Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.14.5.2.1.; 1.2.16.4.1.; 1.2.18.2.; 1.2.18.3.

2025 m. gruodžio 12 d.

nukentėjusiajam A. S., jo atstovei advokato padėjėjai Augustei Korsakovei, advokatui Arvydui Aranauskui,

viešame teisiamajame posėdyje (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. veikdama vieninga tiesiogine tyčia, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti AB „SEB bankas“ kliento sąskaitoje esančias pinigines lėšas, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, pasinaudodama kompiuteriu ir mobiliuoju telefonu bei interneto prieiga, ir panaudodama įgytus elektroninės bankininkystės sistemos „https://e.seb.lt/“ naudotojai I. S. suteiktą nuolatinį atpažinimo (autentifikavimo) kodą bei kintamus I. S. išduoto PIN kodų generatoriaus slaptažodžius, neteisėtai prisijungus prie I. S. paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje „https://e.seb.lt/“, apgaule, pateikdama save kaip I. S. AB „SEB bankas“, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, t. y. kaip teisėta AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoja I. S., be jos žinios ir sutikimo, suklaidindama dėl savo tapatybės, atliko pavedimus į savo vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB „Revolut Bank“:

2024 m. rugsėjo 6 d., 16.30 val., 4 520 eurų pavedimą, mokėjimo paskirtyje nurodydama

2024 m. rugsėjo 8 d., 12.20 val., 4 510 eurų pavedimą, mokėjimo paskirtyje nurodydama

2024 m. rugsėjo 8 d., 13.17 val., 4 510 eurų pavedimą, mokėjimo paskirtyje nurodydama

2024 m. rugsėjo 11 d., 10,42 val., 4 600 eurų pavedimą, mokėjimo paskirtyje nurodydama

2024 m. rugsėjo 12 d., 08.09 val., 4 270 eurų pavedimą, mokėjimo paskirtyje nurodydama

ir, laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 24 d., 18.01 val. iki 2024 m. rugsėjo 26 d., 8.13 val., neteisėtai panaudodama I. S. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę - mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią AB „SEB bankas“, ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti - PIN kodą,

2024 m. rugsėjo 24 d., 18.01 val., UAB „Brink's Lithuania“ priklausančiame bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), išgrynino 2 000 Eur,

2024 m. rugsėjo 25 d., 08.13 val., UAB „Brink's Lithuania“ priklausančiame bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), išgrynino 1 000 Eur,

2024 m. rugsėjo 25 d., 08.13 val., UAB „Brink's Lithuania“ priklausančiame bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), išgrynino 1 000 Eur,

2024 m. rugsėjo 26 d., 08.13 val., UAB „Brink's Lithuania“ priklausančiame bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), išgrynino 1 540 Eur,

tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, I. S. priklausantį, turtą - 27 950 Eur ir šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip nuo 2024 m. rugsėjo 13 d. ir ne vėliau kaip iki 2024 m. rugsėjo 24 d., bute, adresu (duomenys neskelbtini), neturėdama teisėto pagrindo, iš (duomenys neskelbtini) mirusios I. S. rankinės paėmė jos (I. S.) vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę - mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią AB „SEB bankas“, tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir laikė ją savo žinioje iki ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko, bet ne anksčiau kaip iki 2024 m. rugsėjo 26 d., tokiu būdu neteisėtai disponavo svetima elektronine mokėjimo priemone, šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, veikdama vieninga tiesiogine tyčia, turėdama tikslą užvaldyti svetimas pinigines lėšas, laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 6 d., 16.30 val. iki 2024 m. rugsėjo 12 d., 08.09 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, pasinaudodama kompiuteriu ir mobiliuoju telefonu bei interneto prieiga, ir panaudodama įgytus elektroninės bankininkystės sistemos „https://e.seb.lt/“ naudotojai I. S. suteiktą nuolatinį atpažinimo (autentifikavimo) kodą bei kintamus I. S. išduoto PIN kodų generatoriaus slaptažodžius, neteisėtai prisijungus prie I. S. paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje „https://e.seb.lt/“ apgaule, pateikdama save kaip I. S. AB „SEB bankas“, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, t. y. kaip teisėta AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoja I. S., be pastarosios žinios ir sutikimo, suklaidindama dėl savo tapatybės, atliko pavedimus į savo vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB „Revolut Bank“:

2024 m. rugsėjo 6 d., 16.30 val., 4 520 eurų pavedimą, mokėjimo paskirtyje nurodydama

„paskola“;

2024 m. rugsėjo 8 d., 12.20 val., 4 510 eurų pavedimą, mokėjimo paskirtyje nurodydama

2024 m. rugsėjo 8 d., 13.17 val., 4 510 eurų pavedimą, mokėjimo paskirtyje nurodydama

2024 m. rugsėjo 11 d., 10.42 val., 4 600 eurų pavedimą, mokėjimo paskirtyje nurodydama

2024 m. rugsėjo 12 d., 08.09 val., 4 270 eurų pavedimą, mokėjimo paskirtyje nurodydama

ir, laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 24 d., 18.01 val. iki 2024 m. rugsėjo 26 d., 8.13 val., neteisėtai panaudodama I. S. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę - mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią AB „SEB bankas“, ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti - PIN kodą:

2024 m. rugsėjo 24 d., 18.01 val., UAB „Brink's Lithuania“ priklausančiame bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), išgrynino 2 000 Eur,

2024 m. rugsėjo 25 d., 08.13 val., UAB „Brink's Lithuania“ priklausančiame bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), išgrynino 1 000 Eur,

2024 m. rugsėjo 25 d., 08.13 val., UAB „Brink's Lithuania“ priklausančiame bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), išgrynino 1 000 Eur,

2024 m. rugsėjo 26 d., 08.13 val., UAB „Brink's Lithuania“ priklausančiame bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), išgrynino 1 540 Eur,

tokiu būdu neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, ir šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, ji veikdama vieninga tiesiogine tyčia, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti AB „SEB bankas“ kliento sąskaitoje esančias pinigines lėšas, laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 6 d., 16.30 val. iki 2024 m. rugsėjo 12 d., 08.09 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, pasinaudodama kompiuteriu ir mobiliuoju telefonu bei interneto prieiga ir panaudodama įgytus elektroninės bankininkystės sistemos „https://e.seb.lt/“ naudotojo I. S. autentifikavimo kodą ir PIN kodų generatorių, toliau nurodytu laiku prisijungė prie elektroninės bankininkystės sistemos „https://e.seb.lt/“ tinklalapio, šios sistemos naudotojo autentifikavimo langelyje įvedė AB „SEB bankas“ klientės I. S. nuolatinį atpažinimo (autentifikavimo) kodą bei kintamus I. S. išduoto PIN kodų generatoriaus slaptažodžius, po ko, AB „SEB bankas“ tarnybinėse stotyse įdiegta sistema automatiniu režimu šį kodą ir slaptažodžius įvedusį asmenį autentifikavo kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją ir atitinkamai peradresavo į I. S. paskyrą elektroninės bankininkystės sistemoje „https://e.seb.lt/“, po ko, ji neteisėtai prisijungė prie I. S. paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje https://e.seb.lt/ ir apgaule, pateikdama save kaip I. S. AB „SEB bankas“, inicijavo ir atliko finansines operacijas, t. y. kaip teisėta AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoja I. S., be I. S. žinios ir sutikimo, suklaidindama dėl savo tapatybės, atliko pavedimus į savo vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB „Revolut Bank“:

2024 m. rugsėjo 6 d., 16.30 val., 4 520 eurų pavedimą, mokėjimo paskirtyje nurodydama

„paskola“;

2024 m. rugsėjo 8 d., 12.20 val., 4 510 eurų pavedimą, mokėjimo paskirtyje nurodydama

2024 m. rugsėjo 8 d., 13.17 val., 4 510 eurų pavedimą, mokėjimo paskirtyje nurodydama

2024 m. rugsėjo 11 d., 10.42 val., 4 600 eurų pavedimą, mokėjimo paskirtyje nurodydama

2024 m. rugsėjo 12 d., 08.09 val., 4 270 eurų pavedimą, mokėjimo paskirtyje nurodydama

tokiu būdu neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, ir šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji S. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinimą suprato, kaltę pripažįsta iš dalies. Prisipažino tik tai dėl sumų, kurias nuėmė iš bankomato po I. mirties ir ją, t. y. 5 540 eurų įsipareigojo grąžinti. Kitoje dalyje kaltinimo nepripažino. Visus pavedimus darė su I. S. žinia. I. S. žinodavo, kadangi kiekvieną kartą pervesdama pinigus, būdavo prie jos ir naudodavosi jos kompiuteriu. Pervesdavo pinigus, prieš tai rašydavo įsipareigojimą grąžinti. Rugsėjo 6 ir 12 d. pervedimai buvo daryti su I. žinia. Darydavo prisijungus per savo telefoną ar kompiuterį. Kai I. buvo „(duomenys neskelbtini)“ pasakė, kad visus pinigus ką paskolino, iš jos nereikalaus grąžinti, nes užtarnavo šiuos pinigus ir neturės pretenzijų. I. S. dovanojo jai tuos pinigus, už tai, kad visada buvo šalia ir vienintelis žmogus, kuris rūpinosi ja. Dėl pervestų sumų nuo rugsėjo 6 iki 12 d. nerašydavo įsipareigojimų, nes I. S. taip pasakė.

