- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-30
- Bylos Nr.
- 2A-288-520/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- UAB „Tele - 3“
- Advokatai
- Deividas Gagys, Zenonas Naus
- Kategorijos
- 14.3.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje dėl darbo užmokesčio priteisimo pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui UAB „Tele - 3“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. S. 2007-12-20 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Tele - 3“ 7957,77 Lt darbo užmokestį. Nurodė, kad ji su atsakovu 2001-03-05 sudarė darbo sutartį, pagal kurią ji buvo priimta dirbti Reklamos pardavimo skyriaus pardavimo koordinatore. Darbo sutarties 5 p. darbdavys papildomai įsipareigojo mokėti mėnesio priedą ir ketvirčio premiją pagal Priedą Nr.1, jeigu reklamos skyrius vykdo planus bei kitas kompensacijas pagal Priedą Nr. 2. Dėl to 2001-03-05 buvo pasirašyti Priedai Nr. 1, Nr. 2, kuriuose buvo nustatyti asmeniniai ir komandiniai ieškovės įsipareigojimai dėl reklamos pardavimo kiekio per 2001 m. Priedas Nr. 1 prie ieškovės darbo sutarties buvo pasirašytas ir 2002 m. 2006-03-09 tarp jos ir atsakovo buvo nutraukti darbo santykiai DK 127 str. 1 p. (taip nurodyta ieškinyje) pagrindu, atsakovas pervedė į jai priklausančią banko sąskaitą 9762,57 Lt, o 2006-04-03 – dar 7957,77 Lt, tačiau vėliau pareikalavo juos grąžinti. Ji grąžino šią sumą atsakovui įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo buvo patenkintas UAB „Tele - 3“ ieškinys, pareikštas jai dėl nepagrįsto praturtėjimo. Toje civilinėje byloje, kaip konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-10-24 nutartyje, nebuvo būtinumo aiškintis ieškovei priklausiusio pagal sutartį darbo užmokesčio dydžio, todėl ji reiškia šį ieškinį, nes nesutinka su atsakovo išmokėtos 2820 Lt premijos dydžiu už 2006 m. I ketvirtį. Premija yra darbo užmokesčio dalis, darbdaviui yra draudžiama vienašališkai mažinti darbo užmokestį, keisti darbo užmokesčio sąlygas. Kadangi dėl šio ginčo dalyko ji specialiai susitarė su darbdaviu darbo sutarties 5 p., pasirašė priedus, darbdavys turi pareigą jai išmokėti piniginius priedus prie darbo užmokesčio, kurie yra darbo užmokesčio dalis, t. y. atsakovas negalėjo vienašališkai pakeisti darbo sutarties, tame tarpe ir 5 p. sąlygų. Atsakovas nepagrįstai neišmokėjo 7957,77 Lt ketvirtinės premijos nuo pardavimų pajamų, kuri atitinka anksčiau mokėtų komisinių skaičiavimo tvarką ir sąlygas. Tuo atveju, jei darbdavys keitė darbo sutarties sąlygas dėl jos užmokesčio, jis privalėjo pasirašytinai supažindinti su keliamų asmeninio ir komandinio reklamos pardavimų biudžetų reikalavimais.
Vilniaus miesto 1 – asis apylinkės teismas 2008 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2001-03-05 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ieškovė buvo priimta į Reklamos pardavimo skyrių pardavimo koordinatorės pareigas. Darbo sutarties 5 p. atsakovas papildomai įsipareigojo mokėti mėnesio priedą ir ketvirčio premiją pagal Priedą Nr. 1, jeigu skyrius vykdo planus, bei kitas kompensacijas pagal Priedą Nr. 2. 2001-03-05 darbo sutarties Priedai Nr. 1 ir Nr. 2, 2002-01-02 Priedas Nr. 1 galiojo iki 2002-12-31. Teismas, atsižvelgdamas į tai, konstatavo, kad atsakovo pareiga mokėti premijas pagal prieduose numatytas sąlygas baigėsi 2002-12-31. 2003 m. įsigaliojus naujajam DK, atsakovas 2002-12-23 įsakymu Nr.2002-137 nustatė darbuotojų premijavimo tvarką. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė pasirašė darbo sutartį, priedus, padarė išvadą, jog ieškovė nepagrindė atsakovo skolos po to, kai jis su ieškove atsiskaitė. 2006-03-06 darbo sutartis ieškovės pareiškimu buvo nutraukta, 2006-03-14 atsakovas atsiskaitė su ieškove, t. y. išmokėjo darbo užmokestį bei su juo susijusias sumas, taip pat ir premiją už 2006 m. I ketvirtį. Teismas, vadovaudamasis DK 233 str., konstatavo, kad nuo 2003 m. pagal darbo sutarties 5 p. nei planai, nei biudžetai nebuvo darbo sutartimi nustatyta darbo apmokėjimo sąlyga, todėl atmetė ieškovės argumentą, kad atsakovas turėjo pareigą pasirašytinai supažindinti ieškovę su planais ir biudžetais. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė reikalavimo dydžio.
