- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2005-01-12
- Bylos Nr.
- 1A-67
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdimaras Bavėjanas (pirm.), Rūta Mickevičienė, Kęstutis Jucys
- Nuteistasis
- K.G.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K.G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo K. G. nuteistas :
- pagal BK 200 str. 1 d., pritaikius BK 54 str. 3 d., - 31250 Lt (250 MGL) dydžio bauda;
- pagal BK 228 str. 1 d. - 18750 Lt (150 MGL) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. l p., šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 31250 Lt (250 MGL) dydžio bauda.
R. P. nuteistas pagal BK 200 str. 1 d., pritaikius BK 62 str. 1 d., 3 d. 3 p., 15000 Lt (120 MGL) dydžio bauda.
pagal BK 200 str. 1 d., pritaikius BK 54 str. 3 d., - 25000 Lt (200 MGL) dydžio bauda;pagal BK 228 str. 1 d. – 12500 Lt (100 MGL) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 25 000 Lt (200 MGL) dydžio bauda.
pagal BK 200 str. 1 d., pritaikius BK 62 str. 1 d., 3 d. 3 p., 1875 Lt (150 MGL) dydžio bauda;pagal BK 228 str. 1 d. – 12500 Lt (100 MGL) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 18750 Lt (150 MGL) dydžio bauda.
Nuosprendžio dalis dėl R. P., R. S. ir A. B. nuteisimo apeliacine tvarka neskundžiama.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. G. , būdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnautoju - Panevėžio teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus inspektoriumi, R. S., būdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnautoju - Panevėžio teritorinės muitinės Obelių kelio posto inspektoriumi, A. B., būdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnautoju - Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinės Rokiškio užkardos vyresniuoju pasieniečiu, R. P., būdamas automobilio (duomenys neskelbtini), su puspriekabe (duomenys neskelbtini), vairuotoju, nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir kurios pagal turėtus dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos.
R. P. nuteistas už tai, kad 2003 m. rugpjūčio mėn., laikotarpyje nuo 6 d. iki 7 d. 8 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su K. G. , A. B. ir R. S. , automobiliu (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, (duomenys neskelbtini), neteisėtai neišvežė iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną - Obelių pasienio kontrolės postą, esantį Trumpiškių k., Rokiškio raj., 69013 Lt vertės, t.y. viršijančių 250 MGL dydžio sumą, prekių, kurios pagal tranzito dokumentus - Carnet Tir (duomenys neskelbtini), CMR (krovinio gabenimo važtaraštį) (duomenys neskelbtini), Invoice (prekių įsigijimo dokumentą) (duomenys neskelbtini) turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, tačiau buvo iškrautos sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl ko valstybei buvo nesumokėta 32605 Lt importo mokesčių. Tokiu būdu, pagal 1956-05-19 CMR konvencijos 17 str. būdamas atsakingas už gabenamą krovinį, pažeidė Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 90 str. ir nustatyta tvarka nepristatė prekių į paskirties įstaigą ir nebaigė tranzito procedūros; pažeidė 2002-07-15 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1135 patvirtintos muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos 2 str., 29 str. l d. l p., 45 str., t.y. būdamas tranzito procedūros vykdytoju, atsakingu už tranzitu gabenamoms prekėms taikomų reikalavimų tinkamą įvykdymą, per nustatytą terminą į paskirties įstaigą tranzito procedūrai užbaigti nepristatė prekių tokio paties pavidalo, kokios buvo pateiktos išvykimo įstaigai su nepažeistomis muitinės plombomis.
R. S. nuteistas už tai, kad būdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnautoju - Panevėžio teritorinės muitinės Obelių kelio posto inspektoriumi, 2003 m. rugpjūčio 7 d., apie 8 val., Panevėžio teritorinės muitinės Obelių kelio poste, esančiame Trumpiškių k., Rokiškio raj., pagal nustatytą grafiką atlikdamas išvykstančių iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių, krovinių ir dokumentų tikrinimą, veikdamas bendrininkų grupėje su K. G. , R. P. ir A. B. , automobiliu (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, (duomenys neskelbtini), neteisėtai neišvežė iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną - Obelių pasienio kontrolės postą 69013 Lt vertės, t.y. viršijančių 250 MGL dydžio sumą, prekių, kurios pagal tranzito dokumentus - Carnet Tir (duomenys neskelbtini), CMR (krovinio gabenimo važtaraštį) (duomenys neskelbtini), Invoice (prekių įsigijimo dokumentą) (duomenys neskelbtini) turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, tačiau buvo iškrautos sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl ko valstybei buvo nesumokėta 32 605 Lt importo mokesčių, K. G. prašymu į tranzito dokumentus - Carnet Tir (duomenys neskelbtini) ir CMR (duomenys neskelbtini) bei registracijos žurnalą įrašydamas žinomai melagingus duomenis apie tai, kad R. P. vairuojama transporto priemone nurodytos prekės 2003 m. rugpjūčio 7 d., apie 8 val., buvo išvežtos iš Lietuvos Respublikos, nors faktiškai minėta transporto priemonė ir vairuotojas tuo metu buvo Vilniuje ir per Obelių kelio postą nevyko.
