- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-02
- Bylos Nr.
- A-502-303-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Artūras Drigotas (pran.)
- Pareiškėjas
- A. R.
- Trečiasis asmuo
- A. R.
- Atsakovas
- Valstybės įmonės Registrų centras Panevėžio filialui
- Kategorijos
- 12.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens A. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Valstybės įmonės Registrų centras Panevėžio filialui, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant A. R. ir Panevėžio apskrities viršininko administracijai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą prašydamas:
1) panaikinti Valstybės įmonės Registrų centras Panevėžio filialo (toliau – ir atsakovas) 2008 m. gegužės 10 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą išregistruoti juridinį faktą, kad pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), Panevėžio raj., reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise A. R. ir A. R.;
2) pripažinti negaliojančiais ir panaikinti įrašus, padarytus Valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke pagal A. R. 2007 m. liepos 3 d. prašymą, kurie galioja nuo 2007 m. liepos 9 d., kuriais statiniai, esantys Panevėžio raj., (duomenys neskelbtini) žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)): pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai - kiemo įrenginiai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti nuosavybės teise A. R. ir A. R.;
3) įpareigoti atsakovą nekilnojamojo turto registre atkurti buvusius įrašus, kurie buvo iki A. R. 2007 m. liepos 3 d. prašymo pagrindu padarytų įrašų dėl esančių Panevėžio raj., (duomenys neskelbtini): žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių - kiemo įrenginių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose paminėtas nekilnojamasis turtas yra nurodytas nuosavybės teise priklausantis savininkui A. R..
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad 2002 metais buvo atkuriama nuosavybės teisė į žemę. Nuosavybės teisė į 0,38 ha namų valdos žemės sklypą liko neatkurta, nes nebuvo sutvarkyti namų valdos žemės sklype esančių statinių teisinė registracija. Nurodė, kad dėl to 2004 m. gruodžio 17 d. buvo įformintas įgaliojimas pareiškėjo sutuoktinei A. R. sutvarkyti statinių teisinę registraciją, t. y. įregistruoti nekilnojamojo turto registre statinius A. R. vardu, ką A. R. ir padarė 2005 m. sausio 6 d. Vėliau, 2007 metais, prasidėjus šeimoje nesutarimams, A. R. prieš pareiškėjo valią pasinaudodama tuo pačiu įgaliojimu, pakartotinai kreipėsi į registrų centrą, prašydama pakeisti registro įrašus ir įregistruoti A. R. ir jos pačios bendrosios jungtinės nuosavybės teisę ir tą patį nekilnojamąjį turtą.
Pažymėjo, kad atsakovas 2008 m. gegužės 10 d. priimtame sprendime nurodė, jog pareiškėjo prašymas išregistruoti juridinį faktą, kad pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., reg. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise A. R. ir A. R., netenkinamas, kadangi A. R. 2007 m. liepos 3 d. pateikė prašymą įregistruoti jungtinę nuosavybės teisę savo ir bei sutuoktinio A. R. vardu, veikdama už jį pagal 2004 m. gruodžio 17 d. notarės A. Š. patvirtintą įgaliojimą reg. Nr. 8721.
Nurodė, kad atsakovas, registruodamas žemės sklypą 0,3 ha, esantį Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neteisingai nurodė šio žemės sklypo buvimo vietą ir nepagrįstai ant šio 0,3 ha žemės sklypo parodė statinius, kurie realiai buvo kitame išskirtame žemės sklype. Pabrėžė, kad atsakovas nepagrįstai, nesant įstatymų nustatyta tvarka patvirtintų planų, pagal A. R. prašymą įregistravo žemės sklypą kitoje vietoje, nei pareiškėjas realiai turėjo.
Rėmėsi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktais ir teigė, kad A. R. prašymo svarstymą atsakovas privalėjo atidėti, kol bus pašalinti trūkumai, arba prašymą atmesti, kadangi daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus, tų teisių suvaržymus, juridinius faktus apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę turi pateikti abu sutuoktiniai. Tačiau A. R. pateiktas vienasmeniškas prašymas atsakovo buvo patenkintas 2007 m. liepos 9. d. be turto savininko A. R. sutikimo, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, 29 straipsnio 7 dalį. Tvirtino, kad tokiu būdu A. R. neteisėtai tapo minėtų pastatų ir žemės sklypo bendrasavininke.