Atsakydama į papildomus klausimus nurodė, kad I. S. pažįsta nuo 2022 m. gruodžio 28 d. Prieš tai paskambino pažįstama V. ir pasakė, kad yra moteris su kuria dirbdavo ankščiau, jai reikia pagalbos, nes neišeina iš namų. Reikalinga, kad kasdien ateitų ir padėtų jai, paruoštų valgyti ar sutvarkytų namus. Tuo metu ji nedirbo, reikėjo pinigų ir sutiko. Paėmė I. telefoną ir paskambino jai. Susitarė, kad ateis susipažinti ir pakalbėti. Atėjo gruodžio 28 d. I. paaiškino ko norėtų, ji sutiko tam darbui ir nuo sausio 2 d. ėjo pas ją kasdien iki 2023 m. gegužės pradžios. Mokėdavo jai I. S. kasdien po 20 eurų. Nuo kovo vidurio ieškojo žmogaus, kuris galėtų pakeisti ją, kad ne kasdien reikėtų eiti pas I. S.. Po pusantro mėnesio rado V.. Tada galvojo, kad bus pas I. 2-3 kartus per savaitę, bet ji prašė, kad ateitų kasdien, nes prisirišo prie jos, bet ji paaiškino, kad psichologiškai pavargo. Nuo gegužės vidurio buvo pas I. S. 4-5 kartus per savaitę. 2023 m. spalio mėnesį kreipėsi į socialinį skyrių, kad jai reikia pagalbos. Nuo spalio 1 d. pas I. S. ateidavo socialinio skyriaus skirtingi darbuotojais. Kai atsirado V. ir socialinės darbuotojos, tai ji atvažiuodavo pas ją pabūti 1-1,5 val., bet pinigų neimdavo. Nors I. siūlė pinigus, bet ji neėmė. Negalėjo imti, nes nieko nedarė, tik atvažiuodavo ir pabūdavo. Pinigus pradėjo imti 2024 m. nuo birželio mėnesio, atvažiuodavo kiekvieną vakarą. Mokėjo jai 15 eurų grynais. Ji gulėjo ir sėdėjo ant sofos, ten buvo stalas, kur vaistai, kompiuteris ir pinigai gulėdavo. Nežino, ar I. mokėjo naudotis kompiuteriu, bet mokėjo žiūrėti „YouTube“. Kai atvažiuodavo rasdavo ją žiūrint kažką kompiuteryje. Komunalinius apmokėdavo D., kurį pažįsta virš 30 metų. I. lankydavo dar D., daugiau niekas. Tas sumas pervedė I. prašymu D. kaip avansą. Susitarė, kad D. padarys pavedimus. Kovo 20 d. parašė prašymą investavimo firmai, kuriai pervedė pinigus, jog gražintų 8 000 eurų uždirbtų pinigų, kai prašymas buvo pateiktas, bendravo per „WhatsApp“, pasakė, kad gauti tuos pinigus reikia draudimui 1 500 eurų. Prašė pas I. pinigų prieš kovo 20 d., I. sutiko paskolinti, tik paprašė parašyti raštelį, kad grąžins. Vėliau pervesdavo pinigus ir tada parašydavo raštelį. Gautus pinigus pervesdavo į Revoliut sąskaitą. I. nieko negražino, nes neatgavo savo investuotų pinigų. Žinojo, kiek I. turi lėšų, nes kai darė pavedimą nuo 2024 m. birželio 8 d., I. sakė jai imti kompiuterį ir pervesti pinigus. Kai prisijungė buvo apie 42 000 eurų. Ji sakė, kad pardavė butą (duomenys neskelbtini), kurį paveldėjo iš savo tetos. Buvo prisijungta su PIN kodu generatoriumi. Banko sutartis gulėdavo sekcijoje, paimdavo ir atgal dėdavo į stalčių. Mokėjo naudotis elektronine bankininkyste. Parodydavo I. kompiuteryje, kiek pervesdavo pinigų ir kiek parašydavo į įsipareigojimus. Dėl visų skolų parašydavo įsipareigojimus grąžinti pinigus, bet I. jų nepasirašydavo. I. tuo metu jau buvo slaugos namuose. I. į „(duomenys neskelbtini)“ nuvyko rugsėjo pradžioje, prieš „(duomenys neskelbtini)“ gulėjo dvi savaites (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Pavedimus darydavo per telefoną, būdama pas ją palatoje. Rugsėjo 6 d. reikėjo 4 520 eurų, generatorius buvo pas ją namie, paklausė, ar gali dar paskolinti, sakė, kad generatorius namie, gali užeiti ir padaryti pavedimą. Rugsėjo 6 d. atvyko pas ją į namus ir padarė pavedimą. I. pasakė, kad jeigu jai reikia pinigų, gali neatiduoti jų, nes ji jai daug padėjo gyvenime, ji sakė, ne kartą, kad jeigu ne ji, I. negyventų. Niekas šio pokalbio negirdėjo. Ji suprato, kad susidėjo su sukčiais ir neatgaus savo investuotų pinigų 2024 m. gruodžio mėnesį. Įsiskolinusi buvo apie 150 000 eurų. Pardavė butą, skolas gražino iš dalies. Kai I. mirė, kortelę išėmė iš I. rankinuko, kuris buvo namie. Ją pasiėmė rugsėjo 23 ar 24 d. Žinojo ir sąžinė griaužė, kad vogė pinigus, bet žinojo, kad atiduos tam, kas paveldėjimą gaus. Bankomatas paėmė kortelę, gal suprato, kad žmogaus nėra ir kitas naudojosi kortele. Sumas pervedinėdavo toliau. Kitas dienas generatorių turėjo su savimi. Buvo įvairios priežastys, už ką reikėjo sumokėti investuotojams, labai daug pervedimų buvo iš jos pusės jiems, visada buvo priežastys dėl ko reikia jiems pinigų. Ji visus savo ir mamos pinigus investavo. Pripažino savo kaltę dėl iš bankomato paimtos 5 250 eurų sumos. Kitas sumas I. jai dovanojo. I. S. turėjo brolį, dukterėčią, su broliu neturėjo santykių, sakė, kad labai senai santykiai blogi ir kol ji serga kartą tik buvo atvykęs ir nebendravo telefonu, kartais tik SMS žinutėmis. I. sakė, kad savo visą turtą perduos dukterėčiai, parodė testamentą, 2023 m. liepos mėnesį dukterėčia T. buvo pas ją atvažiavusi iš (duomenys neskelbtini). Paėmė iš jos rankinuko kortelę, kai ji buvo mirusi. Kortelė buvo pas ją iki tol, kol bankomatas jos nepasiėmė, o bankomatas pasiėmė rugsėjo gale. Artimieji žinojo, kad ji yra pavargusi ir nenori eiti pas I., bet ėjo nes buvo gaila, kad niekas neateina pas ją, nes ji su kažkuo būdavo tik 3-4 valandas, o visą kitą laiką būdavo viena, jautėsi, kad ji vieniša, norėjosi bendravimo. Jautėsi skolinga I., norėjo atsidėkoti, kad ji skolino, gelbėjo jai. Kai ji gulėjo ligoninėje ir paskui „(duomenys neskelbtini)“, eidavo pas ją kasdien. Negalvojo, kad jai reikės dar pinigų, nebuvo tikslo paimti jos pinigų, prašė tik pagal poreikį ir tik tada, kada prašė jos investuotojai. Susipažino su D. 2023 m. sausį. I. sakė, kad ji ir D. yra patikimi jai žmonės. D. naudojosi ta kortele, išgrynindavo nemažiau 500 eurų ir atnešti pinigai gulėdavo pas I. rankinuke šalia ant sofos, o ant stalo turėjo ji padėklą, kur gulėjo porą šimtų ir kai baigdavosi, prašydavo išimti iš rankinuko ir padėti ten. Kartu su I. niekada nebuvo bankomate, yra užsisakiusi vaistus į paštomatą, tuomet I. davė jai kortelę, kad atsikaitytų, tai davė kortelę ir PIN kodą. Apie I. mirtį sužinojo, kai paskambino telefonu jos gydytoja iš (duomenys neskelbtini) ligoninės, vakare paguldė į skyrių, o iš ryto paskambino, kad ji mirė. Ji iš karto parašė D., kad mirė. Neturėjo kontakto su A.. Su A. susipažino (duomenys neskelbtini), kai atvežė daiktus į butą, paskambino pasakyti jam, kad mirė I. ir taip susipažino. Be I. turėjo dar tris močiutes, pas kurias eidavo. Tie žmonės skolindavo irgi pinigus, 2 000, 5 000 eurų. Pardavė butą 2024 m. gruodį už 71 000 eurų. Ji nežinojo investavimo firmos pavadinimo, tiesiog kai turėdavo pinigus sąskaitoje, skambindavo analitikui, kuris su ja bendravo ir sakydavo pakeisti eurus į kriptovaliutą ir pervesti į piniginę. Pavedimai buvo pokalbių metu, bendraudavome per „Whatsapp“ programą, kartais būdavo žinutėmis, bet dauguma jų buvo pokalbiai. Žinutes turi, bendraudavo rusų kalba. Raktus turėjo nuo I. buto. Kai atėjo susipažinti, susitarė, kad bus pas ją, jai I. pasakė, kur paimti raktą. Po I. mirties atidavė raktus D., nes butas liko jam. Po mirties buvo du kartus jos bute, vieno iš jų metu paėmė kortelę. Nežinojo, ar D. žinojo apie visas paskolintas sumas, bet sakė, kad I. pasakojo D., kad jai skolino pinigus. Šiai dienai su D. nebendrauja, keletą kartų važiavo į kapines. I. paprašė jos susisiekti su notare, kuri darė testamentą, kuris buvo skirtas T., paklausti, kokių dokumentų reikia, kad padaryti skirtingus dokumentus. 2024 m. liepos mėnesį ji kreipėsi į policiją raštu, jog papuolė pas sukčius. Baigėsi tuo, kad uždarė bylą, tyrimas buvo tris mėnesius ir buvo pasakyta, kad nėra jokių vilčių atgauti pinigus, kad galų nesuras. Skaičiavo, kad per visą laiką pervedė sukčiams 250 000 eurų. Susikūrė sąskaitą „Paysera“, kad būtų lengviau investuoti. „Swedbanke“ pradėjo bendrauti su sukčiais. Ir vieną kartą, pervedant 1 100 eurų, bankas sustabdė pavedimą ir parašė, kad atvyktų į poskyrį. Jie paklausė, ar ji žino kam pervedu pinigus. Ji pasakė, kad asmeniškai to asmens nežino, bet jai davė šią sąskaitą, kai pasakė, kad yra biržoje ir kad ten reikia įnešti pinigų. Banko darbuotoja pasakė, kad tai buvo sukčių sąskaita. Pinigus gražino ir padarė limitus.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. S. parodė, kad S. pasisavino pinigus iš jo sesers I. S. sąskaitos. Kol S. nepardėjo bendrauti su jo sese, viskas buvo gerai, apsilankydavo pas ją, nuveždavo jai vaistus iš (duomenys neskelbtini), reikėjo specialių vaistų, kai buvo priepuolis, skambino naktį, kad kviestų greitąją, į ligoninę lydėjo ir iš ligoninės. Prašė surasti žmogų, kuris prižiūrėtų už 20 eurų, sakiau, kad nesuras, kad parą sėdėtų ir ruoštų maistą. Paskui paskambino ir pasakė, kad rado žmogų, kuris sutinka už 20 visą parą žiūrėti ir ruošti viską. Buvo spec. poreikiai nustatyta maždaug 2022 m. Su sese santykiai buvo normalūs. Neypatingai dažnai bendravo. Visada tokie santykiai buvo nuo mokyklos. Yra matęs D. keletą kartų prieš tai, o dėl S. pasakė dukra, kad yra moteriškė, bet nėra jos matęs iki sesers mirties. Nuo 2022 m. bendravo, sveikino su šventėmis, atsakydavo ačiū, nieko ypatingo. Klausė jos, ar reikia ko nors, atsakydavo, kad nieko nereikia. Dukros santykiai su I. buvo artimesni, kai atvažiuodavo būdavo pas ją, prižiūrėdavo, maistą gamindavo. Notaras sakė, kad pradžioje buvo turtas paliktas dukrai. Vėliau sužinojo, kad yra kitas testamentas. D. su S. buvo sesers bute, paskambino ir pasakė, kad sesuo mirė, galvojo, kad bute, nežinojo, atvažiavo ir D. įteikė dalį testamento, sakė, kad butas jo. Paskambino D., jis turėjo jo telefono numerį ir pasakė, kad mirė sesuo. Nežinojo, kad ji buvo išvežta į slaugos ligoninę. Sesę matė 2022 m., buvo su žmona atėję. Dukra nežinojo, kad sesuo išvežta į slaugos ligoninę, dukra būtų žinojusi, būtų pranešusi. Nuo 2022 m. mažai žinojo apie sesers gyvenimą. Kai laidojo sesę, reikėjo nuotrauką įdėti prie šarvojimo salės, prašė S. atrakinti butą, kad surasti nuotrauką ir rado generatorių. Gavo testamentą ir pasakė, kad sesuo išvežta į laidojimo biurą. S. klausė dėl ko mirė, parodė nuotraukas sesers ir pasakė, kad dėl deguonies. Jis rūpinosi sesers laidotuvėmis. Siūlė laidojimo išlaidas pasidalinti. Palaikė savo civilinį ieškinį dėl pinigų, kurie buvo pervesti iš bankomato. Sąskaitose matosi, kiek nuimta pinigų, suskaičiavo visas lėšas. Atvažiuodavo dukra iš (duomenys neskelbtini), turėjo mėnesį atostogų, prašė papildomai mėnesio nemokamų ir ten gyveno pas I., pas juos praktiškai nebuvo. T. į metus atvykdavo 3 kartus į Lietuvą. Nakvodavo I. bute.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja T. S. parodė, kad jos teta I. S. mirė ir visos lėšos, kurias ji turėjo gauti, kita moteris pasisavino. Bendravo telefonu su I.. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), kai atvažiuodavo prižiūrėdavo ją, teta turėjo problemų su plaučiais, nešdavo maistą, kartais padėdavo su dušu. Atvažiavusi visą laiką važiuodavo pas ją. Kalbėdavo apie orą, politiką, šeimyninis bendravimas buvo. Buvo šilti santykiai, labai ją mylėjo ir kai buvau maža su ja praleido porą savaičių (duomenys neskelbtini), emocinis ryšis buvo tarp jų. 2022 m. maitindavo, šnekėdavo su ja, ji buvo vieniša. Paskutinį kartą 2023 m. visą mėnesį praleido, maistą gamindavo, buvo su ja. Tuo metu buvo laikotarpis, kad keisdavo darbus, paskui pasiūlė darbą su kontraktu, reikėjo grįžti atgal. Buvo 2023 m. liepa, kai ją matė paskutinį kartą. Ji norėjo aplankyti dar tetą, bet pas I. buvo emocinės supynės, kartais norėdavo matyti, kartais nenorėdavo, būdavo parašai, neatsako, parašai atsako. Nebuvo stabiliai emociškas žmogus. Ji neatsakinėjo į žinutes. Raktus nuo I. buto turėjo, bet pakeitė ji spyną. Ji turėjo slaugytoją, ateidavo pas ją. Susirado ji S. ir ji ateidavo kasdien ir mokėdavo jai už atėjimą. Sakė, kad gauna 20 eurų už dieną. Maisto ruoša, nuėjimas į parduotuvę. Kažkas S. rekomendavo. Sakė, kad viskas gerai, kai ji buvo paskutinį kartą. Tuo metu kai buvo, ji negirdėjo iš tetos nusiskundimų dėl S.. Ir telefonu nieko nesakė. Tetos laidotuvėse nedalyvavo. Tėtis pasakė, kai testamentą gavo. Teta svarstė jai ar D. butą palikti. Teta nebuvo pasiturinti, buvo paprastas žmogus, kai seneliai mirė ji pavedėjo butą, pinigus turėjo gavusi už parduotą butą, ji neleisdavo pinigų. Žinojo, kad pardavė senelių turtą. Ji nežinojo kiek gyvens, jai reikėjo slaugos, bijojo pinigus prarasti. Ji bijojo, kad pinigų neužteks ir pinigus laikydavo. Nieko nežino apie S. skolintus pinigus. Tėvas priėmė tetos palikimą. 2023 m. liepą ji nevaikščiojo, ji buvo pririšta prie lovos, reikėjo ir pagaminti, ir pamaitinti, ir išnešti tuos dalykus kur darydavo, ji buvo visiškai priklausoma nuo kito žmogaus. Kai buvo 2022 m. teta blogai jautėsi, bet savijauta buvo geresnė. Ji, būdama pas tetą, miegodavo kitame kambaryje, po to, buvo labai sunku, pas ją kitas ritmas, naktimis žiūrėdavo filmus, todėl ji miegodavo virtuvėje.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. P.-P. parodė, kad S. ateidavo pas I., kai jie būdavo. Lankydavosi socialiniai darbuotojai du kartus per dieną. Nežino, kas sutvarkė dokumentus dėl priežiūros. Visi buities darbai priklausydavo atlikti, maistas, vaistų pirkimas, maisto gamyba. I. buvo linksma, draugiška, blogos sveikatos. Nežino, ar ji turėjo artimųjų. Sakydavo, kad S. iš ankščiau padėdavo ir ateidavo padėti vakarais. Būdavo, kad atėjus rasdavo S.. I. tik pavalgydavo pati. Ji sakė, kad yra paskolinusi pinigų S.. Neklausė kokios sumos. Ji minėjo tik, kad su sukčiais susididėjo ir viskas.

