- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-25
- Bylos Nr.
- P-32-602/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-66-3-00172-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- L. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. R63-1/2012 pagal pareiškėjos L. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja L. Š. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK, atsakovas) 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. Sp-383 „Dėl Kazlų Rūdos ir Radviliškio rajono savivaldybių tarybų narių įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą ir šių savivaldybių tarybų narių mandatų naujiems savivaldybių tarybų nariams pripažinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. Sp-383) 2 punktą, kuriuo pripažinta, kad jai – Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narei, save išsikėlusiai kandidatei, neįrašytai į kandidatų sąrašą, įgaliojimai nutrūkę prieš terminą vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį.
Pareiškėja paaiškino, jog Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu nutarė jos bei jos advokato A. L. apeliacinį skundą atmesti, panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalį, kuria ji buvo išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 290 straipsnį ir priimti naują nuosprendį, pripažįstant ją kalta padarius nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnio 2 dalyje ir 290 straipsnyje ir paskiriant jai 2 600 Lt baudą. Advokatas A. L. jos pavedimu 2011 m. lapkričio 21 d. kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (toliau – ir LAT) apskundė Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nuosprendį. Kartu su kasaciniu skundu LAT buvo pateiktas prašymas sustabdyti Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio galiojimą. LAT jos kasacinį skundą priėmė 2011 m. lapkričio 21 d. ir tą pačią dieną išsiuntė reikalavimą išsireikalauti iš Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamąją bylą Nr. 1-5-632/2011.
Žemesnės instancijos teismas
Rėmėsi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 374 straipsniu ir laikė, jog ši įstatyminė nuostata suteikia teisę nuteistam asmeniui siekti jam pasekmes sukeliančio nuosprendžio ar nutarties vykdymo sustabdymo, iki kol byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje. Pažymėjo, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nėra nurodyta, kaip atsakovas privalo elgtis tokiais atvejais, kai LAT yra pateiktas prašymas sustabdyti nuosprendžio ar nutarties galiojimą. Manė, kad atsakovas privalo elgtis taip, kad savo elgesiu nepažeistų nuteisto asmens turimos teisės siekti nuosprendžio sustabdymo pagal BPK 374 straipsnį. Šiuo atveju atsakovas turėjo galimybę kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) siekiant išaiškinimo, kaip taikyti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 5 punktą, atsižvelgiant į BPK 374 straipsnį. Atsakovas šia teise nepasinaudojo, todėl, pareiškėjos manymu, nepagrįstai pažeidė jai BPK 374 straipsniu suteiktos teisės efektyvumo principą.
Teigė, kad skundžiamas sprendimas nemotyvuotas ir neargumentuotas, jame nenurodyti sprendimo priėmimą lėmę motyvai. Sprendimo turinys patvirtina, kad sprendimo priėmimo metu nebuvo analizuojamos ar tiriamos kokios nors aplinkybės, nors atsakovo priimamam sprendimui taikytini Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyti bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui, tarp jų reikalavimas, kad sprendimas būtų pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Atsakovas savo sprendime taip pat nenurodė ir sprendimo apskundimo tvarkos. Pabrėžė, jog atsakovas, nutraukdamas jos įgaliojimus, traktavo Šiaulių apygardos teismo nuosprendį kaip galutinį ir turintį res judicata galią. Laikė, kad atsakovas ją antrą kartą nubaudė, nutraukiant jos, kaip tarybos narės, įgaliojimus, už tą pačią baudžiamąją veiką, už kurią ją nubaudė Šiaulių apygardos teismas, t. y. nutraukiant jos tarybos narės įgaliojimus atsakovas nesvarstė kokių nors kitų jos baudžiamosios veikos elementų, kurių nebuvo apsvarstęs Šiaulių apygardos teismas, ir taip pat jai nepareiškė kokių nors kitų papildomų kaltinimų, kuriems pagrindą suteikė Šiaulių apygardos teismo svarstyta veika. Todėl atsakovas, nutraukdamas jos įgaliojimus, pažeidė non bis in idem taisyklę.
