- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-21
- Bylos Nr.
- I-4356-789/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04955-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Egidija Puzinskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- Seimo narių A
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai
- Advokatai
- Tomas Šedbaras
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjų Seimo narių A. K. ir D. K. atstovui advokatui Tomui Šedbarui ir atsakovės Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atstovei Daivai Gasiūnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Seimo narių A. K. ir D. K. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-01-14 nutartimi (b. l. 47) teismas priėmė nagrinėti pareiškėjų Seimo narių A. K. ir D. K. skundą (b. l. 1–9) ir 2014-01-13 teisme gautą skundo patikslinimą (b. l. 42–44). 2014-04-01 nutartimi (b. l. 86–87) teismas priėmė 2014-03-27 gautą patikslintą skundą (b. l. 78–85), kuriame pareiškėjai prašo panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir Energetikos ministerija) 2013-09-20 sprendimą Nr. (31-01)-3-3539 „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“ (skunde nurodytas ginčijamo akto pavadinimas „Dėl susipažinimo su informacija“ laikytinas rašymo apsirikimu, kadangi Energetikos ministerija 2013-09-20 priėmė sprendimą „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“) ir įpareigoti Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką (toliau – ir Ministras Pirmininkas) ir Energetikos ministeriją pateikti pareiškėjams Lietuvos Respublikos vardu „Gazpromui“ pateiktų dokumentų kopijas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2013-09-13 gautų „Gazpromo“ pasiūlymų kopijas, 2013-09-06 įvykusio Ministro Pirmininko susitikimo su „Gazpromo“ vadovu A. M. atmintinės kopiją.
Paaiškino, kad Seimo nariai, kurie, remdamiesi žiniasklaidoje paskelbta informacija ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 9 str. 1 d. 11 p., 2013-09-10 kreipėsi į Ministrą Pirmininką, o 2013-09-11 – į energetikos ministrą, prašydami pateikti informaciją, susijusią su vykstančiomis derybomis su „Gazpromu“. Ministras Pirmininkas 2013-09-12 pavedė energetikos ministrui supažindinti pareiškėjus su jų prašoma įslaptinta informacija. Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) opozicijos lyderis A. K. 2013-09-16 kreipėsi į energetikos ministrą, prašydamas supažindinti su Vyriausybės 2013-09-13 gautais „Gazpromo“ pasiūlymais. Gavę Energetikos ministerijos 2013-09-20 raštą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjų prašoma informacija nebus teikiama, 2013-09-26 pakartotinai kreipėsi į energetikos ministrą, prašydami pateikti informaciją apie Lietuvos Respublikos derybinę poziciją, anksčiau minėtuose Seimo narių raštuose prašytą informaciją bei dokumentų kopijas.
Nors energetikos ministras 2013-10-01 rašte Nr.(3.1-01)3-3674 „Dėl susipažinimo su informacija“ nurodė, kad informuoja / informuos apie derybas su „Gazpromu“ Seimo komitetus ar komisijas, tačiau nei 2013-09-25 įvykusiame susitikime su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, nei Seimo Ekonomikos komiteto 2013-10-02 posėdyje nepateikė pareiškėjų prašomos informacijos. Pareiškėjai 2013 m. rugsėjo 10, 11, 16 ir 26 d. raštais kreipėsi į atsakoves, prašydami pateikti informaciją apie Lietuvos Respublikos poziciją derybose su „Gazpromu“, tačiau Energetikos ministerija 2013-09-20 sprendimu Nr.(31-01)-3-3539 „Dėl susipažinimo su informacija“ tokią informaciją pateikti atsisakė. Pareiškėjų nuomone, tokie atsakovių veiksmai yra neteisėti, jos vengia atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.
Iš skundžiamo Energetikos ministerijos 2013-09-20 sprendimo Nr.(31-01)-3-3539 matyti, kad pareiškėjų prašoma pateikti informacija yra įslaptinta kaip valstybės paslaptis. Atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 1996-12-19 nutarimą, kuriame išaiškinta, kad ribojant žmogaus teises ieškoti informacijos, ją gauti ir skleisti reikia laikytis dviejų sąlygų: jas apriboti galima tik įstatymu ir tuomet, kai tai būtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 25 str. 3 d. išvardytoms vertybėms apsaugoti ar ginti, t. y. jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką. Vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 str. 1 d. informacija turi būti įslaptinama ir išslaptinama vadovaujantis teisėtumo, pagrįstumo ir savalaikiškumo principais. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad informacija turi būti įslaptinama, jeigu ji atitinka bent vieną iš šio įstatymo 7 str. nurodytų informacijos kategorijų ir jeigu jos atskleidimas ar praradimas sukeltų grėsmę valstybės ar jos institucijų interesams, žmogaus gyvybei ar teisėtiems visuomenės interesams.
