- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-23
- Bylos Nr.
- 2A-334-302/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Henrichas Jaglinskis, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- L. V., D. V., R. V.
- Kategorijos
- 44.2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų L. V., D. V. ir R. V., atstovaujamos pagal įstatymą L. V., D. V., apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. V., D. V. ir R. V., atstovaujamos pagal įstatymą L. V., D. V., ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei estetikos centrui „Okeanija“ dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai L. V., D. V. ir R. V., atstovaujama pagal įstatymą L. V. ir D. V., kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo UAB estetikos centro „Okeanija“ ieškovų L. V. ir R. V. naudai po 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 1 392,07 Lt turtinės žalos (363,68 Lt už triukšmo matavimą, 586 Lt išlaidų už antstolio paslaugas, 396,39 Lt kelionės išlaidų, 11 Lt už registro išrašą, 29 Lt už notaro paslaugas, 6 Lt pašto išlaidų).
Ieškovai nurodė, kad kartu su mažamete dukra R. gyvena jiems nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) . Butas yra namo antrajame aukšte. Atsakovas įsigijo po šiuo butu namo pirmajame aukšte esančias 334,22 kv. m administracinės paskirties patalpas. Nuo 2007 m. vasario mėn. atsakovas pradėjo minėtų patalpų remonto darbus, dėl kurių ieškovų bute buvo girdimi viršijantys nustatytus triukšmo lygio reikalavimus gręžimo, kalimo, pjovimo garsai, kurie trikdė mažametės dukters miegą, sukėlė jos irzlumą, ji tapo nerami, priaugo mažai svorio. Dukrai buvo kviečiami gydytojai, išrašomi vaistai. Dėl triukšmo ir dukters sveikatos sutrikimų, nervinę įtampą patyrusi ir motina, šios bylos ieškovė. Kelis kartus ieškovai kreipėsi į atsakovą siūlydami suderinti statybos darbų vykdymo grafiką, tačiau į jų pasiūlymus nebuvę atsižvelgta. 2007 m. kovo 22 d. atsakovui buvo išsiųstas prašymas su pasiūlymu apmokėti ieškovų išlaidas statybos darbų atlikimo laikotarpiu nuomojantis kitą butą, tačiau atsakovas neatsakė. Siekiant išvengti didesnės žalos vaiko ir motinos sveikatai, ieškovė su dukra nuo 2007 m. kovo 24 d. apsigyveno pas senelius K., iš kur jos sugrįžo tik tų pačių metų gegužės 7 d. Per visą šį laikotarpį ieškovas D. V. buvo priverstas savaitgaliais keliauti į K., kad pabūtų su šeima. Dukra neteko galimybės nuolat bendrauti su tėvu, lankyti baseiną ir taip stiprinti savo imuninę sistemą. Be to, patirtas triukšmas gali turėti neigiamos įtakos dukters sveikatai ateityje.
Atsakovas UAB estetikos centras „Okeanija“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad veiksmai, susiję su remonto darbais, negali būti kvalifikuojami kaip neteisėti veiksmai, todėl civilinė atsakomybė už jų atlikimą nekyla. Atsakovas iš dalies atsižvelgė į ieškovų siūlomą statybos darbų atlikimo grafiką, dėl ko pats patyrė turtinės žalos. Be to, visi namo gyventojai pirkdami butus buvo informuoti apie namo pirmajame aukšte esančias komercines patalpas ir galimus remonto darbus. Ieškovai nepateikė teismui jokių įrodymų, kad vaiko ir motinos sveikatos sutrikimai kilo būtent dėl statybos darbų keliamo triukšmo, o ne kitų veiksnių. Jokie kiti asmenys pretenzijų dėl keliamo triukšmo atsakovei nereiškę. Teismui pateikti triukšmo lygio matavimų rezultatai bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai įrodo, kad matavimai buvo atliekami ne visą darbo dieną, o tik jos dalį, todėl esą negalima teigti, jog triukšmas buvo keliamas nuolat.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė atsakovės UAB estetikos centro "Okeanija" 1 392,07 Lt turtinės žalos atlyginimą ieškovo D. V. ir L. V. naudai. Ieškinio dalį dėl neturtinės žalos L. V. bei jos atstovaujamai R. V. atlyginimo, atmetė.