Teisiamojo posėdžio metu D. L. parodė, kad I. S. pažįsta. Pažįsta nuo (duomenys neskelbtini) m., dirbo kartu. Draugiški santykiai būdavo. Kartą per metus susiskambindavo, paskutiniu metu dažniau kai susirgo ir grįžo iš (duomenys neskelbtini). Jis sumokėdavo už patarnavimus, už kažkokius namie pakeitimus. Kiekvieną diena nereikėjo I. pagalbos, po to, kai sveikata pradėjo prastėti, pradėjo ieškoti kas jai padėtų. Ji pati susirado per pažįstamus S.. Buvo pora asmenų, kurie ją slaugė, buvo dar seselė, kiek I. pasakojo, vaistus išrašydavo ir suleisdavo. Socialinė rūpyba buvo paskutiniu metu paskirta. Metus iki mirties rūpinosi socialinė rūpyba. S. ateidavo kaip draugė. Daug jos bendraudavo. S. buvo viena iš tų dviejų, kurios ją prižiūrėjo, S. rado per pažįstamus. Turbūt S. raktus nuo buto turėjo. Jis taip pat turėjo buto raktus, pati I. jam davė raktus. Ji gulėdavo porą metų iki mirties, kai ateidavo skambindavo jai. Telefonu bendraudavo su ja. Dažniausiai ateidavo mėnesio pabaigoje apmokėti sąskaitas, o taip du gal kartus per mėnesį ateidavo. I. prašydavo apmokėti sąskaitas. Ji turėjo el. bankininkystę. Buvo PIN kodų generatorius, jis buvo spintoje. Ji turėjo sąskaita ir banko kortelę. Nuimdavo jai pinigus, 500-600 eurų, 1 000 būdavo kai reikėjo apmokėti sąskaitas. Kiekvieną mėnesį I. prašymu išgrynindavo pinigus, nekildavo klausimų kam. Nebūtų pasakiusi nuimti 15 000 eurų. Kai policijoje pasakė, kad buvo pasisavintos lėšos, paimti pinigai iš bankomato, jis nustebo. Pasakojo I., kad S. investuodavo ar kur ten, ir I. skolino jai pinigus. Asmeniškai yra pervedęs S. 1 500 eurų I. prašymu. Yra kalbėjęs su I., kad S. reikia sustoti, nes ten apgavystė. Negalėjo pasakyti, koks mėnuo buvo kai pervedė 1 500 eurų, gal žiema buvo. Jam atrodė, kad buvo du kartai pervesta, daugiau ne. Nežinojo ar be jo kas naudojosi daugiau PIN kodų generatoriumi ar banko kortele. Prisiminė, kad I. sakė, jog paskolino S. apie 30 000 eurų. Sakė I., kad neskolintų. Sunku pasakyti, tikėjosi gal kad atgaus ir gražins pinigus. I. minėjo apie buto pardavimą, kad jei nepavyktų S., parduos butą ir gražins pinigus. Jis kalbėjo su S. apie tai. Kiek žino, buvo kažkokia sutartis dėl pinigų skolinimo, ar rašyta kažkokia pinigų suma, bet nėra jos matęs. Paskolos raštelį yra matęs. Buvo ant lapo parašyta. Matė spintoje. Spintoje buvo visi dokumentai. Baltas lapas, parašyta rusu kalba. Buvo tik gavėjo parašas. Kas lietė I. finansinius santykius jis nesikišo. Kalbėjo apie tai, kad reikia nustoti skolinti, bet I. sakė negali, nes S. padeda. Išvežė I. į ligoninę, ten gulėjo ir po to stipriai pablogėjo, buvo perkelta į slaugos ligoninę „(duomenys neskelbtini)“. Buvo pas ją „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau perkėlė ją į (duomenys neskelbtini) ligoninę, tą dieną ėjo aplankyti. S. matė ligoninėje. Nežino, ar S. I. prašymu yra išgryninus pinigus. Kiek jam žinoma, I. neketino padovanoti skolintas lėšas. Jam atiteko I. butas. Sakė I., kad ji turi brolį, kad viską paliktų jam, o ji pasakė, kad užrašė jam, sakė, kad nereikia. Dėl jų asmeninių santykių neužrašė buto broliui. Nebuvo geri santykiai. Jeigu ji sakė, kad nenori matyti brolio, tai taip buvo pasakyta, bet jis negalėjo jam nepranešti. I. yra pasakojus, kad nėra tokių kaip brolio ir sesers santykių. T. buvo atvažiavusi pažiūrėti, buvo užėjęs tuo metu, bet ilgai ji neišbuvo, neįtiko ar kas ten buvo. I. T. neįtiko. Nei dukterėčia, nei sūnėnas, nei brolis visą laiką neskambino. I. nenorėjo bendrauti su T.. Pradžioje buvo butas perrašytas T., bet kodėl pakeitė savo norus, negali pasakyti. Paskutinį kartą buvo kapinėse prieš pusę metų, sutvarkė. Porą kartų skambino S. dėl lankymo kapinių, kad nuvažiuoti, pabūti.

Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus papildomai nurodė, kad I. prašė pervesti pinigus S.. Paprašė pervesti 1 500 eurų. Per kartą nepavyko tai vedė du kartus. Apie pavedimus nekalbėjo su S.. I. sakė, kad S. lošia, kad reikia papildyti sąskaitą norint išsiimti pinigus. Matė, koks sąskaitos likutis, I. visada klausdavo kiek, buvo dvi sąskaitos, viena kaupiamoji, kita paprasta tame pačiame banke. Ne kiekvieną kartą duodavo jam pinigų. Su S. nedažnai susitikdavo I. bute. Nedalyvavo testamento sudaryme. Prašė I. jo duomenų, davė. Davė savo asmens tapatybės kortelę. Negalėjo pasakyti dėl ko nedarė pavedimų pati I., sakė su galva jai kažkas, sunki galva. Jam nebuvo žinoma, kad vėliau buvo daryti pavedimai. Jis viską darydavo, ką I. sakydavo. I. skolino S. 1 500 eurų. I. žinojo pinigų likutį, klausdavo. Kiekvieno mėnesio pabaigoje būdavo atliekami apmokėjimai ir paklausdavo likučio. Prisijungus matėsi suma sąskaitoje. Žiūrėdavo, ar buvo atlikti mokėjimai už paslaugas. Nesimatė mokėjimai S.. Paskutinį kartą buvo prisijungęs likus mėnesiui iki išvežimo į ligoninę. S. jo akivaizdoje nedarė pavedimų. I. gaudavo pensiją ir buvo pardavusi butą (duomenys neskelbtini). Nesakė jam I., kad per daug pinigų nuimta. Nebuvo I. išlaidi. Iš pirkinių matydavosi. I. sakydavo, kad S. labai paslaugi, kai prasidėjo socialinė rūpybą vis tiek dar kreipdavosi į S.. Neminėjo I., kad kiti jungtųsi, o jis neklausdavo. Paskutiniai mokėjimai matosi. Nekreipdavo dėmesio į pavedimus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. V. parodė, kad jos su I. S. buvo pažįstamos 30 metų. Prieš jos mirtį dažnai bendraudavo telefonu. Ji pasakodavo apie savo santykius su giminaičiais ir kitais žmonėmis, apie savo padėjėjas iki S., taip pat apie santykius su S.. Visada apie S. atsiliepdavo gerai ir šiltai. Sakė, kad S. visada labai tvarkingai ir nuoširdžiai ja rūpinosi, ir kad jos yra draugės. Atsidėkodama už tą rūpestį, I. ruošėsi jai palikti savo butą. O kas liečia pinigus – I. su ja nesidalino.

