Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-04-26 · Civilinė byla Nr. e2A-320-881/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-26
Bylos Nr.
e2A-320-881/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19981-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Vaclovas Paulikas, Jūra Marija Strumskienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „I-Service“
Ieškovas
įmonės „Toolco Kazimierz Mitroszewski“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-320-881/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19981-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaclovo Pauliko ir Jūros Marijos Strumskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „I-Service“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1088-868/2017 pagal ieškovės įmonės „Toolco Kazimierz Mitroszewski“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „I-Service“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „I-Service“ priešieškinį ieškovei įmonei „Toolco Kazimierz Mitroszewski“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė įmonė „Toolco Kazimierz Mitroszewski“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „I-Service“ 8 196,30 Eur skolos, 695,48 Eur palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 metais tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytos septynios pirkimo pardavimo sutartys, pagal kurias ieškovė pardavė atsakovei prekes, o atsakovė prekes priėmė ir įsipareigojo už jas sumokėti sutartyje nustatytais terminais, tačiau nustatytu terminu atsakovė jai išrašytų PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjo.Atsakovė UAB „I-Service“ priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 3 789,70 Eur nuostolių, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad, priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė bendravo su ieškove tik dėl vienintelio užsakymo, kurį vykdant ieškovė buvo nesąžininga, pažeidė sutartą prekių pagaminimo ir perdavimo terminą, dėl ko atsakovė patyrė didelių nuostolių, o ieškovė vengė bendradarbiauti ir spręsti kilusių nuostolių kompensavimo klausimą. Dėl ieškovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, laiku nepagamintos ir neperduotos įrangos, atsakovei teko vykdyti 6 papildomus reisus į ieškovės įmonę Lenkijoje bei papildomus reisus Lietuvoje, surenkant tuo metu laisvą įrangą iš kitų prekybos centrų ir vėliau ją pristatant atgal, dėl ko atsakovė patyrė 3 789,70 Eur nuostolių: 760 Eur komandiruočių išlaidų, 1 600 Eur išlaidų vairuotojams (80 darbo valandų x 20 Eur) ir 1 429,70 Eur transporto išlaidų (4 930 km x 0,29 Eur), neįskaitant dėl vėlavimo pristatyti įrangą užsakovo UAB „Makveža“ atsakovei pritaikytos daugiatūkstantinės baudos, kuri buvo atlyginta sumažinant kito UAB „Makveža“ užsakymo kainą, tai įforminant kaip neva atsakovės suteikiama nuolaida.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 8 196,30 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 554,40 Eur bylinėjimosi išlaidų; priešieškinį atmetė.Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių atstovų paaiškinimų bei liudytojo K. D. parodymų teismas nustatė, kad nors ir pavėluotai, tačiau ieškovė atsakovei prekes perdavė. Atitinkamai atsakovė privalo sumokėti už prekes nustatytą pinigų sumą, kuri, pagal į bylą pateiktas PVM sąskaitas faktūras, yra 8 196,30 Eur.Tačiau teismas sprendė, kad nėra pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovės 695,48 Eur palūkanų, nes ieškovė pati praleido prekių perdavimo terminą, kuris pagal užsakymą buvo 2014 m. lapkričio 14 d.Teismas konstatavo, kad tam, jog būtų priteisti atsakovės prašomi nuostoliai, atsakovė privalėjo įrodyti, kad dėl ieškovės termino praleidimo ji patyrė 3 789,70 Eur žalos, bei yra priežastinis