Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Sigito Bagdonavičiaus, kolegijos teisėjų Bronės Vidzėnienės, Algirdo Gapučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl 2007-11-13 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-276-673/2007, kuriuo M. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose, iš M. G. priteistas 1460 Lt turtinės žalos atlyginimas A. P. ir 2000 Lt turtinės žalos atlyginimas K. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. nuteistas už tai, kad 2007-05-11, apie 1.50 val., išdaužęs K. B. priklausančių patalpų, esančių Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), 2000 Lt vertės vitrininį stiklo paketą, įsibrovė į A. P. priklausančios parduotuvės „Aprangėlė“ prekybos salę, iš kur pagrobė 250 Lt vertės „Nike“ sportinį kostiumą, 2 bluzonus bendros 260 Lt vertės, „Nike“ vaikišką bluzoną 100 Lt vertės, 10 įvairių dydžių marškinėlių bendros 400 Lt vertės ir 3 vyriškas striukes bendros 450 Lt vertės, viso pagrobė A. P. priklausančio turto už 1460 Lt bei sugadino 2000 Lt vertės K. B. priklausantį turtą.

Nuteistasis M. G. apeliaciniu skundu prašo perduoti bylą pakartotiniam tyrimui atlikti arba švelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Teigia, kad baudžiamoji byla nuteistojo atžvilgiu yra sufabrikuota atsižvelgiant į jo buvusius teistumus ir į tai, jog jis konfliktavo su Kėdainių rajono PK pareigūnais. Tvirtina, kad tyrėja ir slaugytoja melagingai liudijo jo nenaudai, bylos nagrinėjimo teisme metu teisėjas ir prokuroras davė liudytojams atsakymus menančius klausimus, taip buvo pažeistos jo kaip nuteistojo teisės, mano, kad nusikaltimo vietoje rastas kraujas yra ne jo. Mano, kad minėti duomenys ikiteisminio tyrimo metu buvo suklastoti pareigūnų arba laisvėje esančių jo priešų.

Atsikirtimų BPK 317 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

Nuteistojo gynėjas teismo posėdyje prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo M. G. apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 str. 1d. 1p.), 2007 m. lapkričio 13 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendis paliktinas nepakeistu. Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3d.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (BPK 20 str., 305 str. 1d. 2p.). Esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų nenustatyta (BPK 320 str. 3d.).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus nenustatyta, kad įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 3-7) matyti, kad parduotuvės viduje ant stiklo šukės, rankinės, stiklo lentynos, bei ant išdaužto lango stiklo vidinės pusės buvo rastos dėmės, panašios į kraują. Nuo minėtų daiktų paimti 4 biologiniai pėdsakai DNR tyrimui, kurie supakuoti į vokus. Aplinkybę, kad parduotuvės viduje buvo kraujo, patvirtino įvykio vietos apžiūroje dalyvavęs nukentėjusysis A. P. bei liudytoju apklaustas apsaugos darbuotojas R. U. (b.l. 169, 170). Nukentėjusysis taip pat parodė, kad pareigūnai ėmė įvykio vietoje kraujo pėdsakus. Analogiškai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdyje metu parodė liudytoja apklausta tyrėja M. L. (b.l. 174). Iš specialisto išvados Nr. S237/0(01) (b.l. 48-49) matyti, kad daiktų apžiūros metu buvo apžiūrėti vokai su biologiniais pėdsakais, vokai užklijuoti, pasirašyti pėdsakus ėmusių pareigūnų, biologinių pėdsakų paėmimo ir saugojimo tvarkos pažeidimų nenustatyta. Visuma įrodymų patvirtina, kad įvykio vietoje – parduotuvės viduje buvo rastos kraujo dėmės, kad buvo paimti kraujo pėdsakai, kurie, tinkamai supakuoti, užantspauduoti ir pasirašyti atsakingų pareigūnų, perduoti tyrimo atlikimui. Taigi, byloje nėra duomenų apie kraujo pėdsakų paėmimo iš įvykio vietos tvarkos pažeidimus, taip pat nėra pagrindo teigti, kad įvykio vietoje rastas ne M. G., o kito asmens kraujas. Į įvykio vietą saugos tarnybos darbuotojai atvyko nedelsiant, suveikus parduotuvės signalizacijai per 4-5 minutes (liudytojo R. U. parodymai b.l. 170). Liudytojas V. J. patvirtino matęs nubėgančius jaunuolius, kurių vienas atsilikęs nešėsi glėbį rūbų. Apsaugos policijos darbuotojai atvyko maždaug po 5 – 10 min. po to kai pastebėjo nubėgančius asmenis. (b.l. 170). Nusikaltimas įvykdytas skubant - iš parduotuvės pagrobti arčiausiai išdaužtos vitrinos buvę rūbai (nukentėjusiojo A. P. parodymai b.l. 169-170), dalis rūbų mėtėsi lauke (b.l. 3). Laiko tarpas nuo vagystės įvykdymo iki apsaugos darbuotojų atvykimo į įvykio vietą buvo labai trumpas, todėl nėra pagrindo daryti prielaidą, kad M. G. kraujo pėdsakus po įvykdytos vagystės galėjo palikti koks nors kitas asmuo, o ne vagystę įvykdęs pats M. G.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti šių įrodymų leistinumu ir įrodomąja verte bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti.