Atkreipė dėmesį į tai, kad prie 2007 m. liepos 3 d. A. R. prašymo įregistruoti juridinį faktą apie bendrąją jungtinę nuosavybę, esančią Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), nėra pridėto 2004 m. gruodžio 17 d. notarės A. Š. patvirtinto įgaliojimo reg. Nr. 8721, kuriuo remiantis įrašas buvo ištaisytas. Teigė, kad pagal šį įgaliojimą A. R. prašymas įregistruoti jungtinę nuosavybės teisę negalėjo būti tenkinamas, nes A. R. buvo įgaliota tvarkyti tik minėtų pastatų teisinę registraciją, bet ne įregistruoti jungtinę nuosavybės teisę savo bei sutuoktinio vardu. Manė, kad iš bylos yra dingę dokumentai, kurie įrodo, kad žemės nuosavybę pareiškėjas įgijo dar iki santuokos sudarymo su A. R. ir kad pagrindiniai pastatai buvo pastatyti dar iki santuokos įregistravimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybės įmonė Registrų centras Panevėžio filialas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime atsakovas paaiškino, jog jungtinė nuosavybė pareiškėjo ir A. R. vardu buvo įregistruota pagal 2004 m. gruodžio 17 d. įgaliojimą ir 2007 m. liepos 3 d. A. R. prašymą. Teigė, kad A. R. turėjo įgaliojimą veikti sutuoktinio vardu, ji prašyme pasirašė už save ir už sutuoktinį. Pažymėjo, kad santuoka tarp šių asmenų buvo įregistruota, pagal pateiktus dokumentus buvo matyti, kad turtas įgytas santuokoje, todėl nebuvo pagrindo netenkinti tokio prašymo. Nurodė, kad buvo padaryta klaida dėl to, jog visi statiniai įregistruoti 0,30 ha žemės sklype, tačiau ši klaida pagal pareiškėjo prašymą buvo ištaisyta, duomenų bazėje padarant įrašą, kad dalis pastatų stovi už žemės sklypo ribų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities viršininko administracija atsiliepimu į skundą prašė skundą spręsti teismo nuožiūra.
Paaiškino, kad Panevėžio rajono liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1989 m. lapkričio 27 d. sprendimu suteikė pareiškėjui 16,10 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), steigti valstiečio ūkį. Ši žemė buvo išpirkta ir žemės sklypai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėjo, kad Panevėžio rajono valdybai 1990 m. liepos 19 d. potvarkiu Nr. 36 leidus praplėsti valstiečio ūkiui suteiktą plotą, rajono vyriausiasis architektas 1999 m. spalio 28 d. raštu Nr. 05-1254 patvirtino suformuotame 0,6831 ha žemės sklype namų valdos plotą ir sąlygas. Iš šio ploto 0,30 ha žemės buvo išpirkta ir įteisinta tvarkant bendrą valstiečio ūkio plotą. Nurodė, kad dalis namų valdos, sudarančios 0,38 ha, turėjo būti padengta paveldima žeme, tačiau iki šiol procedūra nebaigta, nes pareiškėjas nepateikė dokumentų dėl statinių teisinės registracijos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. R. atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2004 m. gruodžio 17 d. Panevėžio rajono notarų biure pas notarę A. Š. surašė ir patvirtino įgaliojimą, notarinio registro Nr. 8721, kuriuo ji buvo įgaliota tvarkyti dokumentus visose valstybės institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajone teisinės registracijos, gauti nuosavybės dokumentus, rašyti pareiškėjo vardu pareiškimus, už jį pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Teigė, kad visi statiniai buvo įgyti jau susituokus. Pažymėjo, kad pareiškėjas įgaliojimo tvarkyti dokumentus dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajone teisinės registracijos niekaip neribojo, t. y. nenurodė, kad pastatų teisinės registracijos dokumentai turėtų būti sutvarkyti kaip pareiškėjo asmeninė nuosavybė ir turtas turėtų būti registruotas tik pareiškėjo vardu. Pabrėžė, kad įgaliojimas buvo išduotas konkrečiam abiejų aptartam tikslui - sutvarkyti pastatų teisinę registraciją kaip sutuoktinių bendrą nuosavybę.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino VĮ Registrų centras Panevėžio filialo 2008 m. gegužės 10 d. sprendimą ir įpareigojo atsakovą išregistruoti juridinį faktą, kad pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), Panevėžio raj., reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise A. R. ir A. R., panaikinti įrašus, padarytus VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke pagal A. R. 2007 m. liepos 3 d. prašymą dėl statinių, esančių Panevėžio raj., (duomenys neskelbtini) žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)): pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių - kiemo įrenginių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimo nuosavybės teise A. R. ir A. R. ir atkurti iki 2007 m. liepos 3 d. prašymo padavimo buvusius registro duomenis. Skundą dalyje dėl registro įrašų, liečiančių žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ištaisymo teismas atmetė kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2004 m. gruodžio 17 d. įgaliojimu pareiškėjas įgaliojo savo sutuoktinę A. R. tvarkyti dokumentus visose valstybės institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžio raj., teisinės registracijos, gauti dokumentus, rašyti jo vardu pareiškimus, už jį pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Pagal šį įgaliojimą A. R. 2004 m. gruodžio 21 d. pateikė prašymą atsakovui įregistruoti pastatus pareiškėjo vardu. Pažymėjo, kad 2007 m. liepos 3 d. A. R. pagal tą patį įgaliojimą atsakovui pateikė prašymą savo ir pareiškėjo vardu įregistruoti minėtą nekilnojamąjį turtą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, toks prašymas buvo tenkintas ir minėtas nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas pareiškėjo ir A. R. bendrąja jungtine nuosavybe.
