Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiškėjui A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) priteisti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Fondo valdyba) solidariai atlyginti 10 531,93 Lt turtinę ir 20 000 Lt neturtinę žalą;

2) įpareigoti VSDFV mokėti toliau perskaičiuotą ir nesumažintą pensiją.

Paaiškino, kad VSDFV, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – ir Laikinasis įstatymas), neteisėtai už 2010 ir 2011 metus neišmokėjo priklausančios pensijos dalies. Dėl šio neteisėto ir antikonstitucinio įstatymo priėmimo ir jo naudojimo VSDFV neišmokėjo dalies sumažintos pensijos ir dalies pensijos už 2010 - 2012 metus. VSDFV, pateikdama pažymą nurodo, kad pareiškėjui buvo paskaičiuotas pensijos dydis, bet neatsižvelgė į tai, kad šis dydis jau buvo paskaičiuotas sumažintas, todėl tokie duomenys apie sumažintos pensijos dydį yra nepagrįsti. Mano, kad padaryta turtinė žala yra 10 531,93 Lt. Dėl neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų buvo padaryta ir neturtinė žala. Neišmokama dalis pensijos ir sumažinta pensija turėjo didelės reikšmės, nes sumažėjo pareiškėjo materialinės galimybės apsirūpinti būtinomis pragyvenimo priemonėmis, susimokėti mokesčius, apsirūpinti maistu, vaistais, dėl ko patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, bei pažeminimą dėl neteisėtai neišmokamos dalies pensijos. Tokiais neteisėtais atsakovų veiksmais buvo padaryta ir neturtinė žala, kurią vertina 20 000 Lt suma.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas VSDFV Vilniaus skyrius nesutinka su pareiškėjo skundu. Atsiliepime (b. l. 25-28) paaiškino, kad pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą, į VSDFV valdybą, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, nesikreipė. VSDFV valdybos Vilniaus skyriaus 4-jame pensijų skyriuje 2011-08-03 sprendimu Nr. 15-17-12289 nuo 2010-02-02 pareiškėjui buvo paskirta 1 068,24 Lt senatvės pensija. Paskirtos senatvės pensijos dydis 2010-2011 metais viršijo Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribinį pensijos dydį, todėl senatvės pensija buvo perskaičiuota šio įstatymo 6 straipsnyje 1 dalyje nustatyta tvarka. Laikotarpiu nuo 2010-02-02 iki 2011-12-31 pareiškėjas dirbo, todėl, mokant senatvės pensiją šiuo laikotarpiu teisėtai, taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, buvo mokama senatvės pensijos dalis.

Atkreipė teismo dėmesį, kad pareiškėjas, reikalaudamas priteisti padarytą 10 531,93 Lt turtinę ir 20000 Lt neturtinę žalą, savo paskaičiuotų sumų negrindžia jokiais argumentais. VSDFV Vilniaus skyriaus 4-asis pensijų skyrius laikotarpiu nuo 2010-02-02 iki 2011-12-31 privalėjo vykdyti Laikinojo įstatymo nuostatas ir mokėti pareiškėjui perskaičiuotą senatvės pensiją, todėl šio skyriaus darbuotojų veiksmai laikytini teisėtais, todėl nėra būtinos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos - neteisėtumo, todėl civilinė atsakomybė neatsiranda. Galimybė išieškoti įstatymų leidėjo padarytą žalą Lietuvos Respublikos įstatymuose nenustatyta, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Vilniaus skyriaus, atmestinas kaip nepagristas. Be to, VSDFV Vilniaus skyrius prašo teismo taikyti Civilinio kodekso (toliau - ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikytiną reikalavimams dėl žalos atlyginimo, ir pareiškėjo skundą atmesti, nes praleistas 3 metų terminas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo skundą atmesti, nes praleistas 3 metų terminas. Atsiliepime (b. l. 30-34) paaiškino, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2014-01-17 rašte Nr. (10.1)3-6866 buvo nurodyta, jos šis atsakymas gali būti skundžiamas Fondo valdybai, tačiau pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, t. y. A. B. į Fondo valdybą, kaip privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, nėra kreipęsis. Pareiškėjas 2010-02-02 - 2011-12-31 laikotarpiu vykdė individualią advokato veiklą, t.y. buvo draudžiamas privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl nuo 2010-02-02 (senatvės pensijos paskyrimo dienos) iki 2011-12-31 senatvės pensija jam buvo mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostata. Civilinė atsakomybė, kaip ir bet kuri teisinė atsakomybė, atsiranda tik esant neteisėtais veiksmais padarytai žalai. Jeigu veiksmai teisėti, tai jie objektyviai negali būti prievolės dėl žalos atlyginimo atsiradimo pagrindas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyrius privalėjo vadovautis Laikinojo įstatymo nuostatomis, todėl pareiškėjui senatvės pensija pagal tuo metu galiojusio ir privalomo vykdyti Laikinojo įstatymo nuostatas nuo 2010-02-02 buvo perskaičiuota ir mokama teisėtai, tad VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus darbuotojų veiksmai laikytini teisėtais. Vadinasi, nėra būtinos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos - neteisėtumo, todėl nekonstatavus valdžios institucijos darbuotojų veiksmų neteisėtumo, civilinė atsakomybė neatsiranda.