Atsakydama į papildomus klausimus nurodė, kad tarp I. ir jos brolio šeimos buvo ilgametis ir labai stiprus konfliktas. Ji vengė turėti su jais kontaktą ir sakė, kad su jais nekalbėjo 20 metų. Ji išskirdavo tik savo dukterėčią. Tačiau, kai dukterėčia atvažiavo ir pagyveno su ja apie savaitę, santykiai susigadino. Santykiai susigadino, kadangi I. negavo tos priežiūros, kurios tikėjosi. Ji charakterizavo savo dukterėčią kaip netvarkingą, nerūpestingą, nemokšą – tai jos žodžiai. Ji pasakojo, kad dukterėčia nesugebėjo jai patiekti pyrago ar kekso gabaliuko ant tinkamos lėkštės. Taip pat nesugebėjo tinkamai susitvarkyti. Tokios smulkmenos, bet jai labai nepatiko. Paskui, prieš pat mirtį, kalbėdama su I. telefonu, paklausė, ar ji bendrauja su savo giminaičiais. I. atsakė, kad dukterėčia skambino, bet ji nekėlė ragelio, kadangi nenorėjo su ja kalbėti. I. nebendravo su savo giminėmis, kadangi pati to vengė. Iš jos žodžių – jai nepakako vien skambučių, jai reikėjo realios pagalbos. Taip, I. suprato, kad dukterėčia gyvena užsienio valstybėje. Tačiau sakė, kad dukterėčia neturi ten rimto darbo. Be to, pasakojo, kad dukterėčia buvo atvažiavusi į Lietuvą, ieškojosi Vilniuje darbo, vaikščiojo į pokalbius ir ją net buvo priėmę kažkur. Tačiau ji to atsisakė ir grįžo į (duomenys neskelbtini). Ji nevažinėdavo pas ją kiekvieną savaitę, tačiau periodiškai nuvykdavo. Vėliau jos paprašė, kad kreiptųsi į savo pagalbininkes, kadangi gyvena toli ir kiekvieną kartą su taksi būdavo sudėtinga važiuoti. Vieną kartą paklausė I., kodėl ji neprašo pagalbos iš giminaičių. Jos atsakymas: „Man šlykštu, jie tik ir laukia mano mirties, kad gautų palikimą.“ I. pasakodavo apie moteris, kurios pas ją dirbo. Ji visada sakydavo, kad norėtų daugiau šilumos iš jų. Būtent tokią šilumą ji ir gavo iš S.. I. buvo reikli. I. atsiliepimai apie S. buvo labai geri. Ji ją charakterizavo kaip labai rūpestingą, tvarkingą, kuklią. Sakė, kad jos tiesiog draugės. I. niekada nesakė, kad norėtų pakeisti S.. Taip, I. sakė, kad nori palikti butą S.. Paskutinį kartą, kai kalbėjo su I., ji sakė, kad jos giminaičiams rūpi sodo sklypas, todėl jį ir paliks jiems, o butas liks kitam žmogui. Bet konkrečiai neįvardino kam. Jai nėra nieko žinoma apie pinigų skolinimą S.. Su I. apie pinigus kalbos jokios nebuvo. Su I., be S., dar bendravo vienas vyrukas, berods D.. Jis buvo labai geras, daug jai padėdavo. Jei reikėdavo ką nors sutaisyti ar susitvarkyti su kompiuteriu – visada padėdavo. Komunalinių paslaugų mokesčius I. kartais apmokėdavo ir ji – per internetą. Pati I. sėdėdavo šalia ir stebėdavo, kaip tai reikia daryti. D. jai taip pat kartais padėdavo apmokėti mokesčius. Kartais I. prašydavo nueiti ir nuimti grynųjų pinigų. Prašydavo ir jos, ir D.. I. duodavo savo banko kortelę, pasakydavo kodą. Asmeniškai ji vieną kartą tikrai nuiminėjo jai pinigus iš kortelės. Bet ji visada patikrindavo banko sąskaitos išrašą. Tam, kad įeiti į banko programą, reikėjo žinoti slaptažodį – šitą I. mokėjo. Ji tik nemokėjo vykdyti bankinių operacijų. Tris mėnesius iki I. mirties nebebendravo, kadangi ji pasakojo, jog jai labai gerai padeda S. ir kad jai kitų žmonių jau nereikia. Apie savo būklę I. pati pasakodavo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. T. parodė, kad kaltinamąją kažkiek matydavo, kadangi kartu ateidavo pas I.. Vieną kartą jos draugė pasakė jai, kad ieškomas žmogus, kuris galės padėti I., kadangi ji neįgali, turėjo plaučių ligą ir jai reikės pagalbos – susitvarkyti, pagaminti maistą, atlikti tam tikrus medicininius veiksmus ir panašiai. Sutiko padėti I., nors ir nelabai norėjo. Atvažiavusi pas I. susipažinti, sutiko ten S. pirmą kartą. I. sakė, kad anksčiau ją prižiūrėjo S., tačiau dabar jai yra per sunku ir ji viena nesusitvarko. Susitarė, kad ji kartais pakeis S.. Dirbo ten kelis mėnesius – gal 3–4 mėnesius, kadangi paskui atėjo socialiniai darbuotojai ir ji išėjo. Užmokestis buvo 20 eurų už dieną. Būnant pas I., S. dažnai atvykdavo į svečius, atnešdavo skanumynų. Jos sėdėdavo, gerdavo kavą, kalbėdavosi. Už tokį laiko praleidimą I. S. nemokėdavo. Ji tuo metu ruošdavo pietus, tvarkydavosi. I. fizinė būklė buvo tokia, kad ji negalėjo atsistoti ant kojų. Visą laiką praleisdavo lovoje ir buvo pririšta prie deguonies aparato. I. ją visada lygindavo su S. ir sakydavo, kad ji geriau susitvarkydavo su šiuo darbu. Pavyzdžiui, kai klausdavai I., ko ji nori pavalgyti, ji atsakydavo: „O S. visada žinodavo, ko aš noriu.“ Visada sakydavo, kad S. geriau tvarkosi, geriau verda kavą ir panašiai. Buvo toks jausmas, kad dėl jos kaltės I. negali viso savo laiko leisti su S.. I. buvo reikli. Be S., pas I. lankydavosi vyras su mergaite – atrodo, D.. Taip pat medicinos seselės. I. už darbą atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. I. jai pati sakė, kad S. nuimdavo jai pinigų iš bankomato. Visi žinojo, kad I. be galo myli S., ir nebuvo klausimų, kam ji dar galėtų padovanoti butą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji S. K. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2022 m. gruodžio mėnesį, jai paskambino jos ir I. bendra pažįstama – V. ir pasakė, kad nevaikštanti moteris, kuriai blogai su sveikata, ieško žmogaus, kuris padėtų jai buityje - reikėtų pas ją ateiti į namus, ją prižiūrėti, padaryti valgyti ir kitus buitinius darbus. Kadangi ji tada buvo bedarbė, pasakė, kad galėtų padėti, bet pirmiausia reikia pasikalbėti su I. dėl visų sąlygų ir bendrai pamatyti, ar viena kitai patiks. 2022 m. gruodžio 22 ar 23 d., ji pirmą kartą atėjo pas I. į namus, (duomenys neskelbtini). Jos su ja susipažino, ji pasakė, ko jai reikia, kokios pagalbos, ji pasiteiravo dėl atlyginimo, ji pasakė, kad 10 Eur už valandą. Ji sutiko su tokiu atlygiu. Po šio pokalbio sutarė, kad ji jai padės. Tuo metu, gruodžio gale, buvo atvažiavusi jos dukterėčia T., ji ateidavo pas I. į svečius ir ją prižiūrėdavo, todėl tuo metu jai pagalbos dar nereikėjo. Todėl I. jai pasakė, kad dukterėčia išvažiuos sausio 2 ar 3 d. ir nuo tos dienos I. jau jos reikės, kad pradėtų ateidinėti pas ją. 2023 m. sausio 2 ar 3 d., ji pirmą kartą atėjo pas ją dirbti ir jai padėti. Nuo to ir prasidėjo jų bendravimas iki pat mirties, kol ji mirė (duomenys neskelbtini). Ji eidavo pas ją kasdien iki 2024 m. gegužės mėn. vidurio. Keturis su puse mėnesio ji kasdien ėjo pas ją, darė tą patį darbą kasdien ir ji per tą laiką pavargo tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Ji nuo kovo mėn. jai pradėjo sakyti, kad jai reikėtų ieškotis naujo žmogaus, nes ji jau nebegali eiti daugiau pas ją. Maždaug po dviejų mėnesių jos rado jai naują moterį, kuri galėtų jai padėti. Ir nuo gegužės mėn. vidurio ją prižiūrėjo ji ir nauja prižiūrėtoja V.. Jos su ja keisdavosi dienomis. Kai atsirado V., ji pas I. pradėjo lankytis 2-3 kartus per savaitę. I. nenorėjo jos visai paleisti, ji norėjo, kad ji kasdien pas ją eitų, bet ji vis bandė jai paaiškinti, kad ji pavargo ir jai reikia pakeisti aplinką. Pas I. buvo geras ir patikimas draugas D., su kuriuo, kaip I. pasakojo, buvo pažįstami apie 30 metų. Jis ateidavo bent vieną kartą per mėnesį, kuomet jis surinkdavo mokesčius ir už juos sumokėdavo. Jis atlikdavo mokėjimus iš I. kompiuterio, kuris gulėjo prie jos lovos. Jis prie jos akių prisijungdavo prie banko ir sumokėdavo už mokesčius. Taip pat būdavo dienų, kai jis atvykdavo ir tiesiog aplankyti I.. Taip pat, kiek žino, D. iš bankomato jai atnešdavo pinigų, kiek dažnai jai juos atnešdavo, ji nežinojo. Ji žino, kad atnešdavo jai pinigus todėl, nes ji iš tų pinigų jai sumokėdavo už priežiūrą. Nors jos buvo susitarusios, kad mokės jai už 1 val. - 10 Eur, bet ji realiai jai mokėdavo į dieną po 20 Eur, nesvarbu, kiek valandų ji pas ją būdavo. Kartais ji būdavo ir po 5 valandas per dieną pas ją, bet ji jai vis tiek daugiau duodavo, tik po 20 Eur į dieną. Tikslios datos neprisimena, bet buvo situacija, kuomet . atėjo siunta ir ji jos paprašė, kad ji nueitų į paštomatą ir paimtų jai siuntą bei už ją sumokėtų jos banko kortele. Ji pati jai davė savo SEB kortelę, pasakė PIN kodą, todėl ji žinojo jos PIN kodą. Visos išgryninimo banko operacijos nėra susijusios su ja. Ji niekada iki jos mirties nėra pasinaudojusi jos jokia bankine mokėjimo kortele ir ėmusi pinigus iš bankomato. Iš bankomato pinigus ėmė tik po jos mirties. Grįžus iš ligoninės, po jos mirties, jie su D. parvežė jos daiktus namo ir žinojo, kad jos rankinuke yra piniginė su banko kortele. Kadangi ji jau buvo praradusi visus iš I. paskolintus pinigus per sukčius, su ja, po I. mirties vėl telefonu susiekė kažkokie asmenys. Jis prisistatė kaip kažkokie teisininkai, jie jai pasiūlė, kad gali padėti susigrąžinti visus prarastus pinigus. Tik vėliau suprato, kad tai vėl sukčiai. Jie jos paprašė pinigų, todėl ji išsigrynino pinigus iš I. sąskaitos, po jos mirties ir visus šiuos pinigus pervedė sukčiams tikėdamasi, kad jie padės jai susigrąžinti prarastus pinigus, tačiau vėl liko apgauta. Ji iš jos paėmė „SEB“ banko kortelę ir išsigrynino pinigus, t. y. 2024 m. rugsėjo 24 d., Rimi, (duomenys neskelbtini), ji pasinaudodama I. S. „SEB“ banko kortele paėmė 2 000 Eur, 2024 m. rugsėjo 25 d., tiksliai neprisiminė, kuriame bankomate, ji sutiko ir pripažino, kad panaudodama jos „SEB“ kortele išgrynino 1 000 Eur, 2024 m. rugsėjo 26 d., taip pat tiksliai neprisiminė, kuriame bankomate, ji pasinaudodama ta pačia „SEB“ kortele išgrynino 1 540 Eur. Šiuos pinigus paėmė, nes buvo patekusi pas sukčius, jie iš jos juos išviliojo. Kadangi I. nebuvo gyvos, todėl ir negalėjo jai nieko pasakyti. 2024 m. kovo 20 d. ji I. pirmą kartą paprašė, kad ji jai paskolintų pinigų. Ji paskambino D. ir pakvietė jį, kad jis atvyktų ir pervestų jai pinigus. Taip ir buvo, D. atvyko pas I., pas ją buvo ir ji, ir jis prie I. akių, prisijungęs prie jos kompiuterio atliko pavedimus. 2024 m. kovo 20 d. D. iš I. banko sąskaitos, kuri yra „SEB“ banke, pervedė jai 750 Eur. Kodėl jis paskirtyje nurodė avansas, negali pilnai paaiškinti, bet ji manė, kad greitai jai galės juos atiduoti. 2024 m. kovo 20 d. antrą pavedimą, 750 Eur, taip pat atliko D. į jos sąskaitą, esančią „Revolut“. Abu šie pavedimai vyko su I. leidimu, ji leido D. jai pervesti pinigus. Abu šiuos pavedimus atliko I. namuose, iš I. kompiuterio, lygiai taip pat, kaip jis mokėdavo ir mokesčius. I. pati matė, kaip atliekami šie pavedimai. Ji I. pasakė, kad ji į biržą veda pinigus, kad ji uždirbs pinigus ir grąžins jai atgal, kai atgaus. I. ją perspėjo, kad tai gali būti sukčiai, bet ji ją įtikino, kad tai ne sukčiai ir ji atgaus pinigus ir jai atiduos. Visus likusius įtarime nurodytus pervedimus iki 2024 m. rugsėjo mėn., iki kol I. neišvyko į ligoninę, iš I. „SEB“ banko sąskaitos, sąskaitos Nr. ji nežino mintinai, bet sutiko, kad, kaip nurodyta įtarime, į jos sąskaitą „Revolut“ banke, kuri nurodyta įtarime, ji pati persivesdavo atvykusi pas I. į namus. Ji žinojo, kad jos stalčiuje gulėjo „papkė“ su visais duomenimis, ten būdavo ir prisijungimai banko, ir PIN generatorius. Visus pervedimus ji darė naudodamasi I. kompiuteriu, jai matant. Prieš kiekvieną pavedimą ji jai pasakydavo ir ji jai leisdavo. 2024 m. birželio 8 d. ji iš I. „SEB“ sąskaitos persivedė 1 500 Eur į savo „Revolut“ banką, 2024 m. birželio 10 d. taip pat pasinaudojusi I. elektroniniu banku, ji persivedė sau 1 700 Eur, 2024 m. birželio 12 d. iš I. sau persivedė 700 Eurus, 2024 m. birželio 18 d. vėl pasinaudojusi I. banku ji sau pervedė 1 800 Eur, 2024 m. birželio 25 d. taip pat persivedė 1 500 Eur, 2024 m. birželio 29 d. pripažįsta, jog persivedė 3 700 Eur, 2024 m. liepos 24 d. persivedė 3 000 Eur, 2024 m. rugsėjo 6 d. persivedė 4 520 Eur, 2024 m. rugsėjo 8 d. persivedė 4 510 Eur, 2024 m. rugsėjo 8 d. taip pat dar kartą pervedė 4 510 Eur, 2024 m. rugsėjo 11 d. persivedė 4 600 Eur, 2024 m. rugsėjo 12 d. persivedė 4 270 Eur. Visus šiuos pinigus, tiek išgrynintus po mirties, tiek pervestus į jos sąskaitą ji atidavė sukčiams. Galvojo, kad juos deda į biržą, jos prašydavo vis daugiau ir daugiau, bet ji liko apgauta ir nieko neatgavo. Ji 2024 m. liepos ar rugpjūčio mėn., kreipėsi į policiją dėl sukčiavimo, bet tyrimas buvo nutrauktas. Ji tą dieną, kai persivesdavo pinigus sau, ji ant lapo parašydavo „skolos lapelį“, kuriame nurodydavo, kad grąžins jai pinigus ir ant jo pasirašydavo. Ji nepagalvojo, kad ant jo reikia ir I. parašo, todėl pasirašydavo tik ji ir palikdavo jos sekcijoje. Pagal viską, lapeliai turėtų būti ir dabar. Ji kaltę pripažįsta, kad pasinaudodama I. SEB kortele, ji po jos mirties išgrynino 4 540 eurus bei persivedė sau visus įtarime nurodytus pinigus. Kai 2024 m. rugsėjo mėn., I. atsigulė į ligoninę, ji pavedimus atlikdavo iš savo namų, naudodamasi savo telefonu arba kompiuteriu. Tiesiog buvo parsinešusi I. generatorių namo, su I. leidimu ir jos žinioje. Kadangi kiekvieną dieną ji I. lankydavo ligoninėje, ji atėjusi jai pasakydavo ir ji jai leisdavo persivesti pinigus, todėl ji grįžusi namo persivesdavo sau pinigus su jos žinia. I. ligoninėje jai pasakė, kad kadangi ji buvo viena, kuriai I. rūpėjo, todėl I. jai atleidžia visas jos skolas jai. I. jai pasakė, kad jai grąžinti visų pinigų, kuriuos ji jai leido persivesti sau, nereikės. Ji jautė, kad greitai mirs ir priėmė tokį sprendimą, kad atleis jai visas skolas. Ji protiškai ir psichiškai buvo sveika, ji kalbėjo, suprato savo kalbas. Pirminiame I. testamente, jos butas buvo užrašytas jos dukterėčiai T.. 2023 m. liepos mėn. T. mėnesiui buvo grįžusi iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą ir gyveno pas I.. Tačiau ji būdama pas ją, I. neskyrė pakankamai žmogiško dėmesio. Po T. išvykimo, tiksliai neprisimena kiek praėjus laiko, I. pati pagalvojo ir pasakė telefonu T., kad ji neskyrė pakankamai jai dėmesio. Nuo to laiko jų santykiai atšalo ir jos beveik nebebendravo. Todėl tris mėnesius I. ją įkalbinėjo, kad jai užrašys savo butą, bet ji visą laiką nesutiko ir nenorėjo, kad ji jo jai užrašytų, nes suprato, kad jeigu ji jai paliks butą, tai ją įpareigotų iki I. mirties vykdyti bet kokį jos norą. Ji to nenorėjo ir jai nereikalingas tas butas bei ji ne toks žmogus, kad savintųsi kitų turtą, todėl ji atsisakė. Tada I. užrašė butą D.. Ji pati iškvietė notarą, jis atvyko pas I. ir sudarė testamentą naują, kuriame D. buvo paliktas butas. Testamento sudarymo metu ji taip pat buvo pas I.. Psichiatrė buvo atvykusi taip pat pas I. į namus, kad įvertintų, jog ji psichiškai sveika, ji irgi buvo kartu su ja. Visus I. reikalus tvarkė ji. Vykdavo dėl jos pas gydytojus ir pan. Iš visų šių pinigų ji sau nieko negavo, nepasidarė sau jokios naudos, visi pinigai nuėjo sukčiams, jai nieko neliko. Ji tik norėjo užsidirbti pinigų, nes norėjo padėti (duomenys neskelbtini) kare likusiems giminaičiams bei gyvūnų prieglaudoms. Ji neturėjo savanaudiškų paskatų, tik norėjo užsidirbti pinigų ir siųsti jiems. Nėra turėjusi anksčiau reikalų su sukčiais, todėl jie ją įtikino, ji taip pat įtikino I., kad ji jai skolintų pinigų ir čia nėra apgaulė. Jie ją labai įtikino, o kadangi ji nebuvo susidūrusi, pagalvojo, kad tai viskas tiesa ir ji galės uždirbti pinigų ir nusiųsti Ukrainos pagalbai. Tikrino sukčių firmą, su kuria sudarė sutartį internete, rado šią firmą internete, atrodė, kad ji tikrai yra tokia, todėl jai atrodė patikimai. Ji sutiko grąžinti po mirties išsigrynintus pinigus, kuriuos išsigrynino be I. žinios, kadangi ji jau buvo mirusi (t. 2, b. l. 90-96).