Teismas, nustatęs, jog atsakovas nepateikė įrodymų aplinkybei, jog triukšmo lygis viršijo nustatytas ribas dėl atliekamų kelio remonto darbų. Triukšmas ieškovų bute buvo girdimas ir viršijo nustatytus reikalavimus visą darbo dieną dėl atsakovo atliekamų remonto darbų, ieškovų dukrai buvo sutrikusi sveikata, ją ne kartą konsultavo neurologas, buvo skirtas gydymas, padarė išvadą, jog vykdydamas remonto darbus atsakovas nevykdė įstatymo nustatytos pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų materialinės žalos keliamu triukšmu virš atsakovo patalpų esančiame bute, kuriame gyvena motina su mažamete dukterimi. Teismas konstatavo, jog atsakovas privalo atlyginti ieškovams 1 392,07 Lt turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, jog ieškovų ieškininis reikalavimas patalpų remonto darbus vykdžiusiam atsakovui dėl neturtinės žalos priteisimo, nėra paremtas įstatymu, nes nei Vaiko teisių pagrindų įstatyme, nei Civilinio kodekso 3 knygos šeimos santykius reglamentuojančios normos nenumato neturtinės žalos priteisimo, kai vaikas savo būste dienos metu patiria sanitarines normas viršijantį triukšmą ir taip pažeidžiamas jo dienos poilsio režimas dėl žemiau esančioje patalpoje vykdomų remonto darbų, todėl netenkino šio reikalavimo.
Šalies argumentai
Ieškovai L. V., D. V. ir R. V., atstovaujama pagal įstatymą L. V. ir D. V., apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą dalyje, kuria atmesti reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo sprendimas skundžiamoje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas. Teismas netinkamai aiškino neturtinę žalą reglamentuojančias teisės normas, nepasisakė, dėl kokių priežasčių atmetamas ieškovų reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, netinkamai vertino arba visiškai nevertino faktinių aplinkybių, sudarančių ieškinio pagrindą. Teismas, pripažindamas pagrįstomis ieškovų išlaidas renkant įrodymus dėl pažeidžiamų higienos normų, ir nurodydamas, jog pažeidžiamas vaiko dienos poilsio režimas dėl atsakovo patalpose vykdomų remonto darbų, t.y. iš esmės konstatavo civilinės atsakomybės sąlygas, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė. Priešingai nei nurodė teismas, būtent įstatymu yra numatytas žalos sveikatai (motinos ir dukters) atlyginimas nagrinėjamoje byloje.
Teismas nepagrįstai netaikė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, nevertino padarytos neturtinės žalos dydžio, nukrypo nuo teismų praktikos neturtinės žalos atlyginimo klausimu. Nurodo, jog žala motinos ir dukters sveikatai konstatuota medicininiuose dokumentuose, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad minėti sveikatos sutrikdymai galėjo atsirasti dėl kitų priežasčių, neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė Lietuvos higienos normos HN 33-1.08.2003 pažeidimu, priežastinis ryšys taip pat yra įrodytas, atsakovo veiksmuose yra kaltė.
Teismas pažeidė CPK 2 str., 5 str. 1 ir 3 dalis, 6 str., t.y. vengė vykdyti teisingumo funkciją, netaikė CK 1.5 str. įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias išlaidų advokato pagalbai dydžio apmokėjimą bei pažeidė CPK 83 str. 1 d. 3 p., 87 str. 1 d., 1 p.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB estetikos centras „Okeanija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog su apeliacinio skundo argumentais nesutinka, teismas tinkamai aiškino neturtinę žalą reglamentuojančias teisės normas, nepažeidė suformuluotos teismų praktikos neturtinės žalos atlyginimo klausimu. Ieškovai neįrodė visų neturtinės žalos atlyginimui būtinų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, todėl neturtinė žala negali būti priteista. Teismas nepažeidė teisingumo vykdymo funkcijos.