K. G. nuteistas už tai, kad būdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnautoju - Panevėžio teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus inspektoriumi, 2003 m. rugpjūčio 7 d., apie 8 val., Panevėžio teritorinės muitinės Obelių kelio poste, esančiame Trumpiškių k., Rokiškio raj., pagal nustatytą grafiką atlikdamas vykstančių per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ir transporto priemonių tikrinimą, veikdamas bendrininkų grupėje su R. P. , A. B. ir R. S. , automobiliu (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, (duomenys neskelbtini), neteisėtai neišvežė iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną - Obelių pasienio kelio postą 69013 Lt vertės, t.y. viršijančių 250 MGL dydžio sumą, prekių, kurios pagal tranzito dokumentus - Carnet Tir (duomenys neskelbtini), CMR (krovinio gabenimo važtaraštį) (duomenys neskelbtini), Invoice (prekių įsigijimo dokumentą) (duomenys neskelbtini) turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, tačiau buvo iškrautos sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), įrašydamas į tranzito dokumentus - Carnet Tir (duomenys neskelbtini) ir CMR (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad jis krovinį pagal minėtus dokumentus dalinai patikrino, pažeidimų nenustatė, transporto priemonę po patikrinimo užplombavo muitinės plombomis, nors faktiškai transporto priemonė su kroviniu į šį postą nebuvo atvykusi ir jis jos netikrino. Be to, paprašė Panevėžio teritorinės muitinės Obelių kelio posto inspektoriaus R. S. , kad šis Carnet Tir knygelėje ir krovinių registracijos žurnale įrašytų žinomai melagingus duomenis apie transporto priemonės ir krovinio išvykimą iš Lietuvos Respublikos, o VSAT prie LR VRM Rokiškio užkardos vyr. pasieniečio A. B. , kad šis į VSAT duomenų bazę įvestų žinomai melagingus duomenis apie tai, kad R. P. su aukščiau nurodytu vilkiku 2003 m. rugpjūčio 7 d., apie 8 val. išvyko iš Lietuvos Respublikos.
A. B. nuteistas už tai, kad būdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnautoju - Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinės Rokiškio užkardos vyresniuoju pasieniečiu, 2003 m. rugpjūčio 7 d., apie 8 val., Šiaulių rinktinės Rokiškio užkardos Obelių pasienio kontrolės poste, esančiame Trumpiškių k., Rokiškio raj., pagal nustatytą grafiką dirbdamas atvykstančių į Lietuvos Respubliką transporto priemonių ir asmenų tikrinime, veikdamas bendrininkų grupėje su K. G. , R. P. ir R. S. , automobiliu (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, (duomenys neskelbtini), neteisėtai neišvežė iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną - Obelių pasienio kontrolės postą, 69013 Lt vertės, t.y. viršijančių 250 MGL dydžio sumą, prekių, kurios pagal tranzito dokumentus - Carnet Tir (duomenys neskelbtini), CMR (krovimo gabenimo važtaraštį) (duomenys neskelbtini), Invoice (prekių įsigijimo dokumentą) (duomenys neskelbtini) turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, tačiau buvo iškrautos sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl ko valstybei buvo nesumokėta 32605 Lt importo mokesčių, K. G. prašymu įvesdamas į Valstybės sienos apsaugos tarnybos kompiuterinę duomenų bazę žinomai melagingus duomenis apie tai, kad neva ši R. P. vairuojama transporto priemonė su prekėmis 2003 m. rugpjūčio 7 d., apie 8 val., išvyko iš Lietuvos Respublikos, nors faktiškai minėta transporto priemonė ir vairuotojas tuo metu buvo Vilniuje ir per Obelių pasienio kontrolės postą nevyko.
