Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei UAB „Senamiesčio ūkis“ dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka 2016 m. gruodžio 1 d. Kadangi atsakovė nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 30-3619 atsakovė UAB „Senamiesčio ūkis“ buvo paskirta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore (el. b. l. 5-6). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ieškovas A. R. yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas (el. b. l. 15). Ieškovas 2016 m. vasario 17 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę, nurodydamas, kad virš jam priklausančio buto stogas yra nesandarus – keliose vietose leidžia vandenį, todėl prašė atlikti stogo virš jo buto apžiūrą, surašyti apžiūros aktą ir jo kopiją pateikti ieškovui, tuo pačiu apie planuojamą apžiūrą prašė jį informuoti, nes norėtų asmeniškai joje dalyvauti (el. b. l. 21). Atsakovė 2016 m. balandžio 20 d. elektroniniu paštu pateikė ieškovui 2016 m. balandžio 4 d. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) apžiūros aktą Nr. PA-Ant.9-160404/1, kuriame nurodyta, kad namo stogo danga virš buto Nr. 7 yra patenkinamos būklės, laikančiosios konstrukcijos patenkinamos būklės; rekomenduojami darbai defektams pašalinti – esant reikalui remontuoti, keisti (el. b. l. 9, 13). Ieškovas nurodo, kad kadangi atsakovė nesiėmė jokių veiksmų nesandariam stogui suremontuoti, o dėl netvarkingos stogo dangos į ieškovo butą skverbėsi vanduo, ieškovas kreipėsi į sertifikuotus ekspertus – V. Merkevičiaus firmą „Tyrimai ir projektai“, kad šie atliktų stogo virš ieškovo buto apžiūrą ir įvertintų jo būklę. V. Merkevičiaus firmos „Tyrimai ir projektai“ pateiktame 2016 m. rugpjūčio 20 d. Statinio konstrukcijų būklės tyrimo akte Nr. 16-50T nurodyta, kad pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijų būklė neatitinka esminių statinio reikalavimų: 1) mechaninio atsparumo ir pastovumo: tolimesnių pastato stogo konstrukcijų (gegnių ir grebėstų) deformacijos gali lemti dalies pastato stogo konstrukcijų griūtį. Pastato stogo konstrukcijos bei kitos pagrindinės pastato konstrukcijos – perdangos dėl nuolatinės drėgmės pažeistos puvinio, todėl tolimesnė jų eksploatacija yra nesaugi, atskiros konstrukcijos praradusios savo laikomąją galią, dėl to yra tiesioginis griūties pavojus. Esama pastato konstrukcijų būklė neužtikrins saugios pastato eksploatacijos ir pastovumo ilgame laikotarpyje; 2) higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos: dėl aukščiau išvardintų statinio laikančių konstrukcijų deformacijų bei pažeidimų yra galima stogo dalies griūtis; dėl nesandarios, susidėvėjusios stogo dangos į pastato vidų patenka drėgmė, kuri ardo vidaus apdailą, sudarydama sąlygas grybelio ir puvinio atsiradimui, kas pavojinga žmonių sveikatai; 3) saugaus naudojimo: dėl nesandarios stogo dangos drėkinama elektros instaliacija, kas kelia gaisro pavojų; 4) energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo: dėl susidėvėjusios pastato stogo dangos ir dėl to drėkinamų konstrukcijų, puvinio pažeistų sienų, nepakankamo perdangos virš patalpų apšiltinimo, eksploatuojant pastatą patiriami žymūs šilumos nuostoliai (el. b. l. 25-33). Minėtame akte taip pat nurodyta, jog pastato stogo konstrukcijų esamos būklės priežastis – stogo dangos susidėvėjimas; pagal esamą čerpių būklę, jų tarnavimo laikas yra pasibaigęs. Kaip nurodo ieškovas, (duomenys neskelbtini), namo gyventojai dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ neveikimo kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu paskirti kitą šio daugiabučio namo administratorių. Iš teismui pateikto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 30-2075 matyti, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore paskirta UAB „Antakalnio būstas“ (el. b. l. 7). UAB „Antakalnio būstas“ 2016 m. spalio 10 d. atliko daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), stogo virš ieškovo buto Nr. 7 apžiūrą ir surašė Statinio apžiūros aktą, kuriame nurodė, kad per namo stogo dalį užliejamas 7 butas; bute vykdomas remontas, todėl užliejimo žymių nematyti; daugelyje vietų čerpės suskilusios, matomi plyšiai; apskardinimai aplink kaminus ir ties namo sienomis fiziškai nusidėvėję, galimi pratekėjimai; rekomenduojami darbai defektams pašalinti – reikalingas stogo remontas virš 7 buto; rekomenduojama keisti visą stogo dangą ir apšildyti stogą, kadangi dideli šilumos nuostoliai per stogą (el. b. l. 19-20). Minėtame akte konstatuota, kad daugiabučio gyvenamojo namo sistemos neatitinka STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ įtvirtintų daugiabučio gyvenamojo namo privalomųjų reikalavimų visumos. Ieškovas 2016 m. lapkričio 6 d. pretenzija kreipėsi į atsakovę, prašydamas iki 2016 m. lapkričio 11 d. atlyginti 150,41 Eur nuostolius (150 Eur už ekspertizę ir 0,41 Eur banko pavedimo mokestis), kuriuos jis patyrė samdydamas ekspertus, kad šie atliktų stogo virš ieškovo buto apžiūrą ir įvertintų jo būklę (el. b. l. 14, 22-23, 34), tačiau byloje duomenų apie tai, kad atsakovė šiuos nuostolius ieškovui būtų atlyginusi ar ginčijusi jų pagrįstumą nėra (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu. Atsakovė, kaip buvusi namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratorė, vadovaudamasi CK 4.84 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“, įgyvendindama Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, administravo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektus ir vykdė jų techninę priežiūrą. Privalomuosius statinių reikalavimus ir jų įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, kuris numato, kad privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais (7.1 punktas). Pagal šio reglamento nuostatas gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant nuolatinius gyvenamojo namo būklės stebėjimus, periodines (sezonines) gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras pavasarį ir rudenį, specializuotas apžiūras, statinio statybinius tyrinėjimus, jeigu jų reikia gyvenamojo namo ar atskirų jo dalių būklei nustatyti ir kt. (9.1-9.6 punktai). Pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų, statinio tyrimo ar ekspertizės, pastato energinio audito ar energinio naudingumo sertifikavimo duomenis ar šiluminės energijos sąnaudų analizės duomenis, gautus 9.6 papunktyje nurodyta tvarka, nustatomi privalomieji pastebėtų defektų ir deformacijų šalinimo ir gyvenamojo namo atnaujinimo (remonto) darbai, bendrojo naudojimo objektų valdytojo nustatyta tvarka planuojamas ir organizuojamas jų įgyvendinimas (18 punktas). Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąraše, kuris yra statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ priedas, nustatyta, jog daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindiniams darbams be kitų nurodytų priskiriami ir stogo ir lietaus nuotekų sistemos priežiūra (stogų dangos pratekėjimų lokalizavimas, plokščių stogų prijungimų prie vertikalių paviršių sandarinimas, įlajų, latakų, lietvamzdžių ir kitų lietaus nuotekų sistemos dalių pralaidumo ir sandarumo tikrinimas ir profilaktinis valymas, ant stogo susikaupusių šiukšlių, vandens, sniego ir varveklių šalinimas (1.18 punktas). Taigi, pagrindinė namo administratoriaus pareiga ir uždavinys yra tinkamai prižiūrėti pastato bendro naudojimo objektus.