Nėra pagrindo netikėti liudytojų M. L., A. G. parodymais, duotais teisme (b.l. 174-175). Liudytojos davė analogiškus parodymus apie kraujo pavyzdžio paėmimo iš M. G. aplinkybes, parodymai visiškai atitinka Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole užfiksuotus duomenis (b.l. 68). Kraujo pavyzdį M. G. davė savo noru, su protokolu susipažino ir pasirašė, pastabų apie galimai padarytus pažeidimus nereiškė. Apklausiant liudytojas teisme nei nuteistasis, nei jo gynėjas nepareiškė pastabų dėl menamų klausimų uždavimo liudytojoms, turėjo galimybę patys užduoti klausimus liudytojoms ir ja pasinaudojo, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl bylos nagrinėjimo teisme metu padarytų procesinių liudytojų apklausos pažeidimų atmestinas kaip nepagrįstas.

Nėra pagrindo teigti, kad baudžiamoji byla nuteistojo atžvilgiu yra suklastota dėl nevienkartinio M. G. teistumo bei konfliktavimo su policijos pareigūnais. M. G. nepateikia jokių motyvų minėtam teiginiui patvirtinti. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, leidžiančių suabejoti liudytojais apklaustų pareigūnų S. M., R. M., M. L., A. G. šališkumu nuteistojo atžvilgiu, siekimu apkabėti nuteistąjį. Nėra duomenų, kad liudytojai buvo kada nors konfliktavę su nuteistuoju. Byloje surinktų ir teisme patikrintų įrodymų visuma patvirtina, kad M. G. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje – įsibrovęs į A. P. priklausančios parduotuvės „Aprangėlė“ prekybos salę, pagrobė svetimą A. P. priklausantį 1460 Lt vertės turtą ir BK 187 straipsnio 1 dalyje – išdaužė K. B. priklausančių patalpų, esančių Žemaitės g. 21, Kėdainiuose, 2000 Lt vertės vitrinos stiklą.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. G. bausmę laikėsi bendrųjų bausmių skyrimo pradmenų, numatytų BK bendrojoje dalyje. Teismas tinkamai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, atsižvelgė į tai, kad nusikalstamos veikos baigtos, teisingai įvertino M. G. asmenybę, pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo motyvų dėl bausmės skyrimo nebekartoja. Nuteistasis M. G. apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, į kurias neatsižvelgė ar neteisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę. Teismas pagrįstai nustatė M. G. padarytų nusikaltimų recidyvą, skirdamas laisvės atėmimo bausmės rūšį, teisingai vadovavosi BK 56 straipsnio 1 dalies nuostata, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. M. G. teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs (b.l. 80-83, 87-100), padaryti nauji tyčiniai nusikaltimai (BK 27 str. 1d.). Teismas vadovavosi teisingumo principu ir paskyrė M. G. mažesnius už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmės dydžius už abu M. G. padarytus nusikaltimus. Nuosprendžiu bendrindamas bausmes teismas tinkamai pritaikė BK 63 straipsnio nuostatas, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, padarytas esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis dėl nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, ir konstatuoja, kad laikyti M. G. paskirtą bausmę per griežta ir ją švelninti nėra pagrindo. Aplinkybių, dėl kurių skundžiamas nuosprendis turėtų būti naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti teismui (BPK 326 str. 1d. 4p.) ar prokurorui (BPK 326 str. 1d. 5p.), nenustatyta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. G. apeliacinį skundą atmesti.