Šalies argumentai
Ieškovė D. S. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas nurodė neteisėtus bei pagrindiniams darbo teisės principams prieštaraujančius motyvus, nevertindamas darbo užmokesčio teisinio pagrindo, teismas sudarė sąlygas išreikalauti iš darbuotojo darbo užmokestį. Teismas pažeidė esminį darbo teisės principą – teisingo apmokėjimo už darbą, kadangi konstatavo, kad darbo sutarties 5 p. apibrėžtas darbdavio įsipareigojimas mokėti ieškovei mėnesio priedą ir ketvirčio premiją, atsižvelgiant į jos atlikto darbo kiekį, vadovaujantis 2003-01-01 įsigaliojusio DK 233 str., atsakovui tapo nebeprivalomas. Toks teismo argumentas prieštarauja įstatymo negaliojimo atgal principui, nes darbo sutarties turinys turi būti aiškinamas pagal tuo metu, kai buvo pasirašyta darbo sutartis, galiojusio DK nuostatas. Teismo pateiktas teisinis darbo sutarties 5 p. aiškinimas apsunkina ieškovės padėtį. Teismas neatsižvelgė ir nevertino to, kad būtent darbo sutarties 5 p. įpareigojo atsakovą rašytiniu susitarimu su ieškove aptarti ieškovei keliamus pardavimo reikalavimus. Kadangi premijos mokėjimas yra viena iš darbo sutarties sąlygų, darbdaviui draudžiama vienašališkai be raštiško darbuotojo sutikimo keisti šias darbo sutarties sąlygas. Būtent tokios nuostatos yra įtvirtintos Europos Bendrijos Steigimo Sutarties 119 str., Europos Bendrijos Tarybos direktyvoje Nr.91/533/EEC, Konstitucijos 48 str. Ji nesutinka su teismo sprendimu, nes jai premijos buvo mokamos jų dydį apskaičiuojant nuo reklamos pardavimų pajamų, t. y. nuo konkrečių darbo rezultatų. Kadangi premijavimo sąlygos ir tvarka buvo nustatyta darbo sutartyje, todėl atsakovas turi pareigą, bet ne teisę išmokėti šias premijas, nes jos yra darbo užmokesčio dalis (DK 186 str. 2 d.). Dėl to teismas padarė neteisingą išvadą, kad priedais prie darbo sutarties buvo numatytas komisinių ir ketvirtinių premijų mokėjimas ieškovei tik iki 2002-12-31. Teismas neįvertino, kad 2002-12-23 atsakovo generalinės direktorės įsakymu Nr.2002-137 buvo vienašališkai pakeista komisinių ir premijų mokėjimo jai tvarka, todėl šis įsakymas prieštarauja DK 120 str. 3 d. ir yra neteisėtas. Teismas neįvertino esminės aplinkybės, kad ieškovė pasirašydama darbo sutartį žinojo, jog pagal darbo sutartį mokamos premijos ir komisiniai sudarys didesniąją darbo užmokesčio dalį ir kad tai yra viena esminių darbo sutarties sąlygų, t. y. premijos ir komisiniai nebuvo skatinimo priemonė. Atsakovas dėl subjektyvių priežasčių atsisako jai išmokėti priklausančius 7957,77 Lt, nes ji išėjo dirbti pas konkurentus. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ji neįrodė savo reikalavimo, nes įrodinėjimo pareigą turi ne ji, bet atsakovas. Be to, teismas turėjo teisę viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą, savo iniciatyva rinkti įrodymus, t. y. teismas turėjo būti aktyvus, tačiau šia teise nesinaudojo.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Tele - 3“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, teisingai konstatavo, kad atsakovo pareiga mokėti ieškovei premijas pagal darbo sutarties 5 p. baigėsi 2002-12-31, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Darbo sutarties 5 p. buvo aptarti neprivalomi pagal įstatymą darbo sutarties įsipareigojimai. Apeliantė nepagrindė savo teiginio, kad atsakovas įsipareigojo rašytiniu susitarimu su ja aptarti ieškovei keliamus pardavimų reikalavimus ir nuo jų tiesiogiai priklausantį