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.

Byloje nustatyta, kad atsakovė, atlikusi virš ieškovo buto Nr. 7 esančio stogo dangos apžiūrą, apžiūros akte nurodė, kad ji yra patenkinamos būklės, laikančiosios konstrukcijos patenkinamos būklės; rekomenduojami darbai defektams pašalinti – esant reikalui remontuoti, keisti. Ieškovui nesutinkant su atsakovės atliktos apžiūros rezultatais, atsakovei ieškovo neinformavus apie atliekamą apžiūros laiką ir ieškovui negalint asmeniškai joje dalyvauti, taip pat atsakovei nevykdant stogo remonto darbų, ieškovas kreipėsi į ekspertų įmonę, kad ši atliktų stogo virš jo esančio buto apžiūrą ir įvertintų jo būklę. V. Merkevičiaus firmos „Tyrimai ir projektai“ pateiktame 2016 m. rugpjūčio 20 d. Statinio konstrukcijų būklės tyrimo akte Nr. 16-50T nurodyta, kad pastato (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijų būklė neatitinka esminių statinio reikalavimų, taip pat kad pastato stogo konstrukcijų esamos būklės priežastis – stogo dangos susidėvėjimas; pagal esamą čerpių būklę, jų tarnavimo laikas yra pasibaigęs. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos išvados padarytos ir naujai paskirtos daugiabučio namo administratorės UAB „Antakalnio būstas“ apžiūros akte, kuriame konstatuota, jog daugiabučio gyvenamojo namo sistemos neatitinka STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ įtvirtintų daugiabučio gyvenamojo namo privalomųjų reikalavimų visumos. Ieškovas prašo atlyginti 150,41 Eur išlaidas (nuostolius), kurias jis patyrė pasamdydamas ekspertus, kad šie įvertintų realią stogo būklę, kadangi atsakovė po ieškovo pretenzijų dėl stogo būklės nesiėmė jokių veiksmų nesandariam stogui suremontuoti. Byloje formaliai įvertinus esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad dėl atsakovės neveikimo imtis stogo remonto darbų, kurių būtinybė, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, tikėtina buvo (CPK 185 straipsnis, tikimybių pusiausvyros principas), ieškovas kreipėsi į ekspertus, kad šie įvertintų realią stogo būklę, ir dėl to patyrė 150,41 Eur nuostolius, kurie pagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais (el. b. l. 14, 34), teismas sprendžia, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246-6.249 straipsniai), todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 150,41 Eur nuostolius yra pagrįstas ir tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovo ieškinį patenkinus visa apimtimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 100 Eur už advokatės teisinę pagalbą (el. b. l. 10-12) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), iš viso – 115 Eur.

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Senamiesčio ūkis“, juridinio asmens kodas 121452134, ieškovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 150,41 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų ir 41 euro cento) nuostolius ir 115 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.