Ieškovės L. V. neturtinė žala, patirta dėl tariamų vaiko sveikatos sutrikimų, dėl kurių neva kaltas atsakovas, neatlygintina, nes neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala ir kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje esančia medžiagą, surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas netinkamai pritaikius materialinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, todėl dėl nurodytų teisės normų netinkamo pritaikymo yra pagrindas pakeisti teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 330 straipsnis).
Apeliaciniu skundu ginčijama teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas atlyginti ieškovų patirtą neturtinę žalą, todėl kolegija, nenustačiusi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, be to, nesant pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų, nes viešojo intereso pažeidimo nenustatyta, pasisako tik dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnis).
Nustatyta, jog ieškovai L. V. ir D. V. kartu su jų atstovaujama pagal įstatymą dukra R. V., gimusia (duomenys neskelbtini), gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 9, 12). Atsakovui UAB estetikos centrui „Okeanija“ nuosavybės teise priklauso administracinės paskirties patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) , t.y. po ieškovams priklausančiu butu (b.l. 33). Atsakovas nuo 2007 m. vasario mėnesio pradėjo savo patalpose remonto darbus - įrenginėjo estetikos centrą (b.l.131), šie darbai tęsėsi iki tų pačių metų spalio mėn. (b.l. 133). Nacionalinis visuomenės sveikatos tyrimų centras pagal ieškovo prašymą 2007-03-16 ir 19 d. atlikęs remonto darbų keliamo akustinio triukšmo matavimus ieškovų bute, nustatė, kad pirmame aukšte atliekant remonto darbus buvo viršyti tiek leidžiami triukšmo lygiai gyvenamojoje patalpoje, tiek maksimalūs (b.l. 25-26). Ieškovei ir ieškovų dukrai kreipiantis į gydytojus, gydytojo neurologo ir šeimos gydytojo 2007-03-20 išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, jog dukrai diagnozuotas neurorefleksinis dirglumo sindromas, miego sutrikimai apie 1 mėnesį, irzlumas (b.l. 40), o atlikus gydytojo rekomenduotą galvos smegenų echoskopiją 2007-03-22 nebuvo nustatyti jokie dukros organinių (vidaus organų) pakitimai (b.l. 43). Ieškovę apžiūrėjus neurologui 2007-03-22 diagnozuota somatoforminė autonominė disfunkcija (F 41.2) (b.l. 42). ieškovai ne kartą žodžiu ir raštu reikalavo atsižvelgti į vaiko interesus ir negręžti tomis valandomis, kai vaikas miega, t.y. nuo 11.00 val. iki 13.00 val. ir po 15 val. (b.l. 13-15, 21-23, 34-35,131). Atsakovo atstovas ir liudytojas S. J. parodė, kad tokio ieškovų reikalavimo esą buvo laikomasi (b.l. 134-135). Pats ieškovas D. V. pripažino, kad retsykiais statybininkai atsižvelgdavo į vaiko motinos prašymus nekelti triukšmo, kol vaikas miega (b.l. 133). Tačiau motinos prašymo nebuvo laikomasi nuolat ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai - antstolių surašyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai patvirtina, kad dėl gręžimo ir kalimo triukšmas ieškovų bute buvo girdimas ir po 11 val. (b.l. 29, 30), ir po 15 val. (b.l. 27, 28).