mokėtinos premijos dydį, o atsakovo 2002-12-23 įsakymu Nr.2002-137 patvirtinta premijavimo tvarka nepažeidė darbo sutartyje nustatytų darbo apmokėjimo sąlygų. Ieškovė neteisingai nurodo, kad buvo pažeistas teisingo apmokėjimo už darbą principas, kad atsakovas vienašališkai sumažino ieškovės darbo užmokestį. Ieškovei atsakovo generalinio direktoriaus 2006-03-13 įsakymu Nr.06-25 už 2006 m. I ketvirtį buvo skirta ir išmokėta 7320 Lt premija. Be to, ieškovei buvo išmokėta 966 Lt didesnė premija, nes jos atleidimo metu dar nebuvo žinomi kovo mėn. pardavimų rezultatai. Teismas nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, teismui nebuvo pagrindo būti aktyvesniam šiame ginče, o apeliantės argumentas, kad teismas galėjo išplėsti ieškinio pagrindą ir dalyką, yra neaiškus ir nesuprantamas. Jis (atsakovas) įrodė, kad atleisdamas ieškovę iš darbo jis visiškai su ja atsiskaitė, išmokėjo 7320 Lt premiją, o dėl 7957,77 Lt grąžinimo yra priimtas ir įsiteisėjęs Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs procesinės teisės normas, reglamentuojančias darbo bylų nagrinėjimą, ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbo teisinius santykius, netenkino ieškovės D. S. reikalavimo dėl 7957,77 Lt darbo užmokesčio (premijos už 2006 m. I ketvirtį) priteisimo iš atsakovo UAB „Tele - 3“ (CPK 176-185, 263, 265, 410-418 str.).
Byloje nustatyta, kad 2001-03-05 ieškovė D. S. ir atsakovas UAB „Tele - 3“ sudarė darbo sutartį Nr. 201, pagal kurią ieškovė nuo 2001-03-05 pradėjo dirbti pardavimo koordinatore UAB „Tele -3“ Reklamos pardavimo skyriuje. Darbo sutarties 4 p. atsakovas (darbdavys) įsipareigojo ieškovei (darbuotojai) mokėti darbo užmokestį: 3900 Lt, įskaitant pajamų mokestį ir 3 proc. atskaitymus socialiniam draudimui. Darbo sutarties 5 p. buvo numatyti darbdavio įsipareigojimai, kurie neprivalomi pagal teisės aktus, bet jiems neprieštarauja ir kurių nereglamentuoja kolektyvinis susitarimas arba kolektyvinė sutartis, t. y. darbdavys įsipareigojo mokėti mėnesio priedą ir ketvirčio premiją pagal Priedą Nr. 1, jeigu reklamos pardavimo skyrius vykdo planus, bei kitas kompensacijas pagal Priedą Nr. 2. Jokių kitų įsipareigojimų atsakovas darbo sutartimi nebuvo prisiėmęs. Priede Nr. 1 ir Priede Nr. 2 buvo nurodyti komisiniai, premija, kurie bus ieškovei mokami už 2001 m. parduotą reklamą, aiškiai nurodant, kad šie priedai galioja nuo 2001-03-05 iki 2001-12-31 (b. l. 20-21). 2002-01-02 buvo pasirašytas tarp ieškovės ir atsakovo Priedas Nr.1, kuriuo buvo nustatyti ieškovei mokami komisiniai ir premijos už 2002 m. parduotą reklamą, aiškiai nurodant kad šis priedas galioja nuo 2002-01-02 iki 2002-12-31 (b. l. 22). Šie tarp šalių pasirašyti dokumentai tvirtina, kad darbo sutartimi šalys nesusitarė dėl konkretaus dydžio ieškovei mokamų komisinių, ketvirčio premijų, atsakovas neprisiėmė įsipareigojimų mokėti pastovaus dydžio komisinius ir ketvirčio premijas per visą darbo sutarties galiojimo laiką, kaip darbo užmokestį, numatytą DK 186 str. 2 d. Dėl to nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad darbo sutartimi buvo susitarta, jog komisiniai ir premijos yra darbo užmokestis, kad darbo sutartyje buvo nustatytos konkrečios premijavimo sąlygos ir tvarka, kurios atsakovas nesilaikė, apskaičiuodamas ir jai išmokėdamas premiją už 2006 m. I ketvirtį, kad darbo sutarties 5 p. atsakovas įsipareigojo rašytiniu susitarimu su ieškove aptarti ieškovei keliamus pardavimo reikalavimus.
