- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-02-01
- Bylos Nr.
- 1-27-853/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Nukentėjusysis
- E. Č.
- Kaltinamasis
- V. P.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis D. P. individualioje veikloje pardavėju-konsultantu, besimokantis Mažeikių politechnikos mokyklos I kurse, administracine tvarka baustas, teistas: 1. 2009-02-06 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 290 str. 20 MGL dydžio bauda; 2. 2012-05-04 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 2 d., paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2009-02-06 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta visa bausmės dalimi ir paskirti kaltinamajam galutinę subendrintą bausmę- 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo su paskirtos ir nesumokėtos 20 MGL baudos dalimi, t.y. 1469,15 Lt, vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3 d., 67 str. 3 d., 72 str., bausmės vykdymą atidėti 1 m. 6 mėn. bei paskirti įpareigojimą- bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynios paroms, ir paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę- įpareigoti per 3 mėn. kaltinamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2012 m. sausio 3 d. apie 13.00 val., Mažeikių m., (duomenys neskelbtini) namo, ketvirto aukšto koridoriuje, tyčia sudavė ranka vieną smūgį E. Č., padarydamas galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kraujo išsiliejimu po dešinės akies jungine, nosies odos nubrozdinimu, nosies kaulų lūžimu, dešinės akiduobės vidinės sienelės, dešinio maksiliarinio ančio vidinės sienelės lūžimu, pakraujavimu į etmoidalines celes, galvos smegenų sukrėtimu, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to, V. P. prokurorės buvo kaltintas, kad jis savavaldžiavo, o būtent: 2012 m. sausio 1 d. apie 1.30 val., (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydamas savo teisę - pareikalavo E. Č. išeiti iš jos nuomojamo buto ir atiduoti raktus, po to 2012 m. sausio 3 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pasinaudodamas raktais ir įėjęs į butą iš buto išnešė E. Č. priklausančius daiktus.
Kaltinamasis V. P. apklaustas teisiamajame posėdyje dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011 m. gruodžio 31 d. iš prašė iš buto (duomenys neskelbtini), nukentėjusiąją su vaiku ir davė terminą per dvi dienas pasiimti jai daiktus. Nukentėjusiąją su vaiku jis iš buto iškraustė naujametę naktį tarp 1-2 val. Teisėto pagrindo iš buto iškaustyti nukentėjusios neturėjo, žino, jog reikėjo kviesti policiją, tačiau tinkamai nesielgė. Kai išvarė nukentėjusiąją iš buto, vėliau iškraustė jos daiktus, kuriuos sudėjo koridoriuje ir kažkas juos paėmė. Jis buvo sutaręs su (duomenys neskelbtini), savininku, jog butą pirks, tačiau minėto buto nenupirko. Neigė sumušės nukentėjusiąją, tačiau vėliau pripažino kaltę visiškai ir nurodė, jog 2012-01-03 koridoriuje susitiko nukentėjusiąją E. Č. su ja susibarė ir nukentėjusiajai sudavė ranka į veidą. Negalėjo paaiškinti, kodėl sudavė ir savo poelgio nepateisina. Nukentėjusioji trumpam buvo praradusi sąmonę. Po smūgio nukentėjusiajai pasileido bėgti kraujas iš nosies. Jis iškvietė greitąją medicininę pagalbą, kad nebūtų nukentėjusiajai blogiau. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusios ir atlygino jai padarytą žalą bei susitaikė su nukentėjusiąja.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji E. Č. parodė, kad 2011 m. gruodžio mėnesį atėjo buto savininkas ir liepė per dvi savaites jai išsikraustyti. Buto nerado, nors dėjo pastangas susirasti kitą butą. Naujų Metų naktį 1.30 val. pas ją į butą atėjo V. P. ir liepė eiti lauk iš buto. V. P. buvo girtas. Ją išvarė iš buto, ji jokių daiktų nespėjo pasiimti. Ji iš buto išėjo su savo vaiku pas S. B., o vėliau pas L. G.. Jau vėliau nuėjo pas V. P. į butą pasiimti savo daiktų, ant lango buvo jos užuolaidos, nuėjo su policijos pareigūnais. Mano, kad bute pas V. P. ir dabar yra jos daiktų. V. P. jai atidavė užuolaidas, tigrą (žaislinį), dvivietį fotelį, dvi palmes. Kitų gėlių neatidavė. 2012-01-01 bendrabutyje nebuvo. Sausio 2 d. 10 val. nuėjo į bendrabutį, bet jos nei 62, nei 70 bute niekas neįsileido. Sausio 3 d. jai paskambino R. B. ir pasakė, kad jos daiktus meta lauk. Apie pietus ji išėjo iš L. G., nuėjo į ketvirtą aukštą prie 62 ir 68 buto fojė sutiko V. P., jo žmoną ir dar kažkokį vyrą. V. P. jai trenkė į veidą ir pasakė, kad sakė nesirodyti bendrabutyje. V. P. jai trenkė į nosies sritį. Nuo smūgio ji prarado sąmonę. Jai bėgo kraujas iš nosies. Atgavusi sąmonę teiravosi, kur yra jos vaikas su greitosios pagalbos automobiliu atsisakė važiuoti. Ligoninėje jai buvo diagnozuotas nosies lūžis bei galvos smegenų sutrenkimas. Ligoninėje ji gulėjo apie tris savaites. Iš buto dingo jai priklausantys daiktai, kurių jai neatidavė: 5 gėlės, puodai, šaukštai, skalbimo mašina „Oka“, pinta dėžė sudėti rūbams, dvi taburetės, keptuvės 2-3, kavos aparatas, arbatinukas, elektrinis šildytuvas, lyginimo stalas, radijas su laikrodžiu, mėsmalė, įrankiai, vaiko medinė lovelė, du lygintuvai, parfumerija, vaiko plastmasinė kėdutė ir naktipuodis, du televizoriai, televizoriaus kabelis, sieninis laikrodis, puodukai, taurės, saldaininė. Visus daiktus įvertino 2000,00 Lt, tai yra turtinė žala. Neturtinę žalą įvertino 10000,00 Lt, tai yra dėl sulaužytos nosies, jog buvo naktį išvaryta iš namų patyrė išgyvenimus. Su kaltinamuoju susitaikė beri kaltinamajam atleido ir pasirašė susitaikymo protokolą. Kaltinamasis jai visiškai atlygino turtinę ir neturtinę žalą ir ji kaltinamajam pretenzijų nebeturi.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja, nukentėjusioji, jos atstovas ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d., teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo V. P. visiško prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė yra įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:
2012-01-24 protokolu-pareiškimu, kuriame E. Č. nurodė, kad 2012-01-01 apie 1.30 val. ją su mažamečiu vaiku iš nuomojamo buto išvarė naujasis buto savininkas, kuris ją 2012-01-03 apie 13.00 val. sumušė (1 t. 1 b.l.);2012 m. sausio 3 d. informaciniame pranešime Nr. ROIK 011200005871 nurodyta, kad prieš dvi valandas dingo 2 m. 5 mėn. berniukas, mama negali surasti vaiko, nuvykus policininkams adresu (duomenys neskelbtini), buto durų niekas neatidarė, išėjęs iš kito buto vyriškis ir prisistatęs V. P. paaiškino, kad 2011-12-31, iš to buto išėjo moteris su vaiku, o dabar bute negyvena niekas, moteris buvo atėjusi šiandien, tačiau be vaiko, ir būdama neblaivi; 2012-01-04 informacinis pranešimas papildytas, kad vakar apie pietus E. Č., kuri buvo išvaryta 2011-12-30 iš nuomojamo buto adresu (duomenys neskelbtini), atėjusią pasiimti į butą daiktų, sumušė tą butą nusipirkęs vyriškis; 2012-01-04 informacinis pranešimas papildytas, kad 22.54 val. GMP į VšĮ „Mažeikių ligoninė“ buvo pristatyta E. Č., dgn.: nosies kaulo lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas, paguldyta į traumatologinį skyrių (1 t. 8-11 b.l.);2012 sausio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima vieta adresu Mažeikių m., Draugystės g. 20, ketvirto aukšto fojė, ties įėjimu į koridorių, kur yra medinis slenkstelis (1 t. 12-15 b.l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusios E. Č. parodymais, kad nuo 2010 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėnesio, ji išsinuomojo 2 kambarių butą bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis surašyta nebuvo, ji turėjo mokėti nuomą ir už komunalinius patarnavimus, nuomos pabaigos terminas nebuvo nurodytas. Išsinuomojant butą jai buvo leista naudotis bute esančiais baldais, t.y. sekcija, virtuvine pakabinama spintelė ir 2 taburetėmis, 2 durų spinta, nedidele medine spintele, 4 degiklių dujine virykle su balionu, abiejuose kambariuose buvo pakabinti šviestuvai. Į butą ji atsivežė savo baldų, buitinės technikos. 2011 m. gruodžio viduryje, datos tiksliai neatsimena, atėjo buto savininkas su bute Nr. 62 gyvenančiais žmonėmis, ir jai pasakė, kad butas yra parduodamas ir nori, kad ji iki 2012-01-01 išsikraustytų iš buto, ji sutiko iki minėtos datos išsikraustyti iš buto. 2011 metų gruodžio pabaigoje, datos tiksliai nepamena, galėjo būti apie Kalėdas, pas ją į butą atėjo V. ir buto savininkas, kuris eilinį kartą paprašė jos išsikraustyti iš buto ir liepė duoti nuo buto raktus, kam jam reikalingi tie raktai neaiškino, tačiau buto šeimininkas turėjo žinoti, kad pas ją yra likę kiti raktai nuo buto. Ji bandė susirasti išsinuomoti butą, bet nerado, todėl paprašė pažįstamos O. V. priimti pasidėti pas save jos daiktus, ši sutiko priimti. Po to, ji nebesusirado, kas jai padėtų perkraustyti daiktus, nes buvo Kalėdos, Nauji metai, todėl ji net nepradėjo pakuotis daiktų. 2012-01-01 1.30 val., ji buvo bute Nr. 70, kai atėjo bute Nr. 62 gyvenantis vyriškis, kuris buvo užgėręs, ji taip pat buvo užgėrusi (iki to laiko ji su drauge L. G. ir jos sugyventiniu Sergejumi, buvo išgėrę 2 butelius 0,7 litro talpos lietuviško vyno ir 1 butelį šampano). Kai atėjo tas vyriškis, ji jau buvo nuėjusi miegoti su savo mažamečiu vaiku ir niekas pas ją bute nebaliavojo ir netriukšmavo. Vyriškis jai liepė, kad ji apsirengtų ir pasiėmusi vaiką išeitų iš buto, nors ji prašė, kad vyriškis jai leistų pasilikti, tačiau jai nebuvo leista ilgiau pasilikti ir pasiimti vaiko daiktų, išeidama buto raktą ji atidavė vyriškiui. Ji nuėjo nakvoti pas L. G., kur ir gyveno iki 2012-01-03. 2012-01-01 apie 11 val., ji buvo nuėjusi į butą Nr. 70, tačiau durų niekas nedarė, taip pat nedarė niekas ir buto Nr. 62 durų, o su tikraisiais buto savininkais susisiekti nebandė, nes neturėjo telefonų numerių, o į namus nėjo, nes galvojo, kad susitiks žmones iš buto Nr. 62 ir jų paprašys atiduoti daiktus. Ji nebuvo pasiruošusi pasiimti savo daiktų, tik norėjo paprašyti, kad jie dar palaikytų jos daiktus. 2012-01-02 ji nebuvo nuėjusi iki tų butų ir nieko nesiaiškino. 2012-01-03 apie 13 val., jai paskambino R. B. ir pasakė, kad iš buto neša jos daiktus prie šiukšlių konteinerio lauke. Jai užlipus į (duomenys neskelbtini) namo 4 aukštą kur yra butas Nr. 70, ir tik įėjus į koridorių iš laiptinės bei pasukus eiti į dešinę, ji pamatė, kad iš buto Nr. 70 išėjo bute Nr. 62 gyvenantis vyriškis ir moteris, bei dar vienas nepažįstamas vyriškis, kurio neįsidėmėjo. Pamatęs ją vyriškis iš buto Nr. 62 pradėjo šaukti „Ar aš tau nesakiau daugiau nesirodyti bendrabutyje“ ir priėjęs jai sudavė vieną smūgį į veidą, kas vyko toliau nežino, nes nugriuvo ant žemės ir prarado sąmonę. Atgavusi sąmonę ji pamatė gydytoją, ar dar kas buvo nepamena, ji atsisakė vykti į ligoninę, nes jos vaikas buvo likęs pas L. G.. Grįžusi pas L. G. ji papasakojo, kad ją sumušė vyriškis iš buto Nr. 62, (duomenys neskelbtini) name, tada ji nenorėjo rašyti pareiškimo manydama, kad viskas praeis ir nosis nebeskaudės, bet ryte jau buvo užmėlynavęs dešinysis paakys ir sutinusi nosis, kuriuos bandė gydytis tepdama tepalus ir tik vakare nepagerėjus išsikvietė greitąją med. pagalbą ir buvo išvežta į ligoninę, kur prasigydė 15 dienų, jai buvo diagnozuotas nosies lūžimas, smegenų sukrėtimas, kraujosruvos veide, daugiau kūne sužalojimų nustatyta nebuvo. Ji savo daiktais (duomenys neskelbtini) name nepasirūpino, ir tik praėjus keletui dienų, kai ji sugrįžo iš ligoninės, ji kartu su apylinkės inspektoriumi L. S. nuvyko pas R. B., kuri patvirtino mačiusi, kaip buvo nešami lauk baldai, vėliau į butą Nr. 70, kur duris atidarė anksčiau bute Nr. 62 gyvenęs vyriškis, ir policininkui paklausus, ar jis išmetė jos daiktus, vyriškis pasakė, kad taip jis padarė. Ji matė, kad bute Nr. 70 buvo jai priklausantis dvivietis fotelis, žurnalinis staliukas, virtuvinė pakabinama spintelė, virtuvinis stalas, 3 taburetės ir iš virtuvinio komplekto tiesi sėdimoji dalis, abiejuose kambariuose kabojo dieninės ir naktinės užuolaidos, daugiau ji nematė, nes vyriškis stovėjo tarpduryje ir jos neįleido. Ji sužinojo, kad jos rūbai ir vaiko daiktai yra sukrauti pas kaimyną A. antrame aukšte, o pas R. B. yra mikrobanginė ir kruopos. Bute, adresu (duomenys neskelbtini) buvo šie daiktai: 1. virtuvėje buvo virtuvinis stalas, su pilku stalviršiu, virtuvinio kampo dalis, sėdima dalis aptraukta juodos spalvos dirbtine oda, 3 taburetės, baltos spalvos, bendra vertė 50 litų; šaldytuvas „Snaigė 17“ (be atskirų durelių šaldikliui), kaina 50 litų; įvairūs indai ir stalo įrankiai, tikslaus vienetų skaičius nežino, bendra vertė 30 litų; 3 vnt. keptuvių (viena sena rusų gamybos), bendra vertė 30 litų; 4 vnt. puodų (plieniniai su stikliniais dangčiais), bendra vertė 45 litai; 4 vnt. kavos puodelių (moliniai, rudos spalvos), bendra vertė 10 litų; pakabinama virtuvinė spintelė su durim, vertė 15 litų; 2 elektriniai virduliai (kavos virimo aparatas bei virdulys), bendra vertė 30 litų; arbatinukas ant dujinės (plieninis), vertė 15 litų; 2 vnt. mobilaus ryšio telefonai „Nokia“, juodos spalvos korpusu su pakrovėju, neveikiantis, vertė 