Taip pat K. G. , A. B. ir R. S. nuteisti už tai, kad būdami Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojais, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o būtent :
K. G. , dirbdamas Panevėžio teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus inspektoriumi, 2003 m. rugpjūčio 7 d., apie 8 val., Panevėžio teritorinės muitinės Obelių kelio poste, esančiame Trumpiškių k., Rokiškio raj., pagal nustatytą grafiką atlikdamas vykstančių per valstybės sieną prekių ir transporto priemonių tikrinimą, veikdamas bendrininkų grupėje su R. P. , A. B. ir R. S. , piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. R. P. vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, (duomenys neskelbtini), neteisėtai neišveždamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 69013 Lt vertės, t.y. viršijančios 250 MGL dydžio sumą, prekių, kurios pagal tranzito dokumentus - Carnet Tir (duomenys neskelbtini), CMR (krovinio gabenimo važtaraštį) (duomenys neskelbtini), Invoice (prekių įsigijimo dokumentą) (duomenys neskelbtini) turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, tačiau buvo iškrautos sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl ko valstybei buvo nesumokėta 32605 Lt importo mokesčių, įrašydamas žinomai melagingus duomenis į tranzito dokumentus - Carnet Tir (duomenys neskelbtini) ir CMR (duomenys neskelbtini) apie tai, kad jis krovinį pagal minėtus dokumentus dalinai patikrino, pažeidimų nenustatė, transporto priemonę po patikrinimo užplombavo muitinės plombomis, nors faktiškai transporto priemonė su kroviniu į šį postą nebuvo atvykusi ir jis jos netikrino. Be to, paprašė Panevėžio teritorinės muitinės Obelių kelio posto inspektoriaus R. S. , kad šis į Carnet Tir knygelę ir krovinių registracijos žurnalą įrašytų žinomai melagingus duomenis apie transporto priemonės ir krovinio išvykimą iš Lietuvos Respublikos, o VSAT prie LR VRM Rokiškio užkardos vyr. pasieniečio A. B. , kad šis į VSAT duomenų bazę įvestų žinomai melagingus duomenis apie tai, kad R. P. minėtu automobiliu 2003 m. rugpjūčio 7 d., apie 8 val., išvyko iš Lietuvos Respublikos. Tokiu būdu jis pažeidė Muitinės kodekso 14 str. 3 p. nuostatas, t.y. netaikė jo kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 16 str. 2 p., t.y. neatliko savo pareigų, nustatytų pareigybės aprašyme, LR finansų ministro 2000-01-13 įsakymu Nr. 3 patvirtintų Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatų IX skyriaus nuostatas, t.y. nustatyta tvarka neatliko muitinio tikrinimo, neįsitikino, kad prekių rūšis, kiekis, pavidalas, kilmė bei vertė atitinka informacijai, nurodytai muitinės dokumentuose, Panevėžio teritorinės muitinės viršininko 2003-06-27 įsakymu Nr.A-4-116 patvirtintas Panevėžio teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus inspektoriaus pareigybių aprašymo 14 str. 3 p. ir 4 p. nuostatas, t.y. neatliko prekių, transporto priemonės tikrinimo, į prekių dokumentus įrašė žinomai neteisingus tikrinimo rezultatus. Šiais veiksmais ir neveikimu K. G. diskreditavo muitinės pareigūno vardą, sumenkino muitinės įvaizdį, tuo padarydamas didelę žalą valstybei.
A. B. , dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinės Rokiškio užkardos vyresniuoju pasieniečiu, 2003 m. rugpjūčio 7 d., apie 8 val., Šiaulių rinktinės Rokiškio užkardos Obelių pasienio kontrolės poste, esančiame Trumpiškių k., Rokiškio raj., pagal nustatytą grafiką dirbdamas atvykstančių į Lietuvos Respubliką transporto priemonių ir asmenų tikrinime, veikdamas bendrininkų grupėje su R. P. , R. S. ir K. G. , piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. R. P. vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, (duomenys neskelbtini), neteisėtai neišveždamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 69013 Lt vertės, t.y. viršijančios 250 MGL dydžio sumą, prekių, kurios pagal tranzito dokumentus - Carnet Tir (duomenys neskelbtini), CMR (krovinio gabenimo važtaraštį) (duomenys neskelbtini), Invoice (prekių įsigijimo dokumentą) (duomenys neskelbtini) turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, tačiau buvo iškrautos sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), ir nuėjęs į išvykstančių iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių ir asmenų tikrinimo vietą, kur tuo metu turėjo dirbti kitas tos pačios pasienio užkardos pasienietis ir, jam nežinant, pasinaudodamas jo vartotojo vardu, į Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenų bazę įvedė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad R. P. automobiliu (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, (duomenys neskelbtini), 2003 m. rugpjūčio 7 d., apie 8 val., išvyko iš Lietuvos Respublikos, nors faktiškai minėta transporto priemonė ir vairuotojas tuo metu buvo Vilniuje ir per Obelių pasienio kontrolės postą nevyko. Tokiu būdu, A. B. pažeidė 2000-10-10 Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr.VIII-1996 5-o straipsnio l d. 2 p. nuostatas, t.y. neatliko asmens bei transporto priemonės, kertančios valstybės sieną kontrolės; 7 str. l d. 2 p. nuostatas, t.y. nustatyta tvarka nepatikrino asmenų bei transporto priemonių, kertančių valstybės sieną, dokumentų; pažeidė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2003-06-04 įsakymu Nr.4-294 patvirtintos "Pasienio kontrolės, naudojant valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinę sistemą", instrukcijos 5.5 punktą, t.y. dirbant su informacine sistema pasinaudojo ne jam suteiktu vartotojo vardu; nevykdė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinės vado 2002-08-06 įsakymu Nr. 198 patvirtintos Šiaulių rinktinės Rokiškio užkardos Sargybų būrio vyresniojo pasieniečio pareigybės charakteristikos IV skirsnio 2 straipsnio reikalavimų, t.y. nevykdė pasienio kontrolės punktų ir pasienio teisinio režimo kontrolės priskirtame valstybės sienos ruože. Šiais veiksmais ir neveikimu A. B. diskreditavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno vardą, sumenkino tarnybos įvaizdį, tuo padarydamas didele žala valstybei.