Iš skundžiamo sprendimo ir kitų atsakovių raštų neaišku, kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjų prašoma informacija buvo įslaptinta kaip valstybės paslaptis. Mano, kad prašoma pateikti informacija nepatenka į Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 str. nurodytas informacijos kategorijas, nes „Gazpromas“ nėra užsienio valstybė ar tarptautinė organizacija. Pažymėjo, kad atsakovės turėjo pagrįsti ir motyvuoti pareiškėjų prašomos pateikti informacijos įslaptinimą, tačiau Energetikos ministerija savo sprendime nesirėmė ir atitinkamai nepagrindė, kad informacijos apie Lietuvos Respublikos derybas su „Gazpromu“ atskleidimas ar praradimas sukeltų grėsmę valstybės ar jos institucijų interesams, žmogaus gyvybei ar teisėtiems visuomenės interesams, t. y. atsakovės nepagrindė paminėtos informacijos įslaptinimo teisėtumo, pagrįstumo ir savalaikiškumo, todėl atsakovių sprendimas įslaptinti minėtą informaciją yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.
Pareiškėjų nuomone, skundžiamo Energetikos ministerijos sprendimo turinys rodo, kad, atsakovių nuomone, jiems nėra „būtina žinoti“ ir susipažinti su prašoma informacija. Paaiškino, kad turi atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kadangi Seimo nario darbas susijęs su Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“, naudojimu, t. y. pareiškėjai atitinka Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 str. 1 d. nurodytas sąlygas ir turi teisę susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija. Daro prielaidą, kad skundžiamas sprendimas yra grindžiamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme įtvirtintu „Būtina žinoti“ principu, kuris reiškia, kad įslaptinta informacija gali būti patikėta tik atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintiems asmenims, kuriems vykdant tarnybines pareigas reikalinga susipažinti su įslaptinta informacija. Pareiškėjų nuomone, Energetikos ministerija nepagrįstai nusprendė, kad jiems, vykdant Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos Seimo statute nustatytas Seimo nario pareigas, nebūtina žinoti informacijos apie Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Ministro Pirmininko 2013-04-17 potvarkiu Nr. 139 sudarytos darbo grupės, poziciją derybose su „Gazpromu“.
Pabrėžė, kad įslaptintos informacijos rengėjo kompetencija spręsti leisti ar neleisti asmeniui susipažinti su įslaptintais dokumentais ir juose esančia įslaptinta informacija nereiškia absoliučios diskrecijos teisės. Mano, kad atsakovės netinkamai interpretuoja „Būtina žinoti“ principo turinį ir taip trukdo Seimo nariams tinkamai atlikti savo konstitucinę pareigą atstovauti visai Tautai, veikti išimtinai tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Atkreipė dėmesį, kad Seimo nario teisė kreiptis su paklausimu į Ministrą Pirmininką ir ministrus kyla iš jo, kaip Tautos atstovo, teisinio statuso. Pareiškėjų nuomone, skundžiamu Energetikos ministerijos sprendimu ir neteisėtu atsakovių neveikimu (prašomos informacijos nepateikimu) yra ribojama Konstitucijos 61 str. 1 d. įtvirtinta Seimo nario teisė, pažeidžiamas Seimo nario laisvo mandato principas (Konstitucijos 59 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija (toliau – ir Vyriausybės kanceliarija) 2014-01-27 (b. l. 49–51) ir 2014-04-15 (b. l. 89–90) atsiliepimuose nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Ministro Pirmininko 2013-04-17 potvarkiu Nr. 139 „Dėl darbo grupės sudarymo“ buvo sudaryta derybų su „Gazpromu“ dėl gamtinių dujų tiekimo Lietuvos Respublikai sąlygų darbo grupė, kurios vadovu paskirtas energetikos ministras. Atsižvelgiant į tai, kad energetikos ministrui priskirta derybų su „Gazpromu“ dėl gamtinių dujų tiekimo Lietuvos Respublikai sąlygų koordinavimo funkcija, ir visa informacija, kuri susijusi su derybų su „Gazpromu“ eiga, disponuoja minėta darbo grupė, pareiškėjų 2013-09-10 raštas Nr. 136-S-122 „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“ buvo persiųstas Energetikos ministerijai. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai jų 2013-09-10 rašto Nr. 136-S-122 „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“ persiuntimo Energetikos ministerijai fakto nekvestionuoja, t. y. šiuos veiksmus laiko tinkamais.
Nurodė, kad pagal Konstitucijos 61 str. 1 d. Seimo narys turi teisę pateikti paklausimą Ministrui Pirmininkui, ministrams, kitų valstybės institucijų, kurias sudaro arba išrenka Seimas, vadovams ir šie privalo atsakyti žodžiu ar raštu Seimo sesijoje Seimo nustatyta tvarka. Mano, kad, remiantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 208 str. 12, 14 d., 216 str. 1 d., visais atvejais atsakymai Seimo nariams pateiktini tik Seimo posėdyje. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjai, teikdami paklausimus Ministrui Pirmininkui bei energetikos ministrui, nebuvo įvykdę Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 23 str. 1 d. nustatyto reikalavimo, jog asmuo, siekiantis susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ar „Konfidencialiai“, kuria disponuoja kitas paslapčių subjektas, privalo šia informacija disponuojančio paslapčių subjekto vadovui pateikti institucijos, kurioje dirba, vadovo tikslinį siuntimą, t. y. šiuo atveju pareiškėjai nepateikė Seimo Pirmininko tikslinio siuntimo.