ryšys tarp ieškovės termino praleidimo ir atsiradusios žalos. Teismas nustatė, kad, pagal 2014 m. rugsėjo 11 d. sutartį Nr. 11/04/11-MB, atsakovė įsipareigojo UAB „Makveža“ pateikti įrangą ir atlikti jos montavimo darbus. Įrangos kaina – 1 076 900 Lt. 2015 m. sausio 12 d. pretenzijoje atsakovei UAB „Makveža“ nurodė, kad atsakovė įrangą turėjo pristatyti į objektą iki 2014 m. spalio 30 d., tačiau dalies įrangos (t. y. pertvara G-470 H-95 /cinkas /, 5 500 vnt.; pertvara G-570 H-95 / cinkas /, 2 000 vnt. ; juosta H-95 L-1000 / cinkas / 32 vnt.; juosta H-95 L-1330 / cinkas /, 1 200 vnt.) į objektą laiku nepristatė bei nesumontavo. Pagal šalių užsakymą, ieškovė turėjo prekes pateikti iki 2014 m. lapkričio 14 d. Atitinkamai nenustatyta, kad atsakovė pažeidė jos sutartinius įsipareigojimus UAB „Makveža“ dėl ieškovės kaltės.Teismas sprendė, kad pagrindas priteisti nuostolius būtų, jeigu atsakovės ir UAB „Makveža“ įsipareigojimas būtų vėlesnis negu šalių, t. y. pristatyti prekes 2014 m. lapkričio 14 d. Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovė neįrodė, jog būtent tas pačias prekes, kokias atsakovė buvo įsipareigojusi pateikti uždarajai akcinei bendrovei „Makveža“, pavėlavo pateikti ieškovė. Iš prekių pavadinimų matyti, kad pavadinimai bei jų išmatavimai skiriasi. Nors atvykęs liudytojas parodė, kad iš ieškovės gautų prekių atsakovė pagal užsakymus montavo lentynas, todėl ir nurodyti prekių išmatavimai skiriasi, teismas konstatavo, kad tokių abstrakčių parodymų nepakanka tam, jog būtų įrodyta, kad būtent dėl pavėluotai ieškovės pagamintų prekių atsakovė patyrė išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė UAB „I-Service“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas tik formaliais pagrindais atmetė priešieškinio reikalavimą, išsamiai jo neišnagrinėjo, visiškai netirdamas pareikšto reikalavimo materialaus pagrįstumo, nesiaiškino su juo susijusių faktinių aplinkybių ir neanalizavo liudytojo duotų nuoseklių bei aiškių parodymų.Byloje atsakovės pateikti išsamūs paaiškinimai, posėdžio metu liudytojo papildomai paaiškintos ir patikslintos aplinkybės, rašytiniai įrodymai (įsakymas dėl darbo ir transporto įkainių, įsakymai dėl komandiruočių, pažyma apie patirtas išlaidas, UAB „Makveža“ laiškai atsakovei) patvirtina atsakovės patirtos žalos faktą ir dydį dėl ieškovės praleisto termino įvykdyti prievolę. Be to, ieškovė neginčijo, o teismas nekvestionavo reikalaujamos žalos dydžio.Šios bylos nagrinėjimo aplinkybės yra susijusios su ieškovės ir atsakovės sutartiniais įsipareigojimais, ieškovės įsipareigojimo sutartu laiku pagaminti ir perduoti prekes atsakovei pažeidimu. Tuo tarpu teismas vertino ne šalių tarpusavio santykius, o sureikšmino atsakovės sutartinius santykius su trečiuoju asmeniu UAB „Makveža“, todėl netinkamai ir neišsamiai išanalizavo faktines bylos aplinkybes.Atsakovės įsipareigojimas UAB „Makveža“ pristatyti ir sumontuoti prekes, priešingai nei sprendė teismas, yra vėlesnis nei ieškovės įsipareigojimas atsakovei. Šiuo atveju teismas turėjo vertinti ne dalies atsakovės įsipareigojimų UAB „Makveža“ terminą, tačiau galutinį prekių pristatymo ir sumontavimo naujai atidaromame objekte terminą, kuris baigėsi 2014 m. gruodžio pirmosiomis dienomis. Todėl teismas, vertindamas tik dalį atsakovės ir UAB „Makveža“ sutarties priede Nr. 13 sulygtų įsipareigojimų (vertindamas tik pristatymo terminą ir nevertindamas įsipareigojimo sumontuoti prekes termino), tinkamai neištyrė visų pateiktų įrodymų (priedo Nr. 13), netinkamai aiškino ir interpretavo atsakovės ir UAB „Makveža“ sutartinius įsipareigojimus, todėl padarė klaidingą išvadą, kad atsakovės ir UAB „Makveža“ sutartinis įsipareigojimas yra ankstesnis nei ieškovės ir atsakovės, ir dėl to atsakovė neva