25 litai bei „Samsung“ baltos spalvos korpusu, su pakrovėju, vertė 50 litų; radijas su laikrodžiu (juodos su baltu spalvos), vertė 20 litų; rankinė mėsmalė, vertė 20 litų; elektrinė plytelė (virimui , vienos dalies), vertė 15 litų; virtuviniai įrankiai (samtis, didelė šakutė ir t.t., iš viso 6), bendra vertė 20 litų; 4 vnt. dubenėlių (1 plastmasinis didelis, 3 metaliniai mažesni), bendra vertė 15 litų; 2. vaiko kambaryje buvo sofa- lova, melsvos spalvos gobelenu, vertė 50 litų; vaikiška lovelė (medinė, rudos spalvos išardyta), vertė 30 litų; 2 vnt. lygintuvų, pavadinimų nepamena, bendra vertė 35 litai; šviestuvas (5 ar 6 lempų, gaubtai stikliniai šviesiai rudi, buvo nepakabinta ir laikoma sekcijoje), vertė 45 litai; užuolaidos (dieninės baltos, naktinės geltonos), bendra vertė 25 litai; batų dėžė (rudos spalvos), vertė 25 litai; žurnalinis staliukas („ketvirtainiškas“, po stalviršiu žemiau buvo lentynėlė, rudos spalvos), vertė 40 litų; vaiko kėdutė (rožinės spalvos, plastmasinė), vertė 15 litų; 2 vnt. stiklinių vazų (rudos spalvos su juodom gėlėm), bendra vertė 60 litų; žaislas (didelis pliušinis tigras), vertė 100 litų; pintas drabužių krepšys (rudos spalvos, iš vytelių, apie 1 metro aukščio, su dangčiu), vertė 70 litų; šildytuvas elektrinis (radiatorius, pilkos spalvos, apie 60 cm aukščio), vertė 30 litų; lyginimo lenta (ant viršaus esanti medžiaga baltos spalvos, jei gerai pamena su gėlytėm), vertė 25 litai; 3. kitame kambaryje buvo sofa lova (gobelenas „barchatinis“ žalsvas), 2-vietis fotelis, 1-vietis fotelis (tokie patys) ir žurnalinis staliukas („ketvirtainiškas“, rudos spalvos), sekcija (ruda, kurios ilgis apie 3 metrus), bendra vertė 380 litų; televizoriaus staliukas (rudas, su rateliais, su lentyna), vertė 20 litų; televizorius (mažas, kurio įstrižainė gal 30-40 cm, juodos spalvos, rodė nespalvotai, pavadinimo nepamena), vertė 30 litų; televizorius (spalvoto vaizdo, neveikiantis, didelis, pavadinimo nepamena), vertė 30 litų; užuolaidos (dieninės baltos spalvos) vertė 90 litų, naktinės užuolaidos (melsvos), vertė 45 litai; sieninis laikrodis (mechaninis, baltos spalvos, kvadratinis), vertė 20 litų; laikrodis (žadintuvas, plastmasinis, mėlynas), vertė 10 litų; arbatos komplektas (6 puodeliai su lėkštutėm, moliniai rudi), bendra vertė 15 litų; 6 vnt. taurių šampanui, bendra vertė 20 litų; saldaininė (stiklinė), vertė 10 litų; 2 didelės gėlės (viena „dracena“, kitos pavadinimo nežino), vienos vertė 100 litų, kitos vertė 80 litų; 4, koridoriuje buvo spintelė (sekcijos dalis- spintelė, rudos spalvos, su durelėm), vertė 15 litų; elektrinio vaikiško žaislo- motociklo- pakrovėjas, kokia vertė nežino, bet bėjo negalima naudotis tuo motociklu, kadangi jo atskirai pirkti nėra, o paties motociklo vertė 500 litų (motociklą jai sugrąžino pažįstamas Stasys); 5. vonios kambaryje buvo skalbimo mašina (neautomatinė, „Oka“, baltos spalvos), vertė 50 litų; vaiko naktinis puodelis (plastmasinis, žalias), vertė 15 litų. Dėl padarytos žalos ir civilinio ieškinio reiškimo ji praneš vėliau (1 t. 16-17, 18-19, 21, 32, 44 b.l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo E. B. parodymais, kad jis turi nuosavybės teise priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini), kuriame pats negyvena, todėl 2010 metais jį išnuomojo E. su vaiku, su ja nuomos sutartis sudaryta nebuvo, nuomos pinigus ji mokėdavo jo mamai M. B.. Jis periodiškai įdėdavo skelbimą į internetinį tinklalapį „Skelbimai Mažeikiuose“, kad parduoda minėtą butą ir 2011 m. lapkritį atsiliepė norintys pirkti butą žmonės. 2011 m. gruodžio pradžioje, jis nuėjo į savo butą, kur buvo neblaivi E. su nepažįstamu vyriškiu, ir jai pasakė, kad parduoda butą, o ji privalo per dvi savaites išsikraustyti, kažkur po Kalėdų ji jau turėjo būti išsikrausčiusi. Kitą kartą į savo butą jis nuėjo po poros savaičių, jau po Kalėdų, kartu su V., kuris norėjo pirkti jo butą bei savo mama. Tą kartą bute be neblaivios E., lovoje miegojo dar kažkokia moteris, o po kambarius lakstė pusnuogis vaikas. Bute tebebuvo daiktai, baldai, niekas nebuvo išvežta ar supakuota. Paklausus E., kodėl ši dar neišsikrausčiusi, ji pradėjo prašyti leisti pabūti dar keletą dienų bute, nes jau turinti kur išsikraustyti. Jis E. pasakė, kad V. nori jau sausio pirmą persikraustyti į butą tai reiškia, kad jai paskutinė diena gruodžio 31 dieną. Jis matė, kad bute buvo didelė netvarka, viskas suversta ir nevalyta, kambaryje kairėje pusėje ant grindų net matėsi vaiko išmatos, baldų gobelenai buvo suplyšę, elektros rozetės ir jungikliai buvo išplėšti, jų net nebebuvo, vonioje buvo prirūgusių drabužių, maisto atliekų, visur svaidėsi įvairios šiukšlės ir tušti buteliai nuo alkoholinių gėrimų. 2012 m. sausio mėnesį, datos ir laiko tiksliai neatsimena, jis susiskambino su V. ir susitarė susitikti prie buto, į kurį dar ėjo ir V. žmona, jie sakė, kad aptvarkė butą ir išnešė šiukšles. Tada jis pasakė, kad kambaryje esanti sekcija jam nereikalinga, todėl ją galima išmesti, taip pat leido pasielgti ir su kitais savo daiktais buvusiais bute, t.y. su prieškambaryje buvusia spinta, virtuvės pakabinama spintele, dujine virykle ir balionu. Jis iš kambario dešinėje paėmė mamai priklausančią lentyną, ant kurios E. laikė gėles. Kam priklausė bute buvęs šaldytuvas ir kokie dar bute buvo baldai nepamena, taip pat nepamena ar bute buvo palikę ir leidę naudotis E. šviestuvais ar užuolaidomis. Kadangi E. iki sutarto laiko nebuvo išsikrausčiusi iš buto, tai jis liepė V. susiderinti dėl jos iškraustymo iš buto ir V. pažadėjo padėti E. išsikraustyti, o E. jau buvo paaiškinta, kad V. dabar naujasis buto šeimininkas ir ji turi derintis su V. Jis pats E. daugiau neieškojo ir jai neskambino, teisingiau net neturėjo jos telefono, pas kaimynus neieškojo. Po kurio laiko jis sužinojo iš V., kad jį kaltina dėl E. sumušimo ir jos daiktų dingimo iš buto (1 t. b.l. 50);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos M. B. parodymais, kad jos sūnus E. B., savo turimą butą, adresu (duomenys neskelbtini), išnuomojo moteriai vardu E., kuri jai atnešdavo už nuomą pinigus. 2011 m. pabaigoje, per skelbimą internete sūnus E. B. susirado pirkėją tam butui. 