Teismas nurodė, kad 2004 m. gruodžio 17 d. įgaliojime nėra konkrečiai apibrėžtos įgaliotiniui suteiktų įgalinimų ribos, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.760 straipsnis, apibrėždamas įgaliotinio teises, nustato, jog įgaliotinis privalo vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais, įgaliotinis neturi teisės naudoti gautos vykdant pavedimą informacijos ar turto savo interesais. Pastebėjo, jog A. R. pripažino, kad prašydama įregistruoti statinius bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ji siekė apsaugoti savo turtinius interesus iškilus skyrybų bei turto dalybų grėsmei. Teismas sprendė, kad A. R. parašius 2007 m. liepos 3 d. prašymą, atsirado jos asmeninių interesų konfliktas su įgaliotojo interesais. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad A. R. neturėjo teisės paduoti prašymą pareiškėjo vardu įregistruoti bendrąją jungtinę nuosavybę.
Šalies argumentai
Teismas pabrėžė, kad A. R., veikdama pareiškėjo vardu, atsakovui du kartus su prašymais pateikė tą patį įgaliojimą, nors šiais prašymais buvo prašoma įregistruoti skirtingą turto teisinį statusą, todėl atsakovui turėjo kilti abejonė dėl tikrosios įgaliotojo valios, ir ši valia turėjo būti tikslinama. Vertino, kad nustatytos aplinkybės patvirtina, jog nekilnojamojo turto registre pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), Panevėžio raj., bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įregistruoti nepagrįstai. Kadangi įrašas bendroji jungtinė nuosavybė dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas paties atsakovo iniciatyva iki bylos administraciniame teisme iškėlimo, teismas pareiškėjo skundą dalyje dėl prašymo įpareigoti atsakovą nekilnojamojo turto registre atkurti įrašus, buvusius iki 2007 m. liepos 3 d. dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atmetė.
III.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. R. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimą ir pareiškėjo A. R. skundą atmesti.
Apeliantė nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnį, nepagrįstai atsisakė pridėti prie bylos su 2009 m. vasario 17 d. prašymu pateiktus papildomus rašytinius įrodymus ir nepagrįstai nesuteikė galimybės teismo posėdyje pasisakyti dėl pateikto prašymo motyvų. Pažymi, kad pateiktais dokumentais įrodoma, jog pareiškėjas, atsiradus finansiniams sunkumams, pradėjo kitaip nei iš pradžių aiškinti savo valią, išreikštą 2004 m. gruodžio 17 d. įgaliojime. Mano, kad teismas, objektyviai ir visapusiškai neištyręs pateiktų įrodymų, pažeidė ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Nesutinka su teismo išvada, kad išduotame sutuoktinio A. R. įgaliojime nėra konkrečiai apibrėžtos suteiktų įgaliojimų ribos. Mano, kad įgaliojime yra pakankamai konkrečiai nurodyta, kokius veiksmus atlikti pareiškėjas įgalioja A. R., ir kad pagal turinį įgaliojimas yra suprantamas kaip bendresnio pobūdžio, leidžiantis įgaliotam sutuoktiniui spręsti, kokiu statusu teisiškai registruoti pastatus, leidžiantis už įgaliotoją pasirašyti. Teigia, kad analizuojant ir aiškinant 2004 m. gruodžio 17 d. įgaliojimo ribas, būtina atsižvelgti ne tik į įgaliojimo turinį, bet ir į aplinkybes, susijusias su įgaliojimo išdavimu, o būtent, kad įgaliojimas buvo išduotas pareiškėjo sutuoktinei tuo metu, kai sutuoktiniai vienas kitu pasitikėjo ir visą savo santuokoje užgyventą turtą pripažino esant bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tvirtina, kad aštuonerių metų įgaliojimo galiojimo laikas patvirtina, kad įgaliojimas nėra vienkartinio pobūdžio. Atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas dar iki išduodant 2004 m. gruodžio 17 d. įgaliojimą ne kartą pripažino, kad pastatus (duomenys neskelbtini) kaime abu sutuoktiniai pasistatė kartu ir tai yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Pabrėžia, kad pareiškėjas, sužinojęs, jog pagal įgaliojimą pastatai jau yra įregistruoti bendrąja nuosavybe, pretenzijų dėl to iš karto nepareiškė ir tik vėliau ėmė ginčyti teisinę registraciją.
