Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-12-03 · Byla Nr. A2.6.-15861-908/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-12-03
Bylos Nr.
A2.6.-15861-908/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-15179-2015-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Pažeidėjas
L. D.
Advokatai
Jurijus Kovalenka
Kategorijos
  • 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-15861-908/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-15179-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, sekretoriaujant Editai Petkuvienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam L. D., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokato padėjėjui Jurijui Kovalenkai, išnagrinėjusi L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., deklaruojančio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D. 2015-10-02, apie 23.32 val., Vilniuje, Kudirkos g., pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, nes vairavo automobilį Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,43 prom., po paklaidos 0,413 prom.). Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. D. apklausiamas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareigūnams paprašius pūsti į alkotesterį, jam nebuvo paaiškinta, kad reikia išsiskalauti burną ir būti nerūkius. Buvo išgėręs du butelius alaus prieš 1 valandą, kai jam pareigūnai nustatė girtumą. Išgėręs alų ir praėjus šiek tiek laiko, jis jautėsi blaivus. Kai policijos pareigūnai jo paprašė pūsti, jis nemanė, kad įpūs tiek promilių, nes jautėsi visiškai blaivas. Buvo nustebęs, kai pamatė alkotesterio rodmenis. Jis suabejojo alkotesterio parodymais ir dėl tos priežasties nuvyko pasidaryti kraujo tyrimą, taip pat jam policijos pareigūnas pasiūlė darytis kraujo tyrimą. Jis nuvyko darytis kraujo tyrimo, kai tik pareigūnai jam surašė protokolą ir susirado vairuotoją, kuris jį nuvežtų. Jis sutinka, kad buvo išgėręs, bet nesutinka su alkotesterio duomenimis. Priklausomybės ligų centre jis įpūtė 0,15 promilės. Jo nuomone girtumas turi būti nustatytas remiantis kraujo tyrimu, prašo teismo remtis pateikta kraujo tyrimo išvada.

Liudytojas N. B. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirba Kelių policijoje Patrulių rinktinėje, vyresniuoju patruliu. Buvo reidas, dirbo su būrio vadu. Būrio vadas sustabdė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Jam nustatė girtumą, nustatyta 0,43 promilės. Žmogus nebuvo piktybiškas, pastarajam buvo pasiūlyta pasidaryti kraujo tyrimą. Vykdė priemones, todėl ir patikrino blaivumą. Nepasakytų, kad buvo kažkokie girtumo ženklai. Automobilį sustabdė ne jis, o kolega ir kolega jam pasakė, kad patikrintų blaivumą. Vairuotojas pasakė, kad prieš valandą yra vartojęs alkoholį. Girtumą nustatė alkotesteriu, jis neatsimena, kas alkotesteriui uždėjo antgalį. Jei gerai atsimena, alkotesteris parodė 0,43 promiles. Jis pastarajam pasiūlė pasidaryti kraujo tyrimą, nes gal teismas į tai atsižvelgtų ir skirtų mažesnę nuobaudą. Tarnybinis surašytas teisingai. Gal nuo vairuotojo ir sklido kvapas, neatsimena. Prašo teismo vadovautis tarnybiniu pranešimu. Nuo vairuotojo sustabdymo iki paleidimo praeina maždaug nuo 15 iki 30 min., priklausomai nuo situacijos. Šiuo atveju, mano, kad užtruko apie 20 min. Prieš paprašant papūsti į alkotesterį, nesiūlė vairuotojui 15 min. palaukti, nes šis minėjo, kad alkoholį vartojo prieš valandą. Žino, kad nuo alkoholio vartojimo iki pūtimo į alkotesterį reikia palaukti 15 min., o kad dėl rūkymo reikėtų laukti 15 min., nežino, nebuvo laukta. Alkotesterio parodyme nurodytas laikas, kada buvo nustatomas girtumas. Jis negali pasakyti, kiek praėjo laiko nuo sustabdymo iki girtumo nustatymo, gal 5 min. Vairuotojas bendravo su būrio vadu, būrio vadas pasakė, kad reikia patikrinti. Vykdydami reidą transporto priemones stabdo priklausomai nuo jų srauto, jei gali tai tikrina kiekvieną mašiną. Jei eismas didesnis – pagal sukeltus įtarimus. Jo nuomone, tas asmuo elgėsi pakankamai blaiviai, nebuvo nekoordinuotų judesių, o dėl kvapo, negali pasakyti. Gal ir jautėsi silpnas kvapas. Jei parašė, tai buvo, gal jautėsi silpnesnis, kai rašė tarnybinį pranešimą.