nepatyrė nuostolių.Net ir tuo atveju, jei būtų konstatuota, kad atsakovė praleido terminą pristatyti prekes UAB „Makveža“, tai neturėtų jokios įtakos ir nepašalintų ieškovės pareigos ir atsakomybės prekes pagaminti bei perduoti per sutartyje numatytą terminą, ką šiuo atveju teismas nepagrįstai sutapatino.Aplinkybė, kad atsakovės įsipareigojimas pristatyti prekes UAB „Makveža“ yra panašiu terminu kaip ir ieškovės įsipareigojimas pristatyti prekes atsakovei, nepaneigia priežastinio ryšio tarp ieškovės vėlavimo pristatyti prekes ir atsakovės patirtų nuostolių; ši aplinkybė nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjamos bylos dalykas yra atsakovės nuostolių atsiradimas dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo, pažeidžiant šalių sutartą prekių pagaminimo ir perdavimo terminą, kas sąlygojo atsakovės papildomus važiavimus į ieškovės gamyklą, važiavimus Lietuvos teritorijoje, surenkant tuo metu laisvą įrangą iš kitų UAB „Makveža“ prekybos centrų bei ją vėliau grąžinant.Ieškovei buvo žinoma, kad atsakovė prekes ketina parduoti trečiajam asmeniui ir dėl ieškovės vėlavimo perduoti prekes atsakovė patiria nuostolių. Taigi ieškovė, verslininkė, savo srities specialistė, būdama informuota apie atsakovės kliento pretenzijas dėl vėlavimo pristatyti prekes, suprato ir suvokė, kad jos vėlavimas pristatyti prekes daro atsakovei žalos.Spręsdamas dėl prekių tapatumo, teismas ignoravo liudytojo K. D. parodymus ir nesigilino į jo duotus paaiškinimus, ignoravo tai, kad iš ieškovės užsakytų prekių kiekis visiškai sutapo su prekių kiekiu, kurį atsakovė įsipareigojo pristatyti UAB „Makveža“ pagal sutarties priedą Nr. 13, bei, ieškovei nepateikus jokių įrodymų dėl prekių netapatumo, visiškai nepagrįstai nusprendė, kad atsakovės iš ieškovės užsakytos prekės nebuvo naudojamos UAB „Makveža“ objekte pagal sutarties priedo Nr. 13 užsakymą.Trumpas laiko tarpas nuo UAB „Makveža“ užsakymo pateikimo atsakovei iki atsakovės kreipimosi į ieškovę tik patvirtina, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę siekdama įsigyti prekes, kurias panaudotų UAB „Makveža“ Marijampolėje atidaromame objekte pagal sudarytą priedą Nr. 13.Jei ieškovė nebūtų vėlavusi pagaminti ir perduoti prekių sutartyje nustatytu laiku, atsakovei nebūtų reikėję vykdyti papildomų reisų į Lenkiją ir Lietuvoje, papildomai patiriant komandiruočių, darbuotojų ir transporto išlaidų 3 789,70 Eur sumai. Taigi ieškovės sutartinių įsipareigojimų pažeidimas, vėluojant pristatyti prekes, yra pakankama atsakovės nuostolių atsiradimo priežastis, todėl teismo išvada, kad atsakovė neįrodė priežastinio ryšio, prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms, pateiktiems rašytiniams įrodymams.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė įmonė „Toolco Kazimierz Mitroszewski“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Teismas visapusiškai išnagrinėjo civilinę bylą ir įvertinęs įrodymų visetą priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą.Teismas pagrįstai nesivadovavo atsakovės iniciatyva teismo posėdyje apklausto liudytojo paaiškinimais, nes byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų liudytojo paaiškinimus. Kritiškai turi būti vertinami liudytojo parodymai, kad galutiniam užsakovui yra pateikiama kita prekių nomenklatūra (prekių pavadinimai) nei gamintojui. Ieškovė prekes pagamino pagal atsakovės pateiktus pavyzdžius. Tokių prekių nomenklatūra yra standartizuota, kitu atveju dėl skirtingos tokių pačių prekių nomenklatūros prekių parinkimas būtų labai sudėtingas.2015 m. sausio 12 d. UAB „Makveža“ pretenzijoje pastaroji nurodo, kad atsakovė prekes turėjo pristatyti iki 2014 m. spalio 30 d., o pagal ieškovės ir atsakovės suderintą užsakymą, ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei prekes 2014 m. lapkričio 14 d. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė nėra atsakinga už tai, kad atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus, prisiimtus pagal 2011 m. balandžio 11 d. ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį ir 2014 m. rugsėjo 11 d. priedą Nr. 13, nes, net ieškovei perdavus prekes sutartyje nustatytu laiku, atsakovė būtų pažeidusi savo sutartinius įsipareigojimus UAB „Makveža“. Ieškovė nėra atsakinga už atsakovės prisiimamas prievoles, be to, sudarant sutartį atsakovė nenurodė, kad prekių perdavimo terminas yra esminė sutarties sąlyga – šios aplinkybės atsakovė ieškovei derybų metu neatskleidė, tą patvirtino bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas.Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad ieškovė neginčijo atsakovės patirtų nuostolių. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė ginčijo atsakovės reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą.Pagal šalių sudarytą sutartį, atsakovė pagamintas prekes turėjo pasiimti iš ieškovės sandėlio, tačiau atsakovė, reikalaudama priteisti iš ieškovės išlaidas, skirtas prekių atsiėmimui, į šią aplinkybę neatsižvelgė.Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė vykdavo pas ieškovę atsiimti ne tik ieškovės pagamintų prekių, bet ir kitų prekių. Todėl atsakovės nurodoma aplinkybė, kad išlaidos, kurias ji patyrė vykdama atsiimti prekių, yra susijusios su pavėluotu prekių perdavimu, neatitinka tikrovės.Atsakovė nuostolių dydį įrodinėjo Pažyma apie patirtas išlaidas bei įsakymais dėl komandiruočių, tačiau šie dokumentai neįrodo atsakovės patirtų nuostolių. Atsakovė, siekdama įrodyti patirtus nuostolius, privalėjo pateikti pirminius dokumentus: kelionės lapus, komandiruočių apyskaitas, dokumentus, patvirtinančius degalų įsigijimą, ir pan. Tačiau tokių dokumentų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 102-3957).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirkėjo nuostolių atlyginimo, prekių pardavėjui pažeidus sutartą prekių perdavimo terminą.Patirtus nuostolius apeliantė motyvavo tuo, kad dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų pažeidimo – pavėluoto prekių perdavimo, apeliantė, siekdama nepažeisti savo sutartinių įsipareigojimų UAB „Makveža“, buvo priversta važiuoti į ieškovės gamyklą papildomus šešis kartus (vietoje vieno karto) bei rinkti, o vėliau grąžinti, prekes iš kitų parduotuvių Lietuvoje. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino apeliantės sutartinius santykius su UAB „Makveža“, nes jais buvo grindžiamas ieškovės neteisėtų veiksmų (sutarties pažeidimo) ir apeliantės įrodinėjamos žalos priežastinis ryšys kaip viena iš ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų.Byloje nustatyta, kad, pagal apeliantės ir trečiojo asmens UAB „Makveža“ sudarytą sutartį (jos priedą), apeliantė įsipareigojo ne vėliau kaip per 45 dienas nuo avanso sumokėjimo dienos, t. y. iki 2014 m. spalio 30 d., pristatyti visą įrangą pirkėjui (UAB „Makveža“) adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolė, ir per 20 darbo dienų nuo įrangos pristatymo momento atlikti įrangos montavimo darbus.Pagal ieškovės ir apeliantės sudarytą susitarimą, ieškovė įsipareigojo pagaminti ir pristatyti (pateikti) apeliantei prekes iki 2014 m. lapkričio 14 d. Tad pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės įsipareigojimai apeliantei buvo vėlesni nei apeliantės įsipareigojimai UAB „Makveža“, atitinkamai jų pažeidimas negalėjo lemti apeliantės įrodinėjamų nuostolių atsiradimo.Nors apeliaciniame skunde apeliantė tvirtina, kad teismas, padarydamas minėtą išvadą, netinkamai aiškino ir interpretavo apeliantės bei UAB „Makveža“ sutartinius įsipareigojimus (vertindamas tik įrangos pristatymo terminą, tačiau nevertindamas įrangos sumontavimo termino, kuris baigėsi 2014 m. gruodžio pradžioje), apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti, nes minėtame sutarties priede, kuriame nustatyti apeliantės įsipareigojimų trečiajam asmeniui UAB „Makveža“ terminai, nenustatyta, jog tinkamas apeliantės sutartinių įsipareigojimų vykdymas būtų vertinamas tik pagal įrangos sumontavimo terminą, o įrangos pristatymo terminas šiame kontekste neturėtų teisinės reikšmės. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės įsipareigojimai UAB „Makveža“ (aktuali jų dalis) yra ankstesni nei ieškovės įsipareigojimai apeliantei, padaryta tinkamai įvertinus apeliantės bei UAB „Makveža“ sutarties (jos priedo) nuostatas. Tai, kad apeliantė pažeidė nustatytą įrangos pristatymo terminą, kuris yra 2014 m. spalio 30 d., nurodyta ir 2015 m. sausio 12 d. UAB „Makveža“ pretenzijoje apeliantei dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimo. Taigi, net pripažinus, kad apeliantė iš ieškovės pirko tas prekes, kurias ketino panaudoti UAB „Makveža“ atidaromame objekte, apeliantė jau prekių užsakymo pasirašymo su ieškove metu turėjo žinoti, kad ieškovė jas pateiks vėliau, nei apeliantė buvo įsipareigojusi pristatyti įrangą UAB „Makveža“, t. y. pateiks tuo metu, kai apeliantė jau bus pažeidusi sutartinius įsipareigojimus UAB „Makveža“. Be to, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad užsakymo pasirašymo su ieškove metu pastarajai atskleidė, jog prekių pagaminimo ir pristatymo terminas apeliantei turi esminės reikšmės, konkrečiai, kad kiekviena pavėluota prekių pagaminimo ir pristatymo diena lems vis didesnio masto apeliantės sutartinių įsipareigojimų UAB „Makveža“ pažeidimą (CPK 178 straipsnis). Apeliantė nurodo, kad 2014 m. gruodžio 2 d. el. laišku papildomai informavo ieškovę apie gautą kliento laišką dėl vėlavimo, tačiau tai buvo padaryta praėjus mėnesiui nuo užsakymo pasirašymo dienos (2014 m. spalio 29 d.) (remiantis nurodytu el. laišku, apeliantė apie tai minėjo ieškovei dieną prieš šio laiško išsiuntimą), ir nenustatyta, kad toks pranešimas objektyviai būtų galėjęs sumažinti apeliantės įrodinėjamą žalą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo pozicijai, sprendžia, kad apeliantė neįrodė ieškovės neteisėtų veiksmų ir nurodomos žalos teisinio priežastinio ryšio (ieškovės protingų galimybių numatyti apeliantės turėtas papildomas išlaidas) kaip vienos iš būtinųjų ieškovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (CK 6.247 straipsnis).Be to, teismo vertinimu, apeliantės turėtos išlaidos, susijusios su daugkartiniu vykimu į ieškovės gamyklą, prekių rinkimu, o vėliau grąžinimu, iš kitų parduotuvių Lietuvoje, neatitinka žalos CK 6.249 straipsnio prasme požymių, nes šiais veiksmais apeliantė pirmiausia siekė pašalinti jos pačios jau anksčiau (t. y. iki ieškovės sutarties pažeidimo) padarytą sutartinių įsipareigojimų pažeidimą UAB „Makveža“, apie kurį ieškovė, kaip minėta, nebuvo tinkamai ir iš anksto informuota.Atsižvelgdamas į tai, kad tam, jog būtų taikoma verslininko civilinė atsakomybė, būtinos visos trys civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys (CK 6.256 straipsnio 4 dalis), o šiuo atveju priežastinis ryšys nebuvo nustatytas, teismas dėl kitų šalių argumentų plačiau nepasisako, nes jų analizė neturėtų jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė esmines bylos faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovės apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta. Ieškovė nepateikė apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl dėl jų priteisimo teismas nesprendžia.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Vilija MikuckienėVaclovas PaulikasJūra Marija Strumskienė