Pagal bylos duomenis 2006-03-10 tarp šalių sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta, ieškovė iš darbo atleista pagal DK 127 str. 1 d., atsakovas ieškovei 2006-03-14 pervedė 7957,77 Lt darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir komisinius, 1804,80 Lt premiją, iš viso – 9762,57 Lt. Atsakovas 2006-04-03 ieškovei dar pervedė 7957,77 Lt, kurie atsakovui buvo priteisti iš ieškovės, kaip gauti be pagrindo. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-02-23 sprendimas, kuriuo nustatyta, kad 7957,77 Lt išmokėti be pagrindo, yra įsiteisėjęs. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-10-24 nutartyje, priimtoje byloje dėl 7957,77 Lt priteisimo iš ieškovės D. S. atsakovui UAB „Tele – 3“, nurodė, kad D. S., remdamasi darbo sutartimi ir jos priedais, byloje nepagrindė darbdavio skolos po to, kai šis atsiskaitė atleisdamas ją iš darbo. Šioje civilinėje byloje dėl darbo užmokesčio priteisimo ieškovė teigia, kad 7957,77 Lt jai turi būti priteisti iš atsakovo, nes tai yra premija, kurią jai privalėjo išmokėti atsakovas už 2006 m. I ketvirtį, bet neišmokėjo. Ieškovė ieškinį grindžia tik tuo, kad atsakovas, atleisdamas ją iš darbo, išmokėjo per mažą premiją už 2006 m. I ketvirtį, t. y. tik 2820 Lt, o premijos dydis jai turėjo būti apskaičiuojamas pagal 2002-01-02 darbo sutarties priedą Nr. 1, nes paskutinį kartą su jai keliamais darbo rezultatais ji buvo supažindinta tik pasirašant 2002-01-02 darbo sutarties priedą Nr. 1, šiame priede numatytą rodiklį (1 010 000 Lt) ji viršijo dvigubai 2006 m. I ketvirtyje, nors ir viso neišdirbo. Ieškovė nurodo, kad jai dar priklausanti 7957,77 Lt dydžio ketvirtinė premija nuo pardavimų pajamų atitinka anksčiau mokėtų ketvirtinių premijų vidurkį ir jų mokėjimo metodiką. Atsakovas nurodė, kad ieškovei už 2006 m. I ketvirtį buvo išmokėta 7320 Lt premija, nors už šį ketvirtį jai priklausė tik 6354 Lt premija, kad ieškovei buvo išmokėta premija remiantis 2005-12-28 įsakymu Nr. 05/12-28. Iš byloje atsakovo pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovei buvo apskaičiuota ir išmokėta 7320 Lt premija už 2006 m. I ketvirtį, o ieškovė nurodo, kad jai turėjo būti sumokėta 15277,77 Lt. Ieškovės nurodomos aplinkybės, dėl kurių jai darbdavys turėjo sumokėti 15915,54 Lt premiją už 2006 m. I ketvirtį, nepripažintinos pagrįstomis ir jų pagrindu netenkintinas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 7957,77 Lt darbo užmokesčio (premijos už 2006 m. I ketvirtį) priteisimo.