2024 m. rugsėjo 18 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas A. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo sesuo I. S. ir iš jos „SEB“ banko sąskaitos ne vienu pavedimu buvo atlikti europiniai pavedimai sumai 36 310 Eur į S. K. sąskaitą. Pagal testamentą visas pinigines lėšas turėjo paveldėti jo dukra (t. 1, b. l. 23).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu apklausta kaip įtariamoji S. K. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad ji savo kaltę pripažįsta tik dėl pirmos veikos, BK 214 straipsnio, jog disponavo I. bankine kortele ir dėl to, kad pasinaudodama šia „SEB“ banko kortele ji išsigrynino 5 540 eurų. Dėl atliktų pavedimų iš I. banko sąskaitos į jos banko sąskaitą „Revolut“ ji savo kaltės nepripažįsta, nes visi šie bankiniai pavedimai buvo atliekami su mirusios I. žinia ir leidimu. Ji pati savavališkai ir neteisėtai nė karto nesijungė prie I. banko ir neatliko nei vieno pavedimo, viskas buvo su jos leidimu. Ji buvo jai paaiškinusi, kodėl jai yra reikalingi pinigai, jos paprašė paskolinti pinigų, kuriuos norėjo investuoti į valiutų biržas. Norėjo uždirbti ir paskui jai grąžinti pasiskolintą sumą. Bet uždirbti pinigų nepavyko, nes tai buvo sukčiai ir jie iš jos išviliojo visus pinigus. Ji prisimena savo pirmąją apklausą, laikosi savo pirmai duotų parodymų. Pirmus du pavedimus 2024 m. kovo 20 d., 16.44 val. ir 16.45 val., po 750 eurų, atliko D., taip pat jis tai darė su I. leidimu ir žinia. Kitus pavedimus darė ji, bet kaip sakė, tai buvo su I. leidimu. Kol ji dar gyveno namuose, pavedimus darydavo būdama jos namuose, ji matydavo, per jos kompiuterį, jos internetą. Būdavo reikalingas prisijungimo ID ir PIN generatorius. Jai pati I. prisijungimo ID ir PIN generatorių davė ir leido naudotis. Tada, kai ją paguldė į gydymosi įstaigą, PIN generatorių parsinešė namo, (duomenys neskelbtini), I. jai leido tai daryti ir ji žinojo, kad ji pasiima jį namo. Ir naudodamasi telefonu arba kompiuteriu, ji tiksliai nebeprisimena, atlikdavo pervedimus į savo sąskaitą. Visą laiką pavedimus atlikdavo per internetą, bankinės programėlės nenaudojo. Kai I. mirė, ji PIN generatorių parnešė atgal į jos butą, padėjo į sekciją, kur visada ir buvo jis laikomas. Kai paėmė paskutinius pinigus, dar kitą dieną, tiksliai neprisimena kurią, ji dar norėjo išimti išrašą, kad žinotų, kiek ji iš viso paėmė pinigų, bet bankomatas jai nebegrąžino kortelės ir ją prarijo. I. jai buvo siūliusi gyventi pas ją bute, nes ji norėjo, kad pastoviai pas ją būtų žmogus, bet ji nesutiko. Ji turėjo savo gyvenimą ir nenorėjo pas ją gyventi. Todėl pas ją niekada nėra gyvenusi. Ji raktus nuo I. buto turėjo ir turėjo D., ji pati jiems juos davė. Jie bet kada pas ją galėdavo užeiti. Buto raktus ji turėjo gal maždaug dar dvi savaites po jos mirties. Po jos mirties butas priklausė D., ji jam tuos raktus ir atidavė. Ji norėjo padaryti du skirtingus testamentus, todėl ji jos paprašė, kad ji pakviestų notarę, o notarei reikėjo psichiatro pažymos, todėl ji turėjo su savimi šią pažymą (t. 2, b. l. 105-109).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini). VĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, adresu (duomenys neskelbtini), mirė jo sesuo I. S.. Jo sesuo pradėjo sirgti nuo 2018 metų plaučių liga, tai yra plaučiai neįsisavindavo deguonies. Nuo to laiko, kada sesuo pradėjo sirgti, jis ir jo dukra T. S. periodiškai rūpinosi jo sese. Sesuo neišeidavo iš savo namų jau apie 2 metus. Prieš metus jo sesuo pasisamdė moterį, kad ją prižiūrėtų - S. K., kurios tikslių duomenų nežino, tačiau jai yra apie (duomenys neskelbtini) metus, ji yra liekno kūno sudėjimo, rudų plaukų, apie 170 cm ūgio. Tai yra ji padėjo jo sesei buityje, tvarkydavo namus, ruošė maistą ir kitus reikiamus darbus. Jam sesuo yra minėjusi, kad S. K. už dieną mokėdavo 20 eurų grynais pinigais. Jo žiniomis, sesuo S. jokių pinigų neskolino. Kiek kartų per savaitę ar per mėnesį ji lankydavosi sesers namuose, jis nežino. Taip pat jo sesuo nuo (duomenys neskelbtini) metų bendravo su asmeniu, vardu D., jo tikslių duomenų nežino, jis apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo. Jo žiniomis, D. ir jo seserį siejo draugiški santykiai, kitų jokių duomenų ir bendravimo tikslų nežino. D.yra matęs apie 5 kartus jis jam yra nurodęs, kad jo seseriai padeda atlikti bankinius pavedimus už komunalines paslaugas, kadangi ji pati to nemoka padaryti. 2024 m. rugsėjo 14 d., apie 20.18 val., į savo asmeninį telefoną sulaukė skambučio iš D. ir jis nurodė, kad jo sesuo (duomenys neskelbtini) numirė ir, kad ji yra išvežta į laidojimo biurą, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo momentu, 2024 m. rugsėjo 14 d., jis nedelsiant nuvyko į savo sesers gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), tenai jį pasitiko D. ir S. K.. Jie jam įteikė mirties liudijimą, taip pat jo dukros testamentą (jame nurodyta, kad jo sesei mirus, jo dukra yra visų jos piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose ir žemės sklypo paveldėtoja) ir paragino palaidoti jo mirusią seserį. 2024 m. rugsėjo 15 d. D. pranešė jam, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso jam, kadangi jis jį paveldėjo, tačiau jokio paveldėjimą patvirtinančio dokumento, įrodančio, kad jis yra paveldėtojas, jam nepateikė. 2024 m. rugsėjo 15 d. vėl nuvyko į mirusios sesers butą kartu su S., kadangi ji turėjo nuo buto raktus ir paprašė, kad ji leistų iš buto paimti sesers nuotrauką, ji sutiko, butą atrakino ir jį įleido. Ieškodamas nuotraukos, bute rado mirusios sesers SEB banko generatorių, kurį paėmė, tikslu sužinoti, kur yra pervesta „Sodros“ išmoka sesers mirties atveju. Jis paėmė tai, kas jam reikėjo iš buto ir jie su S. išsiskirstė, buto raktai liko pas ją. Grįžęs namo, adresu (duomenys neskelbtini), prisijungė prie sesers elektroninės bankininkystės ir patikrino elektroninės bankininkystes atliekamas operacijas, pamatė, kad nuo jo sesers SEB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 20 d. iki 2024 m. rugsėjo 12 d., buvo vykdomi pervedimai į S. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) didelėmis sumomis. Manė, kad S. K., žinodama, kad jo sesuo mirs, tikslingai atlikinėdavo pavedimus į savo banko sąskaitą, tikslu pasipelnyti. Jo mirusi sesuo nemokėjo atlikti jokių operacijų elektroninėje bankininkystėje, todėl į pagalbą kvietėsi D., kad jis padėtų sumokėti sąskaitas bei atlikti kitus mokėjimus. Pagal 2023 m. lapkričio 21 d. sudarytą jo mirusios sesers testamentą (jo originalą jam įteikė D.) visas pinigines lėšas, esančias visuose bankuose, kuriais naudojosi jo sesuo, paveldi jo dukra T. S.. Šiuo metu nežino, keliuose bankuose Lietuvoje turėjo atsidariusi sąskaitas jo mirusi sesuo, bet mano, kad jeigu ji turėjo dar kažkur atsidariusi banko sąskaitas, tai pinigai galėjo būti pasisavinti ir iš ten, tai yra nuo kitų bankų sąskaitų. Nori pabrėžti, kad mirusios sesers testamente nurodyta, kad jo dukra paveldi visas pinigines lėšas SEB banke ir „Swed“ banke. Taip pat žino, kad jo sesuo 2019 metais pardavė butą (duomenys neskelbtini), kokią sumą gavo už butą, nežino, tačiau žino, kad pinigus už parduotą butą ji laikė banke „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filiale, kokia valstybė yra banko valdytojas, nežino. Jokių prisijungimų prie šio banko jis nežino ir apie pinigų likimą nieko nežino. Mano, kad sesuo sirgdama negalėjo išleisti virš 100 000 eurų, mano, kad tokia suma ten tikrai galėjo būti. Jokių paveldėjimo dokumentų dėl sesers buto, adresu (duomenys neskelbtini), nematė, todėl, kam jis priklauso, nežino. Šiuo metu negali patekti į mirusios sesers butą, kadangi nei S. nei D. jo į butą neįleidžia ir jį ignoruoja. Jo sesers bute yra šeimos daiktai, pvz. valstybiniai tėvų apdovanojimai, ordinai, jo mamos papuošalai, dokumentai ir kiti šeimos daiktai. Nori parodyti, kad apklausos metu perskaičiavus daromus pavedimus į S. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), viso suskaičiavo padarytų 14 pavedimų, sumai 37 810 eurų. Pavedimai buvo atliekami per „Revoliut“ platformą, mano, tuo tikslu, kad nebūtų stabdomi banko viduje ir pinigai be jokių trukdžių nukeliautų tiesiai į nurodytą banko sąskaitą, o tai yra konkrečiai į S. K.. S. K. jam yra minėjusi, kad dirba (duomenys neskelbtini), todėl mano, kad išmano pinigų pervedimo operacijas. Jo dukra T. S. yra informuota apie aukščiau nurodytą informaciją ir yra nusipirkusi bilietą atvykti į Lietuvą tvarkyti testamento reikalus ir kitus reikalingus dalykus. Jo žiniomis, ji turi pretenzijų dėl nuskaičiuotų pinigų nuo jo mirusios sesers banko sąskaitos ir ji kreipsis dėl to į policiją oficialiu skundu. Šiuo metu nežino, ar jo sesuo įtraukė jį į savo testamentą, todėl nežino, ar jis yra šiuo metu nukentėjęs asmuo šioje situacijoje. Nori paminėti, kad prie savanoriškų daiktų dokumentų pateikimo protokolo pateikė S. K. ir D. nuotraukas, todėl, kad kitų duomenų apie juos neturi (t. 1, b. l. 37-41). Pridėta 2024 m. rugsėjo 25 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis – dovanotojas T. S. ir apdovanotasis A. S. sudarė sutartį dėl dovanojamų paveldėjimo teisių (t. 1, b. l. 42).

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. papildomai parodė, kad jo sesuo I. S. kurį laiką gyveno slaugos namuose, tačiau, kai ji buvo slaugos namuose paskutinį kartą rugsėjo mėn., jis pas ją nebuvo. Jis kontakto su ja nepalaikė ir telefonu. Jo sesuo kadaise buvo pasakiusi, kad yra surašiusi testamentą, kad visas turtas bus T. S., jo dukrai. Po I. S. mirties, jam tapo žinoma, kad sesuo I. S. savo pinigines lėšas paliko jo dukrai T. S., o butas liko sesers pažįstamam D.. Testamentas sudarytas 2023 m. lapkričio 22 d. Jo dukra T. S. kreipėsi į notarus dėl paveldėjimo priėmimo. Ji 2024 m. rugsėjo 25 d. padarė paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį ir jis tapo sesers piniginių lėšų paveldėtojas. Jam tapo žinoma, kad iš sesers I. S. piniginių lėšų buvo nuimamos piniginės lėšos. Jo sesuo buvo neįgali, pati nevaikščiojo ir pati negalėjo nuimti pinigų. Jo žiniomis, sesuo I. S. turėjo banko sąskaitas: AB SEB banke ir AB SWEDBANK ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Jis po sesers mirties buvo pas ją bute ir rado bute SEB banko prisijungimus, patikrinęs pamatė, kad iš sesers sąskaitos daromi įtartini pavedimai į moters, kuri ją prižiūrėjo, S. K., sąskaitą. Ar yra daryti pavedimai į jos ar D. sąskaitą iš „Swedbank“ banke esančių sąskaitų, nežino. Šiai dienai jis yra piniginių lėšų, paveldėtų iš I. S., valdytojas. Jis matė, kad prieš mirtį iš sesers, kuri buvo neįgali, sąskaitos buvo pervedinėjamos didelės sumos į S. K. sąskaitą, tai yra buvo sukčiaujama. Jis su S. K. bendravo nedaug per sesers laidotuves ir pasakė, kad ji iš I. S. skolinosi pinigus ir neva I. leido jai negrąžinti, bet jo sesuo tikrai nebūtų skolinusi tokių didelių sumų. D. irgi nieko jam nesakė apie pervestus pinigus. Tik minėjo, kad jis turėjo prisijungimus prie jo sesers sąskaitos ir jis darė pavedimus už paslaugas (t. 1, b. l. 43-45).