Kadangi pareiškėjų paklausimai Ministrui Pirmininkui bei energetikos ministrui pateikti nesilaikant Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme įtvirtintų reikalavimų ir Lietuvos Respublikos Seimo statute nustatytos tvarkos, mano, kad jie negalėjo ir negali būti įvykdyti. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjų reikalavimai, kuriais siekta išsiaiškinti, ar atsakovė derybose su „Gazpromu“ planuoja atsisakyti paminėtai bendrovei Lietuvos Respublikos arbitraže pareikšto 5 mlrd. Lt vertės ieškinio, jau yra praradę savo prasmę, nes visuomenei ši informacija yra žinoma (paskelbta visuomenės informavimo priemonėse).
Vyriausybės kanceliarijos nuomone, pareiškėjų reikalavimai iš esmės skirti Energetikos ministerijai, kuri savo 2013-09-20 raštu Nr. (31-01)-3-3539 „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“ atsisakė pateikti pareiškėjų prašomą informaciją. Pažymėjo, kad jokie reikalavimai Vyriausybės kanceliarijai nėra pareikšti, pareiškėjų 2013-09-10 raštas Nr. 136-S-122 „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“ buvo adresuotas ne Vyriausybės kanceliarijai, o Ministrui Pirmininkui. Nurodė, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Ministro Pirmininko bei Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) veiklos, o pareiškėjų reikalavimai pagal jų paskirtį ir turinį tokiai veiklai priskirtini. Mano, kad pareiškėjų reikalavimai su Vyriausybės kanceliarijos kompetencija nėra susiję, ginčo tarp pareiškėjų ir Vyriausybės kanceliarijos nėra kilę, todėl Vyriausybės kanceliarijos procesinė padėtis byloje neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 str. 2 d. nustatytų reikalavimų, keliamų asmeniui, kuriam suteiktinas atsakovo statusas, ir prašo Vyriausybės kanceliariją pašalinti iš atsakovų. Be to, mano, kad Vyriausybės kanceliarijos ir Energetikos ministerijos veiksmų vertinimas pareiškėjų skunde nurodyta apimtimi iš teismo pareikalautų juos vertinti politinio tikslingumo požiūriu, o tokia apimtimi teismas atlikti vertinimo negali (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Atsakovė Energetikos ministerija 2014-02-13 (b. l. 60–63) ir 2014-04-17 (b. l. 92–93) atsiliepimuose nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad šios bylos objektas – Energetikos ministerijos 2013-09-20 raštas Nr. (31-01)-3-3539 „Dėl susipažinimo su informacija“, kurio turinys netenkina pareiškėjų. Energetikos ministerijos nuomone, skundžiamas raštas yra tik informacinio-aiškinamojo pobūdžio raštas, iš esmės pareiškėjams pasekmių nesukuria, nėra individualus aktas, kuris galėtų būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad pareiškėjų skundžiamas raštas pagal savo turinį nėra individualus administracinis sprendimas, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Atkreipė dėmesį, kad skundžiamas raštas yra parengtas pagal kompetenciją ir yra teisėtas bei pagrįstas, o pareiškėjai subjektyviai teigia, kad Energetikos ministerija nepateikė jiems prašomos informacijos.
Nors Seimo narys pagal Konstitucijos 61 str. 1 d. turi teisę pateikti paklausimą Ministrui Pirmininkui, ministrams, kitų valstybės institucijų, kurias sudaro arba išrenka Seimas, vadovams, tačiau visais atvejais atsakymai Seimo nariams pateikiami tik Seimo posėdyje. Be to, Lietuvos Respublikos Seimo statute nenustatyta galimybė Seimo nariams apskųsti ministrų atsakymus ar teikiamą informaciją. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai, teikdami paklausimus energetikos ministrui, nebuvo įvykdę Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 23 str. 1 d. nustatyto reikalavimo pateikti institucijos, kurioje dirba, vadovo, t. y. Seimo Pirmininko, tikslinį siuntimą. Remiasi bendruoju teisės principu, kad iš neteisės negali kilti teisė (ex injuria jus non oritur), ir mano, kad pareiškėjų reikalavimai negalėjo ir negali būti įvykdyti, nes jų paklausimas energetikos ministrui pateiktas nesilaikant Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme įtvirtintų reikalavimų ir Lietuvos Respublikos Seimo statute nustatytos tvarkos.
Pažymėjo, kad Energetikos ministerijos veiksmų vertinimas pareiškėjų skunde nurodyta apimtimi iš teismo pareikalautų juos vertinti politinio tikslingumo požiūriu, o tokia apimtimi teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d. atlikti vertinimo negali. Atkreipė teismo dėmesį, kad Ministras Pirmininkas bei energetikos ministras pagal Seimo narių paklausimus pareiškėjams jų frakcijos posėdžiuose bei Seimo Ekonomikos komitete nuolat teikdavo informaciją apie vykstančias derybas su „Gazpromu“.
Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad kilęs ginčas teismingas administraciniam teismui, nes Energetikos ministerija skundžiamu sprendimu nepagrįstai pareiškėjams nepateikė prašomos informacijos, kurią jie turi teisę gauti. Mano, kad prašoma informacija nėra valstybės paslaptis, nes nėra tai patvirtinančių dokumentų, todėl netaikytinas kreipimosi dėl įslaptintos informacijos pateikimo režimas. Jeigu prašoma informacija laikytina valstybės paslaptimi, pareiškėjai yra tinkami subjektai ją žinoti, nes ji reikalinga jų, kaip Seimo narių, pareigoms vykdyti. Atkreipė dėmesį, kad kilęs ginčas yra ne politinio, o teisinio pobūdžio.
Atsiliepimas
Atsakovės Energetikos ministerijos atstovė teismo posėdyje su skundu nesutiko remdamasi iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad ginčijamas aktas yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio. Atkreipė dėmesį, kad darbo grupės veikla buvo įslaptinta, todėl ginčijama informacija yra slapta ir pagrįstai vadovautasi tokios informacijos teikimui taikytinais teisės aktais.
Pareiškėjai ir atsakovės Vyriausybės kanceliarijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina.
Ginčas kilo dėl Energetikos ministerijos 2013-09-20 sprendimo Nr. (31-01)-3-3539 „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, pareiškėjai prašo teismo įpareigoti Ministrą Pirmininką ir Energetikos ministeriją pateikti jiems Lietuvos Respublikos vardu „Gazpromui“ pateiktų dokumentų kopijas, Vyriausybės 2013-09-13 gautų „Gazpromo“ pasiūlymų kopijas, 2013-09-06 įvykusio Ministro Pirmininko susitikimo su „Gazpromo“ vadovu A. M. atmintinės kopiją.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į Ministrą Pirmininką su 2013-09-10 raštu Nr. 136-S-122 „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“, prašydami iki 2013-09-13 pateikti: 1) Lietuvos Respublikos vardu pateiktų dokumentų „Gazpromui“ kopijas Seimui, kad su jais galėtų susipažinti ir kiti šiuo klausimu besidomintys Seimo nariai; 2) 2013-09-06 vykusio Ministro Pirmininko susitikimo su „Gazpromo“ vadovu A. M. atmintinę (b. l. 10–11). Seimo nariai A. K. ir D. K. kreipėsi į energetikos ministrą su 2013-09-11 prašymu Nr. 136-S-124 „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“, kuriame prašė iki 2013-09-13 pateikti Lietuvos Respublikos vardu pateiktų dokumentų „Gazpromui“ kopijas Seimui, kad su jais galėtų susipažinti visi šiuo klausimu besidomintys Seimo nariai (b. l. 12). Ministras Pirmininkas, remdamasis tuo, kad Energetikos ministerija yra paslapčių subjektas, kuris disponuoja pareiškėjų prašoma įslaptinta informacija, 2013-09-12 raštu Nr. 8-3749 paprašė energetikos ministro vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis supažindinti Seimo narius A. K. ir D. K. su jų prašoma įslaptinta informacija (b. l. 13). Seimo narys A. K. 2013-09-16 raštu Nr. 136-S-125 „Dėl informacijos apie Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ pasiūlymus pateikimo“ paprašė energetikos ministro supažindinti su Vyriausybei pateiktais „Gazpromo“ pasiūlymais (b. l. 14).
Energetikos ministerija, atsakydama į 2013-09-11 prašymą Nr. 136-S-124, 2013-09-12 raštą Nr. 8-3749 ir 2013-09-16 raštą Nr. 136-S-125, 2013-09-20 priėmė ginčijamą sprendimą Nr. (31-01)-3-3539 „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“, kuriame nurodė, kad prašoma informacija nebus teikiama vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 str. 6 d., nes 2013-04-17 Ministro Pirmininko potvarkiu Nr. 139 sudaryta darbo grupė veda derybas su „Gazpromo“ atstovais, t. y. derybos nėra pabaigtos. Be to, Energetikos ministerija skundžiamame akte nurodė, kad apie derybų su „Gazpromu“ eigą informuos Seimo Ekonomikos komitetą 2013-10-02 posėdyje (b. l. 15). Pareiškėjai 2013-09-26 kreipėsi į energetikos ministrą su raštu Nr. 136-S-127 „Dėl supažindinimo su informacija“, kuriame nurodė, kad Energetikos ministerijos 2013-09-20 akte nurodyta formali atsisakymo teikti prašomą informaciją priežastis yra nepriimtina, ir prašė skubos tvarka pateikti Lietuvos Respublikos derybinę poziciją, ankstesniuose raštuose nurodytą informaciją ir dokumentų kopijas (b. l. 16). Energetikos ministerija, atsakydama į minėtą pareiškėjų raštą, 2013-10-01 rašte „Dėl supažindinimo su informacija“ nurodė, kad informacija apie derybas su „Gazpromu“ buvo pateikta energetikos ministro 2013-09-25 susitikime su pareiškėjų frakcija Seime; apie derybų eigą su „Gazpromu“ Vyriausybė taip pat informuoja Lietuvos Respublikos Prezidentę; Seimas apie šias derybas informuojamas per jo komitetus ar komisijas (b. l. 17).
