Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei ir ieškovų E. B., D. B. atstovei pagal įstatymą A. B., jos atstovui advokatui K. S., atsakovui E. B., trečiojo asmens Šilalės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms R. K., D. K., B. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės ir ieškovų E. B., D. B. atstovės pagal įstatymą A. B. ieškinį atsakovui E. B., trečiajam asmeniui Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė. Ieškovė paaiškino, jog su atsakovu susituokė 2004-07-14. Santuokoje susilaukė dviejų vaikų E. ir D. B.. Tačiau gimus antram sūnui santykiai su atsakovu pradėjo blogėti, jis pradėjo vartoti alkoholį. Atsakovas vis dažniau išgėrinėdavo, o išgėręs būdavo konfliktiškas, nevaldomas, su ieškove bei vaikais nepagarbiai elgėsi, įžeidinėdavo, naudojo psichologinį smurtą. Ieškovei ne kartą teko su vaikais slėptis pas mamą. Dėl alkoholio vartojimo atsakovas buvo atleistas iš visų darboviečių. Ieškovė daug kartų prašė jo baigti girtuoklystes, pradėti rūpintis šeimos gerove, bet visos jos pastangos išsaugoti šeimą buvo bergždžios. Nuo 2015 m. vasario mėnesio ieškovė su vaikais gyvena pas jos mamą. Atsakovas nuo to laiko vaikų išlaikymui yra davęs tik 220 eurų. Teigia, jog šalys jokio turto santuokos metu neįgijo.

A. E. B. su ieškiniu sutiko ir paaiškino, jog santuoka su ieškove nutrūko dėl to, jog jis vartoja alkoholį. Jis prisipažino kaltu dėl pašlijusių santykių. Nurodė, jog vaikų išlaikymui yra davęs 220 eurų. Vaikus aplanko maždaug kartą per mėnesį. Paaiškino, jog šiuo metu niekur nedirba, nėra registruotas darbo biržoje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų ir byloje dalyvavusių ieškovės bei atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad šalys susituokė 2004 m. liepos 14 d. Šilalės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 63). Byloje esantys gimimo liudijimai patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų E. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai.

Dėl termino susitaikyti nustatymo.

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (CK 3.64 str.). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (CK 3.54 str. 2 d.). Šiuo atveju 2015 m. spalio 28 d. nutartimi šalims buvo nustatytas 4 mėnesių terminas susitaikymui. 2016 m. vasario 11 d. ieškovė teismui pateikė prašymą atnaujinti bylos procesą, kadangi atsakovas E. B. nesiima jokių priemonių, kad išsaugoti šeimą, toliau vartoja alkoholį, nedirba. Taigi nebegalima tikėtis, jog šalys vėl pradės santuokinį gyvenimą, santuoka faktiškai yra iširusi, todėl nutrauktina.

Dėl kaltės, nutraukiant santuoką.

Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visišku rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia, kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra teistas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, jog CK 3.60 str. 3 d. nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę.

Nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės nurodomas aplinkybes dėl jo kaltės dėl šeimos iširimo (CPK 185 str.). Atsakovas savo kaltės dėl santuokos iširimo neginčijo. Ieškovės pateikti duomenys apie tai, kad atsakovas nesirūpina šeima, neteikia reikiamo materialinio išlaikymo, nesidomi vaikų auklėjimu, smurtauja psichologiškai prieš ieškovę ir vaikus, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nevykdo savo, kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigų, t. y. iš esmės pažeidžia sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 str. 1 d., bei sutuoktinio pareigas vaikams CK 3.30 str. Teismas abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kurių neginčija ir atsakovas, neturi pagrindo. Todėl laikytina, kad santuoka yra iširusi dėl atsakovo kaltės ir jos išsaugoti nėra galimybės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 2 d.).

Dėl pavardžių, vienas kito išlaikymo bei turto padalijimo.

Sutinkamai su Lietuvos Respublisko CK 3.69 str. sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba ikisantuokinę pavardę. Ieškovės prašymu paliktina santuokinė „Bartušienės“ pavardė.

Ieškovė išlaikymo sau nereikalauja, byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų reikalingas išlaikymas, todėl šis klausimas priimant teismo sprendimą nesprendžiamas.

Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad šalių santuokos metu E. B. įgijo nuosavybės teise butą, esantį Šilalės r. sav., Kvėdarnos mstl., Žalioji g. 7-65. Ieškovė nurodė, jog minėtas butas buvo įsigytas už atsakovo asmenines lėšas, kurias jis gavo kaip kompensaciją išeidamas iš vaikų globos namų, todėl ji nepretenduoja į šį turtą, kuris yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Kito nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto šalys santuokoje neįsigijo, todėl turto padalijimo klausimas nutraukiant santuoką nespręstinas.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsnio 1 dalį kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Sutuoktiniai turi du nepilnamečius vaikus - E. B., gimusį (duomenys neskelbtini), ir D. B., gimusį (duomenys neskelbtini). Šioje byloje nustatyta, kad iš esmės ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra, t. y. ieškovė prašė, o atsakovas sutiko, jog sūnų Eiriko ir Deivido gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina (ieškove). Be to, vaikai visą laiką gyvena su motina, byloje nenustatyta, kad jų gyvenimas su motina prieštarautų jų interesams. Kadangi ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vaikų motina nėra, šis ieškovės reikalavimas tenkintinas ir sūnų E. B. ir D. B. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove ( CK 3.169 str. ).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka J. T. Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis).