Savanoriškame daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad A. S. pateikė I. S. sąskaitos išrašo kopiją, Medicininį mirties liudijimą, I. S. testamento kopiją bei dvi asmenų nuotraukas. Iš pateikto „SEB“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2024 m. rugsėjo 6 d., atliktas europinis mokėjimas 4 520 Eur S. K.; 2024 m. rugsėjo 8 d. atlikti du europiniai mokėjimai 4510 Eur ir 4 510 Eur S. K.; 2024 m. rugsėjo 11 d. atliktas europinis mokėjimas 4 600 Eur S. K.; 2025 m. rugsėjo 12 d. atliktas europinis mokėjimas 4 270 Eur S. K. (t. 1, b. l. 55-66, 55-70).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja T. S. parodė, kad su teta bendraudavo telefonu, atvykusi į Lietuvą aplankydavo ją, prižiūrėdavo. Paskutinį kartą su teta kalbėjo telefonu 2023 m. sausio 31 d., bendravo per „WhatsApp“ programėlę. 2023 m. liepos mėn. praleido su ja. Tetai padėdavo S. K., ją mačiusi kelis kartus. Teta bendravo su S., jos dažnai kalbėdavo telefonu, jos žiniomis teta mokėjo S. už jos priežiūrą, už kiekvieną atėjimą pas ją mokėdavo 20 Eur S.. Tetos draugas D., pavardės nežino, jis tik ateidavo pas jos tetą. Ji yra mačiusi jį, D. turėjo tetos prisijungimus prie tetos I. S. banko sąskaitų. Nei ji, nei jos tėtis A. S. neturėjo prieigos prie I. banko sąskaitų. Teta mirė (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Jai pranešė kitą dieną D.. Jos žiniomis, D. ir S. buvo tetos bute po jos mirties. Jos tėčiui D. įteikė testamentą, sudarytą 2023 m. lapkričio 1 d., sudarė (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarė D. J.. Pasirašė jos teta I. S.. Jame nurodyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir visos piniginės lėšos priklauso jai (T. S.). Ji kreipėsi dėl paveldėjimo priėmimo į (duomenys neskelbtini) - ąjį notarų biurą. Dar dokumentų, kad yra paveldėtoja neturi. Taip pat neturi duomenų, ar tai galutinis testamentas. Jos žiniomis, teta kito testamento nėra sudariusi, kad visą jos turtą po jos mirties paveldės ji. Šiai dienai laiko, kad testamento išvardyto turto paveldėtoja. Jos tėtis pas jos tetą bute rado generatorių prisijungti prie elektroninės bankininkystės SEB banko sąskaitos. Kiek teta turėjo sąskaitų, nežino. Ir tėtis prisijungęs pamatė, kad nuo 2024 m. kovo mėn. buvo pervestos didelės sumos į S. K. banko sąskaitą, iš viso padaryti 14 pavedimų, sumai 37 810 eurų. Jai teta nėra minėjusi, kad tokias sumas būtų skolinusi ar dovanojusi S. K.. Ji mano, kad S., galimai susijusi su D., žinodami apie tetos sveikatos būklę, pasisavino jos pinigus, tai yra lėšas, kurios turėjo priklausyti po jos mirties jai pagal testamentą. Šiuo metu jai padaryta turtinė žala yra 37 810 Eur, tačiau galimai yra pasisavintos lėšos ir iš kitų banko sąskaitų. Jos teta turėjo turto, paveldėto iš tėvų, kurį ji pardavė 2017 m. Jos žiniomis, pinigus laikė sąskaitoje. Jos teta buvo ligota, gana šykšti, tikrai niekur nekeliavo ir neišlaidavo, jokių brangių prekių nepirko, jokių brangių dovanų niekam nedovanojo. Jos tėtis yra vienintelis likęs šeimos narys, ji pati vaikų neturėjo, su vyru išsiskyrusi senai. <...> Jos tėtis jai sakė, kad sodo kaimynė R. jam sakė, kad, kuomet ji birželio mėn. kalbėjo telefonu su I., ši paprašė rasti kitą padėjėją. Dėl ko, jai R. nesakė. Tėtis pats su savo seseria ta tema nebendravo (t. 1, b. l. 111, 114, 116-118)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. J. parodė, kad 2023 m. spalio mėnesį, tikslios datos nurodyti negali, į Vilniaus m. (duomenys neskelbtini)-ąjį notaro biurą kreipėsi moteris, kurios duomenų neturi, dėl kito asmens, duomenų nenurodė, testamento sudarymo namuose galimybės. Jai buvo suteikta žodinė informacija ir paaiškinta, kad testatorius turėtų asmeniškai (telefonu, el. paštu ar kitu būdu) kreiptis į notaro biurą. 2023 m. spalio mėnesį, tikslios datos nurodyti negali, telefonu į Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini)-ąjį notaro biurą kreipėsi I. S. su prašymu panaikinti savo ankstesnį testamentą ir sudaryti du atskirus testamentus, šį notarinį veiksmą dėl problemų su sveikata atliekant jos namuose, adresu: (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu buvo sutarta, kad I. S. elektroniniu laišku į Vilniaus m. (duomenys neskelbtini)-ąją notaro biurą atsiųs dokumentus, reikalingus šiam notariniam veiksmui atlikti. 2023 m. lapkričio 5 d. testamentų sudarymui reikalingi dokumentai buvo pateikti Vilniaus m. (duomenys neskelbtini)-ajam notaro biurui iš el. pašto (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad iki testamentų sudarymo su testatore I. S. buvo ne kartą susisiekta ir betarpiškai bendrauta telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), siekiant išsiaiškinti tikrąją jos valią, paaiškinti atliekamo notarinio veiksmo prasmę ir pasekmes bei įsitikinti jos veiksnumu. 2023 m. lapkričio 21 d., pagal testatorės I. S. pareikštą valią jos namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), buvo pasirašyti ir patvirtinti du atskiri I. S. oficialieji testamentai, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. lapkričio 21 d., oficialiuoju testamentu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), I. S. jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), ir visas pinigines lėšas, esančias AB SEB banke, „Swedbank“, AB ir kitose kredito įstaigose, paliko T. S., gim. (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugsėjo 25 d., į Vilniaus m. (duomenys neskelbtini)-ąjį notaro biurą kreipėsi I. S. testamentinė įpėdinė T. S. ir pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugsėjo 25 d., Vilniaus m. (duomenys neskelbtini)-ame notaro biure buvo sudaryta paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis, kuria T. S. visas paveldėjimo teises, t. y. teises į turtą, turtines teises ir skolas, daiktines teises, likusias po I. S. mirties, padovanojo neatlygintinai savo tėvui (testatorės I. S. broliui) A. S., gim. (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugsėjo 25 d., ji, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsniu, išdavė liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtinantį, kad A. S. yra mirusiosios I. S. teisių perėmėjas. Nebuvo įtarimų dėl valios išreiškimo, bei nebuvo įtarimų dėl daromo poveikio iš kitų asmenų. Notariniai dokumentai tvirtinami bendraujant gyvai su asmenimis (t. 1, b. l. 120-122).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas D. L. parodė, kad I. pažįsta maždaug nuo (duomenys neskelbtini) metų, jie kažkada dirbo kartu. I. grįžus iš (duomenys neskelbtini), maždaug prieš 7 metus, jai pablogėjo sveikata, turėjo problemų su plaučiais. Maždaug prieš 3 metus atsirado S. K., kuri pradėjo prižiūrėti I.. Kiek žino, I. susirado prižiūrėtoją S. per kažkokių draugių rekomendacijas, jai kažkas pasiūlė S., nes ji dirbo tokį darbą, prižiūrėjo žmones. S. pirmus metus, kai tik susipažino su I., kasdien eidavo lankyti I. ir ją prižiūrėjo. Maždaug po metų, I. pasakė, kad jai per daug sunku yra kasdien lankyti S., todėl I. pradėjo eiti rečiau, gal 1-2 kartus per savaitę. Pas S. tuo metu pradėjo lankytis socialinės darbuotojos iš kažkokios įmonės, jis nežino tiksliai, kas ten per įmonė ir kas per socialinės darbuotojos. Jis pas I. atvykdavo bent kartą per mėnesį tai tikrai, nes jis apmokėdavo jos mokesčius už butą, kartais ir dažniau, tiesiog ją aplankyti. Mokėdavo mokesčius naudodamasis I. SEB elektroniniu banku. Prisijungimai, generatorius ir visi dokumentai buvo laikomi stalčiuje. Jis atlikdavo mokėjimus su I. žinia, per jos kompiuterį. Taip pat jis, jos prašymu pasinaudodamas SEB banko kortele išgrynindavo jai pinigų. Grynindavo maždaug kartą per mėnesį, dažniausiai tai būdavo apie 600 eurų suma. Šiuos pinigus parnešdavo I.. Ji už tuos pinigus mokėdavo socialinėms darbuotojams, tai pačiai S. mokėdavo už priežiūrą, taip pat duodavo pinigų už maistą. I. jo klausdavo, kiek pervesta pensijos jai yra. Atlikdamas pervedimus jis nekreipdavo dėmesio į likutį ir niekada nėra kilusi mintis, kad trūksta didelių sumų pinigų. I. jam niekada nėra nieko blogo sakiusi apie S.. Atvirkščiai, I. kaip tik džiaugėsi, kaip S. ją prižiūri. Jis pats matė ir gali patvirtinti, kad S. nuoširdžiai rūpinosi ir prižiūrėjo S.. Jis neprisimena tikslios datos, bet I. buvo paprašiusi jo, kad jis, naudodamasis jos SEB banku, pervestų S. pinigų. Kiek prisimena, tai buvo apie 1 500 eurų, per du pavedimus. Neprisimena, kad ji būtų detaliau jam aiškinusi, kam ir už ką tie pinigai. Daugiau nėra daręs jokių pavedimų į S. banką, naudodamasis I. sąskaita. Jis žinojo, kad S. yra įsiskolinusi, ji yra įtraukta į biržą ir iš jos vilioja pinigus. Tam, kad pervestų jai sumą, kurią neva ji uždirbo, jai reikėdavo pervesti pinigų. I. taip pat žinojo apie S. įsiskolinimus, jai tikrai buvo sakiusi, kad ji nebevestų tų pinigų. Jis pats suprato, kad tai apgaulė ir bandė paaiškinti tai I., todėl I. ir S. bandė pasakyti, kad tai apgaulė. Jis matė raštelį, I. prašymu jį buvo nusifotografavęs savo telefonu, ten buvo kaip skolos lapelis, kuriame nurodoma, kad S. pasiskolina tam tikrą sumą pinigų, bet jis neprisimena, kokia ten suma buvo nurodyta. Ranka buvo rašytas raštelis, ar buvo parašai, negalėjo pasakyti, neatkreipė dėmesio. Šį raštelį po I. mirties jis ištrynė iš savo telefono, nes, tiesiog jai išėjus anapilin, nematė jokio tikslo dar laikyti su ja susijusius faktus. Prie jo akių S. nėra naudojusis I. elektroniniu banku ir vykdžiusi bet kokius pavedimus. Kaip minėjo, jis tiesiog žinojo, kad S. yra įklimpusi į biržą, žinojo, kad I. taip pat apie tai žino ir S. skolina pinigus. Daugiau nieko nežinojo apie jokius pavedimus iš I. banko sąskaitos. I. brolis apskritai nesirūpino ja, kiek žino, nepalaikė jie ryšių, jų santykiai buvo įtempti. Brolio dukra T., kažkada buvo aplankiusi I., mėnesį laiko gyveno pas I., neva ją prižiūrėjo. Išvykus T., po to laiko santykiai vėl atšalo ir nutrūko, nebuvo jokio kontakto. I. žodžiais: Pagyveno mėnesį, nenumiriau ir išvažiavo. Jie abu laukė vienintelio dalyko, tai jos mirties, kad po jos galėtų susirinkti jos turtus. Jis I. sakė, kad nepaisant visų santykių ir pykčių, palikt visą turtą savo giminėms. Jis jai sakė, kad jam nieko iš jos nereikia. Kiek žino, I. siūlė S. butą, bet S. jo atsisakė. Jis nežinojo apie testamentą, kad yra I. pasirašytas testamentas, jog visas turtas po jos mirties atitenka T.. Kai I. pradėdavo kalbėti apie testamentą, jis nukreipdavo temą ir nenorėdavo apie tai kalbėti. I. jam buvo užsiminusi, kad ji po mirties testamentu paliks butą jam, bet jis jai sakė, kad jam jo nereikia ir atkalbinėjo. Iki pat tos dienos, kol ji nemirė, jis nežinojo, kad butas yra užrašytas jam. Ji paskutines dienas prieš mirtį, gulėdama (duomenys neskelbtini), jam pasakė, kad butą užrašė jam, jis jai sakė, kad nekalbėkime dabar apie tai, nes ne tai svarbiausia. Jis nežino, kur ir kam dalyvaujant buvo sudarytas I. testamentas. Tą dieną, kai I. išėjo, tos pačios dienos vakarą, jie su S. nuvyko į I. butą, paskambino I. broliui. A. atvyko irgi pas I. į butą ir pradėjo domėtis, kur yra testamentas, ką I. po mirties paliko. Juos su S. tai šokiravo, kad jam svarbiausia tik turtas. Testamentas buvo I. namuose, spintoje. A. pradėjo reikalauti buto raktų, kadangi raktai buvo pas jį, antri pas S., ir vieni buvo dėžutėje, bute. Po laidotuvių, tiksliai kiek laiko praėjus, jis neprisimena, S. jam taip pat grąžino buto raktus. Jie jam įteikė testamentą, kuriame buvo nurodyta, kad butas priklauso jam (D. L.). A. nieko nesakė, dėl to, kad butas užrašytas jam, jis sakė, kadangi jis daug padėjo I., nepyksta, kad butas užrašytas jam. A. tą vakarą pasiėmė I. banko generatorių, banko prisijungimus. Ar ten buvo bankinė kortelė, jis nežino. A. su juo nebuvo susisiekęs po I. mirties dėl jokių pinigų. Po I. mirties, jos bute dar buvo maždaug 4 kartus apsilankęs. I. prieš išeinant anapilin, jam pasakė, kad jos laidotuvėse nenori, kad dalyvautų jos pačios brolis. Ji jo prašė, kad padarytų taip, kad laidotuvėse jo nebūtų. Tačiau jis taip padaryti negalėjo, nes tai vis tiek šeima, todėl jis I. broliui pasakė apie tai, kad mirė I.. Jis ją lankė porą kartų, kai ji gulėjo ligoninėje ir dar porą kartų buvo (duomenys neskelbtini). Ji mirė staigia mirtimi, dar planavo tą dieną pas ją nuvykti aplankyti, kai sužinojo, kad jos nebėra (t. 1, b. l. 126-128).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja I. P.-P, parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ji dirba pagal darbo grafiką ir jai paskiria asmenis, pas kuriuos turi lankytis. Ji neprisiminė, kiek kartų ir kada yra buvusi pas I. S.. Per dieną eina ne pas vieną asmenį ir tokios informacijos neatsiminė. Pas I. taip pat ėjo ne tik ji, ėjo ir jos kolegės, kaip sakė, darbas vyksta pagal sudarytą grafiką, todėl kaip išpuldavo, taip ir lankydavo. Lankydama I., ji iš jos žodžių yra girdėjusi, kad ji su giminėmis nebendrauja, iš jos niekada nėra girdėjusi nieko apie gimines. Pas ją lankydavosi S. ir D., taip pat ateidavo slaugytojos. Kai jos negalėdavo ir neteikdavo paslaugų, ji pasikviesdavo S., nežino, kaip ji ją susirado ir kaip su ja atsiskaitinėdavo. I. apie S. yra sakiusi, kad jai yra daug paskolinusi pinigų, nes ji (S.) įniko į sukčius, sumų, kiek tiksliai paskolino, nesakė. Nėra niekada skundusis apie S.. Apie D. sakė, kad jis padeda, seniai jį pažįsta, nieko daugiau. Jeigu jos ateidavo ir būdavo D. ar S., tai jie bendraudavo kambaryje, o jos, SPC darbuotojai, būdavo virtuvėje, darydavo valgyti ir kitus ruošos darbus (t. 1, b. l. 130-132).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad išanalizuotas UAB „Revolut bank“ pateiktas banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), kurios naudotoja S. K. <...> sąskaita atidaryta 2024 m. kovo 18 d., finansinių operacijų išrašas; nustatyti gauti pavedimai iš I. S.; pirkdavo kriptovaliutą (t. 2, b. l. 31-43).