Nurodo, kad teismo posėdyje apklausti liudytojai parodė, kad jiems žinoma, jog pastatus (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone pasistatė ir valdo abu sutuoktiniai Rimševičiai - pareiškėjas ir apeliantė. Tačiau teismas atmetė visų apklaustų liudytojų parodymus, jų iš viso nevertino ir taip pažeidė ABTĮ 87 straipsnio 3 dalies 3 punktą. Teismas taip pat nepagrįstai nevertino 1986 m. rugsėjo 30 d. testamento (reg. Nr. 1-4063), kuriuo pareiškėjas visą savo turtą paliko apeliantei.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Pažymi, kad teismas padarė teisingą išvadą, jog apeliantė, veikdama pagal 2004 m. gruodžio 17 d. įgaliojimą, neturėjo teisės paduoti prašymą pareiškėjo vardu įregistruoti bendrąją jungtinę nuosavybę, o tai pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra pagrindas nekilnojamojo turto registro tvarkytojui atsisakyti registruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą juridinius faktus. Mano, kad apeliantė siekia apsaugoti savo turtinius interesus. Teigia, jog apeliantei panaudojus įgaliojimą ir parašius 2007 m. liepos 3 d. prašymą, adresuotą Valstybės įmonės Registrų centras Panevėžio filialui, atsirado jos asmeninių interesų konfliktas su įgaliotojo interesais. Pažymi, kad apeliantė buvo įgaliota tvarkyti tik pastatų teisinę registraciją ir su tuo susijusius veiksmus, bet ne įregistruoti jungtinę nuosavybės teisę savo bei pareiškėjo vardu, veikdama už jį pagal šį įgaliojimą. Teigia, kad byloje keliamas ginčas yra nesusijęs su nuosavybės teisių įgijimo pagrindais, kuriuos reglamentuoja civilinės teisės normos, todėl ginčas dėl pastatų priklausomybės turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme santuokos nutraukimo civilinėje byloje. Vertina, kad apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai su šia byla nėra susiję ir šioje byloje jokios įrodomosios vertės neturi.
Atsakovas atsiliepimu į skundą prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti. Sutinka ir palaiko apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinis ginčas iš esmės kilo dėl atsakovo 2008 m. gegužės 10 d. sprendimo „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“ (I t., b. l. 16) teisėtumo ir pagrįstumo. Kiti pareiškėjo reikalavimai yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti minėtą sprendimą.
Byloje nustatyta, kad 2004 m. gruodžio 17 d. pareiškėjas iki 2012 m. gruodžio 17 d. įgaliojo trečiąjį suinteresuotą asmenį A. R. „tvarkyti dokumentus visose valstybės institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžio raj., teisinės registracijos, gauti nuosavybės dokumentus, rašyti jo vardu pareiškimus, už jį pasirašyti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu“ (Nr. 8721; I t., b. l. 53). Šio įgaliojimo pagrindu A. R. 2004 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į atsakovą prašydama pareiškėjo vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti minėtus pastatus (I t., b. l. 80-82). Jos prašymas buvo patenkintas (2005 m. sausio 6 d. pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre; I t., b. l. 70-72). 2007 m. liepos 3 d. A. R. to paties įgaliojimo pagrindu pakartotinai kreipėsi į atsakovą, prašydama minėtus pastatus Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip jos ir jos sutuoktinio A. R. (pareiškėjo) bendrą jungtinę nuosavybę. Jos prašymas buvo patenkintas (2008 m. vasario 14 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas su istorija; I t., b. l. 101-106). Dėl pastarojo įrašo panaikinimo pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, tačiau ginčijamu 2008 m. gegužės 10 d. sprendimu jo prašymas buvo atmestas, išskyrus jo dalį dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų apie žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patikslinimo.
Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovo 2008 m. gegužės 10 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi jis neturėjo pagrindo Nekilnojamojo turto registre padaryti atitinkamų pakeitimų pagal A. R. 2007 m. liepos 3 d. prašymą.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dokumente, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre registruojama bendrosios jungtinės nuosavybės teisė, turi būti nurodyta, kad nekilnojamasis daiktas įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o tuo atveju, jeigu dokumente nenurodyta, kad nekilnojamasis daiktas įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, bendrosios jungtinės nuosavybės teisė į tą daiktą gali būti registruojama abiejų sutuoktinių rašytiniu prašymu. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš 2007 m. liepos 3 d. prašymo, šis buvo pasirašytas tik A. R., kaip veikiančios savo vardu ir, pagal įgaliojimą, sutuoktinio A. R. vardu. Pažymėtina, jog 2007 m. liepos 3 d. prašymas pakeisti pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžio raj., teisinį režimą buvo pateiktas remiantis tuo pačiu įgaliojimu kaip ir 2004 m. gruodžio 21 d. prašymas dėl pareiškėjo asmeninės nuosavybės į minėtus pastatus įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
Pirmiau pacituotos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos paskirtis – užtikrinti abiejų sutuoktinių turtinius interesus, sukelianti ir atitinkamą pareigą teritoriniam registratoriui, t. y. jis tokiu atveju, kai prašoma įregistruoti bendrą jungtinę nuosavybę, tačiau abiejų sutuoktinių vardu veikia vienas sutuoktinis, turi įsitikinti, ar toks prašymas atitinka to sutuoktinio, kuriam yra atstovaujama, tikrąją valią, juolab kad nagrinėjamu atveju tam tikroms abejonėms kilti buvo pakankamas pagrindas – kaip jau buvo minėta, A. R. to paties įgaliojimo pagrindu siekė skirtingos nuosavybės teisių į ginčo pastatus registracijos, antruoju atveju tokiu būdu, kuris galimai sukėlė įgaliotinio asmeninių interesų konfliktą su įgaliotojo interesais (CK 6.760 str.) ir neatiko CK 2.317 straipsnyje atstovui keliamo reikalavimo veikti taip, kaip tai yra reikalinga atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams išsaugoti. Be kita ko, tą netiesiogiai pripažino ir pati A. R. (Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 23 d. – 2009 m. kovo 5 d. posėdžio protokolas; II t., b. l. 16-25).
Teisėjų kolegija vertina, jog teritorinis registratorius, t. y. atsakovas, atsižvelgęs į tokias aplinkybes, dėl 2007 m. liepos 3 d. prašymo galėjo priimti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą sprendimą, kuris suteikia galimybę teritorinio registratoriaus įgaliotam darbuotojui sprendimo priėmimą atidėti dėl aplinkybių, kurios trukdo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, tačiau atsakovas nesiaiškino, ar A. R. turėjo teisę paduoti 2007 m. liepos 3 d. prašymą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. 1 p.), kaip tą padaryti jį įpareigoja Nekilnojamojo turto registro nuostatų 27.3 punktas. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovo 2008 m. gegužės 10 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl ko naikintinas, o Nekilnojamojo turto registre atkurtini duomenys, buvę iki 2007 m. liepos 3 d. prašymo patenkinimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dalyje dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų, susijusių su žemės sklypu (Nr. 6684-0003-0024), ištaisymo, kadangi tas buvo padaryta ginčijamu atsakovo 2008 m. gegužės 10 d. sprendimu.
Taip pat atkeiptinas dėmesys į tai, jog apeliantė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti 1986 m. rugsėjo 30 d. testamentą bei 2004 m. gruodžio 17 d. įgaliojimo surašymo aplinkybes, kadangi tai nėra reikšminga nagrinėjamoje byloje, be to, šioje byloje yra vertinamas viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas bei kiti iš to išplaukiantys pareiškėjo reikalavimai, o civilinio pobūdžio klausimų nagrinėjimas administracinių teismų kompetencijai nepriklauso.
Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Trečiojo suinteresuoto asmens A. R. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.