Galimybė išieškoti įstatymų leidėjo padarytą žalą Lietuvos Respublikos įstatymuose nenustatyta. Lietuvos Respublikoje įstatymų leidėjo valdžią įgyvendina Seimas, kurį sudaro tautos išrinkti atstovai ir kurių dėl specialaus mandato turėjimo negalima laikyti (ir pagal įstatymus jie nėra laikomi) valstybės tarnautojais. Jų atliekamą veiką - įstatymų leidybą nėra pagrindo laikyti viešuoju administravimu ir pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį nei Prezidento, nei Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), nei Seimo, nei Seimo narių veiklos tyrimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. CK taip pat nenumato galimybės priteisti atlyginti žalą, kurios padarymas pasireiškė tuo, kad valdžios institucija (Seimas) priėmė įstatymą.

Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės 20 000 Lt žalos priteisimo atmestinas ir tuo pagrindu, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančiuose teisės norminiuose nėra nustatyta neturtinės žalos atlyginimo galimybė, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas, reikalaudamas neturtinės žalos atlyginimo, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių atsiradimą dėl to, kad 2010-02-02 - 2011-12-31 laikotarpiu buvo mokama ne visa paskirta senatvės pensija.

Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 str.).

Pareiškėjas prašo priteisti jo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Vilniaus skyriaus, 10 531,93 Lt turtinės žalos ir 20 000 Lt neturtinės žalos. Todėl teismui svarbu nustatyti, ar turtinė ir neturtinė žala, atsirado dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų, ar dėl to yra pareigūnų kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos.

Turtinė ar neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK nustatyta tvarka (6.245 - 6.250, 6.271 straipsniai). CK 6.246-6.249 straipsniuose nustatytos sąlygos, kurios yra būtinos civilinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai (veikimas arba neveikimas), įpareigoto asmens kaltė dėl nurodytų veiksmų, kitam asmeniui padaryta žala (nuostoliai arba neturtinė žala) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Deliktinė (t. y. dėl žalos atsirandanti) atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių. CK 6.271 str. yra nustatytos sąlygos, būtinos atsirasti atsakomybei už žalą, padarytą valdžios institucijų neteisėtais veiksmais. Pagal šio straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatas, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šios įstatymo normos prasme sąvoka „aktas“ (CK 6.271 straipsnio 3 dalis) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris daro tiesioginę įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vadinasi, pagal CK 6.246-6.249 straipsnių, CK 6.271 straipsnio nuostatas esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Atitinkamo viešojo administravimo subjekto veiksmai galėtų būti pripažinti neteisėtais tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad atitinkamos valdžios institucijos darbuotojai neįvykdė atitinkamais (konkrečiais) teisės aktais jiems priskirtų funkcijų, arba veikė ne taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo srityje pagal tuos teisės aktus ir tai tiesiogiai darė įtaką asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime pabrėžė, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja inter alia tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjo teigimu, VSDFV Vilniaus skyriaus tarnautojų neteisėtumą lėmė Konstitucinio teismo 2012-02-06 nutarimas, pripažinęs Laikinojo įstatymo nuostatas, leidžiančias mažinti senatvės pensijas, antikonstitucinėmis, įpareigojantis kompensuoti sumažintas pensijas. Pareiškėjui neišmokėta pensija turėjo didelės reikšmės, nes sumažėjo pareiškėjo materialinės galimybės apsirūpinti būtinomis pragyvenimo priemonėmis, susimokėti mokesčius, apsirūpinti maistu, vaistais, dėl ko patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, bei pažeminimą, todėl VSDFV Vilniaus skyrius turi atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kuri buvo padaryta dėl VSDFV Vilniaus skyriaus tarnautojų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamoje byloje dėl žalos atlyginimo turi būti vertinamas senatvės pensijos sumažinimas, nustatant, ar yra priežastinis ryšys tarp neteisėto VSDFV Vilniaus skyriaus veikimo ir neigiamų padarinių, kuriuos nurodo pareiškėjas.

