Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas išnagrinėjęs nukentėjusiojo H. K. atstovo advokato Raimundo Jurkos skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarties baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinama A. B.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje kaltinama A. B., 2014-01-27 nutartimi patenkino kaltinamosios A.B. gynėjo-advokato G.Tamulionio prašymą ir paskyrė papildomą eismo įvykio ekspertizę, kurią pavedė atlikti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros docentui E. S.. Teismas nutartyje nurodė, jog priimta nutartis dėl pareikštojo prašymo neskundžiama.

Išnagrinėjęs prašymą, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-02-28 nutartimi nukentėjusiojo H. K. atstovo prašymą tenkino iš dalies.

2014-03-03 nukentėjusiojo atstovas-advokatas H. K. pateikė teismui prašymą, kuriame, vadovaudamasis LR BPK 57 str. 1d., 2d., 58 str. 1d. 4p., pareiškė nušalinimą teismo paskirtam ekspertui E. S..

2014-03-05 Kaišiadorių apylinkės teisme gautas E. S. prašymas , kuriame jis nusišalino nuo ekspertizės atlikimo šioje baudžiamojoje byloje.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 26 d. nutartimi nukentėjusiojo H. K. prašymą dėl eksperto E. S. nušalinimo bei E. S. prašymą dėl nusišalinimo netenkino. Baudžiamojoje byloje 2014-01-27 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtą papildomą eismo įvykio ekspertizę pavedė atlikti ekspertų grupei (paskirdamas komisijinę papildomą eismo įvykio ekspertizę), pavesdamas ją atlikti trijų ekspertų grupei, t.y. dviem ekspertams iš Lietuvos teismo ekspertizių centro ir vienam nepriklausomam ekspertui – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros docentui E. S..

Skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti eksperto nušalinimo klausimą jeigu nušalinimą jam reiškia kuris nors iš proceso dalyvių. Tačiau nėra reglamentuojama procedūra, kaip turėtų elgtis teismas, kuomet gavęs proceso dalyvio pareikštą nušalinimą konkrečiam ekspertui iki teismo posėdžio, skirto šiam klausimui išspręsti, gauna to paties eksperto rašytinį pareiškimą dėl nusišalinimo. Nukentėjusiojo atstovo nuomone, ekspertizę paskyręs teismas neturi jokio teisinio pagrindo tvirtinti ar netvirtinti eksperto nusišalinimą. Be to, privatus teismo ekspertas, sutartiniais pagrindais konsultavęs proceso šalis, negali toje pačioje byloje atlikti teismo ekspertizės. Apeliantas pabrėžia, kad teismas, netenkindamas eksperto raštiško nusišalinimo, negali versti privataus eksperto (ne teismo ekspertizės įstaigoje dirbančio eksperto) panaudoti savo specialias žinias atliekant ekspertizę, dėl kurios formos, turinio ir kitų aplinkybių toks privatus ekspertas jaučiasi galintis būti šališkas ir neobjektyvus.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo H. K. atstovo advokato R. Jurkos skundas netenkintinas.

Pateiktame skunde prašydamas pakeisti apylinkės teismo 2014-03-26 nutartį bei neskirti atlikti komisijinę papildomą eismo įvykio ekspertizę nepriklausomam ekspertui, atstovas nenurodo tokio prašymo procesinio pagrindo. Tačiau akivaizdu, jog skunde iš esmės jis dar kartą reiškia nušalinimą teismo paskirtam ekspertui, dėl kurio yra priimtas sprendimas 2014-03-26 nutartyje. 2014-03-03 nukentėjusiojo atstovas-advokatas H. K. jau pateikė teismui prašymą, kuriame, vadovaudamasis LR BPK 57 str. 1d., 2d., 58 str. 1d. 4p., reiškė nušalinimą teismo paskirtam ekspertui E. S., dėl kurio pasisakyta 2014-03-26 nutartyje.

Baudžiamojo proceso kodekso 57 straipsnio 2 dalis numato, kad nušalinimas gali būti pareikštas ekspertui ir specialistui. Šio kodekso 58 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo negali dalyvauti procese, jeigu 1) jis toje byloje yra nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis; 2) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, privataus kaltintojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas; 3) jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi; bei jei 4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių šio Kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nešališkumu. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vertėjas, ekspertas ir specialistas negali dalyvauti procese ir tais atvejais, kai paaiškėja jų nekompetentingumas. Bet ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisiamojo posėdžio sekretoriaus, vertėjo, eksperto ar specialisto pirmesnis dalyvavimas procese atitinkamai ikiteisminio tyrimo pareigūnu, prokuroru, teisiamojo posėdžio sekretoriumi, vertėju, ekspertu ar specialistu nėra pagrindas juos nušalinti.