Manė, kad sprendimas nebuvo priimtas objektyviai ar nešališkai, t. y. skundžiamo sprendimo priėmimą organizavo ir visai procedūrai vadovavo VRK pirmininkas Z. V. Šio asmens artimi draugystės ryšiai su Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nariu A. Č., kuris ir inicijavo jos įgaliojimų nutraukimo procedūrą, todėl Z. V. privalėjo nurodyti skundžiamą sprendimą priėmusiai komisijai apie savo artimus draugystės bei giminystės ryšius ir nusišalinti nuo komisijos, nagrinėjusios jos įgaliojimų nutraukimo klausimą. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad įgydamas pareiškėjos nuosprendžio kopiją, A. Č. piktnaudžiavo tarnyba bei pažeidė jos teisę į privatų gyvenimą, o atsakovas pradėjo procedūrą nutraukti jos įgaliojimus, vadovaudamasis neteisėtai gautu nuosprendžio nuorašu.
Atsiliepimas
Atsakovas VRK prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, kurios pagrindu priimtas ginčijamas sprendimas, yra labai aiški ir kategoriška, dėl jos taikymo jokių neaiškumų VRK nekyla. Įstatymų aiškinimas neįeina į Konstitucinio Teismo kompetenciją, o VRK nesuteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Manė, kad nei pareiškėjos paduotas kasacinis skundas, nei įstatyme numatyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų ar atrankos komisijos teisė sustabdyti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymą neduoda pagrindo VRK netaikyti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų, atidedant ar sustabdant šio įstatymo taikymą. Pažymėjo, kad pareiškėjos argumentai dėl jos nubaudimo antrą kartą už tą pačią veiką ir principo non bis in idem (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 7-ojo protokolo 4 str.) pažeidimo jos atžvilgiu yra nepagrįsti, nes nei Konvencija, nei Lietuvos teisė nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės. Yra draudžiamas tik pakartotinis baudžiamasis persekiojimas ir „kriminalinis“ (nu)baudimas, o savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutrūkimas prieš terminą negali būti prilygintas kriminalinei bausmei, nes jos taikymo tikslai yra visiškai kiti ir nesietini su baudžiamosios sankcijos tikslais. Atsakovo nuomone, pareiškėjos argumentai dėl VRK šališkumo priimant ginčijamą sprendimą, jos pirmininko Z. V. vaidmens jo priėmime ir pareigos Z. V. nusišalinti nuo ginčijamo sprendimo priėmimo yra visiškai nepagrįsti faktiniais duomenimis, o tik išgalvotomis prielaidomis, teisiškai neargumentuoti ir nekorektiški.
II.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 1 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87 straipsnis 1 dalies 5 punktą, savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta arba jis netenka teisės eiti savivaldybės nario pareigas, kai įsiteisėja teismo apkaltinamasis nuosprendis – pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį. Byloje neginčijamas faktas, kad apkaltinamasis nuosprendis L. Š. atžvilgiu įsiteisėjo 2011 m. lapkričio 17 d. VRK sprendimas Nr. Sp-383, kurio 2 dalį prašo panaikinti pareiškėja, priimtas 2011 m. lapkričio 29 d. Pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87 straipsnio 3 dalį VRK per 15 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų atsiradimo savivaldybės tarybos nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš terminą. Teismas nustatė, kad VRK skundžiamą sprendimą priėmė nepažeisdama nurodyto 15 dienų termino, bei pažymėjo, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas nesuteikia teisės priimti kitokį sprendimą nei nustatyta 87 straipsnyje. Todėl VRK, priimdama skundžiamą sprendimą, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nepažeidė. Nustatė, jog iš byloje esančio 2011 m. lapkričio 29 d. posėdžio protokolo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 11 straipsnio 12 dalies reikalavimus, matyti, kad komisijos nariams pateikta balsuoti tokia formuluotė: vadovaujantis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pripažinti pareiškėjos įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį. Šiame protokole užfiksuota, kad komisijos nariai vienbalsiai priėmė sprendimą pagal pateiktą formuluotę, t. y. pripažinti L. Š., Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narės, įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 5 punktą – pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį.
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 11 ir 12 straipsniai yra specialios teisės normos, reglamentuojančios atsakovo sprendimų priėmimo procedūrą, šių sprendimų turinį bei formą. Šiose teisės normose nėra jokių nuorodų apie būtinumą surašyti sprendimų motyvus arba reikalavimų sprendimo turiniui. Pažymėta, kad tai yra suponuojama tokių sprendimų priėmimo specifikos (kolegialumas, atviras balsavimas bei viešas svarstymas). Apskundimo tvarkos nenurodymas sprendime nevertintinas kaip esminis procedūrinis pažeidimas, apribojęs pareiškėjai galimybę pasinaudoti apskundimo teise. Pareiškėja dalyvavo priimant sprendimą, jį apskundė nepraleidusi apskundimo terminų, todėl šis pareiškėjos argumentas nepripažintas pakankamu panaikinti iš esmės teisingą VRK sprendimą.
