- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-06-03
- Bylos Nr.
- 1A-61-531/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-9-00403-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Ciesiūnas, Laimantas Misiūnas, Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- R. P.
- Kaltinamasis
- R. P.
- Advokatai
- Raimundas Lideika
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno (pirmininkaujantysis), Laimanto Misiūno ir Evaldo Vanago,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės ir nuteistojo R. P. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-08 nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 1 d. (disponavimas 2012-02-07 medicininės pažymos dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą šaknele (be registracijos numerio) ir jam paskirta 20 MGL (753 Eur) dydžio bauda; į šią bausmę įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtas dvi dienas, R. P. paskirta privalomai sumokėti 16 MGL (602,56 Eur) dydžio bauda.
Taip pat šiuo nuosprendžiu R. P. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d. dėl disponavimo 2012-11-20 medicininės pažymos dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą šaknele Nr. 921, o R. P. išteisinta iš kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d., jiems nepadarius šių nusikalstamų veikų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. vasario 7 d. apie 16.00 val., ,,(duomenys neskelbtini) “, esančioje (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, gavęs iš šeimos gydytojos V. N., kuri nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 300 str. 1 d. atleista Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-12-18 nuosprendžiu BK 40 str. numatytais pagrindais pagal laidavimą, šios pagamintą, jam žinomai suklastotą tikrą dokumentą: nebegaliojančios redakcijos (2007-12-04 Nr. V-989) medicininę pažymą forma (duomenys neskelbtini), 2012-02-07 medicininės pažymos dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą šaknele (be registracijos numerio), išduota R. P. vardu dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą, su joje esančiais tikrovės neatitinkančiais duomenimis, apie tariamą R. P. ligą/būklę, dėl kurios jis nuo 2012-02-07 iki 2012-02-09 negali atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą, nors šiuo laikotarpiu tokios ligos/būklės nebuvo, siekdamas pateisinti savo neatvykimą į iš anksto suplanuotą 2012-02-07 9.30 val., teismo posėdį, šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė prie savęs ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo – laikotarpyje nuo 2012-02-07 iki 2012-02-17 pateikė Panevėžio miesto apylinkės teismui, esančiam (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje.
R. P. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d., kad jis 2012 m. lapkričio 20 d., laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 14.00 val., ,,(duomenys neskelbtini) “, esančioje (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, gavęs iš šeimos gydytojos A. Š., kuriai ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., nutrauktas Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014-10-06 patvirtintu 2014-09-19 prokuroro nutarimu BK 40 str. ir BPK 212 str. 1 d. 6 p. numatytais pagrindais, atleidžiant A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, šios pagamintą, jam žinomai suklastotą tikrą dokumentą – nebegaliojančios redakcijos (2007-12-04 Nr.V-989) medicininę pažymą forma (duomenys neskelbtini) , 2012-11-20 medicininės pažymos dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą šaknelę Nr. (duomenys neskelbtini) , išduotą R. P. vardu dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą, su joje esančiais tikrovės neatitinkančiais duomenimis, apie tariamą R. P. ligą/būklę, dėl kurios jis nuo 2012-11-21 iki 2012-11-23 negali atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą, nors šiuo laikotarpiu tokios ligos/būklės nebuvo, siekdamas pateisinti savo neatvykimą į iš anksto suplanuotą 2012-11-21 9.00 val., teismo posėdį, šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė prie savęs ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo - 2012-11-22 pateikė Panevėžio miesto apylinkės teismui, esančiam (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje.
R. P. išteisinta iš kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d., kad ji 2011 m. lapkričio 18 d., laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 14.00 val., ,,(duomenys neskelbtini) “, esančioje (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, gavusi iš šeimos gydytojos A. Š., kuriai ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., nutrauktas Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014-10-06 patvirtintu 2014-09-19 prokuroro nutarimu BK 40 str. ir BPK 212 str. 1 d. 6 p. numatytais pagrindais, atleidžiant A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, šios pagamintą, jai žinomai suklastotą tikrą dokumentą - nebegaliojančios redakcijos (2007-12-04 Nr. V-989) medicininę pažymą forma Nr.(duomenys neskelbtini) , 2011-11-18 medicininės pažymos dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą šaknelę Nr. (duomenys neskelbtini) , išduotą R. P. vardu dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą, su joje esančiais tikrovės neatitinkančias duomenimis apie tariamą R. P. ligą – esą R. P. serga liga, dėl kurios ji nuo 2011-11-19 iki 2011-11-25 negali atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą, nors šiuo laikotarpiu ji tokio pobūdžio liga nesirgo, siekdama pateisinti savo neatvykimą į iš anksto suplanuotą 2011-11-22 9.00 val., teismo posėdį, šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė prie savęs ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo – laikotarpyje nuo 2011 m. lapkričio 18 d. iki 22 d. 9.00 val., pateikė Panevėžio miesto apylinkės teismui, esančiam (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje.