Pareiškėjas teigia, kad VSDFV, vadovaudamasi Laikinojo įstatymo nuostatomis, neteisėtai už 2010 ir 2011 metus neišmokėjo 10 531,93 Lt priklausančios pensijos dalies dėl neteisėtų VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojų veiksmų, dėl ko jam buvo padaryta 10 531,93 Lt turtinė ir 20 000 Lt neturtinė žala.

VSDFV Vilniaus skyrius su šiais argumentais nesutinka, prašo skundą atmesti, nes pareiškėjo paskirtos senatvės pensijos dydis 2010-2011 metais viršijo Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribinį pensijos dydį, todėl senatvės pensija buvo perskaičiuota šio įstatymo 6 straipsnyje 1 dalyje nustatyta tvarka. Kadangi pareiškėjas dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų jo pensija dar kartą buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. VSDFV Vilniaus skyriaus 4-asis pensijų skyrius minėtu laikotarpiu (2010-02-02 iki 2011-12-31) privalėjo vykdyti Laikinojo įstatymo nuostatas ir mokėti pareiškėjui perskaičiuotą senatvės pensiją, todėl šio skyriaus darbuotojų veiksmai laikytini teisėtais, nėra būtinos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos - neteisėtumo, todėl civilinė atsakomybė neatsiranda.

Bylos duomenimis nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius pareiškėjui iki gyvos galvos mokėjo po 1 068,24 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją (b. l. 6-8, 29). VSDFV Vilniaus skyrius pareiškėjo senatvės pensiją perskaičiavo remdamasis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi (969,80 Lt) bei, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų, pensiją Laikinojo įstatymo 8 straipsnio pagrindu perskaičiavo dar kartą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nustatytą formulę ir mokėjo pareiškėjui nuo 2010-02-01 - 882, 99 Lt, nuo 2010-03-01 - iki 2010-12-01 - 904, 05 Lt ir 907, 93 Lt, o nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 - 475,20 Lt sumažintą senatvės pensiją (b. l. 25-28).

Lietuvos Respublikos Seimas 2009-12-09 priėmė Laikinąjį įstatymą, kuris, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010-01-01. Valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį (Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d.). Valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį. Ginčo aspektu analogiškos nuostatos išliko ir 2010-10-26 šios normos redakcijoje (Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d.). Remiantis Laikinojo įstatymo 15 straipsniu, Laikinojo įstatymo 6 straipsnio ir 8 straipsnio nuostatos galiojo iki 2011-12-31.

Taigi nagrinėjamu atveju VSDFV Vilniaus skyrius pareiškėjo valstybinę socialinio draudimo pensiją teisėtai perskaičiavo remdamasis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų, pensiją Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu perskaičiavo dar kartą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nustatytą formulę (b. l. 6-8).