2011 m. gruodžio pradžioje, kartu su atsiradusiais pirkėjais, ji su E. B. nuėjo apžiūrėti buto adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo neblaivi E., jos vaikas, bei kažkokia nepažįstama moteris. Pirkėjams apžiūrėjus butą E. buvo pasakyta, kad butas parduodamas, todėl ji privalo išsikelti per maždaug pusę mėnesio. Kai nurodytą datą E. jau privalėjo būti išsikrausčiusi jie vėl visi nuėjo į butą, E. buvo namuose, tačiau visi daiktai tebebuvo, niekas nebuvo supakuota. Ar paaiškino ką E., kodėl ji neišsikraustė, ji nepamena, tačiau šiai dar buvo duota keletą dienų išsikraustymui. Po to, jie dar trečią kartą buvo tame bute, bet E. nebebuvo bute, jos visi daiktai tebebuvo. Jie su E. B., buto pirkėjui paaiškino, kad bute esantys baldai, t.y. virtuvėje- pakabinama spintelė, dujinė viryklė 4 degiklių ir didelis dujų balionas, kambaryje - didelė sekcija, staliukas, taburetės, prieškambaryje- spinta, yra jų, tačiau tie baldai jiems nereikalingi, todėl juos gali dėti kur nori ar išmesti lauk. Iš to buto ji pasiėmė savo žurnalinį staliuką rudos spalvos, pailgą, 2 taburetes. Bute ji matė šaldytuvą, kuris buvo E., ar buvo skalbimo mašina nežino, bet matė į vonią primestų prirūgusių drabužių, tai gal nebuvo tos skalbimo mašinos. Ji bute matė kažkokias sofas, bet nekreipė į jas dėmesio ir negali paaiškinti, kokios jos buvo. Pats butas buvo netvarkingas, daiktai išmėtyti, indai neplauti, vonioje surūgę rūbai, daug šiukšlių, tuščių butelių, kambaryje ant grindų matėsi krūvelė, panaši į žmogaus išmatas, greičiausiai vaiko išmatos. Pati E. nebuvo atėjusi, nesakė ar neprašė, kad būtų atidėtas jos išsikraustymas (1 t. 52 b.l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos R. V. parodymais, kad su V. P. ji kartu gyvena jau 5 metus, bet santuokos įregistravę nėra, jie gyveno adresu (duomenys neskelbtini). 2011 m. gruodžio mėnesio pradžioje, jie su V. P. kompiuteriniame tinklalapyje „Mazeikiuose.lt” susirado skelbimą apie parduodamą butą adresu (duomenys neskelbtini), ir telefonu susisiekė su buto savininku. Praėjus keletui dienų jie kartu su buto savininku nuvyko apžiūrėti buto, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Bute buvusiai moteriai buto savininkas pasakė, kad susirado pirkėjus šiam butui ir ji privalanti išsikraustyti iš buto iki 2011-12-29, moteris pažadėjo išsikraustyti iki nurodytos datos. Jie su buto savininku sutarė, kad nuo 2012-01-01 nori pradėti tame bute gyventi ir tada įforminti buto pirkimą- pardavimą. 2011-12-29, maždaug pietų metu, ji kartu su V. P. ir buto savininku, nuvyko į butą Nr. 70, kur duris atidarė bute gyvenanti moteris. Moteris pradėjo jų prašyti leisti pagyventi iki mėnesio pabaigos, t.y. 31 dienos, sakydama, kad turinti kur persikraustyti ir pažadėdama iki tada išsikraustyti. 2011-12-31, per pietus, ji su V. P. nuėjo į minėtą butą, tačiau jiems buto durų niekas nedarė ir jie tą moterį susirado bute Nr. 68, ji buvo neblaivi, ir moteris pradėjo sakyti, kad ji tikrai persikraustys šiandien, o sausio pirmą jau atiduos raktus ir užleis butą. Jai buvo pasakyta, kad jei nesimatys, kad ji pradėjo kraustytis, tai ji dar tą pačią dieną, t.y. 31 dieną, vakare turės išeiti iš buto. 2012-01-01 apie 0.30 val., jie sugrįžo į namus, t.y. į butą Nr. 62, ir pareidami į butą pro butą Nr. 70 girdėjo iš jo sklindantį triukšmą, todėl nuėjo į savo butą o V. P. nuėjo į butą Nr. 70 pasiaiškinti su moterim. Ji girdėjo, kaip V. P. pasakė, kad moteris privalo išeiti iš buto ir jei norės, tai sekančią dieną galės sugrįžti į butą pasiimti savo daiktų. Maždaug po 15 minučių sugrįžęs V. P. papasakojo, kad moteris išėjo iš buto ir jis pasiėmė raktus, jie matė, kad moteris su nepažįstamu vyriškiu ir mažamečiu vaiku nuėjo pas kaimynus į butą Nr. 68. Sekančią dieną, t.y. 2012-01-01, jie pralaukė moters visą dieną net ieškojo bute Nr. 68, tačiau moters nerado ir niekas nežinojo, kur jos ieškot. 2012-01-02, iki pietų, jie vėl pralaukė moters, bet ji nepasirodė, todėl vėliau ėjo apžiūrėti buto Nr. 70. Bute tebebuvo visi daiktai, niekas nebuvo iškraustyta, tada jie nusprendė, kad pradėti po truputį tvarkytis, kol ta moteris pasirodys, išnešdami iš buto nereikalingus daiktus, t.y. šiukšles, pavyzdžiui tokius, kaip tuščius plastikinius alaus butelius, kurių tikrai buvo ne vienas, vonioje buvo primesta surūgusių neišplautų rūbų, jokių gerų daiktų ar drabužių jie nelietė ir neišmetė. Tą dieną moteris taip ir nepasirodė. Po pietų, kiek buvo valandų nepamena, paskambino buto savininkas ir pasakė, kad ateis jo tėvai, kurie parodys, kokie bute esantys baldai priklauso jam, nes jis pats ateiti negali, kadangi dirba. Sutartu laiku jie prie buto Nr. 70 susitiko savininko tėvus ir su jais įėjo į butą nusirašė skaitliukų duomenis, savininko tėvai pasakė, kad bute esanti sekcija, šaldytuvas, dujinė viryklė 4 degiklių, virtuvėje buvusios spintelės, 2 kėdės priklauso jiems, tačiau baldai jiems nereikalingi ir juos galima pasilikti arba išmesti lauk, tie žmonės pasiėmė tik 2 kėdes. Sekančią dieną, t.y. 2012-01-03 ryte, jie su V. P. tame bute pradėjo į maišus ir tašes krauti drabužius ir kitus daiktus bei paprašė juos leisti sukrauti antrame aukšte esančiame sandėliuke, kur jie ir buvo sunešti. Pas kaimynus į butą Nr. 68 buvo nunešta mikrobangė, 2 mobilūs telefonai, maisto produktai (kruopos). Apie 13 val., ji ėjo iš buto Nr. 70 į butą Nr. 62 pasiimti plovimui reikalingų priemonių, kai pamatė prie fojė ant grindų, gulinčią ant pilvo, moterį, girdėjosi garsas panašus į knarkimą, o priėjusi arčiau po galva didelę kraujo dėmę. Kadangi ji neturėjo su savim telefono, tai nubėgo atgal į butą Nr. 70, kad V. P. iškviestų greitąją med. pagalbą. Iki to laiko, jie su V. P. buvo kartu bute Nr. 70, jis niekur nebuvo išėjęs. V. P. iškvietė iškvietę greitąją med. pagalbą ir tada apvertė gulinčią moterį. Tada pamatė, kad tai ta pati, anksčiau bute Nr. 70 gyvenusi, moteris, ją pasodino ant laiptų. Moteris sakė, kad jai nieko nėra ir norėjo eiti, tačiau neaiškino, kas jai atsitiko, iš išvaizdos atrodė, kad ji nelabai orientavosi aplinkoje. Moters nosis buvo sutinusi, o veidas nubrozdintas ir kruvinas. Atvykę medikai apžiūrėjo moterį ir pasakė, kad lūžusi nosis ir jai reikėtų važiuoti į ligoninę, tačiau ši pareiškė, kad niekur nevažiuos. Po to, ji nuėjo į butą Nr. 70, kur po kiek laiko atėjo ta moteris, tačiau jos į butą nebeįleido paaiškindami, kad ji sutartu laiku neatėjo, o jos buvo laukta keletą dienų. Moteris pasakė, kad ji nieko nesuprantanti ir nieko nežinanti apie ką kalbama ir prašė atiduoti vaiką nesiklausydama, kad jokio vaiko bute nėra. Tada moteris pasakė, kad ji skambins į policiją ir praneš apie vaiko dingimą bei išėjo ieškoti telefono. Vėliau jie išėjo į savo butą Nr. 62, laukti atvykstančio savininko, kuris turėjo atvykti 15 val., paskui atvyko policijos darbuotojai ir beldėsi