Šalies argumentai
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-08 nuosprendį dėl R. P. ir R. P. išteisinimo pagal BK 300 str. 1 d., ir priimti šiose dalyse naują nuosprendį – R. P. pripažinti kaltu pagal BK 300 str. 1 d. dėl disponavimo 2012-11-20 medicinine pažyma dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą šaknele Nr. (duomenys neskelbtini) ir skirti jam 20 MGL (753 Eur) baudą, kurią, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. subendrinti su 2015-12-08 nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti galutinę bausmę - 26 MGL (978,9 Eur) baudą; R. P. pripažinti kalta pagal BK 300 str. 1 d., ir skirti jai 20 MGL (753 Eur) baudą. Mano, kad teismas nesilaikė BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, neišnagrinėjęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, neįvertinęs įrodymų visumos, remdamasis išimtinai tik išteisintųjų R. P. ir R. P. teisme duotais parodymais padarė neteisingas, nepagrįstas, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl R. P. ir R. P. išteisinimo. Pažymi, kad teismas nuosprendyje skirtingai vertino analogiško pobūdžio R. P. teiginius dėl patiriamo skausmo abiejuose jam inkriminuotose kaltinimo epizoduose, nenurodant aiškių tokio skirtingo vertinimo motyvų. Prokurorė nesutinka su teismo teiginiais apie R. P. gebėjimą/negebėjimą dalyvauti 2012-11-21 numatytame teismo posėdyje dėl jo patiriamo skausmo, nes byloje nėra jokių duomenų, kad tomis dienomis būtų pablogėjusi jo sveikatos būklė, dėl ko jis 2012-11-21 negalėjo atvykti ir dalyvauti teismo posėdyje. Pažymi, kad tais pačiais argumentais – jaustu skausmu, R. P. neigė kaltę ir dėl kaltinimo disponavus 2012-02-07 medicinine pažyma, tačiau teismas šioje, iš esmės analogiškoje situacijoje, jo teiginiais apie nenumalšinamą skausmą nepatikėjo ir juos atmetė. Tai rodo, kad teismas tame pačiame nuosprendyje skirtingai vertino to paties asmens parodymus, tinkamai neįvertino aukščiau nurodytų aplinkybių, tai lėmė klaidingų išvadą priėmimą. Skundu nesutinkama ir su teismo motyvais dėl R. P. išteisinimo, kritikuojami išteisintosios parodymai, jų bei kitų įrodymų vertinimas. Prokurorė mano, kad teismas nepagrįstai pasirėmė objektyviais duomenimis nepagrįsta R. P. išsakyta prielaida dėl neva atsinaujinusios ligos, nors tokie parodymai turėjo būti įvertinti kaip jos pasirinkta gynybinė pozicija, nes R. P. nei 2011-11-18 (kai kreipėsi į gydytoją A. Š.), nei teismo posėdžio dieną – 2011-11-22 nebuvo tokios būklės, kad dėl ligos negalėtų jame dalyvauti.