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 1 d.). Administracinis aktas – vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 15 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų) (Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 str. 2 d.).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p. nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-02-11 nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-704/2013 yra pažymėjusi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1 p.) arba inicijuotos teisenos nutraukimą, jei aplinkybė, jog skundas nepriskirtinas tam teismui, paaiškėja nagrinėjant bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p.).
Vienas iš pareiškėjų reikalavimų yra įpareigoti Ministrą Pirmininką pateikti jiems Lietuvos Respublikos vardu „Gazpromui“ pateiktų dokumentų kopijas, Vyriausybės 2013-09-13 gautų „Gazpromo“ pasiūlymų kopijas ir 2013-09-06 įvykusio Ministro Pirmininko susitikimo su „Gazpromo“ vadovu A. M. atmintinės kopiją. Nagrinėdamas iš esmės pareiškėjų reikalavimą įpareigoti Ministrą Pirmininką atlikti prašomus veiksmus, teismas turėtų tirti Ministro Pirmininko veiklą, kurios tyrimas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 str. 2 d. nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Ministrą Pirmininką pateikti pareiškėjams Lietuvos Respublikos vardu „Gazpromui“ pateiktų dokumentų kopijas, Vyriausybės 2013-09-13 gautų „Gazpromo“ pasiūlymų kopijas, 2013-09-06 įvykusio Ministro Pirmininko susitikimo su „Gazpromo“ vadovu A. M. atmintinės kopiją nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Taigi bylos dalis, kurioje prašoma įpareigoti Ministrą Pirmininką pateikti pareiškėjams Lietuvos Respublikos vardu „Gazpromui“ pateiktų dokumentų kopijas, Vyriausybės 2013-09-13 gautų „Gazpromo“ pasiūlymų kopijas ir 2013-09-06 įvykusio Ministro Pirmininko susitikimo su „Gazpromo“ vadovu A. M. atmintinės kopiją, nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 str. 2 d. ir 101 str. 1 p.).
Seimo nariai A. K. ir D. K. taip pat prašo teismo panaikinti ginčijamą Energetikos ministerijos 2013-09-20 sprendimą Nr. (31-01)-3-3539 „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“ ir įpareigoti Energetikos ministeriją pateikti pareiškėjams Lietuvos Respublikos vardu „Gazpromui“ pateiktų dokumentų kopijas, Vyriausybės 2013-09-13 gautų „Gazpromo“ pasiūlymų kopijas ir 2013-09-06 įvykusio Ministro Pirmininko susitikimo su „Gazpromo“ vadovu A. M. atmintinės kopiją. Pareiškėjų nuomone, skundžiamu Energetikos ministerijos sprendimu ir neteisėtu neveikimu (prašomos informacijos nepateikimu) yra ribojama Konstitucijos 61 str. 1 d. įtvirtinta Seimo nario teisė, pažeidžiamas Seimo nario laisvo mandato principas (Konstitucijos 59 str.). Pažymėtina, kad reikalavimo teisę pareiškėjai kildina iš savo, kaip Seimo narių, t. y. politikų, veiklos ir Konstitucijos 59 str. įtvirtinto Seimo nario laisvo mandato principo.