UAB „BRINKS Lithuania“ el. paštu pateikė mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo bankomate, 2024 m. rugsėjo 26 d., 2024 m. rugsėjo 25 d., 2024 m. rugsėjo 24 d., nuotraukas (t. 2, b. l. 44-54).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad perklausytas/peržiūrėtas A. S. pateiktas garso/vaizdo įrašas, pavadinimu „Kaimyne R.“. Įrašo trukmė 05 min. 36 s. Įraše girdimas pokalbis tarp vyresnio amžiaus moters, vyro, kuris viską fiksuoja mobiliojo ryšio telefonu, ir moters, kuri yra už mobiliojo ryšio telefono kameros filmavimo ribų. Įraše užfiksuotas pokalbis apie I., kurio metu minimi E., S., D. (t. 1, b. l. 70-76).

Tarnybiniame pranešime dėl I. S. ligos istorijos apžiūros nurodyta, kad I. S. į ligoninę paguldyta 2024 m. rugpjūčio 20 d. Išrašyta ir perkelta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kur ir mirė) (t. 1, b. l. 145).

Pateiktame „(duomenys neskelbtini)“ atsakyme nurodyta, kad nėra pacientės I. S. lankytojų sąrašo. Taip pat, nefiksuojama, ar pacientai naudojasi internetu ar socialiniais tinklais (t. 1, b. l. 148).

Pateikti AB „SEB“ banko sąskaitos išrašai – 2024 m. rugsėjo 6 d. mokėjimas S. K. 4 520 Eur; 2024 m. rugsėjo 8 d. mokėjimas S. K. 4 510 Eur; 2024 m. rugsėjo 8 d. mokėjimas S. K. 4 510 Eur; 2024 m. rugsėjo 11 d. mokėjimas S. K. 4 600 Eur; 2024 m. rugsėjo 12 d. mokėjimas S. K. 4 270 Eur; 2024 m. rugsėjo 24 d. lėšų nurašymas 2 000 Eur; 2024 m. rugsėjo 25 d. lėšų nurašymas 1 000 Eur; 2024 m. rugsėjo 25 d. lėšų nurašymas 1 000 Eur; 2024 m. rugsėjo 26 d. lėšų nurašymas 1 540 Eur (t. 2, b. l. 13-26)

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad išanalizuoti I. S. sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (sąskaitos valdymui buvo išduota mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)) finansinių operacijų išrašai už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. spalio 1 d. bei informacija apie IP adresus, iš kurių buvo prisijungta prie interneto banko ir vykdomos finansinės operacijos. <...> Nuo 2024 m. rugsėjo 6 d. iki 2024 m. rugsėjo 12 d. visi prisijungimai vyko panaudojant PIN kodų generatorių (t. 2, b. l. 27-29).

Pateiktose foto nuotraukose matyti, kad laikotarpiu 2024 m. rugsėjo 24 d. iki 2024 m. rugsėjo 26 d. užfiksuota, jog iš bankomato pinigus nuima S. K. (t. 2, b. l. 47-54; 75).

Tarybiniame pranešime dėl įtariamosios atžvilgiu ikiteisminių tyrimų nustatyta, kad ikiteisminiai tyrimai, kuriuose S. K. buvo pripažinta nukentėjusiąja buvo nutraukti 2024 m. vasario 28 d. ir 2024 m. rugsėjo 11 d. (t. 2, b. l. 76).

Pateikti byloje S. K. pakvitavimai nuo 2024 m. kovo 19 d. iki 2024 m. liepos 23 d. (rusų kalba bei vertimai į lietuvių kalbą), kuriuose S. K. pasirašytinai pasižada grąžinti pasiskolintus pinigus I. S. (t. 3, b. l. 5-12).

Pateikti byloje UAB Paysera sąskaitų išrašai priklausantys S. K., laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 25 d. (t. 3, b. l. 41-43; 136-138).

Pateikti byloje AB Swedbank sąskaitų išrašai priklausantys S. K., laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 25 d. (t. 3, b. l. 45-58; 140-156).

Pateikti byloje UAB Revolut Bank sąskaitų išrašai priklausantys S. K., laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 25 d. (t. 3, b. l. 60-66).

VĮ Registrų centro išrašas apie S. K. (t. 3, b. l. 70-71).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino.

BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones.

BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pavyzdžiui, teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166-895/2019, 2K-227-976/2020, 2K-158-303/2021).

Nagrinėjamu atveju byloje nekyla ginčo, kad kaltinamoji S. K. po I. S. mirties nuėmė kaltinime nurodytas sumas iš bankomato nuo 2024 m. rugsėjo 24 d. iki 2024 m. rugsėjo 26 d. Tačiau kilo ginčas dėl laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 6 d. iki 2024 m. rugsėjo 12 d. darytų pavedimų, kurie anot kaltinamosios, buvo daryti su I. S. žinia.

S. K. bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad visus pavedimus darė su I. S. žinia. Ji žinodavo, kadangi kiekvieną kartą pervesdama pinigus būdavo prie jos ir naudodavosi jos kompiuteriu. Pervesdavo pinigus prieš tai rašydavo įpareigojimą gražinti. Rugsėjo 6 ir 12 d. pervedimai buvo daryti su I. žinia. Darydavo prisijungus prie savo telefono ar kompiuterio. Kai I. buvo „(duomenys neskelbtini)“ pasakė, kad pinigų, kuriuos paskolino, iš jos nereikalaus, nes užtarnavo šiuos pinigus ir neturės pretenzijų. I. S. dovanojo jai tuos pinigus, už tai, kad visada buvo šalia ir vienintelis žmogus, kuris rūpinosi ja. Dėl pervestų sumų nuo rugsėjo 6 iki 12 d. nerašydavo įsipareigojimų, nes I. S. taip pasakė. <...> I. į „(duomenys neskelbtini)“ nuvyko rugsėjo pradžioje, prieš „(duomenys neskelbtini)“ gulėjo dvi savaites (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Pavedimus darydavo per telefoną, būdama pas ją palatoje. Rugsėjo 6 d. reikėjo 4 520 eurų, generatorius buvo pas ją namie, paklausė ar gali dar paskolinti, sakė, kad generatorius namie, gali užeiti ir padaryti pavedimą. Rugsėjo 6 d. atvyko pas ją į namus ir padarė pavedimą. I. jai pasakė, kad jeigu jai reikia pinigų, gali neatiduoti jų, nes ji jai daug padėjo gyvenime, ji sakė, ne kartą, kad jeigu ne ji, I. negyventų. Niekas šio pokalbio negirdėjo. Kai I. mirė, kortelę išėmė iš I. rankinuko, kuris buvo namie. Ją pasiėmė rugsėjo 23 ar 24 d. Žinojo ir sąžinė griaužė, kad vogė pinigus, bet žinojo, kad atiduos tam, kas paveldėjimą gaus.

Tačiau teismas, remdamasis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, nesutinka su kaltinamosios S. K. nurodytomis aplinkybėmis. Visų pirma, byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. S. 2023 m. lapkričio 21 d. testamentu <...> visas pinigines lėšas, esančias visuose bankuose, paliko savo dukterėčiai T. S. (t. 1, b. l. 140-142). Be to, kaltinamoji pati nurodė, jog žinojo apie sudarytą testamentą. Antra, akivaizdu, kad S. K. skolinosi pinigų iš I. S. laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 20 d. iki liepos 24 d., tą patvirtino žinoję ir liudytojai - teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. P.-P. parodė, kad <...> I. S. yra sakiusi, jog yra paskolinusi pinigų S.. Neklausė kokios sumos. Ji minėjo tik, kad su sukčiais susididėjo ir viskas (t. 3, b. l. 25-26); teisiamojo posėdžio metu D. L. parodė, kad <...> Pasakojo I., kad S. skolino pinigus. Asmeniškai yra pervedęs S. 1 500 eurų I. prašymu. <...> Prisiminė, kad I. sakė, jog paskolino S. apie 30 000 eurų (t. 3, b. l. 26-28). Trečia, byloje pateikti vienašaliai pasirašyti kaltinamosios įsipareigojimai, skolos rašteliai, kuriuose buvo nurodyta, kad S. K. įsipareigoja grąžinti iki tam tikros datos paskolintus pinigus. Tuo tarpu, šiai nagrinėjamai bylai reikšmingu laikotarpiu, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 6 d. iki 2024 m. rugsėjo 12 d. atliktiems pavedimams jokie įsipareigojimo rašteliai nebuvo sudaryti. Ketvirta, I. S., pablogėjus sveikatai buvo paguldyta į ligoninę 2024 m. rugpjūčio 20 d., tada išrašyta ir perkelta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kur ir mirė) (t. 1, b. l. 145). Taigi nuo 2024 m. rugsėjo 6 d. atlikti pavedimai buvo daromi I. S. esant „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamoji S. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad <...> Kai 2024 m. rugsėjo mėn., I. atsigulė į ligoninę, ji pavedimus atlikdavo iš savo namų, naudodamasi savo telefonu arba kompiuteriu. Tiesiog buvo parsinešusi I. generatorių namo, su I. leidimu ir jos žinioje. Kadangi kiekvieną dieną ji I. lankydavo ligoninėje, ji atėjusi jai pasakydavo ir ji jai leisdavo persivesti pinigus, todėl ji grįžusi namo persivesdavo sau pinigus su jos žinia (t. 2, b. l. 90-96), tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji nurodė, kad <...> Pavedimus darydavo per telefoną būdama pas ją palatoje. Rugsėjo 6 d. reikėjo 4 520 eurų, generatorius buvo pas ją namie, paklausė ar gali dar paskolinti, sakė, kad generatorius namie, gali užeiti ir padaryti pavedimą. Rugsėjo 6 d. atvyko pas ją į namus ir padarė pavedimą. Taigi, kaltinamoji nebuvo nuosekli savo parodymuose, nurodydama vietą iš kurios atlikdavo pavedimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad I. S., būnant pablogėjusios sveikatos bei slaugos namuose, būtų sunku kontroliuoti ir tiksliai žinoti kiek ir kokios sumos buvo pervedamos iš jos banko sąskaitos į kaltinamosios banko sąskaitą. Todėl, kaltinamoji matydama ir žinodama apie I. S. sveikatos būklę, ja pasinaudojo ir persivedė dideles pinigų sumas į savo sąskaitą be jos žinios. Penkta, svarbus aspektas, kad bylai reikšmingu laikotarpiu buvo pervedamos tikrai nemažos sumos palyginti su tomis sumomis, kurias anot kaltinamosios, ji skolinosi su I. S. žinia. Vien per keturias dienas (2024 m. rugsėjo 8 d. atlikti du pavedimai) pervesta į S. K. sąskaitą 22 410 Eur. Šešta, kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad paskolintus pinigus prieš mirtį I. S. jai dovanojo, atsižvelgdama į jų draugystę ir jos rūpinimusi I. S.. Tačiau, byloje nėra jokių objektyvių duomenų (rašytinių ar liudytojų parodymų), kurie leistų patvirtinti šias nurodomas kaltinamosios aplinkybes. Kitas vertinamasis aspektas – kaltinamosios nurodyta skolintų pinigų dovanojimo aplinkybė, teismui kelia dar didesnių abejonių ir todėl, kad I. S. savo pinigines lėšas, kaip jau minėta, paliko testamentu dukterėčiai, taigi būtų nelogiška, leisti kaltinamajai persivesti beveik visas I. S. banko sąskaitoje eančias pinigines lėšas. Be to, I. S. keisdama pirminį testamentą, kai savo butą perrašė D. L., turėjo galimybę pinigines lėšas palikti kaltinamajai, tačiau to nepadarė, testamento dalis, susijusi su I. S. pinigais, liko nepakeista. Septinta, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pateikti duomenys, patvirtina tai, kad 2024 m. spalio 23 d. kaltinamoji S. K. padovanojo jai priklausantį butą motinai, o kitą jai priklausantį butą 2024 m. gruodžio 13 d. pardavė. Tai patvirtino ir pati kaltinamoji. Teisiamojo posėdžio metu, apklausta kaltinamoji nurodė, kad I. S. paskolintus pinigus ketino grąžinti pardavusi butą, tai nurodė ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas D. L., kuris parodė, kad <...> jei nepavyktų S. K. parduos butą ir gražins pinigus I. S.. Tačiau, praėjus beveik metams nuo buto pardavimo, kaltinamoji net ir pripažindama savo kaltę iš dalies, nėra grąžinusi nė mažos dalies pinigų, kurie priklauso pagal testamentą piniginių lėšų paveldėtojui. Todėl, teismo vertinimu, kaltinamoji neturėjo sumanymo ar realaus tikslo, gautus pinigus grąžinti teisėtam savininkui. Aštunta, kaltinamoji viso baudžiamojo proceso metu teigė, kad pinigai jai buvo reikalingi tam, kad suklaidinta sukčių, ji ketino investuoti ir tokiu būdu užsidirbti dar daugiau pinigų. Išties, byloje esančiame tarybiniame pranešime dėl S. K. atžvilgiu ikiteisminių tyrimų nustatyta, kad ikiteisminiai tyrimai, kuriuose S. K. buvo pripažinta nukentėjusiąja buvo nutraukti 2024 m. vasario 28 d. ir 2024 m. rugsėjo 11 d. (t. 2, b. l. 76). Tačiau akivaizdu, kad pati kaltinamoji S. K. puikiai suprato, kad pinigų iš jos reikalavo sukčiai, nes būtent pradėti ikiteisminiai tyrimai (ir jų pradėjimo bei nutraukimo datos), suponuoja išvada, kad S. K. gaudama pinigus iš I. S. ir tokiu būdu juos pervesdama (konvertuodama į kriptovaliutą) nežinomiems asmenims, pati prisiėmė riziką ir elgėsi neatsakingai, ir tai jokiu būdu nešalina jos baudžiamosios atsakomybės dėl jos neteisėtų veiksmų I. S. atžvilgiu.

