Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-01-26 · Baudžiamoji byla Nr. e1-766-270/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-01-26
Bylos Nr.
e1-766-270/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35996-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Olegas Zaicevas
Kaltinamasis
L. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-766-270/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35996-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Gružo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje

L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau 4 kartus teistas, paskutinį kartą – 2016-01-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d., paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 m. laisvės atėmimo (remiantis 2016-11-23 Alytaus r. apylinkės teismo nutartimi iš pataisos įstaigos paleistas lygtinai, neatlikus 2 m. 3 mėn. 19 d. laisvės atėmimo bausmės),

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. J., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: jis, 2020 m. rugsėjo 7 d. apie 17.52 val. Vilniuje, vairuojamu UAB "(duomenys neskelbtini)" nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Toyota Prius", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo į (duomenys neskelbtini) važiuojamąją dalį pažeidė Kelių eismo taisyklių 102 punkto reikalavimą, numatantį, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms), tai yra, vairuojamu automobiliu važiuodamas transporto judėjimui skirtu pravažiavimu, jungiančiu (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo teritoriją su šios gatvės važiuojamąja dalimi, jis sudarydamas kliūtį nedavė kelio ties važiuojamąja dalimi įrengtu šaligatviu, jo judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę važiavusiam pravažiavimą pagal šaligatvio liniją ketinusiam kirsti E. R. vairuojamam dviračiui, kuris nuo intensyviai stabdomo dviračio nukrito ir atsitrenkęs į jo vairuojamą automobilį patyrė nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus.

Šiais savo veiksmais L. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d.

Kaltinamasis L. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą pavėžėju. Darbui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojasi automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020-09-07 apie 17.00 val. pagal užsakymą atvežė klientą adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo šviesus paros metas, be kritulių, matomumas geras. „Paleidus“ klientą, jis iš karto gavo kitą užsakymą, todėl iš minėto pastato kiemo ketino išvažiuoti į (duomenys neskelbtini) kelio važiuojamąją dalį. Kiemą ir važiuojamąją dalį jungiančiu pravažiavimu, besikertančiu su (duomenys neskelbtini) šaligatviu, važiavo iki 20 km/h greičiu. Pravažiavimu iš kiemo išvažinėjo lėtai, nes jam iš dešinės pusės stovėjo daug automobilių, kurie galimai ribojo šaligatvio matomumą kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės. Pasiekus pravažiavimo vietą, kurioje šis kertasi su šaligatviu, jis pastebėjo jam iš dešinės pusės atvažiuojantį dviratininką. Dviratį vairavo vyras. Tuo metu tarp automobilio ir dviračio jau buvo likęs tik apie 3-5 metrų atstumas. Jam pradėjus stabdyti vairuojamą automobilį, taip pat stabdyti pradėjęs dviratininkas virto per savo dviračio priekį ir, galimai pervirtęs, atsitrenkė į jo automobilio dešinės pusės priekinį ratą. Tuo metu jo vairuojamas automobilis jau buvo pilnai sustabdytas. Nors pats dviratis galiniu ratu kliudė jo automobilio dešinės pusės priekines duris ir priekinį sparną, tačiau jo automobilis liko neapgadintas. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad dviratininkui prakirsta galva. Telefonu pranešė apie įvykį bendrajam pagalbos centrui. Iki atvyko greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai, jis sužalotajam suteikė pirmąją pagalbą, aprišo jo galvą. Su nukentėjusiuoju bendravo. Pastarasis jam skundėsi rankos riešo skausmais. Atvykę policijos pareigūnai patikrino jo ir dviratininko blaivumą. Buvo nustatyta, kad jie abu blaivūs. Medikai dviratininką išvežė į ligoninę. /b. l. 64-66/

Remiantis į 2020-09-07 eismo įvykio vietą atvykusio Vilniaus aps. VPK vyriaus. patrulio M. J. tarnybiniu pranešimu, nustatyta, kad įvykio vietoje alkoholio matuokliu patikrinus eismo įvykio dalyvių blaivumą, buvo nustatyta, kad tiek transporto priemonę vairavęs L. J., tiek ir įvykio metu nukentėjęs E. R. blaivūs. /b. l. 6/