į butą Nr. 70, todėl V. P. išėjo pakalbėti, kaip jie suprato, kad policininkai buvo atvykę dėl dingusio moters vaiko, nes nieko neklausė nei apie tos moters galimai sumušimą ar iškraustymą iš buto. 15 val. atvyko buto savininkas, kuris pasakė, kad viskas bute iš baldų ir buitinės technikos, išskyrus 2 televizorius ir skalbimo mašiną „Riga“ priklauso jam ir juos galima išmesti arba pasilikti, su buto savininku jie nenešė ir lauk nemetė jokių daiktų iš buto Nr. 70. Paskui V. P. ir jos mamos draugas S. iš buto Nr. 70 išnešė prie šiukšlių konteinerio 2 sulūžusias sofas, staliuką, mažą sekciją gal kokią 1,5 metro aukščio, savininko šaldytuvą ir dujinę, antresolių spintelę, nuo veidrodžio spintelę, dvivietį fotelį. Tai pat buvo išmesti į šiukšlių konteinerį nešvarūs ir prirūgę indai iš virtuvės ir vonios, ten galėjo būti 4 nedideli katiliukai, apie 30 lėkščių, jei jie būtų buvę švarūs, tai būtų juos palikę pas kaimynus. Bute yra likusios užuolaidos (dieninės ir naktinės), kurių nenunešė pas kaimynus, bet jas atiduos, o vaikišką elektrinę mašinytę išsinešė moters draugas. Ar buvo sumuša moteris, ir jei buvo sumušta, bei kas tai galėjo padaryti ji nežino, V. P. to padaryti negalėjo, nes jie visą laiką buvo kartu (1 t. 54-55 b.l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo A. Ž. parodymais, kad jis gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini). 2011 metų pabaigoje ar 2012 metų pradžioje, datos tiksliai nepamena, pas jį į namus atėjo iš matymo pažįstamas vyriškis ir paprašė priimti sudėti daiktus į sandėliuką. Vyriškis minėjo, kad daiktai yra tame pačiame name ketvirtame aukšte gyvenančios moters, kuri po sumušimo gydosi ligoninėje, o jis rūpinasi, kad tie daiktai nebūtų pavogti ar išnešioti. Kur tie daiktai buvo ir kodėl šis norėjo pas jį pasidėti saugoti, jis nesidomėjo. Jis sutiko priimti į savo sandėliuką (sandėliukas yra įrengtas šalia jo buto, kur anksčiau yra buvusi virtuvė) laikinai pasaugoti kol ta moteris sugrįš iš ligoninės ir pasiims savo daiktus, todėl vyriškis ir sunešė į sandėliuką daiktus. Į sandėliuką buvo atnešti 7 maišai, 3 dideles kelionines tašęs, kuriuose buvo sukrauti rūbai, žaislai, dar buvo vaikiškas akumuliatorinis motociklas (1 t. 56 b.l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos L. G. parodymais, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), pas savo draugą S. K.. 2012-01-01 apie 2 valandą nakties, pas juos atėjo jos draugė E. Č. su savo mažamečiu vaiku. Ar ji buvo blaivi pasakyti negali, nes pati buvo užgėrusi. E. Č. pasakė, kad ją su vaiku iš namų išvarė nieko neleisdamas pasiimti kažkoks vyriškis ir atėmė nuo buto raktus, o vėliau paaiškino, kad ji privalėjo išsikraustyti iš buto iki 2011-12-31, tačiau to nepadarė. Ji žino, kad E. Č. gyveno bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra buvusi ten svečiuose keletą kartų, paskutinį kartą pas E. Č. buvo prieš Kalėdas. 2012-01-01 ir 2012-01-02 E. Č. niekur nėjo, tik nervinosi, nes nežinojo ką toliau daryti, o 2012-01-03 E. Č. būdama blaivi, maždaug apie 12-13 val., viena pati išėjo į savo butą kadangi iš kažkur buvo sužinojusi, kad iš jos buto nešami daiktai, vaiką paliko pas ją. E. Č. sugrįžo maždaug už 15-30 minučių, jos veidas ir plaukai buvo kruvini, nosis buvo nusukta į šoną dešinysis paakys patinęs, paskui labai greitai sutino ir ji nieko nebematė, tačiau atsisakė važiuoti į ligoninę ir tepė visokiais tepalais, ryte taip pat nevažiavo į ligoninę ir tik apie 23 val. išsikvietė greitąją med. pagalbą ligoninėje prasigydė apie 2 savaites. Praėjus keletui dienų ji iš aplinkinių sužinojo, kad iš E. Č. buto baldai buvo išmesti į konteinerį, tačiau ji ten nėjo ir neieškojo jos baldų, nes buvo praėję keletas dienų. E. Č. jai nesakė, kur tiksliai ją sumušė, bet ji suprato, kad (duomenys neskelbtini) namo ketvirtame aukšte, E. Č. taip pat nesakė, kiek jai buvo suduota smūgių, tik sakė, kad vyriškis atėmęs jos buto raktus jai trenkė kumščiu į veidą. Apie tai, kad E. Č. 2012-01-03 apie 14 val., skambino į policiją ir pranešė, kad dingo jos vaikas, ji dabar išgirdo pirmą kartą, nes kaip minėjo, kad E. Č. išeidama pažiūrėti savo daiktų, savo vaiką buvo palikusi pas ją, o ir sugrįžusi nieko nesakė, kad jai dingo vaikas ir ji skambino į policiją gal greičiausiai jai buvo sutrenkta galva ir ji neatsiminė, kad vaiką paliko pas ją (1 t. 57 b.l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos R. B. parodymais, kad 2011 m. vasarą datos nepamena, į butą Nr. 70 parėjo gyventi E. Č., turinti mažametį sūnų. Su E. Č. jos sutaria iki pat šiol gerai, susiskambina ir pabendrauja. 2011 metų pabaigoje, prieš Naujus metus, ji buvo pas E. Č., kai atėjo pagyvenusių žmonių pora, kaip suprato buto savininkai, kurie norėjo pinigų ir E. Č. jiems pažadėjo atnešti, dar ji girdėjo, kad tie žmonės pasakė, kad nori parduoti butą paskui ir pati E. Č. sakė, kad ji privalo iš to buto išsikraustyti. 2011-12-31 apie 13 val., pas ją atėjo E. Č. su savo buvusiu vyru V., ir atsinešė šampano, jie pradėjo baliavoti. Pavakaryje atėjo kaimynas V., tuo metu gyvenęs 62 bute, ir pasakė E. Č., kad jai buvo duota daug laiko išsikraustyti ir ji neišsikraustė, todėl ji privalo tai padaryti per šiandieną, o kuo baigėsi pokalbis ji negirdėjo. Sekančią dieną ji išgirdo, kad V. naktį išvarė E. Č. iš buto Nr. 70, tačiau ji tą naktį jokio triukšmo negirdėjo, pas ją E. Č. atėjusi nebuvo. Praėjus keletui dienų ji išgirdo, kad V. iš buto Nr. 70 pradėjo išnešinėti E. Č. baldus, tačiau ji nėjo pažiūrėti. Pas ją į namus buvo atnešta ir padėta E. Č. mikrobangė krosnelė, maisto davinys (kruopai ir kiti produktai), sumuštinių keptuvę, striukė, 1 mobilus telefonas, rankinukai, albumai. Tuos daiktus atnešė jos sūnus M. B. ir pažįstamas S. B., o E. Č. rūbai buvo sudėti sandėliuke pas žmogų antrame aukšte, baldai išmesti prie konteinerio. Apie tai ji E. Č. nepranešė, nes nežinojo jos telefono numerio. 