R. S. , dirbdamas Panevėžio teritorinės muitinės Obelių kelio posto inspektoriumi, 2003 m. rugpjūčio 7 d., apie 8 val., Panevėžio teritorinės muitinės Obelių kelio poste, esančiame Trumpiškių k., Rokiškio raj., pagal nustatytą grafiką atlikdamas išvykstančių iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių, krovinių ir dokumentų tikrinimą, veikdamas bendrininkų grupėje su K. G. , R. P. ir A. B. , piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. R. P. vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, (duomenys neskelbtini), neteisėtai neišveždamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 69013 Lt vertės, t.y. viršijančios 250 MGL dydžio sumą, prekių, kurios pagal tranzito dokumentus - Carnet Tir (duomenys neskelbtini), CMR (krovinio gabenimo važtaraštį) (duomenys neskelbtini), Invoice (prekių įsigijimo dokumentą) (duomenys neskelbtini) turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, tačiau buvo iškrautos sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), K. G. prašymu į tranzito dokumentus - Carnet Tir (duomenys neskelbtini) ir CMR (duomenys neskelbtini) bei į Obelių kelio posto išvežamų krovinių registracijos žurnalą įrašydamas žinomai melagingus duomenis apie tai, kad R. P. vairuojama transporto priemone nurodytos prekės 2003 m. rugpjūčio 7 d., apie 8 val., buvo išvežtos iš Lietuvos Respublikos, nors faktiškai minėta transporto priemonė ir vairuotojas tuo metu buvo Vilniuje ir per Obelių kelio postą nevyko. Tokiu būdu jis pažeidė Muitinės kodekso 14 str. 3 p. nuostatas, t.y. netaikė jo kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 16 str. 2 p., t.y. neatliko savo pareigų, nustatytų pareigybės aprašyme, LR finansų ministro 2000-01-13 įsakymu Nr.3 patvirtintų Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatų IX skyriaus nuostatas, t.y. nustatyta tvarka neatliko muitinio tikrinimo, neįsitikino, kad prekių rūšis, kiekis, pavidalas, kilmė bei vertė atitinka informacijai, nurodytai muitinės dokumentuose, Panevėžio teritorinės muitinės viršininko 2003-06-20 įsakymu Nr.A-4-111 patvirtintas Panevėžio teritorinės muitinės Obelių kelio posto pareigybių aprašymo 35 str. l p. ir 2 p. nuostatas, t.y. neatliko per postą gabenamų transporto priemonės ir prekių muitinio tikrinimo, netaikė priemonių, kurios užtikrintų įsipareigojimų muitinei įvykdymą. Šiais veiksmais ir neveikimu R. S. diskreditavo muitinės pareigūno vardą, sumenkino muitinės įvaizdį, tuo padarydamas didelę žalą valstybei.
Šalies argumentai
Nuteistasis K. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį dalyje, kurioje pripažintas kaltu pagal BK 200 str. l d. bei nuteistas 31250 Lt (250 MGL) dydžio bauda ir šioje dalyje jį išteisinti. Taip pat prašo pakeisti nuosprendį dalyje, kurioje pripažintas kaltu pagal BK 228 str. l d. bei nuteistas 18750 Lt (150 MGL) dydžio bauda, perkvalifikuojant šią veiką į BK 229 str. (tarnybos pareigų neatlikimas). Jei šie prašymai nebūtų patenkinti, apeliantas prašo sumažinti paskirtą baudą ir į paskirtą bausmę įskaityti kardomąjį kaltinimą-suėmimą.
Apeliantas teigia, kad nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nusikaltimo, numatyto BK 200 str. 1 d., subjektas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris pagal tranzito ar eksporto dokumentus privalėjo išvežti prekes iš Lietuvos Respublikos. Iš byloje esančių tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio ir kitų krovinio gabenimo dokumentų matyti, kad prekių siuntėjas buvo Vokietijos firma, prekių gavėjas - Latvijos įmonė „Rin Tranzit", o prekių pervežėjas - D.A..TŪB „Daimanta". Nurodo, kad būtent šie asmenys turėjo pareigą išvežti prekes iš Lietuvos Respublikos, o jis, tuo metu dirbęs Panevėžio teritorinės muitinės pažeidimų prevencijos skyriaus inspektoriumi, neturėtų būti laikomas asmeniu, kuris privalėjo išvežti prekes iš Lietuvos Respublikos. Nusikaltimas, numatytas BK 200 str. l d., laikomas baigtu, kai prekės yra neišvežamos iš Lietuvos Respublikos. Teismas nuosprendyje nustatė, kad prekės iš R. P. automobilio buvo iškrautos 2003 m. rugpjūčio 6 d. Tai patvirtina nuteistojo R. P. ir liudytojo I.V. parodymai. Todėl šis nusikaltimas buvo užbaigtas 2003 m. rugpjūčio 6 d., nes prekės buvo iškrautos sandėlyje, pardavinėjamos pirkėjams. Teismas, vertindamas apelianto ir nuteistųjų R. S. bei A. B. veiksmus, padarė išvadą, kad jie atitinka BK 200 str. l d. Apeliantas teigia, kad ši išvada neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teisminei praktikai ir faktinėms bylos aplinkybėms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. vasario 10 d. nutartyje ( baudžiamoji byla 2k-109/2004) nurodė, kad pripažinti neteisėto prekių neišvežimo bendrininkais būtina nustatyti, kad tarp nusikaltimo organizatoriaus ir vykdytojų buvo susitarimas padaryti neteisėtą prekių neišvežimą bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, tačiau iki jos padarymo. Todėl ir šioje byloje turėjo būti įrodyta, kad iki neteisėto prekių neišvežimo užbaigimo, t.y. iki 2003 m. rugpjūčio 6 d., tarp apelianto ir kitų nuteistųjų egzistavo susitarimas padaryti šią nusikalstamą veiką.