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 1 ir 2 d.). Deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti turi būti nustatyta civilinio delikto sudėtis, t.y. neteisėta veika, kuria padaryta žala, priežastinis ryšys tarp atsakingo už žalą asmens veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio (atsakingo už žalą) asmens kaltė. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimui būdingas išimtinis reglamentavimas, nes, kaip nurodyta to paties straipsnio 2 dalyje, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nėra pagrindo priteisti ieškovams neturtinės žalos, nes įstatymai to nenumato. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, teismas motyvuojamojoje dalyje konstatavo, jog ieškovės L. V. ir jos dukros sveikatos sutrikimus patvirtina byloje esantys išrašai iš medicininių dokumentų (b.l. 17,18,24,40-43,46,63-64,99-100). Tokiu būdu ieškovams reikalaujant priteisti neturtinę žalą, padarytą ieškovei bei ieškovų mažamečiam vaikui remiantis sveikatos sutrikdymo faktu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo motyvuodamas įstatymų nereglamentavimu, taip pažeisdamas materialinės teisės normą, įtvirtintą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.283 straipsnio 1 dalyje. Esant įstatyme numatytam neturtinės žalos atlyginimo atvejui (Civilinio kodekso 6.283 straipsnis, kuriame nurodyta, kad „jeigu fizinis asmuo suluošinamas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą).
Pirmosios instancijos teismui sprendžiant dėl žalos atlyginimo ieškovams klausimo, buvo nustatyta, jog atsakovas savo atliekamais veiksmais (jam nuosavybės teise priklausančių patalpų remonto darbų keliamu triukšmu) pažeidė ne tik bendro pobūdžio pareigą elgtis protingai, sąžiningai ir apdairiai, bet ir teisės aktus, o būtent – Lietuvos higienos normą HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“, nes Nacionalinis visuomenės sveikatos tyrimų centras pagal ieškovo prašymą 2007-03-16 ir 19 d. atlikęs remonto darbų keliamo akustinio triukšmo matavimus ieškovų bute, nustatė, kad vykdant remonto darbus pirmame aukšte, antro aukšto buto Nr. 8 miegamajame kambaryje išmatuotas ekvivalentinio garso lygis siekė 57 dBA, svetainėje – 42 dBA ir viršijo Lietuvos higienos normos HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ dienos metu leidžiamą 40 dBA lygį. Išmatuotas maksimalus garso lygis miegamajame kambaryje siekė 73 dBA ir 18 dBA viršijo dienos metu leidžiamą 55 dBA lygį. Dėl tokių atsakovo atliktų remonto darbų keliamo triukšmo ieškovei ir jos dukrai buvo sutrikdyta sveikata. Teismas nustatė atsakovo veiksmų neteisėtumą, priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ir atsiradusias pasekmes, t.y. konstatavo visas civilinės atsakomybės sąlygas žalai atsirasti. Šių teismo padarytų išvadų nei viena iš šalių neginčija, šios sprendimo dalies neskundžia. Teismas nustatęs visas sąlygas civilinei atsakomybei atsirasti be jokio pagrindo atmetė reikalavimą priteisti neturtinę žalą, tai prieštarauja Civilinio kodekso 6.283 straipsnio nuostatoms. Dėl nurodyto šioje dalyje sprendimas keistinas ir ieškovei bei jos dukrai priteistinas neturtinės žalos atlyginimas.
Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, neturtinė žala padaryta ieškovei ir ieškovų mažamečiam vaikui, kuriam tuo metu, kai buvo atliekami remonto darbai atsakovo patalpose, buvo keli mėnesiai. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nustatė, jog šiems asmenims buvo sutrikdyta sveikata, tačiau sutrikdymas nebuvo sunkus, pasireiškė šiokiais tokiais nervų sistemos sutrikimais, kuriems pašalinti nebuvo skirtas joks rimtesnis ilgalaikis gydymas, ieškovas tam tikrais atvejais vis dėl to atsižvelgė į ieškovų prašymus nekelti triukšmo, kai vaikas miega, taip atsižvelgtina į tai, kad ieškovas triukšmą kėlė dėl savo darbo pobūdžio, o ne dėl kitų, pavyzdžiui, su laisvalaikio praleidimu aplinkybių, todėl, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo priteisti ieškovų reikalaujamos neturtinės žalos atlyginimo po 20 000 Lt ieškovei ir ieškovų vaikui. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, įvertindama tokias reikšmingas bylai aplinkybes kaip tai, kad ieškovų vaikas yra mažametis, kas yra glaudžiai susiję su jo bejėgiškumu, ypatingu jautrumu ir imlumu neigiamiems aplinkos veiksniams, prie kurių taip pat yra priskirtinas ir triukšmas pagal Triukšmo valdymo įstatyme pateiktą triukšmo apibrėžimą, tai kad jo psichika tik formuojasi, o vaiko nervų sistemai atsakovo atliktų remonto darbų keliamas triukšmas viršijantis leistinus dydžius, padarė neigiamos įtakos vaiko sveikatai, sprendžia, kad pagrįsta R. V. priteisti 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškovei, kuri taip pat patyrė išgyvenimų, nepatogumų dėl savo sveikatos sutrikimų, kurie nebuvo žymūs, jos nervų sistema buvo jautresnė atsižvelgiant į jos pogimdyvinį periodą, be to, nerimavo dėl to, kad vaikas yra neramus, irzlus, blogai valgo ir miega, ir nors pastaroji aplinkybė nėra tiesiogiai susijusi su nukentėjusia, bet atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes matyti, kad ieškovę sieja glaudus emocinis ryšys su jos vaiku, ir vaiko patirtas sveikatos sutrikdymas paveikė ir ieškovę, yra pagrindas priteisti ieškovei 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundžiamas teismo sprendimas yra priimtas netinkamai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, todėl tokie materialinės teisės normų pažeidimai sudaro pagrindą pakeisti sprendimą – ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 p.).
Kadangi teismo sprendimas yra keistinas, atitinkamai turi būti pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas remiantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalimi. Atsižvelgiant į tai, jog pagal Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 3 p. bylose dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o ieškovai yra sumokėję 1 242 Lt žyminį mokestį už reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo byloje, ex officio grąžintina ieškovams 1 242 Lt žyminio mokesčio iš valstybės biudžeto. Iš dalies patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistina 131,76 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo ieškovo naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos – 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti didintinos iki 800 Lt atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo patenkintas iš dalies, tačiau ne pilna apimtimi.
Apeliacinės instancijos teisme ieškovai buvo atleisti nuo 1 200 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo už paduotą apeliacinį skundą vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 3 p., 2 dalimi, todėl apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 90 Lt žyminio mokesčio proporcingai apeliantų patenkintai reikalavimų daliai ( 3 000 Lt * 3 %) (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Apeliantai turėjo kitų bylinėjimosi išlaidų: 1 000 Lt atstovavimo išlaidų: 800 Lt už apeliacinio skundo parengimą ir 200 Lt už atskirojo skundo paruošimą, šios ieškovų patirtos išlaidos pripažintinos pagrįstomis, nes sprendžiant atskirąjį skundą šioje byloje nebuvo pasisakyta dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, ieškovams iš atsakovo priteistina 800 Lt atstovavimo išlaidų atsižvelgiant į tai, jog iš esmės patenkinus ieškovų pateiktą apeliacinį skundą, teismas sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį. Priteistas išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei atitinka kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-330 str. kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės L. V. ir R. V., atstovaujamos pagal įstatymą L. V., D. V., reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, pakeisti.
Ieškovės L. V. ir R. V., atstovaujamos pagal įstatymą L. V., D. V., ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovo UAB estetikos centro „Okeanija“ ieškovės L. V. naudai 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, R. V., atstovaujamai pagal įstatymą L. V., D. V., priteisti 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Grąžinti ieškovams L. V. ir D. V. 1 242 Lt žyminio mokesčio iš valstybės biudžeto.
Priteisti iš atsakovo UAB estetikos centro „Okeanija“ 131,76 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Priteistas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo UAB estetikos centro „Okeanija“ ieškovų naudai padidinti iki 800 Lt pirmosios instancijos teisme.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB estetikos centro „Okeanija“ ieškovų naudai 800 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo UAB estetikos centro „Okeanija“ 90 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą į valstybės biudžetą.