- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-08-25
- Bylos Nr.
- e2YT-11793-948/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01856-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Jusevičienė
- Pareiškėjas
- E. K.
- Suinteresuotas asmuo
- (duomenys neskelbtini), N. K.
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Edita Jusevičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – (duomenys neskelbtini), N. K.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas tikslu paveldėjimo teisės liudijimui gauti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tėvo R. K. palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Pareiškėjas nurodo, kad pastatas – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su statiniais ir žemės sklypu (Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) visą laiką priklausė pareiškėjo šeimai: iš pradžių priklausė pareiškėjo seneliams, vėliau, mirus seneliui, pareiškėjo močiutė dalį namo padovanojo savo sūnui (pareiškėjo tėvui) R. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) bei dviem vaikaičiams (pareiškėjui E. K. bei jo broliui N. K.), o kitą dalį namo su statiniais ir atitinkama dalimi žemės sklypo pardavė R. ir R. R., tačiau 2012 m. spalio 22 d. pareiškėjas šią turto dalį iš jų atpirko. N. K. 2011-04-18 dovanojimo sutartimi nuosavybės teisę į jam priklausiusią močiutės dovanotą nekilnojamojo turto dalį perleido savo broliui – pareiškėjui E. K., taigi nekilnojamojo turto savininkais galiausiai VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje liko nurodyti tik pareiškėjas E. K. bei jo tėvas R. K. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas R. K. Mirties dieną jam priklausė toks nekilnojamasis turtas: 1) 122/552 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2) 22/100 dalis pastato - gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3) 1/3 dalis pastato - ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4) 1/3 dalis pastato – ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5) 1/3 dalis pastato – ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6) 22/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas R. K. iki mirties gyveno jam ir pareiškėjui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, turtas nebuvo atidalintas. Pareiškėjo tėvas R. K. naudojosi tiek jam, tiek jo sūnums (pareiškėjui ir jo broliui) tuo metu priklausiusiomis statinių ir žemės sklypo dalimis, o jam mirus, pareiškėjas turtą nedelsiant ėmė valdyti kaip savo – faktiškai valdė ne tik jam pačiam priklausančią turto dalį, bet ir mirusio tėvo dalį: pasirūpino name buvusiais kilnojamaisiais daiktais, užtikrino, kad jam ir jo tėvui priklausiusi turto dalis būtų prižiūrima (vėliau leido name gyventi žmogui, kitaip tariant, sudarė žodinę panaudos sutartį) ir visą laiką moka su turtu susijusius mokesčius. Elektros apskaita vykdoma per bendrą skaitiklį abiejų savininkų dalims, todėl pareiškėjas mokesčius už elektrą po tėvo mirties visą laiką mokėjo pilnai, neišskiriant tėvo turto dalies. Pareiškėjas neturi galimybės pateikti to laikotarpio mokesčių mokėjimą patvirtinančių įrodymų, nes tokie seni duomenys yra neprieinami, tačiau pridedama paskutinė sąskaita patvirtina, kad visi mokesčiai yra sumokėti ir yra susidariusi netgi elektros mokesčio permoka.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą, dėl pareikšto reikalavimo prieštaravimų nereiškia. Prašo bylą nagrinėti (duomenys neskelbtini) atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo N. K. teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11 - 5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi, palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau, jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, daiktų paėmimo aplinkybes ir pan.
Pateikti duomenys rodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas R. K. (duomenys neskelbtini) liudijimo duomenimis (duomenys neskelbtini) mirus R. K. į (duomenys neskelbtini) rajono notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir Testamentų registre nėra įregistruotų R. K. palikimo priėmimo faktų. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, jog 122/552 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2) 22/100 dalis pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3) 1/3 dalis pastato - ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4) 1/3 dalis pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 5) 1/3 dalis pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 6) 22/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. K. E. K. sumokėjo už elektros energiją (objektas (duomenys neskelbtini)).
E. K. palikimo priėmimo faktiškai valdant tėvo turtą fakto neginčija suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini).
Įvertinus visus aptartus byloje esančius rašytinius įrodymus teismas sprendžia, jog yra nustatyta, kad po palikėjo R. K. mirties (duomenys neskelbtini) E. K. nesikreipė į notaro biurą dėl R. K. turto paveldėjimo, tačiau E. K. faktiškai priėmė ir valdė jo turtą ir rūpinosi kaip savo turtu, todėl, atsižvelgiant į CK 5.51 straipsnio nuostatas, laikytina, kad E. K. priėmė tėvo R. K. palikimą faktiškai jį valdydamas ir šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 448, 578 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.