Kauno apygardos teismo nutartis

2014-02-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-67-290-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-27
Bylos Nr.
1A-67-290-2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis (pirm.), Giedrius Endriukaitis, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
A. V.

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-67-290-2014

Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas Proceso Nr. 1-55-1-00383-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.7
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Dianai Zarauskaitei, Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam A. V., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK (toliau – LR BK) 227 str. 4 d., ir nubaustas areštu 21 (dvidešimt vienai) parai.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – areštas 14 (keturiolikai) parų.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 ir 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. paskirta arešto bausmė subendrinta iš dalies pridedant prie Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirtos, bet neatliktos 2 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 (dviems) mėnesiams 15 (penkiolikai) dienų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Paimti 30 (trisdešimt) litų, saugomi pagal 2013-09-16 kvitą Nr. 014852 Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariate, konfiskuoti valstybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

kad A. V., nuteistas pagal LR BK 227 str. 4 d. už tai, kad davė mažesnės, negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: jis 2013 m. rugsėjo 13 d. apie 19.50 val., kelyje Varėna – Rudnia 12 km. Noškūnų k., Varėnos raj., tarnybiniame automobilyje (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patruliui A. B., surašiusiam administracinės teisės pažeidimo protokolą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., tiesiogiai davė 30 litų kyšį, padėdamas tris po dešimt litų kupiūras į tarp galinių sėdynių esančią peleninę, siekdamas policijos pareigūnų neteisėtos veiklos vykdant įgaliojimus, kad nebūtų taikoma administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė – priverstinis transporto priemonės nuvežimas

Šalies argumentai

Nuteistasis A. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2013-09-26 nuosprendį ir skirti jam švelnesnę bausmę. Jis nurodo, kad priimtas apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu keistinas, nes jam paskirta per griežta bausmė. Teigia, kad nuosprendžiu nustatyta sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, o lengvinanti atsakomybę aplinkybė, kad pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl nusižengimo padarymo. Teismas vertino, kad duodamas 30 litų kyšį jis nesiekė tikslų, kurie būtų pažeidę daugelio piliečių ar viešąjį interesus. Tačiau parinko jam bausmės rūšį - areštą, nes vertino jo veiksmus kaip nusikaltimo recidyvą. Nuteistasis nurodo, kad nesutinka su parinkta bausmės rūšimi ir tokiu vertinimu, nes savo veiksmais padarė ne nusikaltimą, o baudžiamąjį nusižengimą - todėl jo veiksmai negali būti vertinami kaip recidyvas (LR BK 27 str.). Pagal LR BK 54 straipsnio 1 dalį vertintinos visos byloje nustatytos aplinkybės - nors ir yra anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, tačiau atsižvelgtina ir į kitas jo asmenybę bei padarytą baudžiamąjį nusižengimą apibūdinančias aplinkybės. Nuteistasis paaiškino, kad grįžęs iš laisvės atėmimo įstaigos (Marijampolės pataisos namų), apsigyveno ankstesnėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), aktyviai ieško darbo, registruojasi darbo biržoje. Nustačius, kad šis baudžiamasis nusižengimas nesudaro didelio pavojingumo visuomenei, viešajam interesui, byloje esant nustatytai lengvinančiai aplinkybei (LR BK 59 straipsnio l d. 2 p), bei LR BK 61 str. 2 d. ir 54 str. 2 d. nuostatos leidžia jam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą - paskirti pačią švelniausią bausmės rūšį – baudos dydį nustatant artimą minimumui. Todėl nuteistasis vertinant padarytą veiką, taip pat tai, kad nusižengimu nėra padaryta didelė žala, jo asmenybę, prašo paskirti švelnesnę bausmę už padarytą baudžiamąjį nusižengimą (LR BK 227 str. 4 d.) ir švelnesnę galutinę bausmę, mažinant galutinės laisvės atėmimo bausmės trukmę.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjos prašymus apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro argumentus, kodėl jis sutinka su apeliacinio skundo motyvais bei įvertinusi visas bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Nuteistasis neginčija savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų. Jis apeliaciniu skundu nesutinka tik su jam skirtos bausmės rūšimi – areštu, kuris buvo skirtas vertinant jo veiksmus, kaip recidyvisto, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (Lietuvos Respublikos BPK (toliau – LR BPK) 320 str.).

Pirmos instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei teisingai kvalifikavo A. V. padarytą nusikalstamą veiką pagal LR BK 227 str. 4 d. Sutinkamai su apeliacinio skundo argumentu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. V., pagrįstai nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, ir nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad baudžiamąjį nusižengimą jis padarė būdamas neblaivus. Apylinkės teismas tinkamai įvertino ir tai, kad nuteistasis duodamas kyšį nesiekė kokių tai kitokių tikslų, kurie būtų pažeidę daugelio piliečių interesus ar viešąjį interesą, ir atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, parinko tinkamos rūšies bausmę ir nustatė teisingą jos dydį pagrįs mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Žemesnės instancijos teismas

Nors nuteistasis A. V. skunde teigia kad, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jį recidyvistu, jo prašymas tuo pagrindu parinkti kitą bausmės rūšį – baudą yra visiškai nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino tai, jog nuteistojo veiksmuose yra recidyvas, tai yra nusikalstamų veikų pakartotinumas, nes šis skundžiamas nuosprendis nuteistajam jau penktas. Apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai kalbama apie neteisingą LR BK 27 str. 1 d. nuostatų taikymą, nes apylinkės teismas apie šį straipsnį nuosprendyje iš viso net nepasisakė ir nuteistojo recidyvistu, kaip kad numato įstatymas, nepripažino. Įstatymas numato, kad recidyvistas yra toks asmuo, kuris jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Tokiam asmeniui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, padarė baudžiamąjį nusižengimą, todėl jis ir nelaikytinas recidyvistu LR BK 27 str. prasme.

Tačiau atsižvelgus į tai, kad jis praeityje jau buvo net 4 kartus teistas, kad baudžiamąjį nusižengimą, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė, esant neišnykusiam teistumui, kas jį neigiamai charakterizuoja ir rodo, kad ankstesni teistumai ir skirtos bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė ir, kad jis yra linkęs nusižengti, jam paskirta sankcijoje numatyta arešto bausmė yra teisinga ir tinkama LR BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti.

Kolegijos vertinimu, nuteistajam A. V. už LR BK 227 str. 4 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą paskirtas areštas, kurio dydis net mažesnis už baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, sankcijoje nustatytam šios bausmės vidurkiui, tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga bausmė, o priešingai, yra proporcinga neigiamai charakterizuojamai nuteistojo asmenybei. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir dar daugiau švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. teismas

nutarė:

nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Jurgis KiškisTeisėjai: Giedrius EndriukaitisDanguolė Šiugždinytė