Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant vertėjai Violetai Marčiulionienei, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. Š. ir jos atstovei advokatei Jolitai Urbaitytei, nukentėjusiosios D. V. atstovui M. V., nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos atstovui Daliui Mikulskiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. Š. skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-jo policijos komisariato 2009-07-07 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-jo policijos komisariato prevencijos skyriaus NRPVS specialistė 2009-07-07 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. P 601320 V. Š. dėl to, kad ji, 2009-07-03, apie 15.30 val., viešoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, V. Š. priklausantis neveislinis šuo įkando mažametei D. V., gim. (duomenys neskelbtini), į kairės pusės sėdmenis. Šuo buvo su pavadėliu, bet be antsnukio, už tai numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 110 str. 5 d. (b. l. 34-35).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-jo policijos komisariato prevencijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2009-07-07 nutarimu Nr. N 278704 V. Š. dėl to, kad nesilaikė Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių 19 p. nustatytų reikalavimų, už pažeidimo, nustatyto ATPK 110 str. 5 d., padarymą paskyrė 500 litų baudą (b. l. 33).

Teismo posėdyje V. Š. ir palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad įvykio dieną šunį vedžiojo dukra. Kieme buvo daug vaikų, jie bėgiojo ir šuo žaisdamas įkando mergaitei. Atėjusi namo, dukra viską papasakojo. Ji išėjo apžiūrėti mergaitės. Mergaitė šypsojosi, todėl ji nusprendė, kad viskas gerai, ir išvyko. Vėliau paskambino dukra ir pranešė, kad mergaitės tėvai iškvietė policijos pareigūnus. Grįžusi bandė pasikalbėti su mergaitės tėvais, tačiau jie tik šaukė. Atvykę pareigūnai paaiškino, kad už nepilnametės dukros padarytą pažeidimą atsakingi tėvai. Kol dukra vedžiojo šunį, ji buvo namie. Įvykis įvyko pietų metu. Mergaitė gyvena tame pačiame name, jų durys šalia, šunų nebijo. Santykiai su kaimynais buvo normalūs. Jos dukra buvo nuėjusi atsiprašyti mergaitės, kurios vardas D., tėvų.

V. Š. atstovė advokatė Jolita Urbaitytė teismo posėdyje palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad šuns savininkas yra V. Š. sūnus, kuris laikinai palieka šunį savo giminaičiams. V. Š. dukra J. Š. šuniu rūpinasi, jį vedžioja ir prižiūri, o V. Š. tik perka maistą. Šiuo atveju V. Š. nėra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas, todėl negalėjo būti patraukta administracinėn atsakomybėn. Jai pareigūnų buvo paaiškinta, kadangi dukra yra nepilnametė, todėl už jos veiksmus atsako tėvai, todėl ji, būdama nepakankamai išsilavinusi, su tuo sutiko. Taip pat paaiškino, kad kompetentingų gydytojų yra nustatyta, kad šuo tik įdrėskęs, o ne įkandęs D. V., žala ar kitokios sunkesnės pasekmės neatsirado, o pats faktas nėra ginčijamas. Dėl V. Š. paskirtos baudos nukenčia ne tik ji, bet ir jos šeima, pareigūnai, nagrinėję bylą, neišsiaiškino visų aplinkybių, todėl baudą V. Š. paskyrė nepagrįstai.

Teismo posėdyje nukentėjusiosios D. V. atstovas M. V. su skundu nesutiko. Paaiškino, kad paties įvykio, kai šuo įkando dukrai, nematė. Po įvykio prieidamas prie dukros matė, kaip V. Š. nueina nuo savo dukters, kuri ant kelių laikė verkiančią D.. Paklausus dukros kas atsitiko, pastaroji pasakė, kad jai įkando šuo. Jis prašė J. Š., kad pateiktų šuns skiepų pasą, tačiau ji atsakė, kad neturi, kad šuo yra jos brolio ir šuns skiepų pasas taip pat yra pas jį. Apžiūrėjus dukrą, aiškiai matėsi šuns įkandimas. Antakalnio poliklinikoje dukrai buvo suleisti vaistai nuo pasiutligės, nes nebuvo tikri, kad šuo yra sveikas. Grįžęs iš poliklinikos, apie įvykį pranešė policijos pareigūnams. Iš policijos 2009-07-16 gavo raštą, kad V. Š. nubausta 500 litų bauda, o iš savivaldybės – kad byla P. Š. atžvilgiu nutraukta. Kieno tas šuo, jis nežino: gali būti, kad P. Š., taip sakė ir J. Š.. Su P. Š. jis nebendravo (b. l. 77-83).