Konstatavo, kad skundžiamu atsakovo sprendimu Nr. Sp-383 pareiškėja nebuvo nubausta antrą kartą. Įgaliojimų nutraukimas prieš terminą nėra kriminalinė bausmė už tapatų nusikaltimą, todėl pareiškėjos argumentai dėl pakartotino nubaudimo atmesti kaip nepagrįsti.
III.
Atsakovas VRK 2013 m. sausio 29 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje, vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad LAT 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-250/2012 Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nuosprendį panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-644-300/2012 L. Š. išteisino. 2013 m. sausio 2 d. L. Š. raštu kreipėsi į VRK dėl tarybos narės įgaliojimų atnaujinimo. Teigė, kad negali pakeisti savo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. Sp-383 galiojant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. R-1/2012, kurioje nuspręsta atmesti pareiškėjos skundą dėl VRK sprendimo Nr. Sp-383 panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 13 d. nutartimi atnaujino procesą šioje byloje ir perdavė bylą nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad byloje pateikta LAT 2012 m. gegužės 29 d. nutartis, kuria panaikintas Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu nuspręsta Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendį dalyje, kuria L. Š. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 284 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį: L. Š. pagal BK 284 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadarė veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių, o likusią nuosprendžio dalį (kuria pareiškėja už nusikaltimą, numatytą BK 290 straipsnyje, išteisinta) palikti nepakeistą, Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro A. K. ir nukentėjusiojo A. B. apeliacinius skundus atmesti. Taigi pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis. Pažymėjo, kad kai panaikinamas teismo sprendimas, nuosprendis, kuriuo, kaip turinčiu prejudicinę galią, rėmėsi administracinis teismas, kartu išnyksta ir sprendimo priėmimo pagrindas, todėl yra pagrindas prašyti procesą atnaujinti ir peržiūrėti administracinio teismo padarytas išvadas.
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 28 d. nutartimi atmetė atsakovo Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymą dėl proceso atnaujinimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teismas konstatavo, kad VRK 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. Sp-383 „Dėl Kazlų Rūdos ir Radviliškio rajono savivaldybių tarybų narių įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą ir šių savivaldybių tarybų narių mandatų naujiems savivaldybių tarybų nariams pripažinimo“ 5 punktu nusprendė pripažinti, kad Radviliškio rajono savivaldybės taryboje atsiradus laisvai vietai, netekus mandato save išsikėlusiai kandidatei, neįrašytai į kandidatų sąrašą, savivaldybės tarybos nario mandatas perduodamas kitam kandidatų sąrašui pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą po rinkimų mandatams paskirstyti liekamų metodu, t. y. Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų sąrašui. Šio sprendimo 7 punktu nuspręsta pripažinti, kad A. J. – Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys, išrinktas pagal Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų iškeltų kandidatų sąrašą.
Taigi pareiškėjai netekus Radviliškio rajono savivaldybės tarybos mandato, ji Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka yra užimta.
Nors apkaltinamasis nuosprendis, kuris buvo skundžiamo atsakovo administracinio sprendimo priėmimo pagrindas yra panaikintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi ir pareiškėjos atžvilgiu yra priimtas Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 31 d. išteisinamasis nuosprendis, tačiau ši aplinkybė proceso atnaujinimo stadijoje vertintina atsižvelgiant į pareiškėjos suformuluotus skundo reikalavimus.
Teisėjų kolegija pabrėžė, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeistos ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).
Asmuo, kreipdamasis į administracinį teismą dėl savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų gynimo, pats pasirenka savo teisių gynimo būdus bei šių teisių gynimo apimtį. Taigi pareiškėjas, suformuluodamas skundo reikalavimą, tuo pačiu apibrėžia ir bylos nagrinėjimo ribas, kurių bylą nagrinėjantis teismas negali peržengti.
