- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-07
- Bylos Nr.
- 2YT-558-964/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00388-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Pareiškėjas
- G. B., I. P.
- Kreditorius
- VMI prie LR Finansų ministerijos
- Kategorijos
Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. B. ir I. P. skundą dėl antstolės Nijolės Viešchnickienės veiksmų, išieškotojas VMI prie LR Finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydami paraginti antstolę atlikti funkcijas, aprašytas 2017-01-12 kreipimiasi „dėl įsiskolinimo apmokėjimo“, ir neskaičiuoti delspinigių nuo 2017 m. sausio 12 d. Nurodė, kad 2017 m. sausio 12 d. išsiuntė prašymą antstolei parengti dokumentus skolos apmokėjimui. Antstolė pranešė telefonu dėl susitikimo Ignalinoje, tačiau sutartą dieną informavo, kad dėl prastų eismo sąlygų (plikledžio) važiuoti į Ignaliną neketina, apie kitą susitikimo dieną pažadėjo pranešti kitą savaitę. Nesulaukę skambučio pareiškėjai kreipėsi į antstolę elektroniniu paštu, tačiau antstolė informavo, kad išvyksta gydytis ir bus po vasario 20 d. Vasario 21 d. Pakartotinai išsiuntus dokumentus jokio atsiliepimo nebuvo gauta. Darytina išvada, kad antstolė vilkina procesą.
2017-05-12 patvarkymu antstolė Nijolė Viešchnickienė atsisakė patenkinti pareiškėjų skundą dėl antstolės veiksmų. Nustačiusi, jog skolininkas G. B. nedirba, areštuotinų lėšų neturi, areštavo skolininko turtą. Jam buvo pasiūlyta areštuoto žemės sklypo 50/133 dalį padovanoti dukrai I. P., kuri apmokėtų skolą, tačiau šio siūlymo G. B. ir I. P. atsisakė. Antstolė nesutinka dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui remiantis CPK 704 straipsniu, kadangi preliminari vidutinė viso žemės sklypo įvertinimo kaina rinkos duomenimis siekia 26 908 Eur, o G. B. priklauso 50/133 dalis šio sklypo, t.y. turto kaina gerokai viršija skolos dydį. Antstolė nurodė, kad palūkanos ir delspinigiai pagal VMI prie LR Finansų ministerijos pateiktą sprendimą nesiskaičiuoja ir neauga, todėl nėra pagrindo teigti, kad antstolė vilkina procesą ir augina procentus.
Atsiliepimas
Dalyvaujantys byloje asmenys apie teismo posėdį informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0073/15/01551 duomenų matyti, kad antstolė Nijolė Viešchnickienė vykdo 2015-05-21 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)-320A-13010 (skola 287,80 Eur, mokesčių mokėtojas - G. B., kreditorė - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerija). 2015-08-27 antstolė areštavo skolininko 50/133 dalį žemės sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) 2017 m. sausio 16 d. antstolei skolininkas G. B. pateikė prašymą įvykdyti skolinius įsipareigojimus perleidžiant areštuotą žemės sklypo dalį jo dukrai I. P.. Nurodė, kad pinigų skolai sumokėti neturi, tačiau įsiskolinimą galėtų padengti dukra I. P., jei jai už skolos dydį būtų perrašyta areštuota žemės sklypo dalis. Joje miškas iškirstas plynu kirtimu 2012 m., todėl liko tik žemė ir kelmai. Žemės vertė neviršija 2 030 Eur, todėl turtas gali būti realizuojamas be varžytynių. Prašė antstolę organizuoti susitikimą, paruošti turto perleidimo dokumentus.
2015-08-27 turto arešto aktu antstolė areštavo G. B. priklausančią žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri atskirai nėra įvertinta. Iš 2015-08-26 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ir kitiems savininkams, vidutinė jo rinkos vertė yra 26 908 Eur. Antstolė atsisako parduoti G. B. priklausančią dalį, kadangi turtas yra daug didesnės vertės, nei skolos dydis. Skolininkas nurodo, kad savo žemės sklype esančią miško dalį jis yra iškirtęs plynu kirtimu 2012 m., ir po jo įvykdyto kirtimo jam priklausanti sklypo dalies kaina nesiekia 2 030 Eur ir gali būti realizuojama be varžytinių už įsiskolinimo kainą. Taigi tarp antstolės ir skolininko kilęs ginčas dėl jo turto kainos, tačiau pažymėtina, kad pirma, objektyvių įrodymų, nustatančių realią turto dalies kainą, taip pat tai, kad kaina skiriasi nuo nurodytos Registrų centre, skolininkas nepateikė; antra, antstolė neketina šio turto pardavinėti nei iš varžytynių, nei kitu būdu, todėl skolininko argumentai dėl netinkamos turto kainos šiuo metu esminės reikšmės neturi. Kita vertus, CPK 681 str. 2 d. numato galimybę turtą perkainoti. Todėl jei skolininkas mano, kad jo areštuoto turto dalies kaina iš esmės pasikeitė, gali kreiptis į antstolę dėl turto perkainojimo, prieš tai įvertinęs tokio veiksmo tikslingumą.
CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolė teigia, kad G. B. siūlė areštuoto žemės sklypo dalį padovanoti dukrai I. P., o ji šiuo pagrindu apmokėtų skolą, tačiau pareiškėjai atsisakė. G. B. 2017-01-12 prašyme nurodė, kad nori įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus perleidžiant areštuotą žemės sklypo dalį jo dukrai I. P.. Taigi antstolė patarė skolininkui, kaip išspręsti skolos padengimą, t.y. padovanoti žemės sklypo dalį dukrai, kuri sumokėtų skolą, tačiau kartu aiškiai nurodė, kad šio turto per savo antstolių kontorą neparduos dėl jo didelės vertės (paaiškino, kad šis būdas netinkamas). Akivaizdu, kad tiek skolininkas, tiek antstolė siekia bendradarbiauti, tačiau, tikėtina, skolininkas ne visiškai supranta savo skolos padengimo galimybes, t.y. kad jo dukra padengtų skolą, o jis jai padovanotų žemės sklypo dalį). Tai yra pagrindas kreiptis į antstolę, kad ji papildomai paaiškintų, kaip turimo turto pagalba padengti įsiskolinimą, tačiau nesudaro pagrindo pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 695 straipsnį ne skolininkui, šiuo atveju G. B., kaip jis pats teigia, suteikta teisė pasirinkti turto realizavimo būdą, o išieškotojui ir jei pastarasis per antstolio nustatytą terminą nepranešė apie savo pasirinktą turto realizavimo būdą, jį nustato savo patvarkymu antstolis. Nagrinėjamu atveju, G. B. įstatymas nesuteikia teisės pasirinkti turto realizavimo būdo.
Nors antstolė, kaip pati pripažino, neatvyko sutartu laiku į sutartą vietą, apie tai informavo skolininką ir jo dukrą. Jos nurodytos neatvykimo priežastys pateisinamos.
Remiantis antstolės paaiškinimu skolininkui nėra skaičiuojami jokie delspinigiai, todėl atmestinas pareiškėjų argumentas, kad antstolė vilkindama procesą didina delspinigius.
Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, daro išvadą, kad pripažinti antstolės Nijolės Viešchnickienės veiksmus pagal pareiškėjų skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 510-513 straipsniais, teismas
nutarė:
pareiškėjų G. B. ir I. P. skundą dėl antstolės Nijolės Viešchnickienės veiksmų atmesti.
Įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti antstolei Nijolei Viešchnickienei vykdomąją bylą Nr. 0073/15/01551.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.