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą – Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato – atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad buvo trys panašūs atvejai. Į komisariatą V. Š. atvyko kartu su dukra, ji sutiko dėl pažeidimo ir sakė, kad ji vedžiojo šunį. Nesutinka, kad nutarimas būtų panaikintas, tačiau neprieštarauja, kad paskirta bauda būtų sumažinta.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta D. K. parodė, kad įvykio dieną budėjo, buvo nuvykę į vietą patikrinti informacijos, kad šuo įkando mergaitei. Paklausus, kas yra tikrasis šuns šeimininkas, V. Š. pasakė, kad ji. Kas tą dieną vedžiojo šunį, nesiaiškino. Su V. Š. kalbėjo lietuvių kalba, ar kalbėjo apie jos nepilnametę dukrą - nepamena. Įvykio vietoje nieko nesiaiškino, tolesniam tyrimui nukreipė į Žirmūnų nuovadą. Su nukentėjusios mergaitės tėvais kalbėjo, jie teigė, kad dukrai įkando kaimynų šuo. Nepamena ar jie sakė, kieno šuo ir kas jį vedžiojo (b. l. 77-83).

Teismo posėdyje liudytoja apklausta J. Š. parodė, kad įvykio dieną ji apie 15 val. išėjo pavedžioti šuns, kartu buvo jos draugė bei močiutė, jos visos sėdėjo ant suoliuko. Tuo metu pribėgo daug vaikų, kuriems ji sakė neglostyti šuns ir nebėgioti, bet jie jos neklausė. Pamačiusi, kad brolio šuo įkando D., nuvedė šunį namo ir grįžo prie mergaitės. Paklausus ar jai skauda, ji atsakė, kad ne, ir po kelių minučių jau žaidė su draugėmis, juokėsi. D. tėvams paprašius šuns skiepų paso, pasakė, kad jis yra pas brolį, kuris tuo metu atostogavo. Šuo yra jos brolio, jis jai šuns nedovanojo, tačiau broliui išvykus atostogauti, šuo buvo paliktas jiems pasaugoti. Broliui grįžus, šunį jis pasiima. Namie jie turėjo du šunis – vienas jų, o kitas - paliktas brolio prižiūrėti iki jis bus išvykęs. Šiuo metu šuo yra pas brolį. Kai šuo įkando D., ji, atvedusi šunį namo, apie tai pasakė savo motinai V. Š.. V. Š. išėjo į kiemą ir, įsitikinusi, kad D. viskas gerai, išvažiavo. Šunį ji vedžiojo su pavadėliu, be antsnukio, laikė jį prie savęs. Vaikai bėgiojo ir D. bėgant pro šunį, jis įkando. Šuo yra jaunas, gimęs 2009 m. kovo mėn., jis nedidelis – apie 30-40 cm dydžio, neagresyvus, kieme būna ramus. Jo psichika yra normali, jis niekam nėra įkandęs. Ji buvo nuėjusi atsiprašyti D. tėvų, tačiau mergaitės tėtis kalbėjo pakeltu tonu, todėl ji pati išsigando. Nuvykus į policijos komisariatą, rodė pareigūnams šuns skiepų pasą. Šunį skiepijo brolio žmona iki įvykio ir jau po jo. Policijos pareigūnai klausė kieno šuo ir kas įvykio dieną vedžiojo šunį, klausė kiek jai metų. Pareigūnai paaiškino, kad dėl to, kad ji nepilnametė, dėl įvykusio įvykio atsakinga jos motina ir paskyrė motinai nuobaudą. Brolis prašė visų prižiūrėti šunį, todėl ji šunį vedžiojo, o motina - maitino (b. l. 77-83).

Teismo posėdyje liudytoja apklausta A. D. parodė, kad apie 15 val. kartu su J. Š. išėjo pavedžioti šunų. Jos buvo prie namo laiptinės, kai atbėgo vaikai ir pradėjo glostyti šunis, nors jos perspėjo vaikus, kad šunų glostyti negalima. Vaikai pradėjo bėgioti, tada šuo įkando ar įdrėskė D.. Tada J. nuvedė šunį namo, o ji liko su D., kuri sakė, kad jai skauda, bet po kelių minučių juokėsi. Mergaitės tėvai atėjo po 10 min. Šuns, kuris įkando D. vardas yra M., tai yra J. brolio šuo. Ji bendrauja su J. šeima, todėl žino, kad šuo yra brolio, nes J. turi savo šunį, tačiau kartais prižiūri ir brolio šunį. Šuo įvykio dieną buvo vedžiojamas su pavadėliu. Girdėjo, kaip mergaitės tėvas prašė J. parodyti šuns skiepų pasą, tačiau ji atsakė, kad šuo brolio ir visi šuns dokumentai yra pas jį. Šunų kieme jos nuo pavadėlio nepaleidžia, palakstyti juos paleidžia stadione prie vidurinės mokyklos (b. l. 77-83).