Pagal Konstitucijos 59 str. 4 d. ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto 1 str. 2 d. pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų. Konstitucinis Teismas ne vieną kartą yra konstatavęs, kad Konstitucija įtvirtina laisvą Seimo nario mandatą ir nepripažįsta imperatyvaus mandato. Laisvo mandato esmė – Tautos atstovo laisvė įgyvendinti jam suteiktas teises ir pareigas nevaržant šios laisvės rinkėjų priesakais, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais, nepripažįstant teisės atšaukti Seimo narį (Konstitucinio Teismo 1993-11-26, 1999-11-09, 2001-01-25, 2003-05-30 ir kt. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2004-07-01 nutarime taip pat yra pažymėjęs, kad Seimo nario laisvas mandatas – ne Tautos atstovo privilegija, o viena iš teisinių priemonių, užtikrinančių, kad Tautai bus deramai atstovaujama jos demokratiškai išrinktoje atstovybėje Seime, kad Tautos atstovybė Seimas veiks tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Dėl to Seimo nario laisvas mandatas negali būti naudojamas ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Jis negali būti naudojamas Seimo nario ar jam artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, jų asmeniniais ar grupiniais interesais, kandidatą į Seimo narius iškėlusių ar jį rėmusių politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų ar kitų asmenų interesais, teritorinių bendruomenių, Seimo nario rinkimų apygardos rinkėjų interesais, t. y. partikuliariais interesais. Įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, kad Seimo narys dirbtų tik Tautai ir Lietuvos valstybei, išvengtų Tautos ir Lietuvos valstybės interesų supriešinimo su Seimo nario ir jam artimų asmenų privačiais (asmeniniais ar grupiniais) interesais, kandidatą į Seimo narius iškėlusių ar jį rėmusių politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų ar kitų asmenų, teritorinių bendruomenių, Seimo nario rinkimų apygardos rinkėjų interesais. Kartu Seimo nario veikla turi būti teisiškai reguliuojama taip, kad būtų įmanoma veiksmingai kontroliuoti, ar nėra minėto interesų supriešinimo, ar Seimo narys savo laisvo mandato nenaudoja ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Seimo narys, nepaisantis minėtų Konstitucijos reikalavimų, turi būti traukiamas atsakomybėn pagal Konstituciją ir įstatymus. Pagal Konstitucijos 60 str. 4 d. Seimo nario teises nustato įstatymas. Taigi Konstitucijoje yra nustatyti du Seimo nario teisių teisinio reglamentavimo lygmenys: teisės, nustatytos pačioje Konstitucijoje, ir teisės, kurias įstatymuose nustato įstatymų leidėjas. Minėta Konstitucijos 60 str. 4 d. nuostata suponuoja Seimo pareigą įstatymuose nustatyti tokias Seimo nario teises, kad būtų užtikrinta galimybė Seimo nariams visavertiškai vykdyti savo, kaip Tautos atstovų, konstitucinę priedermę. Tai nustatydamas, įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos normų ir principų; antai jis negali nustatyti tokių Seimo nario teisių, kurios nepagrįstai privilegijuotų Seimo narius, nes taip būtų nepaisoma, inter alia, Konstitucijos 29 str. 2 d. reikalavimo, kad žmogui negalima teikti privilegijų dėl jo socialinės padėties. Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių Seimo nario konstitucinį teisinį statusą, negalima interpretuoti taip, kad būtų pažeistos minėtos, taip pat kitos asmens konstitucinės teisės ir laisvės; tačiau ne mažiau svarbu yra ir tai, kad Konstitucijos nuostatos, kuriose įtvirtintos šios bei kitos asmens teisės ir laisvės, negali būti interpretuojamos taip, kad būtų paneigtas arba iškreiptas Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinio teisinio statuso turinys, t. y. jos negali būti interpretuojamos taip, kad būtų sudarytos prielaidos supriešinti Seimo nario viešuosius ir privačius interesus, Seimo nariui neatlikti ar netinkamai atlikti savo konstitucinę priedermę atstovauti visai Tautai, veikti tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, naudoti Seimo nario laisvą mandatą ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, bet Seimo nario ar jam artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, jų asmeniniais ar grupiniais interesais, kandidatą į Seimo narius iškėlusių ar jį rėmusių politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų ar kitų asmenų interesais, teritorinių bendruomenių, Seimo nario rinkimų apygardos rinkėjų interesais. Todėl nei Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių Seimo nario konstitucinį teisinį statusą, nei jos nuostatų, įtvirtinančių asmens teises ir laisves, negalima aiškinti vien pažodžiui, vien taikant lingvistinį (verbalinį) metodą ir ignoruojant kitas konstitucines nuostatas bei jų sąsajas, inter alia, su Konstitucijos nuostatomis, įtvirtinančiomis Seimo nario konstitucinį statusą ir/arba asmens teises ir laisves, ignoruojant šių konstitucinių nuostatų turinio tarpusavio santykį, konstitucinių vertybių pusiausvyrą ir konstitucinio teisinio reguliavimo, kaip vienos visumos, esmę.
Konstitucijos 61 str. 1 d. nustatyta, kad Seimo narys turi teisę pateikti paklausimą Ministrui Pirmininkui, ministrams, kitų valstybės institucijų, kurias sudaro arba išrenka Seimas, vadovams. Šie privalo atsakyti žodžiu ar raštu Seimo sesijoje Seimo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Seimo statuto 9 str. 11 p. nustatyta, kad Seimo narys turi teisę šio statuto nustatyta tvarka kreiptis su paklausimais į Vyriausybės narius, kitų valstybės institucijų vadovus, pateikti jiems, taip pat Seimo pareigūnams klausimų.