Nuteistasis R. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-08 nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 300 str. 1 d., ir jį išteisinti, jam nepadarius šios veikos, arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo kitam apylinkės teismui. Mano, kad ši nuosprendžio dalis yra nepagrįsta, neteisėta, nes teismas padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, neišsiaiškino eilės svarbių bylai aplinkybių, pažeidė BPK 20 str. nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, padarė nuosprendyje vienas kitoms prieštaraujančias išvadas, dėl ko nuosprendis savo turiniu tapo neįtikinamas, keliantis abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo. Skunde teigiama apie 2012-02-07 neįvykusį teismo posėdį, nuosprendyje nurodomas tris skirtingas to priežastis. Nuteistojo manymu, teismas neištyrė tikrųjų minėto posėdžio neįvykimo priežasčių ir nepateikė šiuo klausimu nuosprendyje įrodymų vertinimo analizės, taip pažeisdamas BPK 20 str. ir 305 str. 1 d. 2 p. Teigia, kad teismas į nuosprendį kopijavimo būdu perkėlė kaltinamojo akto dalis su tomis pačiomis jį rašiusios prokurorės padarytomis rašytinių įrodymų vertinimo klaidomis. Toks vertinimas nėra objektyvus ir neatitinka paties teismo posėdžio protokolo turinio (t. 1, b.l. 35-36). Skunde analizuojamas 2012-02-01 advokato S. J. raštas, kritikuojamas jo vertinimas bei teigiama, kad šis raštas buvo visiška nuteistojo tuometinio gynėjo saviveikla, apie kurią vėliau sužinojęs, R. P. prarado pasitikėjimą gynėju ir jo paslaugų atsisakė. Nurodo, kad į teismo posėdį jis neatvyko, žinodamas iš savo gynėjo, jog teismo posėdis neįvyks, nes nebus teisėjo K. V.. Mano, kad byla, kurioje buvo keliamas klausimas apklausti teisėją kaip liudytoją ir kurioje liudytojais apklausinėjami ir kiti teismo darbuotojai, neturėjo būti nagrinėjama tame pačiame teisme. Nuteistojo teigimu, teismo šališkumą akivaizdžiai pagrindžia proceso pabaigos pirmosios instancijos teisme medžiaga. Skunde pateikiami svarstymai apie proceso eigą, nuteistojo vertinimai dėl to, teigiama, kad 2015-11-24 teismo posėdyje teismas neinformavo proceso dalyvių, kaip pertraukos metu teismas vykdė savo paties 2015-10-15 protokolinę nutartį dėl informacijos surinkimo apie 2012-02-07 teismo posėdį, o priimtame nuosprendyje dėl 2012-02-07 posėdžio neįvykimo priežasčių padarė painias ir prieštaringas išvadas, kurių esmė „pridengti“ kolegą, teigiant, kad jo nedalyvavimas 2012-02-07 teismo posėdyje nebėra svarbus šiai bylai. Nuteistasis mano, kad tokie teismo veiksmai aiškiai pažeidė BPK 44 str. 5 d. ir Europos Tarybos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 str. 1 d. numatytą jo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, kurį turi atlikti nešališkas teismas. Skunde taip pat kritikuojamas teismo atliktas įrodymų vertinimas, teigiama apie nuteistojo parodymų dėl neatvykimo į 2012-02-07 teismo posėdį iškraipymą, nepagrįstą jo kaltės grindimą neprisaikdintos ir dėl atsakomybės už atsisakymą, vengimą duoti parodymus ar žinomai melagingų parodymų davimą neįspėtos V. N. parodymais. Mano, kad V. N. turėjo būti laikoma ne liudytoja, o asmeniu duodančiu parodymus dėl jos pačios padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurios ji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Teigia, kad teismas visiškai nevertino V. N. parodymų nuoseklumo laiko požiūriu, be to, jos prisipažinimas buvo savotiškas ir abejotinas. Nuteistojo manymu, V. N. parodymai (t. 4, b.l. 82, priešpaskutinė pastraipa) patvirtina, kad ji jam nesakė suklastojusi pažymos šaknelę ir jis to nesuprato. Pažymi, kad 2012-02-07 pažymos šaknelę į Panevėžio miesto apylinkės teismą pateikė ne jis, o ją paštu atsiuntė pati gydymo įstaiga. Nuteistasis pabrėžia, kad pažyma jam buvo išduota ne remiantis prielaidomis, o aiškia diagnoze ir kitais aiškiais įrašais jo ligos istorijoje, o teismas nuosprendyje, neišdėstydamas jokios įrodymų analizės, neatskleisdamas įrodymų tarpusavio ryšio, iš ataskaitos „išplukdė“ išvadas, kurios objektyviai iš jos „neišplaukia“. Nuteistasis teigia, kad teismo išvada dėl V. N. žinojimo, jog R. P. jokia sunkia liga, dėl kurios negalėtų nuvykti į teismą, neserga, yra nepagrįsta teisinio reguliavimo požiūriu, nes nėra jokių norminių aktų, kurie nustatytų sunkių ligų sąrašą, kaip ir nėra jokio norminio akto, kuris nustatytų sąrašą ligų, tik kurioms esant galima išduoti pažymą dėl negalėjimo atvykti į teismą. Mano, kad, kada išduoti tokią pažymą, yra pacientą gydančio gydytojo diskrecija. Jam 2012-02-07 pažymą gydytoja išdavė atsižvelgdama į jo jaučiamą didelį skausmą, kojos sutinimą, ribotus sąnario