2012-01-03, kiek buvo valandų nežino, ji buvo namuose, kai atėjo kaimynas V. ir paklausė ar E. Č. buvo atėjusi, ji atsakiusi, kad ne, tada jis pasakė, kad E. guli kruvina prie fojė durų. Išėjusi ji matė, kad E. Č. guli netoli nuo durų (ji gulėjo vienoje durų pusėje, skersai, jos kojos nebuvo per slenkstį), prie galvos buvo kraujo latakas. Kaip galėjo susižaloti E. Č. nežino, iki tol kol neatėjo V., ji jokio triukšmo ar šūksnių koridoriuje negirdėjo. Kai ji paskutinį kartą buvo pas E. Č. bute Nr. 70, tai ten buvo labai netvarkinga, vonioje viskas prirūgę, sumesti neplauti indai, kambaryje ant grindų matėsi vaiko išmatos. Jos vaikas dažnai būdavo netvarkingas, nenupraustas, rūbai neplauti, ji dažnai duodavo tam vaikui pavalgyti, nes E. Č. sakydavo, kad jos vaikas nevalgus (1 t. 58, 59 b.l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo M. B. parodymais, kad jis su tėvais gyvena adresu (duomenys neskelbtini), datos tiksliai nepamena, bet gal pernai, bute Nr. 70 apsigyveno moteris su mažu vaiku bei vyru, kurio paskui nebeliko, vėliau sužinojo, kad moters vardas E.. 2012 m. sausio pradžioje, apie 12-14 val., jis buvo namuose, kai išgirdo koridoriuje triukšmą, tiksliau kaip šūktelėjimą, bet neišėjo pažiūrėti, kas ten atsitiko. Maždaug po 5 minučių į jų butą atėjo kaimynas V., kuris tuo metu gyveno bute Nr. 62 ir kraustėsi į butą Nr. 70, bei pasakė, kad koridoriuje guli moteris ir reikia kviesti greitąją. Kas vėliau iškvietė greitąją med. pagalbą nežino, išėjęs į koridorių nebuvo, tik vėliau iš koridoriaus sugrįžusi mama pasakė, kad koridoriuje kraujo klane guli E.. Papildo, kad dieną prieš tai, jei gerai pamena, pas jo tėvus buvo atėjęs pažįstamas S. B., kuris ateidamas pasakė, kad matė 4 aukšto koridoriuje sudėtus maišus, ir matė kaip iš buto Nr. 70, kuriame gyveno E., tuos maišus išneša V., ir pasakė, kad reikėtų padėti E. ir tuos maišus su jos daiktais nunešti į sandėliuką antrame aukšte pas pažįstamą ir sudėti. Jis padėjo S. B. nunešti į antrą aukštą pas kažkokį vyriškį į sandėliuką 2 maišus, kas juose buvo nematė, nes maišai buvo užrišti. Pats S. B. nunešė 3 maišus, bent tiek jis matė. Tuo metu 4 aukšto koridoriuje daugiau jokių daiktų nebuvo, tik tie maišai. Jis pats nematė, kaip buvo nešami iš E. buto baldai (1 t. 60 b.l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos O. V. parodymais, kad E. Č. pažįsta maždaug 10 metų, nes buvo anksčiau pas ją išnuomojusi kambarį, po to ji nuomojosi kitur butus. 2011 m. pabaigoje, prieš Naujus metus, E. Č. prašė leisti susidėti savo daiktus pas ją sandėliuke ir kambaryje baldus, kadangi ją šeimininkai krausto iš nuomojamo buto Draugystės gatvėje. Ji sutiko priimti E. Č. daiktus, bet jos nebuvo konkrečiai sutarusios, kada atveš daiktus. Po to, E. Č. nepasirodė apie porą savaičių ir atėjo 2012 m. sausio pradžioje. Ji matė, kad po E. Č. akimis yra mėlynės, sakė, kad grįžo iš ligoninės, kur gydėsi po sumušimo. E. Č. jai papasakojo, kad ją sumušė bendrabutyje vyriškis, kuris nupirko tą butą, kurį ji prieš tai nuomojosi. Dėl kokios priežasties buvo sumušta E. Č. nežino (1 t. 61 b.l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo L. S. parodymais, kad jis dirba Telšių AVPK Mažeikių RPK VPS PP tyrėju, jo aptarnaujamoje teritorijoje yra namas adresu (duomenys neskelbtini). 2012-01-05 jam buvo pavesta atlikti tyrimą pagal 2012-01-04 E. Č. pareiškimą. Praėjus kuriam laikui pas jį atvyko E. Č., kuri paaiškino įvykio aplinkybes, t.y. kad ją iš jos nuomoto buto Nr. 70, (duomenys neskelbtini), iškraustė bute Nr. 62 gyvenęs vyriškis, kuris iš jos nuomoto buto išmetė jos namų apyvokos daiktus. Kadangi E. Č. sakė, kad buvo sumušta vyriškio iš buto Nr. 62 ir dėl to bijo važiuoti į (duomenys neskelbtini) namą pasižiūrėti savo daiktų, kurie yra sudėti kažkokiame sandėliuke antrame aukšte, todėl jie kartu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) namą bei užėjo pas ketvirtame namo aukšte gyvenančius B. Pakalbėjus su bute gyvenančia R. B., ši pasakė, kad nieko nematė, negirdėjo ir nežino apie E. Č. sumušimą tik sakė, kad pas ją buvo užėjęs bute Nr. 70 gyvenantis vyriškis, kuris pasakė, kad koridoriuje rado gulinčią sumuštą E. Č. ir kalbėjo apie greitosios iškvietimą. Vėliau jis su E. Č. nuėjo į butą Nr. 70, kur buto duris atidarė V. P. ir jis įėjo į butą, o E. Č. buvo kiek atsilikusi ir stovėjo buto koridoriuke. Tarp V. P. ir E. Č. kilo žodinis konfliktas dėl išsikraustymo iš buto, jie pradėjo kalbėti pakeltu tonu, todėl jis paprašė, kad E. Č. išeitų į koridorių palaukti, kol jis aiškinsis su V. P.. Jis matė, kad bute buvo kažkokie baldai, bet jų neįsidėmėjo. Paskui E. Č. jam sakė, kad bute matė savo užuolaidas, fotelį, gal dar kokius daiktus, bet dabar jis nepamena, tačiau ji nepareiškė noro pasiimti daiktus. Vėliau jie abu nuėjo į antrą aukštą, kur žmogui priklausančiame sandėliuke buvo sudėti E. Č. daiktai, nors tas žmogus nuvedė prie sandėliuko, bet E. neapžiūrinėjo, kokie ten sukrauti jos daiktai. Vyriškis pažadėjo pasaugoti daiktus, kol E. Č. juos pasiims. Praėjus keletui savaičių, datos tiksliai nepamena, jam paskambino moteris prisistačiusi E. Č. ir pasakė, kad norėtų iš (duomenys neskelbtini) namo parsivežti savo daiktus, ir norinti, kad dalyvautų policininkas, kad ji nebūtų sumušta. Jie susitarė, kad ji paskambins iškart po savaitgalio, bet ji nebepaskambino. Pareiškimo tyrimo metu E. Č. nurodė, kad ją sumušė ir iš buto Nr. 70, (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, ją iškraustė bei išmetė jos daiktus bute Nr. 62 gyvenęs vyriškis, kuris vėliau apsigyveno bute Nr. 70, t.y. V. P.. Pareiškimo tyrimo metu nebuvo nustatyti liudytojai, kurie būtų matę ar, ką nors žinotų apie įvykį, kurio metu 2012-01-03 buvo sužalota E. Č. (1 t. 62 b.l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos A. V. parodymais, kad jos dukra R. V. turi sugyventinį V. P. jie anksčiau gyveno adresu (duomenys neskelbtini), vėliau susirado tame pačiame name kitą butą, t.y. persikraustė į butą Nr. 70, kurį ruošiasi nusipirkti. Ji buvo girdėjusi, kad buto Nr. 70 savininkas, buvo liepęs jo buto nuomininkei išsikraustyti maždaug 2011-12-20, kiek kartų jai liepė ir kaip išsikraustyti ji nežino. 