Pareiškėjas 2013-12-18 kreipėsi į VSDFV dėl sumažintos pensijos ir dalies pensijos neišmokėjimo, prašė ne ginčo tvarka išmokėti sumažintos pensijos dalį ir mokėti ją toliau nesumažintą, pateikti pažymą dėl 2010-2011 m. sumažintos ir neišmokėtos senatvės pensijos dalies. VSDFV Vilniaus skyriaus 4-asis pensijų skyrius 2014-01-17 raštu Nr. (10.1) 3-6866 pateikė informaciją apie išmokėtas ir neišmokėtas senatvės pensijos sumas, paaiškino pensijos perskaičiavimo tvarką, nurodė, kad nuo 2012-01-01 pareiškėjui mokama viso dydžio paskirtoji senatvės pensija, paaiškino, kad kol nėra priimtas Sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės bei netekto darbingumo pensijų ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo įstatymas, VSDFV teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją (b. l. 6-8).

Pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamų, senatvės pensija jam sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnių nuostatas nuo 2010 m. vasario mėnesio iki 2011-12-31, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) nuostatomis, įstatymas galiojo nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. Taigi Laikinojo įstatymo 15 straipsniu buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. šiuo įstatymu nustatyta socialinių išmokų, valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti šių išmokų sumažinimą, taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. Todėl VSDFV Vilniaus skyrius privalėjo vadovautis Laikinojo įstatymo nuostatomis, pareiškėjui senatvės pensija pagal Laikinojo įstatymo nuostatas nuo 2010-02-02 buvo perskaičiuota ir mokama teisėtai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir pripažino, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo sudarytos prielaidos perskaičiuojant paskirtas senatvės pensijas jas sumažinti, buvo nustatytas valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina senatvės pensijoms mokėti. Šis teisinis reguliavimas nustatytas laikantis iš konstitucinių proporcingumo, lygiateisiškumo principų kylančių reikalavimų ir taikytas laikinai. Be to Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje įstatymų leidėjas pasiūlęs Vyriausybei parengti ir patvirtinti sumažintų valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos aprašą ir taip įsipareigojęs įstatyme nustatyti sumažintų pensijų kompensavimo esminius elementus, numatė dėl senatvės pensijų sumažinimo atsiradusių praradimų kompensavimą, todėl Konstitucinis teismas konstatavo, kad, numačius kompensuoti dėl šių pensijų sumažinimo atsiradusius praradimus, Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui. Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija, 2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Pareiškėjo argumentai, kad VSDFV Vilniaus skyriaus tarnautojų neteisėtumą lėmė Konstitucinio teismo 2012-02-06 nutarimas, kuriuo Laikinojo įstatymo nuostatos, leidžiančios mažinti senatvės pensijas, pripažintos antikonstitucinėmis, nėra teisingi, nes senatvės pensijų mažinimą numatė Laikinasis įstatymas, kurį priėmė Lietuvos Respublikos Seimas (įstatymų leidėjas), VSDFV Vilniaus skyrius nevykdyti įstatymo neturėjo teisės. Pažymėtina, kad galimybė išieškoti įstatymų leidėjo padarytą žalą Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra numatyta, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Vilniaus skyriaus, atmestinas.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad VSDFV Vilniaus skyrius laikotarpiu nuo 2010-02-01 iki 2011-12-31 privalėjo vykdyti Laikinojo įstatymo nuostatas ir mokėti pareiškėjui perskaičiuotą senatvės pensiją, todėl VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojų veiksmai laikomi teisėtais, nėra būtinos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos - neteisėtumo, todėl negali atsirasti civilinė atsakomybė.

Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VSDFV mokėti toliau nesumažintą pensiją negali būti tenkinamas, nes nuo 2012-01-01 senatvės pensijos yra atstatytos ir mokamos, taip pat ir pareiškėjui.

Teismas daro išvadą, kad VSDFV Vilniaus skyrius jokių neteisėtų veiksmų neatliko, nėra teisinio pagrindo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kadangi nėra nustatyta civilinės atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą sąlygų, numatytų Civiliniame kodekse. Pareiškėjo skundo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atmestini, nėra pagrindo jų tenkinti skunde išdėstytais argumentais.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.