Baudžiamojo proceso kodekso 59 straipsnyje nurodyta, kad nušalinti teisme galima tuo atveju, kai yra 58 straipsnyje nurodyti pagrindai. Nušalinimas turi būti pareikštas ir motyvuotas iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai nušalinimą pareiškiantis asmuo nušalinimo pagrindą sužino pradėjus įrodymų tyrimą. Dėl teisiamojo posėdžio sekretoriaus, vertėjo, eksperto, specialisto ar prokuroro nušalinimo nusprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis, kad nusišalinimo/nušalinimo pagrindų ekspertui E. S. byloje nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad vienintelis argumentas ekspertui nusišalinti yra tai, jog jis dirba Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedroje su išvadą šioje byloje pateikusiu ekspertu V. M.. Jokių kitų duomenų dėl galimo eksperto E. S. šališkumo ar nekompetentingumo byloje nėra. Apygardos teismas konstatuoja, kad darbiniai santykiai siejantys V. M. ir E. S. nėra pagrindas nušalinti pastarąjį nuo papildomos ekspertizės atlikimo, nes tai nesudaro teisinio pagrindo abejoti šio eksperto nešališkumu ir nepriklausomumu. Apygardos teismas nenustatė BPK 58 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų nušalinimo pagrindų, dėl kurių reikėtų priimti kitą sprendimą, nei priėmė apylinkės teismas.

Apelianto skundo argumentas, kad teismas neturėjo teisės nagrinėti eksperto nušalinimo klausimo, nes ekspertas dar prieš teisiamąjį posėdį pats nusišalino, yra nepagrįstas. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dar 2014 m. sausio 27 d. apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria paskyrė papildomą eismo įvykio ekspertizę, pavesdamas ją atlikti ekspertui E. S.. 2014-02-28 nutartimi buvo pavesta atsakyti į papildomus klausimus, todėl teismas pagrįstai sprendė klausimus dėl proceso dalyvių pareikštų prašymų nušalinti E. S. bei paties E. S. nusišalinimo, nes, remiantis BPK 59 straipsnio 5 dalimi, bylą nagrinėjantis teismas sprendžia dėl eksperto nušalinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad E. S. į bylą kaip ekspertas buvo įtrauktas nuo 2014-01-27, o nukentėjusiajam H. K. pateikus 2014-03-03 prašymą nušalinti ekspertą E. S., byla buvo grąžinta į teismą šio prašymo sprendimui. Taigi, apelianto skundo argumentas, kad teismas negalėjo nagrinėti eksperto nusišalinimo, nes dar prieš teisiamąjį posėdį ekspertas pats nusišalino, atmestinas kaip nepagrįstas.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2014 m. kovo 5 d. rašte, dėl bylos grąžinimo ir nusišalinimo nuo ekspertizės atlikimo, E. S. nurodė, kad jis nusišalina ne dėl to, kad būtų kokios tai aplinkybės, trukdančios atlikti objektyvų tyrimą ir padaryti teisingą išvadą, o tik dėl proceso dalyvių abejonių jo šališkumu. Tuo pat metu jis nurodė, jog išreikšti proceso dalyvių argumentai dėl galimo jo šališkumo, neturi jokio pagrindo. Taigi, iš šio eksperto rašto matyti, kad jo atžvilgiu pareikštos abejonės yra nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Apylinkės teismas, neradęs teisinio ir faktinio pagrindo nušalinti ekspertą, pagrįstai nepatvirtino eksperto nusišalinimo ir jo nenušalino. Apygardos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir skundo argumentais, taip pat konstatuoja, jog įstatyminio pagrindo nušalinti E. S. nuo dalyvavimo šioje byloje kaip specialistui ar ekspertui.

Apygardos teismas taip pat pažymi, jog teismas skundžiamoje nutartyje nurodė neteisingą nutarties apskundimo tvarką. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 439 str. 2 d. nustatyta, jog nutartys dėl pareikštų nušalinimų šio kodekso tvarka nėra skundžiamos. Todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarties dalis, kuria netenkintas H. K. prašymas nušalinti ekspertą E. S., negalėjo būti skundžiama. Gal būt dėl to, skunde nėra tiesiogiai prašoma panaikinti ar pakeisti apylinkės teismo nutartį ir nušalinti E. S., o prašomą jo neskirti atlikti ekspertizę, nors iš esmės yra prašoma jį nušalinti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažintina, kad apylinkės teismas tinkamai išsprendė prašymą dėl eksperto nušalinimo, todėl naikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartį nukentėjusiojo H. K. atstovo advokato R. Jurkos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiojo H. K. atstovo advokato R. Jurkos skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.