2012 m. sausio pradžioje, datos tiksliai neatsimena, jai paskambino R. V. ir paprašė ateiti su sugyventiniu S. V. padėti jai persikraustyti į butą Nr. 70. Pas R. V. jie nuėjo apie 11-12 val., po to ėjo į butą Nr. 70, kuriame buvo didelė netvarka, vonioje buvo sudėti prirūgę puodai, lėkštės, vaikiški drabužiai, virtuvėje buvo daug cigarečių nuorūkų, tuščių alaus butelių (pūslių). R. V. sakė, kad į du didelius lagaminus sudėjo ankstesnių gyventojų rūbus, paskui jos pradėjo į maišus krauti vaikiškus žaislus, rūbus, vėliau viską V. P. su S. V. išnešė pas kažkokius kaimynus į sandėliuką, o maisto produktus (miltus, kruopas) padėjo pas kaimynus. Kadangi buvo nuspręsta neplauti prirūgusių puodų ir lėkščių, tai juos kartu su drabužiais sukrovė į maišus ir S. V. su V. P. išnešė ir išmetė. Besidarbuojant bute V. P. paskambino, kaip ji suprato, buto šeimininkui ir jie kalbėjo apie baldus, apie sekcijos dalį ir dar kažką. Kai jie dar tvarkėsi bute Nr. 70, R. V. buvo išėjusi į savo butą Nr. 62, tada galėjo būti apie 13 val., ir netrukus sugrįžusi pasakė, kad matė koridoriuje netoli laiptų gulinčią anksčiau bute gyvenusią moterį, šalia matosi kraujo. Prieš tai iš buto buvo išėjusi tik viena R. V., o ji su S. V. ir V. P. buvo likę bute Nr. 70 ir niekas iš jo išėjęs nebuvo. Ji išėjusi pažiūrėti tos moters nebuvo, o į butą sugrįžę R. V., V. P., S. V. pasakė, kad greitoji išvažiavo ir moters neišvežė. Praėjus keletui minučių kažkas pasibeldė į buto duris, kaip vėliau pamatė ir suprato, kad ta pati anksčiau tame bute gyvenusi, kuri paprašė atiduoti jos vaiką nors bute jokio vaiko nebuvo. Moteris neprašė pasiimti jokių daiktų iš buto ir išeidama nieko nepasiėmė, norėjo tik pasiimti vaiką. Sekančią dieną ji buvo darbe ir jiems padėti negalėjo, o ar padėjo S. V. ji nežino (1 t. 63 b.l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo S. V. parodymais, kad jo sugyventinė A. V. turi dukrą R. V., kurios sugyventinis yra V., jie gyvena (duomenys nesklebtini). Jis žino, kad R. V. ir V. 2011 metų pabaigoje susirado kitą butą tame pačiame aukšte ir susitarė, kad savininkas jiems leis eiti gyventi į tą butą nuo Naujų metų, ir kad savininkas buto perspėjęs iki to laiko bute gyvenusią nuomininkė, kad ši privalo išsikraustyti iki 2011 m. gruodžio kažkokios tai dienos, bet ji to nepadarė. 2012 m. sausio pradžioje A. V. paskambino R. V. ir paprašė, kad jie abu ateitų padėti jiems persikraustyti. Maždaug apie 10-11 val. Jie nuėjo ir jam kažkas liepė išnešti gal 3 vnt. maišų į šiukšlių konteinerį, kas buvo viduje nematė. Jis žino, kad iš to buto buvo išnešti ir pas kaimynus padėti maisto produktai, o kitus išnešė į sandėliuką. Papildo, kad jei gerai pamena, tai kai jie su A. V. ėjo pas R. V. matė ant laiptų sėdinčią nepažįstamą moterį, nuo kurios sklido alkoholio kvapas, bet į ją dėmesio neatkreipė. Vėliau V. ir R. V. išėjo į koridorių, po kiek laiko išėjo ir jis bei matė, kaip jie neleido moteriai stotis, nes moteris blaškėsi ir norėjo atsistoti. Jis kiek pabuvęs koridoriuje vėl buvo nuėjęs į butą, kai vėl išėjo į koridorių jau buvo atvažiavusi felčerę, kuri sutvarstė moteriai galvą bei davė pasirašyti kažkokį lapą, nes ši atsisakė važiuoti į ligoninę. Po kurio tai laiko, jiems būnant bute, į kurį norėjo persikraustyti R. V. ir V., pasibeldė ta pati ant laiptų sėdėjusi moteris ir prašė atiduoti vaiką, nors jokio vaiko bute nebuvo, vėliau ta moteris išėjo. Po to, jie pradėjo kraustyti iš to buto daiktus, bet jie dirbo neilgai. Sekančią dieną, galbūt per pietus, jis vėl nuėjo padėti R. V. ir V. persikraustyti. Jis padėjo V. iš naujojo buto išnešti 2 lovas, koridoriuje paliko šaldytuvą, skalbimo mašiną ir pufiką, tačiau jų ten greitai nebeliko (1 t. 64 b.l.); ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo S. B. parodymais, kad 2012 metų pradžioje apie 14 val., jis eidamas į svečius pas buvusį bendradarbį A. B., pamatė ketvirto aukšto fojė kampe sudėtus daug maišų ir kad tie maišai yra išnešinėjami iš E. Č. buto. Jis iš to vyriškio sužinojo, kad buto šeimininkai liepė iškraustyti E. Č. iš buto, tačiau jis nepaklausė vyriškio kodėl ne pati E. Č. išsikrausto. Jis norėdamas padėti E. Č., kad ši neprarastų savo daiktų, tuos maišus su drabužiais nunešė į antrą namo aukštą, pas iš matymo pažįstamą vyriškį, kurio anketinių duomenų nežino. Jam maišus nešti padėjo A. B. sūnus M. Į sandėliuką jie nunešė šešis maišus su rūbais, vaikišką motociklą, 2 kelionines dideles rankines su rūbais. Jis praeidamas pro E. Č. butą matė, kad bute be to vyriškio išnešančio į koridorių maišus dar buvo du nepažįstami, pagyvenę žmonės. Vėliau jis sužinojo, kad iš E. Č. buto buvo išnešti ir išmesti baldai. Dar jis gali pasakyti, kad E. Č. buvo pas jį atėjusi vieną naktį, apie 2 valandą, su savo mažamečiu vaiku, bet pabuvusi kokią valandą išėjo pas draugę. Po keleto dienų iš B. jis sužinojo, kad E. Č. buvo sumušta, tačiau kas ją sumušė nežino (1 t. 65 b.l.);2012 m. vasario 14 d. specialisto išvadoje Nr. G 338/12 (03) nurodyta, kad E. Č. buvo nustatytas galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kraujo išsiliejimu po dešinės akies jungine, nosies odos nubrozdinimu, nosies kaulų lūžimu, dešinės akiduobės vidinės sienelės, dešinio maksiliarinio ančio vidinės sienelės lūžimu, pakraujavimu į etmoidalines celes, galvos smegenų sukrėtimu; aukščiau išvardintus sužalojimus E. Č. galėjo gauti bukos traumos pasėkoje, paveikus jos galvą kietu buku daiktu, pagal tyrimui pateiktuose med. dokumentuose aprašytą sužalojimų lokalizaciją (sužalojimai lokalizuojasi dešinėje veido pusėje), galima teigti, kad nurodytus sužalojimus E. Č. galėjo patirti ir vieno trauminio poveikio pasėkoje, neįtikinama, kad nurodytus galvos sužalojimus E. Č. būtų patyrusi virsdama ir atsitrenkdama; dėl išvardintų sužalojimų E. Č. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui- jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t. 25-26 b.l.);2012 m. balandžio 26 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad įtariamasis V. P. pateikė: 1. rudos spalvos spintelę; 2. baltos spalvos spintelę; 3. 2 vnt. dieninių užuolaidų; 4. 2 vnt. naktinių užuolaidų; 5. 3 vnt. naktinių užuolaidų; 6. virtuvinio kampo sėdimą dalį; 7. virtuvinį stalą; 8. didelį žaislą- tigrą; 9. staliuką su ratukais; 10. 2-ų vietų sofą- fotelį; 11. pufą; 12. 2 vnt. didelių vazoninių gėlių su vazonais (1 t. 37-40 b.l.);2012 m. balandžio 26 d. pakvitavime nurodyta, kad E. Č. pasiėmė 2 spinteles, 2 vnt. dieninių užuolaidų, 5 vnt. naktinių užuolaidų, virtuvinio kampo sėdimą dalį, virtuvinį stalą, žaislinį tigrą, staliuką su ratukais, dvivietį fotelį, pufą, 2 vnt. vazoninių gėlių (1 t. 41 b.l.);2012 m. kovo 14 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad įtariamasis V. P. pateikė kompiuterinę laikmeną- atmintinę, kurioje įrašyta 11 vnt. fotonuotraukų, atspausdinus nuotraukas laikmena grąžinta V. P. (1 t. 66-73 b.l.);2013-01-18 susitaikymo protokole nurodyta, jog kaltinamasis V. P. visiškai pripažįsta padaręs nusikalstamas veikas dėl įvykdytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusios ir pilnai atlygino nukentėjusiajai nusikaltimu padarytą žalą: 500 Lt turtinę žalą ir 500 Lt neturtinę žalą (2 t. 102 b.l.).
LR BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta atsakomybė už žmogaus sužalojimą ar susargdinimą, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo LR BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas) nurodytų padarinių.