Teismo posėdyje liudytoja apklausta R. K. parodė, kad ji surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. Š. dėl to, kad šuo įkando mažametei mergaitei. V. Š. sakė, kad šuo yra jos ir ji įvykio dieną vedžiojo šunį. Su V. Š. ji kalbėjo lietuviškai. Paaiškinimą rašė pati V. Š., vėliau žadėjo pateikti šuns skiepijimo dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoją įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Joks viešo administravimo aktas, tame tarpe ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis (ATPK 287 str.).

Pagal ATPK 284 str., pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu ir ar būtent jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, <...> taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Administraciniams teisės pažeidimams, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi organiškai tarpusavyje susiję objektyvūs ir subjektyvūs požymiai, pažeidimo sudėties elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Administracinėje byloje nėra ginčo dėl teisei priešingos veikos įvykdymo. Tačiau abejonės kyla dėl to, ar V. Š. yra tinkamas šio administracinio teisės pažeidimo subjektas ir galėjo būti patraukta administracinėn atsakomybėn.

ATPK 110 str. 5 d. nustato atsakomybę už Gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių ir agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių nesilaikymą. Kaip matyti iš normos dispozicijos, ji yra blanketinė, nukreipianti į atitinkamą teisės aktą. Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 206-07-26 sprendimu Nr. 1-1283 19 p. nustato, kad gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnai viešose vietose nebūtų palaidi bei palikti be priežiūros. Taisyklių 4.13 p. nustatyta, kad gyvūno savininkas – sukakęs 16 metų fizinis ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną.

Byloje nustatyta, kad V. Š. administracinė nuobauda už pažeidimo, numatyto ATPK 110 str. 5 d. paskirta dėl to, kad 2009-07-03, apie 15.30 val., viešoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, V. Š. priklausantis neveislinis šuo įkando mažametei D. V., gim. (duomenys neskelbtini), į kairės pusės sėdmenis. Šuo buvo su pavadėliu, bet be antsnukio. Tuo V. Š. pažeidė Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių 19 p. nustatytus reikalavimus (b. l. 33, 34-35).

V. Š. tiek skunde teismui, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra šuns savininkė ir įvykio dieną – 2009-07-03 – nebuvo išvedusi šuns į lauką. Šuns savininkas yra jos sūnus, kuris kartais palieka šunį jiems prižiūrėti. Ji tik perka šuniui maistą, o šunimi rūpinasi, jį prižiūri ir įvykio dieną vedžiojo jos dukra J. Š.. Šias faktines aplinkybes patvirtino ir 2009-09-09 teismo posėdyje liudytojomis apklaustos J. Š. ir A. D., jų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Pareigūnės D. K. 2009-07-07 tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad V. Š. šunį vedžiojo kartu su dukra, paneigia pačios liudytojos teismo posėdyje duoti parodymai, kad ji, nuvykusi į įvykio vietą, nesiaiškino kas vedžiojo šunį, kai šis įkando mergaitei (b. l. 38, 77-83). Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad šuns savininkė yra V. Š. ir 2009-07-03 šunį vedžiojo ji, nėra.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, kad V. Š. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 str. 5 d. patraukta nepagrįstai.

ATPK 250 str. 1 p. nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis - pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones. Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas ar institucija privalo įsitikinti, kad būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą ir yra kaltas dėl jam inkriminuotos veikos.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek priimant skundžiamą nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, nebuvo tiksliai nustatytos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe – nebuvo tiesiogiai nustatytas asmuo, kuris padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 str. 5 d., o V. Š. nėra tinkamas nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo subjektas, todėl administracinėn atsakomybėn ji buvo patraukta nepagrįstai. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato prevencijos skyriaus 2009-07-07 nutarimas Nr. N 278704 naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla V. Š. atžvilgiu nutraukiama. Kadangi administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama dėl to, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas netinkamas subjektas, kitos skunde nurodytos aplinkybės nenagrinėjamos.

V. Š. atstovė teismo posėdyje prašė priteisti teismo išlaidas. Nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjimą reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo aštuonioliktasis skirsnis. Šio skirsnio 123 str. 3 d. numatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos pagal skundus dėl administravimo subjektų (jų pareigūnų) priimtų nutarimų šiose bylose administraciniame teisme nagrinėjami vadovaujantis ATPK normomis, o prireikus ir ABTĮ. Išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas numatytas ATPK 279 str., kuris nenumato galimybės pareiškėjui priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, o numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos tik nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. Todėl prašymas dėl teismo išlaidų priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str., 124 str. 1 d. 2 p., 3 ir 4 d., 128 str., 129 str.,

nutaria:

V. Š. skundą patenkinti.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato prevencijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2009-07-07 nutarimą Nr. N 278704, kuriuo V. Š. pagal ATPK 110 str. 5 d. paskirta 500 litų baudą, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. Š. atžvilgiu nutraukti.

Prašymo dėl teismo išlaidų priteisimo netenkinti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.