Teismas pažeidė BPK 305 str. 1 d. nuostatas, nes nenurodė konkrečių įrodymų, kuriais pagrindė savo išvadą, kad apeliantas veikė bendrininkų grupėje. Nurodo, kad negalima jo pripažinti kaltu, dėl dalyvavimo bendrininkų grupėje, remiantis vien pirminiais nuteistojo R. P. parodymais. Šie R. P. parodymai negali būti įvertinti kaip patikimi įrodymai, nes apie tai, kad „muitinėje bus viskas sutvarkyta“, jam neva pasakė nežinomas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. Nuteistasis R. P. papildomoje įtariamojo apklausoje parodė, kad "dokumentus aš atidaviau tam nepažįstamajam asmeniui, kuris palydėjo mane nuo degalinės iki angaro ir pasakė, kad dokumentus vakare grąžins jau sutvarkytus". Pagal BPK 301 str. l d. teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau teisiamuosiuose posėdžiuose, R. P. nurodytos aplinkybės, kad iškrovus prekes, muitinėje bus viskas sutvarkyta, nebuvo tiriamos. Todėl byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kad jis įvykdė neteisėtą prekių neišvežimą bendrininkų grupėje. Teigia, kad iki tol, kol R. P. vairuojama transporto priemonė išvyko iš vidinės muitinės, t.y. iki nusikaltimo užbaigimo, neatliko jokių veiksmų, susijusių su neteisėtu prekių neišvežimu. Taip pat, byloje nėra įrodymų, kad apeliantas fiktyviai įformino prekių išvežimo dokumentus, tai pažadėjęs iš anksto. Apklausos teisme metu nuteistasis R. P. parodė, kad apelianto ir kitų nuteistųjų nepažinojo, su pastaraisiais nesitarė. Tvirtina, kad teismas nuosprendyje nenurodė, kaip apeliantas veikė bendrininkų grupėje. Bendrininkų grupė yra tik tada, kai bet kurioje nusikalstamos veiklos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiklą daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du yra vykdytojai. Todėl mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo laikyti apeliantą, nuteistuosius R. S. ir A.B. neteisėto prekių neišvežimo vykdytojais. Nepagrįsta ir neteisinga teismo išvada, kad akistatos metu su apeliantu nuteistasis R. S. patvirtino savo parodymus. Šios akistatos metu R. S. nepatvirtino savo ankstesnių parodymų apie tai, kad apeliantas neva prašė jo fiktyviai įforminti dokumentus. Šių aplinkybių R. S. nepatvirtino ir teismo posėdžio metu. Taip pat nepagrįsti jokiais kitais įrodymais byloje nuteistojo A. B. pirminiai parodymai, kad apeliantas neva prašė jo įvesti į dokumentų bazę neteisingus duomenis. Teismo posėdyje A. B. patvirtino, kad jokio išankstinio prašymo nebuvo. Todėl apeliantas teigia, kad jis, pagal BK 200 str., turi būti išteisintas. Mano, kad jo veika, pagal BK 228 str. l d., kvalifikuota neteisingai. Nurodo, kad esminis skirtumas, skiriantis piktnaudžiavimą tarnyba (BK 228 str. 1 d.) ir tarnybos pareigų neatlikimą (BK 229 str.) yra subjektyvinė pusė. Piktnaudžiavimui tarnyba yra būtina tyčia. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantas, padarydamas jam inkriminuojamus veiksmus, veikė tyčia. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžių metu jis pripažino, kad netinkamai atliko savo pareigas, t.y. krovinio, kuris buvo atžymėtas kaip patikrintas, 2003 m. rugpjūčio 7 d. netikrino, nes buvo labai daug darbo, o žymas apie krovinio patikrinimą ir plombų pakeitimą įrašė būdamas vagonėlyje. Teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad apeliantas nutylėjo nepalankias įvykio aplinkybes, neigė padarius tam tikrus veiksmus ir nustatytas aplinkybes, siekė sumenkinti savo vaidmenį ir tuo pačiu išvengti atsakomybės. Tvirtina, jog jis neneigė, kad netinkamai atliko tarnybines pareigas. Todėl mano, kad jo padaryta veika turėtų būti perkvalifikuota iš BK 228 str. l d. į BK 229 str. Teigia, kad yra bedarbis, augina nepilnametį sūnų ir sūnų invalidą. Jam paskirta maksimali bauda neatitinka bausmės paskirties, nes tokios didelės baudos neturi jokių galimybių susimokėti. Vadovaujantis BK 66 str. nuostatomis, į jam paskirtą bausmę teismas turėjo įskaityti laiką, išbūtą kardomajame kalinime (suėmime).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimų padarymo aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistųjų nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismo išvadų dėl K. G. kaltės ir nusikalstamų veikų juridinio įvertinimo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad krovinys, kurį R. P. per Lietuvos Respubliką pagal tranzito dokumentus turėjo išvežti į Latviją, buvo iškrautas Lietuvos Respublikoje. Tai patvirtina nuteistasis R. P. , objektų ir įvykio vietos, patalpų ir daiktų apžiūrų duomenys (b.l. 82-86, 132-133 t. 2) bei liudytojų I.V., V.P., V.P., D.B., A.Š., V.R., S.B. parodymai ir kiti nuosprendyje aptarti savarankiški įrodymų šaltiniai.