judesius, potrauminio flebito diagnozę, įvertinus šios ligos galimas komplikacijas ir galimą trombų pavojų, apie ką pranešta ligonių kasai, paskyrė tausojantį režimą, atsižvelgė ir į ligos sukeliamus nepatogumus, išdavė nedarbingumo pažymėjimą. Nuteistojo teigimu, jis, kaip pacientas, žinodamas šias pažymos išdavimo aplinkybes ir žinodamas savo savijautą dėl jam nustatytos ligos, nesuprato ir negalėjo suprasti, jog ši pažyma yra suklastota. Be to, teismas visiškai nekreipė dėmesio ir nevertino fakto, jog greta pažymos dėl negalėjimo atvykti į teismą buvo išduotas jam ir nedarbingumo pažymėjimas. Nuosprendyje liko neatsakyta į loginį prieštaravimą, jei teismas pažymą laikė suklastota, kai tuo pat metu galėjo būti išduotas nesuklastotas nedarbingumo pažymėjimas, ir atvirkščiai. Taip pat nuteistasis pažymi, kad specialistas galėjimą atvykti ir dalyvauti teismo posėdyje vertino tik pagal galėjimą judėti (vaikščioti), be to, tokiai specialisto išvadai atlikti nėra patvirtintos jokios galiojančios metodikos. Be kita ko pabrėžia, kad pažyma jam išduota po 16 val., todėl jis šia pažyma nesiekė pateisinti savo neatvykimo ir į posėdį neatvyko ne dėl ligos.
Teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, išteisintoji ir jos gynėjas prašė prokurorės skundą atmesti, o nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti jų apeliacinį skundą bei atmesti prokurorės skundą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas, o prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.
Prokurorė apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl R. P. ir R. P. išteisinimo, o nuteistasis R. P. skundu ginčija jo nuteisimą. Išnagrinėjusi skundų argumentus visos bylos apimtyje, taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos pagrindu nuosprendis dalyje dėl minėtų asmenų išteisinimo priimtas pagrįstai, o nuosprendis dalyje dėl nuteisimo priimtas nepilnai ir nepakankamai kruopščiai ištyrus įvykio situaciją, pažeidžiant BPK reikalavimus padarius faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl R. P. nusikalstamos veikos sudėties įrodytumo. Todėl nuosprendis dalyje dėl neteisėto disponavimo 2012-02-07 medicinine pažyma naikintinas ir R. P. iš šios veikos išteisintinas, nesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Apeliacinių skundų dalykas susijęs su BK 300 str. 1 d. įtvirtinta atsakomybe tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Kadangi šie BK 300 str. 1 d. dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t.y. įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. Šio nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis – kaltė turi pasireikšti tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas supranta, kad siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą ar (ir) žinomai netikrą dokumentą panaudojo, norėdamas taip veikti.
Nagrinėjamu atveju R. P. ir R. P. pateiktų kaltinimų turinys rodo, kad jiems buvo inkriminuotas žinomai suklastotų tikrų dokumentų (R. P. – 2012-02-07 ir 2012-11-20 medicininių pažymų, o R. P. – 2011-11-18 medicininės pažymos) laikymas ir panaudojimas. Apylinkės teismas R. P. dėl disponavimo suklastota 2012-11-20 medicinine pažyma ir R. P. dėl disponavimo suklastota 2011-11-18 medicinine pažyma išteisino, nenustačius jų veiksmuose visų BK 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, o dėl disponavimo suklastota 2012-02-07 medicinine pažyma R. P. buvo nuteistas.
Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, R. P. kaltė dėl disponavimo suklastota 2012-02-07 medicinine pažyma iš esmės grindžiama ją išrašiusios liudytojos V. N. parodymais, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos 2013-10-11 ataskaitos (toliau – vadinama atskaita) bei specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis. Minėta liudytoja parodė, kad jos išrašyta 2012-02-07 medicininė pažyma neatitiko faktinės situacijos, nes, jos manymu, tuo metu buvusi R. P. sveikatos būklė netrukdė jam dalyvauti teismo posėdyje. 2013-10-11 ataskaitoje nurodyta, kad 2012-02-07 medicininė pažyma išduota pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką bei reikiamai neįvertinus paciento R. P. sveikatos būklės. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) skelbiama, kad 2012-02-07 R. P. galėjo atvykti ir dalyvauti teismo posėdyje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad visi šie aukščiau nurodyti įrodymai leidžia vertinti tik 2012-02-07 išduotos medicininės pažymos turinio teisingumą BK 300 str. 1 d. kontekste, tačiau jie nesudaro pagrindo konstatuoti R. P. veiksmuose pastarosios nusikalstamos veikos sudėties – objektyvių bei subjektyvių požymių buvimo.