Taigi teismas, nagrinėdamas bylą, privalo ne tik formaliai įvertinti skundžiamo administracinio akto teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau taip pat turi nustatyti, ar skundžiamo administracinio akto (jo dalies) panaikinimu realiai bus apgintos asmens pažeistos teisės ar įstatymų saugomi interesai, ar bus atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Priešingu atveju teisminis pažeistų teisių ar įstatymų saugomų interesų gynybos procesas būtų betikslis bei beprasmis.
Teismas akcentavo, kad pareiškėja ginčijo tik tą atsakovo sprendimo dalį, kuria buvo pripažinta, kad jos įgaliojimai yra nutrūkę prieš terminą. Tačiau neginčijo tos atsakovo sprendimo dalies, pagal kurią, atsiradus laisvai vietai, savivaldybės tarybos nario mandatas perduotas kitam kandidatų sąrašui bei įgaliojimai pripažinti naujam savivaldybės tarybos nariui.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nėra įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatantis savivaldybės tarybos nario mandato grąžinimo tvarką, kai išnyksta aplinkybės, kurios buvo pagrindas pripažinti savivaldybės tarybos nario įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą šio įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą siekė, kad jai būtų grąžintas Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario mandatas. Tačiau vien skundžiamo administracinio akto dalies panaikinimas nesukels jokių pasekmių, nes Savivaldybių rinkimų įstatyme nėra nustatyta tvarka, kaip gali būti pripažinti nutrūkusiais prieš terminą naujiems savivaldybės tarybos nariams pripažinti įgaliojimai.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 81 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kandidatų sąrašus iškėlusios partijos, kandidatai, asmenys, įrašyti į mandatus gavusių kandidatų sąrašus, savivaldybės tarybos nariai po pirmojo naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdžio Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus dėl savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutraukimo ar dėl įgaliojimų naujiems savivaldybės tarybos nariams pripažinimo ar atsisakymus priimti šiuos sprendimus per 15 dienų po sprendimo įsigaliojimo gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Ši teisės norma suteikia teisę skųsti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus ne tik dėl savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutraukimo, bet ir dėl įgaliojimų naujiems savivaldybės tarybos nariams pripažinimo. Tam, kad savivaldybės tarybos nariui, kurio įgaliojimai buvo pripažinti nutrūkusiais prieš terminą, būtų grąžintas savivaldybės tarybos nario mandatas, turi būti panaikintas ne tik VRK sprendimas dėl savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutraukimo, bet ir sprendimas, kuriuo įgaliojimai buvo pripažinti naujam savivaldybės tarybos nariui.
Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundžiamo sprendimo dalies panaikinimas sukeltų teisines pasekmes tik tuo atveju, jeigu kartu būtų panaikinti VRK 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. Sp-383 5 punktas, kuriuo nuspręsta pripažinti, kad Radviliškio rajono savivaldybės taryboje atsiradus laisvai vietai, netekus mandato save išsikėlusiai kandidatei, neįrašytai į kandidatų sąrašą, savivaldybės tarybos nario mandatas perduodamas kitam kandidatų sąrašui, ir šio sprendimo 7 punktas, kuriuo nuspręsta pripažinti, kad A. J. – Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys, išrinktas pagal Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų iškeltų kandidatų sąrašą.
Kadangi pagal pareiškėjos skunde suformuluotas bylos ribas, skundžiamo administracinio akto dalies panaikinimas neturės jokios įtakos pareiškėjos teisių, kurias ji gina teismine tvarka, atkūrimui bei įstatymų saugomų interesų apginimui, teismas darė išvadą, kad net ir esant proceso atnaujinimo pagrindui, numatytam ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 5 punkte, pareiškėjos skundas, remiantis nurodytais motyvais, negali būti tenkinamas.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė, o skundžiamą sprendimą paliko nepakeistą.
V.
Pareiškėja L. Š. pateikė prašymą dėl proceso administracinėje byloje Nr. R63-1/2012 atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti procesą byloje remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 5 punktu.
Prašyme nurodo, kad LAT 2014 m. spalio 21 d. nutartimi panaikino Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukė, pareiškėjai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taigi pagrindas, dėl kurio pareiškėja buvo netekusi savivaldybės tarybos nario mandato, buvo panaikintas. Remiantis aptarta LAT 2014 m. spalio 21 d. nutartimi, procesas administracinėje byloje Nr. R63-1/2011 atnaujintinas, nes panaikintas pagrindas, numatytas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Prašyme pareiškėja nurodo, kad papildo skundą papildomais reikalavimais panaikinti VRK 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. Sp-383 3, 5 ir 7 punktus. Pareiškėja pažymi, kad kreipėsi į VRK, bet ši atsakė neturinti pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010, 2014 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P552-63/2014). Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442-166/2011).
