaugos įstaigai, bijodami, kad A. G. su jais gali pasielgti taip pat kaip ir su V. S.. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog kaltinamieji A. K., A. Z. ir A. P. apie padarytą nusikaltimą nepranešė teisėsaugos įstaigai, nes bijojo A. G., nešalina jų atsakomybės. Taigi, įrodymų visuma leidžia teigti, kad kaltinamieji A. K. ir A. Z. paslėpė kito asmens padaryto labai sunkaus nusikaltimo pėdsakus ir apie tai be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui, todėl jų veiksmai pagal BK 237 str. 1 d. ir BK 238 str. 1 d. yra kvalifikuoti teisingai.

Kaltinamasis A. P. neneigia, kad įvykio naktį jis su A. K. nusileidęs į rūsį, pamatė rūsio apačioje ant grindų prie laiptų gulintį V. S., kuris labai giliai kvėpavo, šalia stovėjo pasilenkęs A. G.. Jis suprato, kad V. S. yra negyvas. Parodė, kad kitą dieną apie 08.00 - 09.00 val. atsikėlęs pamatė A. Z., kuris jam paaiškino, kad naktį jį pakvietė A. G. ir pasakė, kad rūsyje nužudė V. S.. A. P. taip pat neneigė, kad 2008-08-25 vakare pas jį atėjęs A. G. paprašė paskolinti automobilio. Specialisto išvada patvirtino aplinkybę, kad nuoplovose nuo automobilio F. S., v/n (duomenys neskelbtini), bagažinės yra žmogaus kraujo pėdsakai. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. P. aiškiai parodė, kad 2008-08-25 tęsdami išgertuvės jis su kitais kaltinamaisiais bandė paklausti A. G. už ką pastarasis nužudė V. S., tačiau A. G. nieko neaiškino. A. P. taip pat parodė, kad 2008-08-25 vakare pas jį atėjęs A. G. paprašė paskolinti automobilio išvežti V. S. kūną, bet jis kategoriškai atsisakė padėti, bet leido pasinaudoti savo automobiliu (2 t., b.l. 90-91). Šių parodymų teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis A. P. neatsisakė. Todėl byloje neginčytinai įrodyta, kad po to, kai A. P. tapo žinoma, kad A. G. nužudė V. S., iš anksto nepažadėjęs A. G. paslėpti šio nužudymo pėdsakus, suteikė žinomai šiam tikslui įgyvendinti savo naudojamą automobilį V. S. lavoną ir kruvinus rūbus išvežti ir paslėpti nurodytus labai sunkaus nusikaltimo pėdsakus miško masyve ir apie tai be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui. Todėl tokie kaltinamojo A. P. veiksmai pagal BK 24 str. 6 p., 237 str. 1 d. ir BK 238 str. 1 d. yra kvalifikuoti teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

Lietuvos Respublikos BK 54 str. įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes.

Visų kaltinamųjų A. G., A. K., A. Z. ir A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamieji prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Visų kaltinamųjų A. G., A. K., A. Z. ir A. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajam A. G. teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. A. G. savo nusikalstamais veiksmais tyčia pažeidė labiausiai teisės ginamas vertybes - žmogaus gyvybę ir sveikatą. Jis padarė tyčinį, smurtinį nusikaltimą, kuris priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). A. G. padaryto labai sunkaus nusikaltimo – kvalifikuoto nužudymo - pasekmės yra labai sunkios ir negrįžtamos – atimta kito žmogaus gyvybė. A. G. įvykdytas nužudymas kvalifikuotas esant šį nusikaltimą kvalifikuojančiam požymiui – ypatingam žiaurumui (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas), todėl jam turi būti paskirta pakankamai griežta laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę nustatant, atsižvelgus į sekančias aplinkybes. Kaltinamasis A. G. anksčiau 2 kartus teistas (3 t., b.l. 183), administracine tvarka baustas (3 t., b.l. 185), iki nusikaltimo niekur nedirbo, įrašytas į psichikos sveikatos priežiūros centro įskaitą – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį (3 t., b.l. 195). Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, A. G. skirtina laisvės atėmimo bausmė artima sankcijos vidurkiui. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (BK 66 str.).