Priklausomybės ligų teismo psichiatras ekspertas Valdas E. B. apklausiamas teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo du girtumo patikrinimai. Jei po 70 min. alkotesteris parodė smarvę, koks čia dar gali būti ginčas. 23.32 val. pripūsta 0,43 promilės, o 0.45 val. rodmenys buvo 0,15 promilės. Darant logišką išvadą, jei kraujyje buvo daugiau nei alkotesteryje, tuomet nustatant pirmą kartą irgi galėjo būti kraujyje daugiau, nei parodė alkotesteris. Alkoholis, kai patenka į burną, tai dar nieko nereiškia. Paskui jis įeina į žarnyną, susigeria, eina į kepenis, tuomet kepenys jį pradeda deginti, paskui iš kepenų pro širdį eina į smegenis, tas yra pavojingiausia. 2005 m. L. D. buvo baustas už vairavimą išgėrus, tai reiškia žmogus yra patyręs vartotojas, šio vyro organizmas yra pripratęs prie alkoholio. Kiekvienas žmogus priklausomai nuo patirties per valandą sudegina nuo 0,15 promilės iki 0,3 promilės alkoholio. Kad buvo nustatytos 0,43 promilės, dar nereiškia, kad kraujyje tiek buvo. Promilės taip pat priklauso nuo to, kokį orą pūtė, tą kuris iš plaučių atėjo ar kitą, kuris buvo neseniai įkvėptas. Žiūrint į tuos kraštutinumus ar iš viršaus paimtas oras, ar iš padugnės rodmenys gali skirtis nuo 0,7 iki 1,6 karto. Reikia 0,43 padauginti iš 1,6 gaunasi apie 0,6 promiles. Galėjo kraujyje būti 0,6 promiles, jei jis būtų neatsargiai pūtęs, bet jis gal pūtė atsargiai ir galėjo pripūsti 0,28 promilės. Po valandos matome tikrą kraują. Neaišku, kiek to asmens organizmas sudegina alkoholio per valandą, todėl tiksliai negalima pasakyti. Galėjo būti, kad pas tą asmenį buvo mažiau nei 0,43 promilės. Objektyvus yra tik kraujo tyrimas, bet ir jis nėra visai objektyvus, todėl, kad jei yra mažiau kaip 0,16 promilės aparatūra jo neparodo, nes negali pasakyti milimetrų. 0,25 promilės, kurį parodė kraujas, yra objektyvūs duomenys. Imant 0,25 promilės vyrišką vidurkį, prieš valandą galėjo būti 0,40 promilės.

L. D. teismui pateikė dokumentus Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. T-A-7918/15(01) matyti, kad 2015-10-03, 0.40 val. buvo paimtas L. D. kraujas, jo kraujyje buvo rasta 0,25 promilės alkoholio (b. l. 15), o medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 1696 nustatyta, kad patikrinimo metu buvo užuodžiamas silpnas alkoholio kvapas, 0.45 val. patikrinus L. D. alkotesteriu jis įpūtė 0,15 promilių, todėl alkoholio koncentracija nesiekia draudžiamos ribos.

Pagal ATPK 126 str. 1 d. atsako tas, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Administracinėn atsakomybėn traukiamas L. D. savo kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., neigia, jis apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo išgėręs du butelius alaus prieš 1 valandą, kai jam pareigūnai nustatė girtumą. Kai policijos pareigūnai jo paprašė pūsti, jis nemanė, kad įpūs tiek promilių, nes jautėsi visiškai blaivus, buvo nustebęs pamatęs alkotesterio rodmenis, todėl pasidarė kraujo tyrimą, Priklausomybės ligų centre jis įpūtė 0,15 promilės. Taigi, jo teigimu, alkotesterio parodytas rezultatas yra neteisingas ir nustatant jo girtumo laipsnį turėtų būti vadovaujamasi kraujo tyrimu. Teismas, susipažinęs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad L. D. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., yra įrodyta. Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio N. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-10-02, apie 23.32 val., Vilniuje, Kudirkos g., patikrinimui buvo sustabdytas automobilis Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L. D.. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Patikrinus jo blaivumą, buvo nustatytas 0,43 promilių girtumas. L. D. paaiškino, kad jaučiasi blaivus, prieš valandą išgėrė vieną butelį alaus (b. l. 4). Panašias aplinkybes N. B. nurodė ir teisme apklausiamas kaip liudytojas. Tokias aplinkybes patvirtina ir asmens girtumo nustatymo pažyma, iš kurios matyti, kad L. D. 2015-10-02, 23.32 val. nustatytas lengvas, 0,43 promilių, girtumo laipsnis (b. l. 6). Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad, kai buvo tikrinamas L. D. girtumo laipsnis, alkotesteris Drager Alcotest 7510 buvo naudojamas netinkamai. Priešingai, byloje yra alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 0172462, iš kurio matyti, kad alkotesteris Drager Alcotest 7510 Nr. ARFM-0209, kuriuo buvo tikrinamas L. D. neblaivumas, yra tinkamas naudoti, šis patikros sertifikatas galioja iki 2015-12-14 (b. l. 5). Alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARFM-0209 naudojimo instrukcijoje numatyta, kad asmuo gali būti tikrinamas tik įsitikinus, kad nuo alkoholio vartojimo yra praėję 15 min., nagrinėjamu atveju pareigūnai nelaukė 15 min., nes pats L. D. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš valandą, šios aplinkybės L. D. neneigė ir apklausiamas teismo posėdžio metu. Darytina išvada, kad asmens girtumo tikrinimas alkotesteriu buvo atliktas tinkamai, laikantis numatytų šio alkotesterio naudojimo taisyklių, todėl pagrindo abejoti rezultatais nėra. Tuo labiau, kad dėl alkoholio matuoklio „Drager Alcotest 7510" panaudojimo trūkumų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pastabų per patikrinimą neišsakė. Administracinėn atsakomybėn traukiamas L. D. teigia, kad teismas turėtų vadovautis byloje esančia Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. T-A-7918/15(01), iš kurios matyti, kad 2015-10-03, 0.40 val., buvo paimtas L. D. kraujas, jo kraujyje buvo rasta 0,25 promilės alkoholio (b. l. 15), bei medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 1696, iš kurios matyti, kad 0.45 val. patikrinus L. D. alkotesteriu jis įpūtė tik 0,15 promilių, padaryta išvada, kad alkoholio koncentracija nesiekia draudžiamos ribos (b. l. 16). Pažymėtina, kad kraujo tyrimas ir pakartotinis tikrinimas alkotesteriu buvo atliekami praėjus daugiau nei valandai po pirminio tikrinimo alkotesteriu, ir praėjus daugiau kaip dviem valandoms, kaip nurodė L. D., nuo alkoholio pavartojimo. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N62-3686/2008). Laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūraliu procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialiu priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Tai, kad mažėja alkoholio kiekis kraujyje patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausiamas ekspertas V. E. B., kuris paaiškino, kad kiekvienas žmogus, priklausomai nuo jo patyrimo vartoti alkoholį, per valandą sudegina tam tikrą kiekį alkoholio, nurodydamas ribas nuo 0,15 promilės iki 0,3 promilės alkoholio. Vadinasi, po tam tikro laiko atliktas kraujo tyrimas neparodo asmens neblaivumo laipsnio, kuris buvo vairavimo metu. Tuo tarpu traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn yra svarbus tik toks asmens girtumo laipsnis, koks jis buvo vairavimo metu. Paprastai geriausiai asmens būseną vairavimo metu, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, atspindi įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose yra pažymėjęs, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio , nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (Nr. 2AT-12-2013). Nagrinėjamu atveju, tikrinant asmenį alkotesteriu buvo laikomasi taisyklių, alkotesteris buvo tinkamas naudoti, nėra užfiksuota pažeidimų, kurie galėtų daryti įtaką tikrinimo rezultatams, todėl alkotesterio rezultatais nėra pagrindo abejoti. Šiuo atveju tai, kad medicininio tyrimo metu jau buvo rasta leistina alkoholio norma, nepaneigia aplinkybės, kad inkriminuoto pažeidimo metu jo girtumas viršijo įstatymo leistiną ribą, nepaneigia ir testavimo techninėmis priemonėmis nustatytų duomenų, juolab, kad kraujo tyrimas buvo padarytas, praėjus daugiau nei valandai po policijos pareigūnų patikrinimo alkotesteriu. Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad L. D. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 126 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą bei spręsdamas dėl ATPK 30¹ str. numatytų sąlygų taikymo L. D. atžvilgiu, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą ir pobūdį, nustatytą alkoholio kiekį, į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, vertina ir pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis – jis anksčiau baustas administracine tvarka daugiau nei dvidešimt kartų, taip pat ir už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų. Iš administracinių teisės pažeidimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad anksčiau L. D. yra padaręs pažeidimą, vairuodamas transporto priemonę neblaivus (b. l. 11). Jis du kartus baustas už KET pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (ATPK 127 str. 2 d. (b. l. 11), ne kartą už automobilio vairavimą, viršijant nustatytą leistiną greitį (paskutinį kartą už tai, kad vairuodamas automobilį 2014-10-17 viršijo leistiną greitį 49 km/h (b. l. 13). Įvertinęs nustatytas aplinkybes, sankcijoje numatytą atsakomybę ir pažeidimo turinį, L. D. apibūdinančius duomenis, teismas daro išvadą, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, jam skirtina ATPK 126 str. 1 d. nustatyta nuobauda. Skiriant nuobaudą, be aukščiau nurodytų aplinkybių, atsižvelgiama ir į tai, kad nustatytas alkoholio kiekis tik nežymiai viršija leistiną ribą, į tai, kad L. D. dirba, turi šeimą, augina nepilnamečius vaikus. Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus L. D. baudą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje, artimą minimaliai, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., ir paskirti jam 300 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Teisėja Eglė Gruodienė