Griežtai apibrėžtų atnaujinimo pagrindų nustatymas nėra savitikslis, jis būtinas, siekiant apsaugoti teisinių santykių stabilumą, įgyvendinti teisinio saugumo bei teisinės valstybės principus, kadangi, nenustačius griežtų proceso atnaujinimo pagrindų, susidarytų situacija, kai proceso atnaujinimas faktiškai taptų dar viena įprasta bylos nagrinėjimo teisme stadija, o tai prieštarautų Lietuvoje egzistuojančios administracinių teismų sistemos sampratai bei tikslams, sumenkintų galutinio teismo sprendimo (nutarties, nutarimo) prasmę (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858-177/2010, 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P249-92/2012).
ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta dvylika konkrečių pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje.
Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. R63-1/2012 remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 5 punktu pagrindu, t. y. kai panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti tą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Šioje normoje įtvirtinta sąvoka „buvo pagrindas priimti“ suponuoja išvadą, kad procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas tik tada, kai teismo sprendimo, nutarimo ar nutarties priėmimo pagrindas buvo panaikintas sprendimas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja L. Š. į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreipėsi, prašydama panaikinti VRK 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. Sp-383 „Dėl Kazlų Rūdos ir Radviliškio rajono savivaldybių tarybų narių įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą ir šių savivaldybių tarybų narių mandatų naujiems savivaldybių tarybų nariams pripažinimo“ 2 punktą, kuriuo pripažinta, kad jai – Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narei, save išsikėlusiai kandidatei, neįrašytai į kandidatų sąrašą, įgaliojimai nutrūkę prieš terminą vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį.
Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą atnaujinus procesą, 2013 m. vasario 28 d. nutartyje pabrėžė, kad asmuo, kreipdamasis į administracinį teismą dėl savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų gynimo, pats pasirenka savo teisių gynimo būdus bei šių teisių gynimo apimtį. Taigi pareiškėjas, suformuluodamas skundo reikalavimą, tuo pačiu apibrėžia ir bylos nagrinėjimo ribas, kurių bylą nagrinėjantis teismas negali peržengti. Pareiškėja, paduodama skundą nagrinėjamoje byloje, ginčijo tik tą atsakovo sprendimo dalį, kuria buvo pripažinta, kad jos įgaliojimai yra nutrūkę prieš terminą. Tačiau neginčijo tos atsakovo sprendimo dalies, pagal kurią, atsiradus laisvai vietai, savivaldybės tarybos nario mandatas perduotas kitam kandidatų sąrašui bei įgaliojimai pripažinti naujam savivaldybės tarybos nariui. Todėl vien skundžiamo administracinio akto dalies panaikinimas nesukels jokių pasekmių, nes Savivaldybių rinkimų įstatyme nėra nustatyta tvarka, kaip gali būti pripažinti nutrūkusiais prieš terminą naujiems savivaldybės tarybos nariams pripažinti įgaliojimai. Teismas vertino, kad pagal pareiškėjos skunde suformuluotas bylos ribas, skundžiamo administracinio akto dalies panaikinimas neturės jokios įtakos pareiškėjos teisių, kurias ji gina teismine tvarka, atkūrimui bei įstatymų saugomų interesų apgynimui.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, net ir atnaujinus procesą, toks procesas būtų beprasmis, todėl negalima laikyti, kad teismo sprendimo, nutarimo ar nutarties priėmimo pagrindas buvo panaikintas sprendimas. Atitinkamai teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo.
Pažymėtina, kad pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo prašo papildyti skundą papildomais reikalavimais panaikinti VRK 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. Sp-383 3, 5 ir 7 punktus. Teisėjų kolegija vertina, kad proceso atnaujinimo stadijoje nauji reikalavimai negali būti reiškiami, nes tai nėra įprasta bylos nagrinėjimo teisme stadija. Procesas atnaujinimu siekiama tik patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų. Todėl naujų reikalavimų nagrinėjimas neatitiktų proceso atnaujinimo paskirties.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo atnaujinti proceso ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytu pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos L. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. R63-1/2012 pagal pareiškėjos L. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Nutartis neskundžiama.