Nukentėjusysis E. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020-09-07 apie 17.00 val. dviračiu važiavo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kairiuoju šaligatviu kryptimi link (duomenys neskelbtini) žiedinės sankryžos. Važiavimo sąlygos buvo geros. Šaligatvio danga buvo sausa, matomumas geras. Žmonių ar dviratininkų srautas nebuvo intensyvus. Jo važiavimo greitis nebuvo didesnis kaip 20 km/h. Prie jo kelyje buvusio (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje sustatytos transporto priemonės trukdė matyti iš kiemo į (duomenys neskelbtini) važiuojamąją dalį išvažiuojančius automobilius. Privažiavęs minėtą namą, jis pamatė iš jo kiemo išvažiuojantį ir šaligatvį užkertantį pilkos spalvos automobilį „Toyota Prius“. Tuo metu atstumas tarp transporto priemonių buvo per mažas, kad spėtų sustabdyti. Jis jau buvo per arti išvažiavimo. Viskas įvyko labai greitai. Paspaudęs priekinių ir galinių dviračio stabdžių rankenas, jis pradėjo staigiai stabdyti. Iškart po to, jis persivertė per dviračio priekį ir krisdamas galvos sritimi atsitrenkė į automobilio „Toyota Prius“ dešinės pusės priekinę dalį. Po to, kai atsitrenkė į automobilį, šis jau daugiau nebejudėjo. Dviratis, jo manymu, su automobiliu nekontaktavo. Eismo įvykio metu patyrė sužalojimus, jam kraujavo kakta, skaudėjo kairę ranką. Automobilio, į kurį jis atsitrenkė, vairuotojas jam suteikė pirmąją pagalbą, sutvarstė kaktą. Atvykę iškviesti medikai jį pristatė į ligoninę, kur jam buvo nustatyta kaktos žaizda ir kairiojo stipinkaulio lūžimas. /b.l. 25-27; 32/

Remiantis pateikta Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada, nustatyta, kad E. R. eismo įvykio metu patyrė kirstinę žaizdą kaktos kairėje pusėje, minkštųjų audinių patinimą kairiajame rieše bei kairio stipinkaulio apatinės dalies ir alkūnkaulio ylinės ataugos lūžį. Sužalojimai visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą. /b.l. 21-23/

Eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūrų metu nustatyta, kad 2020-09-07 eismo vykis kilo (duomenys neskelbtini), apie 5-7 m pločio pravažiavime, jungiančiame (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) važiuojamąją dalį su namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemu. Asfaltuotos kelio dangos pravažiavimas nuo minėto pastato pusės kerta išilgai (duomenys neskelbtini) važiuojamajai daliai besitęsiantį apie 7,5 m pločio šaligatvį ir šaligatvį bei (duomenys neskelbtini) kelio važiuojamąją dalį skiriančią apie 10 m pločio veją. L. J. įvykio metu vairuotas automobilis „Toyota Prius", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po įvykio stovėjo minėtame pravažiavime, žiūrint nuo pastato Nr. (duomenys neskelbtini) pusės – arčiau dešiniojo jo krašto, priekine dalimi nukreiptas link (duomenys neskelbtini) kelio važiuojamosios dalies pusės. Ant pravažiavimo važiuojamosios dalies, ties automobilio dešinės pusės priekiniu ratu buvo rasta tikėtina kraujo dėmių. Nukentėjusiojo E. R. įvykio metu vairuotas dviratis iš pirminės po įvykio buvusios vietos buvo patrauktas. Transporto priemonių apžiūros metu nustatyta, kad jos įvykio metu nebuvo apgadintos. Ties automobilio „Toyota Prius" dešinės pusės priekinio sparno ir durelių riba buvo rasta juodos spalvos, tikėtina dviračio rato padangos palikta žymė. /b.l. 8-11;12-15/