Pažymėtina, kad vaiko tėvai turi lygias teises ir pareigas auginant nepilnamečius vaikus bei yra vienodai atsakingi už jų auklėjimą, priežiūrą, fizinį vystymąsi, mokymą bei lavinimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo sūnūs Eirikas ir D. B. gyvena su motina, kuri rūpinasi jų gyvenimo sąlygomis. Tuo tarpu atsakovas savo nepilnamečių sūnų neaugina, kasdienine jų buitimi bei poreikiais nesirūpina. A. B. šiuo metu nedirba, tačiau vėl planuoja grįžti dirbti į UAB „Vičiūnai“, kur gautų 233 eurų algą kas mėnesį. VĮ Registrų centro bei VĮ Regitra duomenimis ieškovė registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Šiuo metu gyvena pas savo pensininkę mamą I. R.. Nepilnamečių sūnų maistui, rūbams, sveikatos priežiūrai ir kitiems poreikiams reikalingos lėšos, tačiau vien motinos tam skiriamos lėšos nėra pakankamos. A. E. Bartušis nedirba, darbo biržoje nėra registruotas. Jam nuosavybės teise priklauso butas, esantis Šilalės r. sav., Kvėdarnos mstl., Žalioji g. 7-65. Registruoto kilnojamojo turto neturi. Taigi konstatuotina, kad nė viena iš šalių neturi piniginių lėšų ar kito turto, kurie galėtų turėti įtakos nustatant vaikams reikalingo ir priteistino išlaikymo dydį. Įvertinęs anksčiau nurodytus byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, jog tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai sunki, tačiau teismas tuo pačiu pažymi, kad pakankamai sunki šalių turtinė padėtis nepaneigia ir neatleidžia nė vienos iš šalių nuo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, būtų riboto darbingumo. Todėl atsižvelgdamas į atsakovo amžių, teismas laiko, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas tėvas, kuris turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaikų poreikiai. Kadangi abu tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikams augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti humaniškais ir dorais žmonėmis, todėl abu vienodai ir po santuokos nutraukimo privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti bei aprūpinti gyvenamuoju būstu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996-03-14 įstatymo Nr.I-1234 3, 21 straipsniai).

Įstatymas neleidžia išlaikymo pareigos perkelti tik vienam iš vaiko tėvų. Be to, ir taip didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas ar motina, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda. Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji Eiriko ir Deivido rūpinimosi našta, nes su ja gyvena šalių vaikai. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, jog turi pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, ir sutiko skirti po 100 € kas mėnesį kiekvienam vaikui. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais principais, kuriais remiamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikydamasis teismų praktikos, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečių sūnų Eiriko ir D. B. išlaikymui po 100 € tenkintinas – iš atsakovo E. B. nepilnamečių sūnų išlaikymui priteistina po 100 € kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio pareiškimo dienos, t. y. 2015-05-26 iki vaikų pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Teismo įsitikinimu tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo.

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovo E. B. priteisti išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius 3 mėnesius iki ieškinio pareiškimo teismui dienos po 100 € per mėnesį kiekvienam vaikui, viso 600 €, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas yra davęs 220 € vaikų išlaikymui, todėl ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo sumažino iki 380 €. CK 3.200 str. nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog su atsakovu negyvena nuo 2015 m. vasario mėnesio, nuo to laiko atsakovas, išskyrus tuos 220 €, neteikia išlaikymo sūnums. Atsakovas neprieštaravo dėl 380 € įsiskolinimo priteisimo. Todėl remiantis LR CK 3.192 str. 3.200 str. ir išdėstytomis aplinkybėmis, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas sūnums iki ieškinio teismui padavimo dienos, iš viso 380 €. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina motina A. B..

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015-03-09 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.31.)-(duomenys neskelbtini)15 ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str.). Kadangi teismas ieškovės reikalavimus tenkino, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 93,30 € dydžio žyminis mokestis (30,75 € (41 € x 75% (CPK 80 str. 7 d.)) už reikalavimą nutraukti santuoką, reikalavimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo yra susijęs su reikalavimu dėl santuokos nutraukimo, todėl papildomai neapmokestinamas; 62,55 € už reikalavimą dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (100 € x 2 vaikai x 12 mėn.= 2400 €; (2400 € + 380 €) x 3% x 75%). Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 €. Nustatyta, kad byloje patirta 8,94 € bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p.). Pagal CPK 99 str. 2 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 str. nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė pažymą, kad suteikiant ieškovei A. B. teisinę pagalbą šios išlaidos sudarė 252,18 €. Teismas tenkina ieškovės reikalavimus, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Sprendimas, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką, įregistruotą 2004 m. liepos 14 d. Šilalės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 63), tarp A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti atsakovą E. B. kaltu dėl santuokos iširimo.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokos metu turėtas pavardes – B. ir B..

Nustatyti nepilnamečių vaikų: E. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina A. B..

Priteisti iš E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų E. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 100 € (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, nuo ieškinio pareiškimo dienos, t. y. 2015 m. gegužės 26 d., iki sūnų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 380 € (trijų šimtų aštuoniasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, t. y. 2015 m. gegužės 26 d., nepilnamečiams vaikams E. B. ir D. B..

Paskirti uzufrukto teise A. B. nepilnamečiams vaikams teiktinų/gaunamų lėšų tvarkytoja.

Priteisti iš E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 93,30 € (devyniasdešimt tris eurus 30 centų) žyminį mokestį, 8,94 € (aštuonis eurus 94 centus) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti iš E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 252,18 € (du šimtus penkiasdešimt du eurus 18 centų) išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis: įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.