Kaltinamojo V. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi jis suduodama vieną smūgį nukentėjusiajai į veidą padarė galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kraujo išsiliejimą po dešinės akies jungine, nosies odos nubrozdinimą, nosies kaulų lūžimą, dešinės akiduobės vidinės sienelės, dešinio maksiliarinio ančio vidinės sienelės lūžimą, pakraujavimą į etmoidalines celes, galvos smegenų sukrėtimą, ir toks sužalojimas sutrikdė nukentėjusios E. Č. sveikatą ilgesniam nei 10 dienų terminui bei vertintinas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis tyčia suduodamas smūgį nukentėjusiajai į veidą, taip ją sužalojęs sukėlė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai byloje patvirtina specialisto išvada, paties kaltinamojo parodymai nukentėjusios parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai. Agresyvus, aktyvus kaltinamojo elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad jis atlieka veiksmus, numatytus LR BK 138 str. 1 d. dispozicijoje ir to norėjus.
Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl V. P. kaltės padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką – nesunkiai sutrikdžius E. Č. sveikatą.
Pagal LR BK 294 straipsnio 1 dalį savavaldžiavimas – tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas, padaręs didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (toliau – CK) nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas yra pavojingas ir padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą. Įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes. Inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms ir interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia), arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-409/2011). Šioje baudžiamojoje byloje prokurorė kaltino kaltinamąjį padarius veiką, numatytą LR BK 294 str. 1 d., tačiau visiškai neatkreiptas dėmesys į tai, jog kaltinamasi V. P. jokių teisinių pagrindų ar teisių į butą, kuriame gyveno nukentėjusioji neturėjo, o būtent V. P. buto savininko nebuvo įgaliotas iškeldinti nukentėjusios. Jis neturėjo tam įgaliojimo bei neįgyvendino jokių savo ar kitų asmenų teisių ar teisėtų reikalavimų. Esminis šios nusikalstamos veikos požymis – didelės žalos padarymas – nei kaltinamajame akte, nei teismo posėdžių metu neatskleistas. Esant tokioms bylos aplinkybėms ir kontekstui baudžiamoji byla dalyje dėl LR BK 294 straipsnio 1 dalyje padarytos veikos nutrauktina LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi bei savo noru atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą (LR BK 59 str. 1 d. 2 ir 3 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą Lietuvos Respublikos BK 41 str.
Skirdamas bausmę kaltinamajam V. P. teismas atsižvelgia į įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei pobūdį, jo stadiją, kad jis padarė vieną baigtą, nesunkų, tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, o taip pat į jo asmenybę, kad jis dirbantis ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t. 68 b.l.), besimokantis Mažeikių politechnikos mokykloje ir mokymo įstaigos charakterizuojamas teigiamai (2 t. 69 b.l.), nevedęs (1 t. 101 b.l.), auginantis du mažamečius vaikus (2 t. 71-72 b.l.), anksčiau teismo teistas (1 t. 89-90 b.l.), bausmės neatlikęs, po nusikalstamos veikos padarymo teistas 2012-05-04 (1 t. 95-98 b.l.), administracine tvarka baustas (1 t. 99-100 b.l.), turintis pastovią gyvenamąją vietą, UAB „ Mažeikių psichikos sveikatos centre“ nesilankė (1 t. 107 b.l.). Teismo posėdžio metu prokurorė ir visi kiti proceso dalyviai teismo prašė baudžiamąją bylą nutraukti vadovaujantis LR BK 38 straipsniu, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, tačiau teismas įvertindamas byloje esančią medžiagą konstatuoja, jog kaltinamajam V. P. nutraukti baudžiamąją bylą taikant LR BK 38 straipsnį nėra pagrindo, kadangi kaltinamasis teismo yra teistas, bausmės neatlikęs. Be to, kaltinamasis V. P. žalą atlygino tik nukentėjusiajai, o Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos už suteiktas nukentėjusiajai gydymo paslaugas žala nėra atlyginta bei dėl žalos atlyginimo nėra susitaręs. Be to, nėra pagrindo manyti, jog V. P. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi 2012-05-04 teismo yra teistas už tyčinį analogišką nusikaltimą padarytą žmogaus sveikatai. LR BK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog LR BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindais negali būti atleistas recidyvistas. Kadangi kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas ir esant neišnykusiam teistumui, jis laikytinas recidyvistu (LR BK 27 str. 1 d.). LR BK 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti yra būtina skirti LR BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rūšių – laisvės atėmimą, nes tik tokiu būdu gali būti pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – jo dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, tai yra 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
LR BK 63 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta bausmių subendrinimo tvarka esant nusikalstamų veikų sutapčiai, kai teismas už kelias nusikalstamas veikas paskiria bausmes vienu nuosprendžiu. LR BK 63 straipsnio 9 dalyje yra nustatyta bausmių subendrinimo tvarka esant nusikalstamų veikų sutapčiai, kai asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar yra padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Tais atvejais, kai priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, kad asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-P-193/2007).
2012-05-04 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu V. P. pripažintas kaltu 2012-02-23 padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 3 p. ir nubaustas laisvės atėmimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 2 d., paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2009-02-06 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta visa bausmės dalimi ir paskirta V. P. galutinė subendrinta bausmė - vieneri metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo su paskirtos ir nesumokėtos 20 MGL baudos dalimi, t.y. 1469,15 Lt (1 t. 95-98 b.l.).
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrintina su 2012-05-04 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę su paskirtos ir nesumokėtos 20 MGL baudos dalimi, t. y. 1469,15 Lt, jas iš dalies sudedant prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę ir skirtina galutinė subendrinta bausmė 2 metų laisvės atėmimo bausmė su paskirtos ir nesumokėtos 20 MGL baudos dalimi, t. y. 1469,15 Lt, į bausmės laiką įskaitytina pagal 2012-05-04 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį atliktos bausmės dalis.
Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismo nuomone, atsižvelgus į kaltinamojo amžių, jo asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumą, vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent uždrausti prisiarti prie nukentėjusio asmens, kadangi vadovaujantis LR BK 67 str. 3 d. kartu su bausme ši konkreti baudžiamojo poveikio priemonė gali būti taikoma, tokią teisminę praktiką yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2010-01-26 baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-6/2010).
Kaltinamajam V. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskirtina.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (LR BPK 339 str. 3 d.).
V. P. įpareigotinas per dvi darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į probacijos tarnybą (Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 17 straipsnio 1 punktas).
Valstybinės ligonių kasos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys, dėl nukentėjusios E. Č. gydymo išlaidų atlyginimo, tenkintinas visiškai, nes kaltinamasis V. P. tyčia nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją E. Č., todėl privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas ir priteistina iš V. P. 521,55 Lt Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos (1 t. 76-78 b.l.) (LR BPK 305 straipsnio 5 dalis ir LR CK 6.263, 6.290 straipsniai).
Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji E. Č. buvo pareiškusi civilinį ieškinį priteisti iš V. P. 2000 Lt turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos (2 t. 65-66). Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji su kaltinamuoju susitaikė ir kaltinamasis nukentėjusiajai visiškai atlygino turtinę ir neturtinę žalą (2 t. 102 b.l.), todėl baudžiamoji byla dalyje dėl nukentėjusios E. Č. ieškinio nutrauktina, kadangi nukentėjusioji atsisakė pareikšto ieškinio (LR BK 112 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. P. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
V. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2012-05-04 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę su paskirtos ir nesumokėtos 20 MGL baudos dalimi, t. y. 1469,15 Lt. Į bausmės laiką įskaityti pagal 2012-05-04 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį atliktos bausmės dalį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi 2 dalies 8 punktu, 4 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72¹ straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams bei paskirti įpareigojimus – per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir paskirti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę uždrausti 6 mėnesius prisiartinti prie nukentėjusios E. Č., gim. 1974 m., uždraudžiant kaltininkui bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, lankytis vietose, kuriose būna nukentėjusioji.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. P. kardomosios priemonės neskirti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Įpareigoti V. P. per dvi darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į probacijos tarnybą.
Valstybinės ligonių kasos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo V. P. 521,55 Lt (penkis šimtus dvidešimt vieną litą ir 55 centus).
Baudžiamąją bylą dalyje dėl nukentėjusios E. Č. ieškinio V. P. nutraukti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.