Konstitucinis Teismas 1994-06-30 nutarime yra konstatavęs, kad Konstitucijos 61 str. 1 d. įtvirtinta tokia parlamentinės kontrolės forma kaip Seimo nario paklausimo teisė. Konstitucinis Teismas 2001-01-25 nutarime pažymėjo, kad Konstitucijos 61 str. 1 d. yra susijusi su Konstitucijos 67 str., kuriame įtvirtinta Seimo kompetencija. Konstitucijos 67 str. 9 p. nustatyta, kad Seimas prižiūri Vyriausybės veiklą, gali reikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar ministru. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo nario paklausimas, kaip konstitucinis institutas, suponuoja tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo statute turi būti įtvirtinta atitinkamų pareigūnų pareiga atsakyti Seimo nariui, kad atsakyta turi būti Seimo sesijoje Seimo nustatyta tvarka. Paklausimų pateikimas ir nagrinėjimo tvarka reguliuojami Lietuvos Respublikos Seimo statuto trisdešimt ketvirtajame skirsnyje. Jame nustatyta, kad su paklausimu Seimo narys ar jų grupė raštu kreipiasi į Vyriausybės narį ar kitą valstybės institucijos vadovą, kurį skiria Seimas ar kurio paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, išskyrus teismus, reikalaudami pateikti informaciją apie jo veiklą bei priimtus sprendimus. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo statutą paklausimu laikomas tik toks klausimas, dėl kurio Seimo narys ar jų grupė kreipėsi į valstybės institucijas, tačiau, jų nuomone, jis nebuvo tinkamai išnagrinėtas arba buvo išspręstas neigiamai. Lietuvos Respublikos Seimo statute reguliuojamas paklausimo pateikimas, atsakymai į paklausimą bei paklausimo nagrinėjimas Seimo posėdyje.
Detalizuojant šią Konstitucinio Teismo doktriną, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 213 str. 1, 2 d. su paklausimu Seimo narys ar jų grupė raštu kreipiasi į Vyriausybės narį ar kitą valstybės institucijos vadovą, kurį skiria Seimas ar kurio paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, išskyrus teismus, reikalaudami pateikti informaciją apie jo veiklą bei priimtus sprendimus. Paklausimu laikomas tik toks klausimas, dėl kurio Seimo narys ar jų grupė kreipėsi į valstybės institucijas, tačiau, jų nuomone, jis nebuvo tinkamai išnagrinėtas arba buvo išspręstas neigiamai. Lietuvos Respublikos Seimo statuto 216 str. detalizuojamas paklausimo nagrinėjimas Seimo posėdyje: paklausimai Seimo posėdžiuose nagrinėjami ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį sesijos metu (1 d.); jeigu paklausimo svarstymo Seimo posėdyje reikalauja ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių, tai paklausimas svarstomas privalomai (2 d.); pirmiausia nagrinėjami tie paklausimai, kuriuos pateikia opozicinių frakcijų nariai (3 d.); nagrinėjant paklausimą, turi dalyvauti jo teikėjai (bent vienas jų atstovas). Kai paklausimo teikėjas posėdyje nedalyvauja, paklausimo nagrinėjimas atidedamas. Jeigu teikėjas posėdyje nedalyvauja apie tai iš anksto nepranešęs, paklausimas anuliuojamas (4 d.); paklausimo teikėjas negali pirmininkauti posėdžiui, kuriame svarstomas jo paklausimas (5 d.); paklausimas Seimo posėdyje nagrinėjamas šia tvarka: 1) paklausimo teikėjo kalba (iki 5 minučių); 2) pareigūno, kuriam pateiktas paklausimas, atsakymas (iki 15 minučių); 3) diskusija, jeigu jos reikalauja kuris nors komitetas, frakcija (6 d.); diskusijoje žodis paprastai suteikiamas paeiliui pritariantiems ir nepritariantiems atsakymui į paklausimą Seimo nariams. Jeigu Seimas nenutaria diskusijos pratęsti, leidžiama kalbėti ne daugiau kaip 4 Seimo nariams (7 d.); jeigu paklausimo teikėjų nepatenkina atsakymas į paklausimą, jie gali pateikti Seimui svarstyti rezoliucijos, kurioje Seimas įvertina atsakymą, projektą (8 d.).
Taigi paklausimo teisės įgyvendinimo procedūra yra viena esminių laisvo Seimo nario mandato įgyvendinimo garantija, kurios metu Seimo narys vykdo parlamentinės kontrolės funkciją Vyriausybės narių ar kitų Lietuvos Respublikos Seimo statute numatytų subjektų atžvilgiu. Šios funkcijos įgyvendinimo esminis bruožas – viešumas, t. y. paklausimas yra nagrinėjamas Seimo posėdyje. Toks paklausimo nagrinėjimo būdas iš vienos pusės skirtas užtikrinti, kad Seimo nariai savo laisvą mandatą įgyvendintų tinkamai, kad nekiltų viešųjų ir privačių interesų supriešinimo, iš kitos pusės svarbu užtikrinti, kad subjektas, kuriam pateiktas paklausimas, tinkamai ir atsakingai atliktų savo pareigas pagal jam suteiktą kompetenciją. Paklausimo teisės įgyvendinimo procedūra užkerta kelią galimiems asmeninio pobūdžio konfliktams tarp Seimo narių ir Vyriausybės narių ar kitų pareigūnų.
Pareiškėjai Seimo nariai A. K. ir D. K. 2013 m. rugsėjo mėnesį raštu kreipėsi į Ministrą Pirmininką ir Vyriausybės narį (energetikos ministrą), reikalaudami pateikti informaciją, susijusią su jo vadovaujamos komisijos veikla bei su „Gazpromu“ vykstančiomis derybomis. Energetikos ministerija Seimo nariams pateikė šioje administracinėje byloje ginčijamą 2013-09-20 aktą. Teismas Seimo narių A. K. ir D. K. kreipimusis į Ministrą Pirmininką ir Vyriausybės narį (energetikos ministrą) laiko Seimo narių kreipimaisis, pateiktais įgyvendinant jų, kaip Seimo narių, konstitucinę paklausimo teisę, įtvirtintą Konstitucijos 61 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto 213–216 str.