Tačiau iš K. G. skundo turinio ir jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pabaigoje (b.l. 12-130, 131 t.1) ir teisme seka, kad R. P. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini) 2003 m. rugpjūčio 8 d. apie 8 val. buvo atvykęs į Panevėžio teritorinės muitinės Obelių postą, tačiau jis jo realiai netikrino, t.y. tik sutvarkė reikalingus tranzito dokumentus. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje (b.l. 127, 128 t.1) K. G. netgi tvirtino, kad atliko dalinį patikrinimą krovinio, kuris jau 2003 m. rugpjūčio 6 d. jau buvo iškrautas Lietuvoje ir pradėtas realizuoti, ir matė, jog vilkikas yra pakrautas dideliais maišais, kelis iš kurių praplėšęs ir nustatęs, kad juose yra rūbai. Taigi, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad K. G., neigdamas neginčijamai nustatytą prekių neišvežimą iš Lietuvos Respublikos, siekia sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimų padaryme ir tuo pačiu išvengti atsakomybės už paminėtos nusikalstamos veikos padarymą.
Apeliaciniame skunde sau naudinga linkme, tačiau neteisingai (priklausomai nuo bylos aplinkybių arba susiaurintai, arba nepagrįstai išplečiant) apibrėžiami nusikalstamos veikos, numatytos BK 200 str. 1 d., subjektai, jos baigtumo momentas, bendrininkų atsakomybės ribos, išankstinį susitarimą apibūdinantys požymiai ir kitos svarbios bylos aplinkybės.
Kolegija sutinka su apelianto teiginiais, kad už muitinio tranzito procedūros tinkamą atlikimą turi atsakyti šios procedūros vykdytojas ar prekių vežėjas arba gavėjas, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos, taikant muitinio tranzito procedūrą. Tačiau visiškai akivaizdu, kad neišvežant prekių iš Lietuvos, t.y. tyčia nepristatant tranzitu gabenamų prekių į paskirties muitinės įstaigą, o šios muitinės ir pasienio policijos pareigūnams pagal išankstinį susitarimą įrašant į oficialius dokumentus ar įvedant į duomenų bazes žinomai melagingus duomenis apie šios procedūros užbaigimą, už paminėtą nusikalstamą veiką atsakomybė atsiranda ne tik procedūros vykdytojui bet ir policijos ar muitinės pareigūnams.
Apeliantas taip pat neteisingai suvokia aptariamo nusikaltimo baigimo momentą, visais atvejais jį siedamas su tranzitu per Lietuvos Respubliką gabenamų prekių fiziniu iškrovimu jos teritorijoje.
Sutinkamai su nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Muitinės kodekso 90 str., muitinio tranzito procedūra buvo pradedama išvykimo muitinės įstaigoje ir baigiama paskirties muitinės įstaigoje nustatyta tvarka pateikus šioms įstaigoms prekes kartu su atitinkamais dokumentais. Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad aptariamas nusikaltimas laikomas baigtu nuo muitinio tranzito procedūros pažeidimo momento. Šiuo atveju muitinio tranzito procedūros pažeidimas prasidėjo neteisėtai iškraunant prekes (duomenys neskelbtini) kaime ir baigėsi Panevėžio teritorinės muitinės Obelių poste muitinės ir pasienio policijos pareigūnams įrašant į atitinkamus dokumentus ir įvedant į VSAT duomenų bazę neteisingus duomenis apie tariamą paminėtos procedūros pabaigimą. Taigi, nusikalstama veika, numatyta BK 200 str. 1 d., šiuo atveju buvo baigta 2003 m. rugpjūčio 7 d. apie 8 val., o ne 2003 m. rugpjūčio 6 d.