Kaip jau buvo minėta, šalys darbo sutartimi ir pasirašytais priedais, kuriuose buvo nurodyti ieškovės darbo rodikliai, kuriuos ji turėjo įvykdyti 2001-2002 m., ir už kuriuos jai buvo mokami komisiniai ir premijos, galiojo iki 2002-12-31, darbo sutartimi nebuvo nustatyti ieškovės darbo rodikliai 2003-2006 m., už šiuos rodiklius mokami komisiniai ir premijos, todėl ieškovė nepagrįstai savo reikalavimą dėl konkrečios premijos už 2006 m. I ketvirtį grindžia su ieškovu pasirašytu 2002-01-02 priedu Nr. 1, kuris galiojo iki 2002-12-31. Pagal bylos duomenis po 2002-12-31 šalys nepasirašinėjo jokių priedų, ieškovei premijos nuo 2003-01-01 buvo mokamos atsakovo generalinės direktorės 2002-12-23 įsakymo Nr. 2002-137 pagrindu, už 2006 m. - 2005-12-28 įsakymo Nr. 05/12-28 pagrindu. Ieškovei ir Pardavimo skyriaus darbuotojų komandai 2005 m. ir 2006 m. reklamos pardavimo planai buvo nustatyti atsakovo generalinio direktoriaus 2005-06-22 ir 2006-01-04 įsakymais. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad ieškovė raštu buvo supažindinta su šiais atsakovo įsakymais, tačiau bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovei buvo žinomi šie įsakymai, nes jai buvo mokama skirtingo dydžio premijos. Byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad ieškovė nebuvo supažindinta su reklamos pardavimo planais, nuo kurių priklausė premijos. Atsakovas buvo nurodęs, kad su reklamos pardavimo planais darbuotojai, iš jų ir ieškovė, buvo supažindinami darbuotojų susirinkimo metu bei kiekvienam darbuotojui betarpiškai elektroniniu paštu siunčiamais pranešimais (b. l. 35). Ieškovė nepaneigė šių aplinkybių. Premija ieškovei buvo mokama už gerus veiklos rezultatus, t. y. kaip paskatinimas, o ne kaip darbo užmokestis (DK 233 str.). Pažymėtina, kad netgi 2002-01-02 pasirašytame priede buvo numatyta, kad darbuotojų įsipareigojimų vykdymą ir premijos dydį apskaičiuoja komercijos direktorius, o patvirtina generalinis direktorius. 2002-01-02 šalių pasirašytame priede nebuvo nurodyta konkreti premijos skaičiavimo tvarka, jos dydis. Tai turėjo nustatyti generalinis direktorius. Byloje buvo pateikti įsakymai, iš kurių matyti, kad už gerus kiekvieno ketvirčio rezultatus atsakovo vadovo įsakymais buvo skiriamos skirtingo dydžio premijos ieškovei (pvz.: už 2003 m. I ketvirčio darbo rezultatus ieškovei buvo skirta 12369,82 Lt premija, už 2004 m. I ketvirčio darbo rezultatus – 12770,97 Lt premija, už 2005 m. I ketvirčio darbo rezultatus – 11742,19 Lt premija, 2005 m. IV ketvirčio darbo rezultatus – 15480 Lt premija). Ieškovei už 2006 m. I ketvirčio darbo rezultatus buvo paskirta 7320 Lt premija (b. l. 92). Atsakovas pateikė įrodymus, kurių pagrindu buvo apskaičiuota premija (b. l. 106-108), ieškovė neginčijo šių atsakovo pateiktų duomenų, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovei premija už jos darbo rezultatus 2006 m. I ketvirtį apskaičiuota neteisingai. Ieškovės atstovas teismo posėdyje buvo nurodęs, kad ieškovei turėjo būti išmokėta 15277,77 Lt premija, nes jos dydis atitinka anksčiau mokėtų ketvirtinių premijų, mokėtų už 2005 m. III, IV ketvirčius, vidurkį (b. l. 138). Pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad ieškovei premija turėjo būti išmokėta atsižvelgiant į už 2005 m. III, IV ketvirčius mokėtas premijas, nes šalys nebuvo sudariusios susitarimų, kad tokiu būdu atsakovas skaičiuos premijos dydį už 2006 m. I ketvirtį. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo išreikalauti iš atsakovo įrodymus, pagrindžiančius jos prašomo priteisti darbo užmokesčio (premijos) pagrįstumą ir dydį. Šie apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais, nes atsakovas byloje pateikė duomenis, kurių pagrindu buvo nustatytas premijos dydis, ieškovė šių duomenų neginčijo. Įvertinus ieškovės nurodomas aplinkybes, kurios sudaro ieškinio pagrindą, ir ieškinio dalyką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo reikalauti papildomų dokumentų. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad ieškovė nebuvo supažindinta su 2005-12-28 įsakymu, kuris nustatė premijavimo už 2006 m I ketvirčio rezultatus tvarką, ir tai sudarė pagrindą konstatuoti aiškų ieškovės teisių pažeidimą. Ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė raštiškai nesupažindinta ir negalėjo būti supažindinta tik žodžiu ar elektroniniu paštu (b. l. 137-138). Atsakovo nustatoma premijavimo tvarka nėra darbo apmokėjimo sąlygų keitimas, todėl ieškovė neturėjo būti supažindinama su premijavimo tvarka raštiškai, dėl premijavimo tvarkos neturėjo būti gautas raštiškas ieškovės sutikimas. Ieškovei darbo užmokestis, kuris buvo nustatytas darbo sutarties 4 p., nebuvo sumažintas, ieškovei buvo išmokėta premija už 2006 m. I ketvirtį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, kad atsakovas pažeidė ieškovės teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą.
Apibendrinant aukščiau nurodytus argumentus, konstatuotina, kad ieškovės apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės ir byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei jos nurodomos premijos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.