Pareiškėjų nuomone, jų kreipimaisi nebuvo tinkamai išnagrinėti, nes buvo išspręsti neigiamai, todėl prašo teismo panaikinti ginčijamą Energetikos ministerijos aktą ir įpareigoti pateikti prašomą informaciją.
Teismas, sistemiškai įvertinęs Seimo narių statuso ir veiklos ypatumus, su jų paklausimo teisės įgyvendinimu susijusį teisinį reglamentavimą, įtvirtintą Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos Seimo statute, konstatuoja, kad tarp Seimo narių ir Energetikos ministerijos kilęs ginčas laikytinas ginču, kilusiu įgyvendinant specialią Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos Seimo statute įtvirtintą procedūrą – Seimo nario paklausimo teisę, kuriai taikoma speciali Lietuvos Respublikos Seimo statute nustatyta tokių paklausimų nagrinėjimo tvarka. Energetikos ministerijos pateiktas atsakymas laikytinas atsakymu, pateiktu išnagrinėjus Seimo narių paklausimą. Šis paklausimas toliau turėjo būti nagrinėjamas Seimo posėdyje Lietuvos Respublikos Seimo statuto 216 str. nustatyta tvarka, jei paklausimo procedūra būtų tęsta. Iš Lietuvos Respublikos Seimo statuto 216 str. 8 d. matyti, kad rezoliucijos, kurioje Seimas įvertina atsakymą, projekto pateikimas Seimui svarstyti yra ta pasekmė, kuri galima, jeigu paklausimo teikėjų netenkina atsakymas į paklausimą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Seimo narys D. K. 2014-06-05 pateikė rašytinį klausimą Ministrui Pirmininkui dėl Vyriausybės pozicijų Stokholmo arbitraže susilpninimo bei informacijos apie derybų su „Gazpromu“ rezultatus slėpimo (b. l. 99–100). Seimo narių grupė 2014-06-09 pateikė prašymą Seimo sekretoriatui iškviesti į 2014-06-10 Seimo plenarinį posėdį Ministrą Pirmininką ir pateikti jam prašyme nurodytus klausimus (b. l. 101–102). Seimo opozicijos lyderis A. K. 2014-06-13 po 2014-06-12 Seimo plenarinio posėdžio Ministrui Pirmininkui pateikė prašymą pateikti rašte nurodytą informaciją (b. l. 103–104). Šie dokumentai patvirtina, kad Seimo nariai D. K. ir A. K. po skundo padavimo teismui naudojosi paklausimo teise, siekdami išsiaiškinti iš esmės analogiškus klausimus ir gauti prašomą informaciją.
Teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos Seimo statute įtvirtinta paklausimo procedūra nelaikytina administracine procedūra, kuri reglamentuota Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje. Seimo narių paklausimo teisės įgyvendinimo stadijoje kilęs Seimo narių (paklausimo teikėjų) ir subjekto, kuriam buvo pateiktas paklausimas, ginčas nelaikytinas administraciniu ginču, kilusiu dėl teisės viešojo administravimo srityje. Teismas, įvertinęs Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, kurios reglamentuoja administracinio teismo kompetenciją, ir faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad teisinis santykis, iš kurio kilo šis ginčas, nėra administracinio teisinio pobūdžio ir nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka. Taigi bylos dalis, kurioje prašoma panaikinti ginčijamą Energetikos ministerijos 2013-09-20 sprendimą Nr. (31-01)-3-3539 „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“ ir įpareigoti Energetikos ministeriją pateikti pareiškėjams Lietuvos Respublikos vardu „Gazpromui“ pateiktų dokumentų kopijas, Vyriausybės 2013-09-13 gautų „Gazpromo“ pasiūlymų kopijas, 2013-09-06 įvykusio Ministro Pirmininko susitikimo su „Gazpromo“ vadovu A. M. atmintinės kopiją, nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p.).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis. Byloje pateikti įrodymai, kad pareiškėjų atstovas advokatas Tomas Šedbaras 2013-10-10 sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį už pareiškėjų skundą (b. l. 18). Kadangi byla nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p. pagrindu, pareiškėjų atstovui advokatui Tomui Šedbarui grąžintinas sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str., 101 str. 1 p., 102 str., 105–106 str. ir 149 str.,
nutarė:
Nutraukti administracinę bylą Nr. I-4356-789/2014 pagal pareiškėjų Seimo narių A. K. ir D. K. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Grąžinti pareiškėjų atstovui advokatui Tomui Šedbarui sumokėtą žyminį mokestį – 100 Lt (šimtą litų) (28,96 EUR) (Swedbank banko 2013 m. spalio 10 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1656).
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.