Kaip ir kontrabanda neteisėtas prekių neišvežimas už Lietuvos, padarytas bendrininkaujant, kvalifikuojamas be nuorodos į BK 24 str. tada, kai du ar daugiau asmenų bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti arba užbaigti ir kiekvienas bendrininkas tiesiogiai padaro bent dalį BK 200 str. numatytos veikos. K. G. į tranzito dokumentus – Carnet Tir (duomenys neskelbtini) ir CMR (duomenys neskelbtini) įrašė žinomai melagingus duomenis, kad jis atliko dalinį prekių tikrinimų, pažeidimų nenustatė, transporto priemonę po patikrinimo užplombavo, nors, kaip jau minėta, faktiškai krovinys jau buvo iškrautas Lietuvoje 2003 m. rugpjūčio 6 d., o automobilis su puspriekabe į Obelių kelio postą 2003 m. rugpjūčio 7 d. apie 8 val. aplamai nebuvo atvykęs. Iš to seka, kad K. G. dalį BK 200 str. 1 d. dispozicijoje numatytos nusikalstamos veikos, kurios sudėtis yra formali, padarė, todėl jis pagrįstai nuteistas pagal BK 200 str. 1 d.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina bendrininkų išankstinio susitarimo buvimo, nenustatytas asmuo, pateikęs muitinei tranzito dokumentus. Su šiais apelianto teiginiais galima sutikti tik iš dalies. Iš tikrųjų byloje nėra raštiško ar kitokio leistinomis įrodinėjimo priemonėmis užfiksuoto bendrininkų išankstinio susitarimo padaryti nusikalstamą veiką. Tačiau nekyla abejonių, kad tokio susitarimo nebuvimo atveju, K. G. nebuvo jokios prasmės klastoti tranzito dokumentus, siūlyti A. B. atlygį už žinomai neteisingų duomenų apie R. P. vairuojamo vilkiko išvykimą iš Lietuvos Respublikos. Šios aplinkybės yra akivaizdžios, todėl jas išsamiau aptarinėti nėra reikalo. Kolegijos nuomone, patys bendrininkų suderinti veiksmai rodo, kad toks išankstinis susitarimas realiai egzistavo. Tokios išvados nepaneigia ir K. G. nusikalstamų veikų juridiniam įvertinimui jokios reikšmės neturi tas faktas, kad byloje nėra nustatytas asmuo, kuris pagal R. P. parodymus turėjo ,,muitinėje sutvarkyti dokumentus“. Šio asmens nenustatymas apelianto teisių nesuvaržė. Kartu pažymėtina ir tai, kad paminėta aplinkybė paaiškina, kodėl R. P. nebuvo būtina pažinoti K. G. , R. S. ir A.B.
Apeliantas nenurodo kokiais teismo posėdyje neištirtais įrodymais apygardos teismas pagrindė apkaltinamąjį nuosprendį. Todėl aptarti šį skundo argumentą kolegija neturi galimybės.
Neatitinka tikrovės ir apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimus. Skundžiamame nuosprendyje pakankamai aiškiai nurodyta, kad teismas remiasi nuteistųjų R. P. , A. B. parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti objektyvus nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai ir atmeta K. G. bei R. S. parodymus (neigiant bendrininkavimą dėl prekių neišvežimo iš Lietuvos Respublikos). Su tokiu įrodymų nebuvimu kolegija sutinka.
Nuteistojo R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų analize leidžia daryti išvadą, kad jo parodymai dėl K. G. vaidmens nusikaltimų padaryme yra itin nenuoseklūs (b.l. 59, 60-61, 62, 63, 68 t.1). Ne mažiau prieštaringus parodymus jis davė ir apygardos teisme (b.l. 240-241 t.3). Šių prieštaravimų teismui pašalinti nepavyko. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies seka, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas K. G. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį dėl prekių neišvežimo iš Lietuvos Respublikos, rėmėsi tais R. S. parodymais, kuriuose pripažįstama, jog prašydamas užregistruoti krovinio tranzito dokumentus, K. G. sakė, kad realiai transporto priemonė su kroviniu per postą nevažiuos. Toks R. S. parodymų vertinimas yra teisingas, nes paminėti parodymai atitinka teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes.
Tačiau apeliantas iš dalies taip pat yra teisus, teigdamas, kad R. S. akistatos su K. G. metu (b.l. 64-65 t.1) nepatvirtino savo anksčiau duotų parodymų, nors nuosprendyje teigiama priešingai. Pirmosios instancijos teismas padarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą. Tačiau šis pažeidimas nelaikytinas esminiu, juo labiau, kad kiti R. S. parodymai nuosprendyje įvertinti iš esmės tinkamai.
Pažymėtina, kad R. P. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino, kad prekės, kurios tranzitu turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, buvo iškrautos (duomenys neskelbtini) kaime. Tai, kad šis nuteistasis keitė savo parodymus dėl asmens, organizavusio prekių iškrovimą Lietuvos Respublikoje, neturi esminės reikšmės kitų bendrininkų nusikalstamų veiksmų apimčiai ir juridiniam įvertinimui. Be to, apkaltinamasis nuosprendis nėra grindžiamas vien tik nuteistojo R. P. parodymais, kurių informacinė vertė yra ribota, tačiau pakankamai aiški.
Apeliantas nenurodo jokių priežasčių, dėl kurių A. B. galėtų apkalbėti K. G. . A. B. parodymai, skirtingai nei K. G. , nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs. Todėl jų patikimumas ir įrodomoji vertė jokių abejonių nekelia. Byloje nustatyta, kad neteisingus duomenis į VSAT duomenų bazę A. B. įvedė po to, kai šito paprašė K. G. , o ne atvirkščiai. Todėl apelianto teiginiai apie išankstinio prašymo nebuvimą prieštarauja teismo nustatytai logiškai įvykių sekai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 43 ,,Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“ 4.5 punkte nurodyta, kad tuo atveju, kai muitinės, pasienio policijos ir kitų tarnybų darbuotojai pagal susitarimą su kontrabandą darančiais asmenimis praleidžia kontrabandos dalyką per muitinę ar valstybės sieną, jų veikos kvalifikuojamos pagal sutaptį ir už atitinkamų nusikaltimų ar baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Analogiškai, t.y. pagal sutaptį kaip nusikaltimas ekonomikai bei verslo tvarkai ir nusikaltimas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, šių pareigūnų padaryti nusikalstami veiksmai turi būti vertinami ir prekių ar produkcijos neišvežimo iš Lietuvos Respublikos atveju.