Pažymėtina, kad R. P. viso proceso metu teigė apie prastą savo sveikatos būklę, patiriamus skausmus 2012-02-07 ir ne tik tą dieną. Byloje esantys dokumentai rodo jo negalavimus buvus lėtinio pobūdžio, ką patvirtina 2012-01-18 J. P. šeimos klinikos išduota medicininės pažymos dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuratūrą ar teismą šaknelė Nr. 41 (t. 1 b.l. 30), kurios turinys yra analogiškas nurodytai R. P. pareikštame kaltinime, nors dėl jos neteisėtumo (suklastojimo) klausimas nebuvo keliamas, ir 2012-02-13 J. P. šeimos klinikos atsakymas į teismo užklausimą apie R. P. sveikatos būklę (t. 1 b.l. 48), kurioje nurodyta aiški diagnozė, negalavimų pobūdis ir gydymo rekomendacijos, iš kurių matyti, kad R. P., laikotarpyje nuo 2012-01-19 teismo posėdžio iki 2012-02-07 posėdžio gydėsi dėl stiprių skausmų, judesių ribotumo, apsunkinto judėjimo. Nedarbingumo pažymėjimas jam nebuvo išduotas ne dėl to, kad nebuvo tam priežasties, o dėl to, kad jis jo atsisakė. Nors byloje esantys duomenys patvirtina nurodytą dieną (2012-02-07) jį buvus darbe, tačiau ši aplinkybė pati savaime nepaneigia R. P. teiginių buvus jį prastos sveikatos dėl didelių skausmų, nėra duomenų, kad jis iki aptariamo teismo posėdžio – 2012-02-07, pasveiko, liovėsi vartoti vaistus. Liudytoja V. N. parodė, kad R. P. šlubčiojo ir, nors jos manymu, tai nekliudė dalyvauti teismo posėdyje, ši išvada laikytina jos subjektyvia, nepagrįsta kokiomis tai teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintomis vertinimo metodikomis ar pan., pateikta be kita ko, kaip nurodyta ataskaitoje – teisės aktų nustatyta tvarka neįvertinus pilnai R. P. sveikatos būklės ir pažeidžiant tą tvarką. Specialistas R. Ž. taip pat nepaneigė R. P. nurodytos skausmo pojūčių galimybės. Tokiu būdu nėra pagrindo neginčytinai teigti, kad R. P. 2012-02-07 pas gydytoją V. N. buvimo laiku pagal savo savijautą, skausmo pojūčius užtikrintai galėjo dalyvauti tą pačią dieną vykusiame teismo posėdyje, ir ar tokia jo sveikatos būklė nebuvo pakankama medicininės pažymos dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą išdavimui. Vertinant R. P. deklaruotus sveikatos sutrikimus bei skausmo pojūčius, ir negalint to empiriškai patikrinti bei paneigti, atitinkamai išlieka abejonės ir dėl R. P. žinojimo bei suvokimo apie į jam išduodamą medicininę pažymą įrašomų duomenų neteisingumą, taip pat – dėl tyčios disponuoti žinomai suklastotu dokumentu buvimo. Reikia pripažinti ir tai, kad R. P. lankymosi medicinos įstaigoje metu buvo ne gydytojas, o pacientas.
Toliau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal kaltinimą dėl disponavimo suklastota 2012-02-07 medicinine pažyma R. P. nusikalstami veiksmai pasireiškė pastarosios pažymos laikymu ir pateikimu teismui. Tačiau skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta, kokie būtent įrodymai patvirtina R. P. atlikus pastaruosius BK 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius veiksmus. Nors V. N. parodė kaltinime minimą 2012-02-07 medicininę pažymą padavusi R. P., tačiau vien šie parodymai nėra pakankami nusikalstamam dokumento disponavimui kaltinimo apimtyje konstatuoti, nes jokie kiti objektyvūs duomenys to nepatvirtina. Pastebėtina, kad iš byloje esančios apylinkės teismo pažymos (baudžiamosios bylos Nr. 1-205-2018/2015 t. 1, b.l. 21) matyti, kad teismui 2012-02-07 medicinine pažyma buvo atsiųsta iš J. P. šeimos klinikos. Kas konkrečiai ją atsiuntė, t.y. pateikė teismui, byloje esantys duomenys neatskleidžia, R. P. taip pat nepripažįsta pats tai padaręs. Esant tokiai situacijai, nesant patikimų, abejonių nekeliančių duomenų nėra pagrindo tvirtinti, kad R. P. V. N. išrašytą medicininę pažymą laikė bei pats pateikė teismui.