Todėl įvertinus visą tai, akivaizdu, kad I. S. testamentu prieš mirtį aiškiai išreiškė savo norą palikti pinigines lėšas dukterėčiai T. S.. Kaltinamoji S. K., pasinaudodama I. S. pablogėjusia sveikata bei tuo, kad ji buvo perkelta į „(duomenys neskelbtini)“, ko pasėkoje, negalėjo kontroliuoti savo banke esančių lėšų, savavališkai persivedė nuo 2024 m. rugsėjo 6 d. iki 2024 m. rugsėjo 12 d. 22 410 Eur į savo banką sąskaitą, neturėdama tam teisėto pagrindo ar leidimo. Kitu atveju, būtų nelogiškas I. S. elgesys, jog ketindama palikti pinigines lėšas kitam asmeniui, leistų S. K. beveik visiškai ištuštinti jos banko sąskaitą.

Kaip jau minėta, kaltinamoji S. K. neneigė savo kaltės dėl to, kad po I. S. mirties nuėmė patikslintame kaltinime nurodytas sumas iš bankomato nuo 2024 m. rugsėjo 24 d. iki 2024 m. rugsėjo 26 d. Tai patvirtina, ir UAB „BRINKS Lithuania“ el. paštu pateiktos mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo bankomate, 2024 m. rugsėjo 26 d., 2024 m. rugsėjo 25 d., 2024 m. rugsėjo 24 d., nuotraukos (t. 2, b. l. 44-54). Pateiktose foto nuotraukose matyti, kad laikotarpiu 2024 m. rugsėjo 24 d. iki 2024 m. rugsėjo 26 d. užfiksuota, jog iš bankomato pinigus nuima S. K. (t. 2, b. l. 47-54; 75). Tai patvirtina, kad kaltinamoji neteisėtai naudojosi I. K. vardu išduota banko mokėjimo kortele.

Pažymėtina, kad įrodinėjimo procesas nėra begalinis ir turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis, teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Apibendrinant, tai kas išdėstyta, S. K. žinojo apie I. S. sudarytą testamentą, kurio pagrindu ji paliko pinigines lėšas savo dukterėčiai. Tačiau, nepaisydama to, I. S. būnant „(duomenys neskelbtini)“ be jos žinios ir sutikimo, suklaidindama dėl savo tapatybės, atliko pavedimus į savo vardu atidarytą banko sąskaitą bei iš karto po jos mirties, neteisėtai disponuodama svetima mokėjimo kortele, atliko finansines operacijas, grynindama pinigus iš bankomato. Pažymėtina tai, kad visi šie veiksmai, I. S. būnant slaugos centre (dėl pablogėjusios sveikatos) ir po jos mirties buvo atliekami per vieno mėnesio laikotarpį, atliekant pavedimus ir išgryninant grynus pinigus gana didelėmis sumomis. Pagal kaltinamosios S. K. viso baudžiamojo proceso metu duotus parodymus, tokios sumos buvo paimamos, nes jai reikėjo pinigų investavimui arba jos jau investuotų pinigų atgavimui. Visos šios aplinkybės rodo, kad tokiu būdu tikslingai ir nuosekliai buvo siekiama kuo greičiau pasisavinti sąskaitoje esančius pinigus, kol jie neatiteko kitam asmeniui, t. y. paveldėtojai T. S. (kuri vėliau savo paveldėtą turtą padovanojo tėvui A. S.). Konstatuotina, kad S. K. suprato, jog I. S. vardu atidarytoje sąskaitoje esantys pinigai jai nepriklauso ir yra svetimi. Todėl, panaudodama įgytus elektroninės bankininkystės sistemos naudotojai I. S. suteiktą nuolatinį atpažinimo (autentifikavimo) kodą bei kintamus I. S. išduoto PIN kodų generatoriaus slaptažodžius, neteisėtai prisijungus prie I. S. paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje ir pasinaudodama banko kortele ir identifikuodama save kaip I. S., kuri tuo metu buvo slaugos namuose, o pinigų gryninimo metu - mirusi, bei taip suklaidindama banką, suprato, kad apgaule užvaldo svetimą turtą. Šios aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad S. K. suprato savo veiksmų neteisėtumą, numatė, kad dėl jos veikos nukentėjusysis A. S. patirs turtinę žalą, to siekė ir norėjo taip veikti. Taigi ji veikė tiesiogine tyčia.

Taigi S. K., bylai reikšmingu laiku panaudodama apgaulę, teismo nustatytomis aplinkybėmis, kurios detaliai išvardytos motyvuojamoje dalyje, įgijo svetimą turtą, neteisėtai disponavo svetimos mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis, neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, atlikdama finansines operacijas, taip pat neteisėtai prisijungė prie AB „SEB“ banko informacinės sistemos, taip pažeisdama informacinės sistemos apsaugos priemones.

S. K. apgaule įgyto svetimo turto vertė yra daugiau kaip 400 MGL (27 950 Eur atitinka 559 MGL dydį), todėl toks dalykas patenka į BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad S. K. padarė nusikalstamas veikas, numtatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 198¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikos pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – S. K. tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 182 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis); vieną baigtą nusikalstamą veiką elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 198¹ straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir dvi baigtas nusikalstamas veikas finansų sistemai, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 214 straipsnio 1 dalis ir 215 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis). Visos nusikalstamos veikos padarytos iš savanaudiškų paskatų siekiant S. K. gauti pinigų. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (kaltinamosios apgaule įgyto svetimo turto vertę ir kt.).

S. K. atsakomybę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarymo, lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji S. K. viso baudžiamojo proceso metu savo kaltę pripažino tik iš dalies, net ir pakeitus kaltinimo faktines aplinkybes. Kaltinamosios S. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. K. yra darbingo amžiaus, neteista (t. 2, b. l. 113), Sodros duomenimis dirba (slaugo neįgalų asmenį, draudžiama valstybės lėšomis) (t. 2, b. l. 116), per penkerius metus yra padariusi vieną nešiurkštų administracinį nusižengimą, numatytą ANK 446 straipsnio 4 dalyje, paskirta bauda sumokėta (t. 2, b. l. 118), taip pat, kaltinamąją teigiamai charakterizuoja byloje esantys mokėjimo nurodymai, patvirtinantys apie kaltinamosios teikiamą pagalbą gyvūnams (t. 3, b. l. 80-122). Byloje nėra duomenų apie jos gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinęs visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. K. už padarytus nusikaltimus paskyrus laisvės apribojimo bausmes, kurių dydžiai mažesni, nei sankcijose numatyti bausmių vidurkiai: pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausmę; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal 198¹ straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, 198? straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, kadangi veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.

Be to, teismas sprendžia, kad siekiant efektyviai įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajai S. K. netaikytina intensyvi priežiūra, tačiau ji įpareigotina – viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); viso bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

Šioje byloje patikslintą civilinį ieškinį pareiškė A. S., prašydamas priteisti iš S. K. 27 950 Eur.

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Teismas pažymi, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti tenkinamas esant šių sąlygų visumai: 1) padaryta nusikalstama veika; 2) padaryta žala; 3) tarp nusikalstamos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

2023 m. lapkričio 21 d., pagal testatorės I. S. pareikštą valią buvo pasirašyti ir patvirtinti du atskiri I. S. oficialieji testamentai, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. lapkričio 21 d., oficialiuoju testamentu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), I. S. jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. žemės sklypą <...> ir visas pinigines lėšas, esančias AB SEB banke, „Swedbank“, AB ir kitose kredito įstaigose, paliko T. S.. 2024 m. rugsėjo 25 d., į Vilniaus m. (duomenys neskelbtini)-ąjį notaro biurą kreipėsi I. S. testamentinė įpėdinė T. S. ir pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugsėjo 25 d., Vilniaus m. (duomenys neskelbtini)-ame notaro biure buvo sudaryta paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis, kuria T. S. visas paveldėjimo teises, t. y. teises į turtą, turtines teises ir skolas, daiktines teises, likusias po I. S. mirties, padovanojo neatlygintinai savo tėvui (testatorės I. S. broliui) A. S.. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamosios nusikalstamais veiksmais buvo padaryta A. S. 27 950 Eur turtinė žala, tarp kaltinamosios nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajam turtinės žalos padarymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiajam A. S. priteisiamas iš S. K. 27 950 Eur turtinės žalos atlyginimas.

S. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomąją priemonę palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esančią kompaktinę DVD plokštelę su nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais ir kita medžiaga, palikti saugoti byloje.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šioje byloje gautas patikslintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. lapkričio 19 d. prašymas priteisti iš kaltinamosios Valstybės naudai 766,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamajai S. K. valstybės paskirto advokato dalyvavimo šioje baudžiamojoje byloje. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes kaltinamoji nemokėjo proceso kalbos (dalyvavo taip pat rusų kalbos vertėjas) (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taigi nepriklausomai nuo kaltinamosios valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, padariusio nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamosios turtinę padėtį bei priteistinas iš kaltinamosios sumas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas nutaria netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo ir nepriteisti iš kaltinamosios valstybės garantuojamos (antrinės) teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajai paskirto advokato paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

A. S. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš kaltinamosios 900 Eur advokato paslaugoms apmokėti. Byloje yra dokumentai, patvirtinantys, kad A. S. sumokėjo jį atstovaujančiam advokatui Arvydui Aranauskui 900 Eur. Iš surašytos 2025 m. birželio 10 d. PVM sąskaitos už teisines paslaugas matyti, kad prašymų leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga parengimas, ikiteisminio tyrimo medžiagos analizė, civilinio ieškinio dėl turtinės žalos parengimas, prašymo kreiptis dėl duomenų gavimo prokuratūrai parengimas – 900 Eur.

Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, visų pirma pažymi, kad kiekvienas nukentėjusysis turi teisę sudaryti teisinių paslaugų sutartį dėl jo atstovavimo baudžiamojoje byloje, kad būtų tinkamai ginamos jo teisės. Teismas įvertina tai, kad nukentėjusiojo atstovas dalyvavo ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme (2025 m. rugpjūčio 25 d. teisiamajame posėdyje, o 2025 m. liepos 30 d. įpareigojęs dalyvauti advokato padėjėja). 2025 m. rugsėjo 29 d. teisiamajame posėdyje nukentėjusysis pranešė, kad su advokatu nutraukė teisinių paslaugų sutartį. Nukentėjusiojo atstovas parengė pirminį civilinį ieškinį. Bylą nagrinėjant teisme dalyvavo asmeniškai viename posėdyje, teikė prašymus. Teismas, atsižvelgdamas į bylos esmę, specialių žinių reikalingumą, įvertinęs pagal ieškinio turinį advokato laiko sąnaudas, sąskaitoje už teisines paslaugas nurodytą teisinių paslaugų pobūdį, vadovaudamasis ankščiau išdėstytais argumentais, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad prašymas priteisti atstovavimo išlaidas – iš viso 900 Eur – tenkinamas, nenustatyta, kad atstovavimo išlaidos yra aiškiai per didelės ir neproporcingos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais: 1) viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 2) viso bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

S. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais: 1) viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 2) viso bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

S. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais: 1) viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 2) viso bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

S. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais: 1) viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 2) viso bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį, subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir S. K. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais: 1) viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 2) viso bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje ir kaltinamajai S. K. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais: 1) viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 2) viso bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

S. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti

Iš S. K. priteisti nukentėjusiajam A. S. 27 950 Eur (dvidešimt septynis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Iš S. K. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

Iš S. K. priteisti A. S. 900 Eur (devynis šimtus eurų) proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.