Skiriant bausmę kaltinamiesiems A. K., A. Z. pagal BK 237 str. 1 d., 238 str. 1 d., o A. P. pagal BK 24 str. 6 d., 237 str. 1 d., 238 str. 1 d., atsižvelgiama į tai, kad padaryti nusikaltimai priskiriami prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), įvertinus kaltinamųjų A. K., A. Z., A. P. asmenybes - nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą, nuo nusikalstamų veikų padarymo naujų nusikaltimų nėra padarę, tai pat, kad byloje nustatyta jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė – dėl nusikalstamų veikų padarymo pilnai prisipažino, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, taip pat įvertinus tai, kad, iš anksto nepažadėję A. G. paslėpė labai sunkaus nusikaltimo pėdsakus bei atsižvelgiant į kaltininkų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jiems skiriama griežtesnė sankcijose numatyta bausmės rūšis - laisvės atėmimas, artimas medianai. Tačiau kolegijos nuomone, bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti A. K., A. Z. ir A. P. neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegija atsižvelgia į visas aukščiau paminėtas aplinkybes ir įvertinus tai, kad kaltinamieji teisiami pirmą kartą, nuo nusikalstamų veikų padarymo naujų nusikaltimų nėra padarę, daro išvadą, kad A. K., A. Z. ir A. P. nėra linkę nusikalsti, o padarytos nusikalstamos veikos nėra jų ankstesnio antivisuomeninio gyvenimo padarinys. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms yra pagrindas manyti, kad A. K., A. Z. ir A. P. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o jos vykdymą atidedant maksimaliam terminui. Akivaizdu, kad per šį terminą kaltinamųjų A. K., A. Z. ir A. P. elgesys bus kontroliuojamas, ir jei jie nevykdys paskirtų įpareigojimų ar iš naujo nusikals, bausmės vykdymo atidėjimas bus panaikintas ir jie turės atlikti anksčiau teismo paskirtą bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma (bausmės vykdymo atidėjimas) bus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti ir paveikti taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Dėl civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji M. S. pareiškė 3202,80 Lt civilinį ieškinį turinės žalos ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginti. Ieškiniui pagrįsti nukentėjusioji teismui pateikė J. V. ĮI kvitą, laidojimo rūmų sąskaitą ir kvitą, UAB „Lukoil“ kvitą ir UAB „Maxima LT“ kvitus, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji dėl sūnaus V. S. laidojimo bendrovei sumokėjo 1525 Lt, J. V. ĮI sumokėjo 965.40 Lt. už gedulingus pietus, 80 Lt už degalus, 152,40 Lt už maistą. Tačiau iš pateikto UAB „Maxima LT“ kvito Nr. 2/882 matyti, kad buvo perkamos moteriškos pėdkelnės (2,49 Lt) ir higieniniai paketai „Libresse“ (4,48 Lt). Šios išlaidos nesusieja su laidojimo paslaugomis ir negali būti pripažintos būtinomis, todėl šios išlaidos nepriteistinos. Tokiu būdu nukentėjusioji dokumentais pagrindė 2715,83 Lt turtinę žalą. Be to, pasak nukentėjusiosios, ji dar sumokėjo 480 Lt už grimavimo paslaugas, kadangi sūnaus veidas buvo labai sužalotas. Teismas, įvertinęs minėtas turėtas papildomas išlaidas, civilinį ieškinį šioje dalyje didina iki 3195,83 Lt, priteisiant iš kaltinamojo 3195,83 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Vertinant moralinės žalos dydį nukentėjusioji M. S. nurodė, jog sūnus buvo jai artimiausias žmogus. Sūnus buvo nužudytas tyčia, prieš mirtį jis buvo labai kankinamas. Dėl netikėto sūnaus mirties, ji išgyveno dvasinį sukrėtimą, moralinį skausmą, pergyvenimų. Ji neteko senatvėje sulaukti sūnaus pagalbos ir paramos. Teisėjų kolegija neabejoja, kad dėl sūnaus mirties nukentėjusioji patyrė emocinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Todėl atsižvelgiant į CK 6.250 str. 2 dalyje numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t.y. ne tik į padarytos veikos padarinius, kaltę, kaltinamojo A. G. asmenybę, padarytos turtinės žalos dydį bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, iš kaltinamojo A. G. nukentėjusiosios M. S. naudai priteistina 20 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis LR BPK 94 str. nuostatomis, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) bagažinės apdailos medžiaga - 2 vnt., bagažinės kilimėlis - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini A. P.; 2) įnagis, skirtas plaukams kirpti, rankinė kirpimo mašinėlė, 2 vnt. kirpimo - skutimosi mašinėlės „Privileg" (juodos spalvos, kita be pavadinimo su baltos spalvos laidu) - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini S. J.; 3) betoninis žiedas, striukės - 4 vnt., baltos paklodės - 2 vnt., staltiesė, švarkas, baltos spalvos staltiesė, V. S. – megztinis, batų pora, džinsinės kelnės - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini; 5) tepinys nuo namo rūsyje aptiktų durų, medžio nuopjova iš namo rūsio, tepinys išimtas nuo grindų kambaryje, tepinėlis iš automobilio bagažinės (2 vnt.), kaltinamųjų kraujo lyginamieji pavyzdžiai ( 5 vnt.) - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini; 6) A. G. - džinsinės kelnės, batų pora, sportinis bliuzonas ir marškiniai - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini A. G.; 7) A. K. – megztinis, odinė striukė, džinsinės kelnės, diržas ir batų pora - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini A. K.; 8) A. Z. - džinsinis švarkelis, batų pora ir džinsinės kelnės - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini A. Z.; 9) 5 vnt. mobilaus ryšio telefonai (sukomplektuoti, t.y. dangtelis, baterija. SIM kortelės, korpusas): NOKIA 6120c - A. K. pateiktas daiktų pateikimo protokolu 2008-10-20 - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas A. K.; NOKIA 6151 - R. K. pateiktas daiktų pateikimo protokolu 2008-12-22 - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas R. K.; S. E. K530i - A. P. pateiktas daiktų pateikimo protokolu 2008-12-16 - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas A. P.; NOKIA 3120 - A. Z. pateiktas daiktų pateikimo protokolu 2008-10-20- nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas A. Z.; NOKIA 6030 - A. G. pateiktas daiktų pateikimo protokolu 2008-10-16 - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas A. G..

Teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307-308, 313 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 dalyje 6 punkte ir nuteisti jį 14 (keturiolikai) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2008 m. spalio 6 d. iki 2010 m. birželio 22 d.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos– 2010 m. birželio 22 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. G. atžvilgiu, palikti tą pačią, o įsiteisėjus nuosprendžiui - panaikinti.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 237 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 238 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimo bausme šešiems mėnesiams.

LR BK 63 str. 5 d. 2 p. pagrindu skirtas bausmės subendrinti apėmimo būdu ir skirti A. K. subendrintą laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4, 5, 7 p, paskirtosios bausmės vykdymą atidėti trejiems metamas. A. K. įpareigoti per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos įsidarbinti arba pradėti mokytis ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. K. atžvilgiu, palikti tas pačias, o įsiteisėjus nuosprendžiui - panaikinti.

A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 237 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams.

A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 238 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimo bausme šešiems mėnesiams.

LR BK 63 str. 5 d. 2 p. pagrindu skirtas bausmės subendrinti apėmimo būdu ir skirti A. Z. subendrintą laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4, 5, 7 p, paskirtosios bausmės vykdymą atidėti trejiems metamas. A. Z. įpareigoti per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos įsidarbinti arba pradėti mokytis ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. Z. atžvilgiu, palikti tas pačias, o įsiteisėjus nuosprendžiui - panaikinti.

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d. 237 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams.

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 238 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimo bausme šešiems mėnesiams.

LR BK 63 str. 5 d. 2 p. pagrindu skirtas bausmės subendrinti apėmimo būdu ir skirti A. P. subendrintą laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4, 5, 7 p, paskirtosios bausmės vykdymą atidėti trejiems metamas. A. P. įpareigoti per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos įsidarbinti arba pradėti mokytis ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. P. atžvilgiu, palikti tas pačias, o įsiteisėjus nuosprendžiui - panaikinti.

Priteisti iš A. G. nukentėjusiosios M. S. naudai 3195,83 Lt (tris tūkstančius šimtą devyniasdešimt penkis litus 83 centus) turtinės žalos ir 20 000 (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktinius įrodymus: 1) bagažinės apdailos medžiagą - 2 vnt., bagažinės kilimėlį - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. P.; 2) įnagį, skirtą plaukams kirpti ir rankinę kirpimo mašinėlę, 2 vnt. kirpimo - skutimosi mašinėles „Privileg" (juodos spalvos, kita be pavadinimo su baltos spalvos laidu) - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti S. J.; 3) betoninį žiedą, striukes - 4 vnt., baltas paklodes - 2 vnt., staltiesę, švarką, baltos spalvos staltiesę, V. S. – megztinį, batų porą, džinsines kelnes - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; 5) tepinį nuo namo rūsyje aptiktų durų, medžio nuopjovą iš namo rūsio, tepinį išimtą nuo grindų kambaryje, tepinėlį iš automobilio bagažinės (2 vnt.), kaltinamųjų kraujo lyginamuosius pavyzdžius ( 5 vnt.) - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; 6) A. G. - džinsines kelnes, batų porą, sportinį bliuzoną ir marškinius - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. G.; 7) A. K. – megztinį, odinę striukę, džinsines kelnes, diržą ir batų porą - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. K.; 8) A. Z. - džinsinį švarkelį, batų porą ir džinsines kelnes - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. Z.; 9) 5 vnt. mobilaus ryšio telefonus (sukomplektuoti, t.y. dangtelis, baterija. SIM kortelės, korpusas): NOKIA 6120c - A. K. pateiktą daiktų pateikimo protokolu 2008-10-20 - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. K.; NOKIA 6151 - R. K. pateiktą daiktų pateikimo protokolu 2008-12-22 - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. K.; S. E. K530i - A. P. pateiktą daiktų pateikimo protokolu 2008-12-16 - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. P.; NOKIA 3120 - A. Z. pateiktą daiktų pateikimo protokolu 2008-10-20- nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. Z.; NOKIA 6030 - A. G. pateiktą daiktų pateikimo protokolu 2008-10-16 - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. G..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

V. P.-Tamošiūnaitė