Šioje situacijoje būtina pažymėti, kad pagal vieną iš nekaltumo prezumpcijos postulatų visos abejonės, kurių jokiais būdais pašalinti neįmanoma, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. P. kaltę dėl inkriminuoto disponavimo suklastota 2012-02-07 medicinine pažyma pagal BK 300 str. 1 d. neabejotinai patvirtinančių įrodymų nesurinkta, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Todėl nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas išteisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu R. P. be kita ko išteisintas dėl disponavimo suklastota 2012-11-20 medicinine pažyma, o R. P. – dėl disponavimo suklastota 2011-11-18 medicinine pažyma. Prokurorė su tuo nesutinka, o jos apeliacinio skundo argumentai yra susiję su subjektyviu manymu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nuosprendyje vertindamas byloje surinktus duomenis dėl šių inkriminuotų nusikalstamų veikų ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė, kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Priimtas nuosprendis dalyje dėl išteisinimo ir jame aprašytos aplinkybės byloja, kad apylinkės teismas išteisindamas R. P. dėl disponavimo suklastota 2012-11-20 medicinine pažyma ir R. P. dėl disponavimo suklastota 2011-11-18 medicinine pažyma, pakankamą dėmesį skyrė surinktų įrodymų vertinimui, išdėstė juos dėl šių veikų išteisinančius bylos duomenis ir visiškai pagrįstai visų surinktų įrodymų kontekste konstatavo BK 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties nebuvimą pastarųjų veiksmuose, nes BK numatytos sankcijos ir atsakomybė kaltiems asmenims gali būti taikoma tik tuomet, kai surenkami duomenys, kuriais gali būti įrodoma, jog nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta ir kad tą veiką padarė baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo. Teisėjų kolegija sutinka su teismo motyvais dėl išteisinimo, jų nebekartoja, tik papildydama pažymi, jog byloje esantys ir skundžiamame nuosprendyje nurodyti įrodymai nepatvirtina, kad R. P. 2012-11-20 ir R. P. 2011-11-18 išduotose medicininėse pažymose dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą buvo užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija. R. P. ir R. P. parodė minėtų pažymų išdavimo laiku turėję sveikatos nusiskundimų, ką patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys – liudytojos A. Š. parodymai, medicininiai dokumentai apie jų sveikatos būklę. Pažymėtina, kad nors byloje esančiose specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ,Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos ataskaitoje, specialisto R. Ž. paaiškinimuose teigiama apie R. P. ir R. P. galėjimą dalyvauti kaltinimuose nurodytuose teismo posėdžiuose, tačiau šie duomenys patys savaime nepaneigia aukščiau paminėtų duomenų dėl šių asmenų prastos sveikatos būklės bei atitinkamai – medicininių pažymų turinio neteisingumo. Todėl nesant patikimų, abejonių nekeliančių duomenų apie tikrovės neatitinkančią informaciją, nėra pagrindo 2012-11-20 ir 2011-11-18 medicinines pažymas laikyti BK 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos dalyku, o tokiu atveju konstatuotinas šių veikų sudėčių nebuvimas R. P. ir R. P. veiksmuose.
Patenkinus nuteistojo skundą ir jį išteisinus, dėl kitų jo skunde iškeltų klausimų nebepasisakytina.
Nuteistąjį R. P. išteisinus iš jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, proceso išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., 326 str. 1 d. 1 p.,
nusprendžia:
Nuteistojo R. P. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-08 nuosprendį dalyje dėl R. P. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas 2012-02-07 medicinine pažyma) ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
R. P. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas 2012-02-07 medicinine pažyma) išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Panaikinti nuosprendžio dalis dėl BK 66 str. taikymo R. P. atžvilgiu bei proceso išlaidų priteisimo iš jo.
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.