Kolegija taip pat sutinka su apelianto teiginiu, kad piktnaudžiauti tarnyba galima tik veikiant tiesiogine tyčia, o tarnybos pareigų neatlikimas pasireiškia tik neatsargumu. Iš skundžiamame teismo nuosprendyje aptartų įrodymų ir pačių K. G. atliktų veiksmų pobūdžio aiškiai matyti, jog jis suprato, kad pažeidžia kaltinime nurodytus jo tarnybinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus, suvokė, kad taip pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi veikia priešingai tarnybos interesams, numatė, kad dėl tokios veikos neišvengiamai atsiras didelė žala valstybės interesams (bus padarytas nusikaltimas, numatytas BK 200 str. 1 d. ir bus diskredituotas muitinės pareigūno vardas bei sumenkintas muitinės įvaizdis) ir tokių pasekmių norėjo. Todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimų, numatytų BK 200 str. 1 d. ir 228 str. 1 d., sutaptis.
K. G. padarė sunkų ir apysunkį nusikaltimus. Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, šeimyninę padėtį ir kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, rado galimybę jam taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskyrė bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Priešingai nei teigia apeliantas, jam paskirtos baudos yra mažesnės už šios rūšies bausmės maksimalias ribas, numatytas BK 47 str. 3 d. 3 p. ir 4 p. Dar labiau švelninti bausmę nėra pagrindo.
Tai, kad K. G., būdamas nenusenęs ir darbingas, laikinai nedirba, yra nepakankama priežastis švelninti bausmę, kuri ir taip yra labai švelni. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas darbą prarado ne dėl etatų mažinimo, ligos ar kitokios nuo jo valios nepriklausančios priežasties, bet dėl nusikaltimų padarymo.
Be to, K. G. savo sąskaitoje banke turi 12000 Lt piniginį indėlį (b.l. 197 t.2). Nuosavybės teisių į šį indėlį apribojimą apygardos teismas, net nelaukdamas nuosprendžio įsiteisėjimo, panaikino. Tai reiškia, kad K. G. iki darbo susiradimo turi lėšų pragyvenimui.
Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į K. G. paskirtą bausmę neįskaitė kardomajame kalinime išbūto laiko. Iš BK 66 str. 1 d. prasmės seka, kad sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas turi būti įskaitomas į visas paskirtas bausmes, išskyrus tas, kurių sudėjimo ir keitimo santykis nenumatytas BK 65 str. Sutinkamai su BK 65 str. 1 dalies 2 punkto ,,a“ papunkčiu, viena kardomojo kalinimo (suėmimo) diena prilyginama vienai laisvės atėmimo ar arešto dienai. Atsižvelgiant į tai, viena kardomojo kalinimo (suėmimo) diena turi būti prilyginama dviejų MGL dydžių baudai. K. G. kardomajame kalinime (suėmime) išbuvo nuo 2003 m. rugpjūčio 8 d. (b.l. 136 t.1) iki 2003 m. lapkričio 8 d. (b.l. 157 t.1), t.y. 92 dienas (skaičiuojant, kad rugpjūtis ir spalis turi po 31 dieną). Tokiu būdu, K. G. į paskirtą bausmę įskaitytinos 92 dienos, išbūtos kardomajame kalinime, kas atitiktų 23000 Lt (92 x 250 =23000).
Nuteistieji R. P. , R. S. ir A. B. nuosprendžio neapskundė. Tačiau tuo pačiu pagrindu nuosprendis švelnintinas ir pastariesiems (BPK 320 str. 5 d.).
R. P. ir A. B. sulaikyme išbuvo 1 dieną (b.l. 24, 25 b.l. 204, 205 t.1), R. S. suėmime – 55 dienas. Tokiu būdu, R. P. ir A. B. į paskirtą bausmę įskaitytina po 1 dieną, išbūtą kardomajame kalinime, kas atitiktų 2 MGL, t.y. 250 Lt, o R. S. 55 dienos, kas atitiktų 13750 Lt (55 x 250= 13750).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio 17 d. nuosprendį pakeisti.
Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. ,,a“ pp ir 66 str., į paskirtas bausmes įskaityti:
K. G. – 92 dienas, išbūtas kardomajame kalinime (suėmime), kas atitinka 184 MGL dydžio (23000 Lt) baudai, sumažinant jam paskirtą bausmę iki 66 MGL dydžio (8250 Lt).
R. S. – 55 dienas, išbūtas kardomajame kalinime (suėmime), kas atitinka 110 MGL dydžio (13750 Lt) baudai, sumažinant jam paskirtą baudą iki 90 MGL dydžio (11250 Lt).
R. P. – 1 dieną, išbūtą laikiname sulaikyme, kas atitinka 2 MGL dydžio baudai, sumažinant jam paskirtą baudą iki 118 MGL dydžio (14750 Lt).
A. B. – 1 dieną, išbūtą laikiname sulaikyme, kas atitinka 2 MGL dydžio (250 Lt) baudai, sumažinant jam paskirtą baudą iki 148 MGL (1850 Lt).
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.