UAB „T.“ vaizdo stebėjimo kamera, įrengta ant (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pastato Nr. (duomenys neskelbtini) (t.y. ant pastato, kelio ilgio atžvilgiu stovinčiu ties kitoje (duomenys neskelbtini) pusėje esančiu išvažiavimu iš pastato Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo), nufilmuoto vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos pagrindinės įvykio aplinkybės. Apžiūros metu peržiūrėjus vaizdo įrašą, buvo nustatytos sekančios eismo įvykio aplinkybės: į (duomenys neskelbtini) pastato Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą atvažiavus automobiliui „Toyota Prius“ (tyrimo duomenimis, vairuojamam įtariamojo L. J.), iš jo išlipo vienas žmogus. Po to, minėto pastato kieme apsisukęs, automobilis „Toyota Prius“ pravažiavimu, jungiančiu kiemą ir (duomenys neskelbtini) kelio važiuojamąją dalį, važiavo link (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies. Tuo metu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) šaligatviu link žiedinės sankryžos, tuo pačiu link šaligatvį kertančio minėto pravažiavimo važiavo dviratininkas (tyrimo duomenimis, nukentėjusysis E. R.). Privažiavęs pravažiavimą, kuriuo judėjo jam kelią užkirtęs automobilis „Toyota Prius“, dviratininkas pradėjo stabdyti ir, pakilus dviračio galiniam ratui, virto į priekį. Rankomis paleidęs dviratį, jį vairavęs asmuo nugriuvo ant automobilio „Toyota Prius“ priekinio dešinės pusės rato. Iškart po to, iki tol judėjęs automobilis „Toyota Prius“ buvo pilnai sustabdytas. Iš automobilio vairuotojo vietos išlipęs vyras nuėjo prie gulinčio dviratininko. /b.l. 34-36; 33; vokas su CD laikmena prisegtas prie bylos viršelio/

Ikiteisminio tyrimo metu atlikus specialių žinių reikalaujantį kompleksinį eismo įvykio – vaizdo įrašo tyrimą, buvo pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2029(20).

Specialistų buvo nustatytas sekantis eismo įvykio mechanizmas. Automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas L. J., judėdamas iš stovėjimo aikštelės link (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kelio važiuojamosios dalies, įvažiavo į išvažiavimo važiuojamąją dalį, kertančią (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kairįjį šaligatvį. Tuo metu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) šaligatviu, judėjimo kryptimi nuo Žemaitės gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini), tikėtinu apie 19,5 km/h greičiu važiavo dviratininkas E. R., kuris prie išvažiavime esančio automobilio artėjo iš dešinės pusės. Prieš pat susidūrimą automobilis važiavo išvažiavimu, o dviratininkas buvo ant šaligatvio ir, neprivažiavęs išvažiavimo, efektyviai stabdė dviratį, po ko virto per jo priekį ir nugriuvo ant išvažiavimo važiuojamosios dalies prie automobilio „Toyota Prius“ dešinės pusės priekinės dalies. Automobilis „Toyota Prius“ vairuotojo buvo sustabdytas apie 10,8 m atstumu iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kelio važiuojamosios dalies krašto.

Teikdami išvadą dėl eismo įvykio kilimą sąlygojusios priežasties, specialistai konstatavo, kad techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo abiejų jo dalyvių veiksmai. Automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas L. J., iš stovėjimo aikštelės įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) važiuojamąją dalį nedavė kelio jam iš dešinės pusės šaligatviu artėjusiam dviračiui, vairuojamam E. R.. E. R., šaligatviu artėdamas prie išvažiavimo iš stovėjimo aikštelės, nemažino važiavimo greičio, o iš stovėjimo aikštelės išvažiavus automobiliui, staigiai stabdydamas dviratį jo nesuvaldė, dėl ko virto į priekį. /b. l. 50-55/

BK 281 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą vairuojant kelių transporto priemonę, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Motyvuojamoji dalis

L. J. kaltę, be paties kaltinamojo prisipažinimo, įrodo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys byloje esantys duomenys: nustenėjusiojo parodymai, specialistų išvados, vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuoti duomenys ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys. Šių byloje esančių įrodinėjimo priemonių, kurias teismas pripažįsta įrodymais, pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai. Taigi L. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 1 d.

Kaltinamasis sutiko su tuo, kad byla būtų baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, jog padarytas neatsargus nusikaltimas, nusikalstama veika baigta, kaltinamasis veikė neatsargia kaltės forma. Teismas nustatė dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), kaltinamasis suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą (BK 59 str. 1 d. 1 p.), taip pat nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, dirbantis, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų centre byloje nėra. Teismo manymu, bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skiriant baudą, artimą minimaliai, numatytą už neatsargius nusikaltimus.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

L. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 21 MGL (1050 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą galutinę 14 MGL (700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, teismas nustato 7 mėn. baudos sumokėjimo terminą, skaičiuojant jį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.

Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Olegas Zaicevas