- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-08-31
- Bylos Nr.
- 1-1821-1058/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10985-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- R. S.
- Nukentėjusysis
- G. S.
- Advokatai
- Mykolas Girdiušas
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 64¹ straipsniu, paskiriant 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymą sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto (nuosprendis neįsiteisėjęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. S. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui. Jis, 2021 m. balandžio 9 d., apie 8.45 val., (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto su savo žmona G. S. metu, tyčia vienu spyriu pargriovė ją ant grindų, po ko abiem keliais prispaudė krūtinę ir pilvą, viena ranka stipriai spaudė kaklą, o kita ranka pagriebė nukentėjusiosios kairės rankos nykštį ir stipriai palenkė, tokiais veiksmais sukeldamas G. S. fizinį skausmą ir padarydamas intradermalines kraujosruvas kakle, poodines kraujosruvas krūtinėje, nugaroje, abiejose rankose ir kojose, kairio nykščio raiščių patempimą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis R. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad iš ryto susipyko su žmona, paėmė jos telefoną, o ji norėjo telefoną atimti. Nenorėjo žmonos sužaloti, tačiau ji laikė jį (R. S.) už plaukų ir jam reikėjo atitraukti žmoną, kažkaip nuimti jos ranką. Kodėl žmona jį laikė už plaukų, negali pasakyti, jos parodymus skaitė, ji viską nurodė teisingai, visus kaltinime nurodytus veiksmus pripažįsta. Spyriu pargriovė žmoną, spaudė jai kaklą ir palenkė nykštį. Mano, kad galėjo išvengti smurtinių veiksmų, negerai pasielgė, labai gailisi dėl savo veiksmų. Pažada, kad ateityje tai nepasikartos. Gyvena kartu su žmona, susitaikė, pasimokė ir nenorėtų, kad ateityje kažkas panašaus pasikartotų. Ikiteisminio tyrimo metu R. S. buvo nurodęs, kad kartu su žmona G. S. gyvena apie 4 metus, turi (duomenys neskelbtini) metų dukrą. Per tuos 4 metus su žmona yra pasitaikę pykčių, bet nedidelių. 2021 m. balandžio 9 d., ryte tarp jų kilo konfliktas, dėl buitinių daiktų, žmona jam neatidavė jo kolekcinio lėktuvėlio modeliuko, todėl jis jai neatidavė telefono, kuris iš tikrųjų yra jo, tik žmona juo naudojosi, telefono modelio neprisimena, žino tik, kad „Xiomi“. Televizoriaus laidą jis nukirpo, nes nenorėjo, kad jo dukra per daug žiūrėtų „multikų“ ir taip pat jam to laido reikėjo darbe, todėl skubėdamas ji ir pasiėmė. Tuomet jis jau ruošėsi išeiti į darbą, bet žmona jam neatidavė modeliuko, todėl jos telefoną norėjo išsinešti į darbą, tačiau žmona viena ranka jį stvėrė už plaukų, po to taip pat stvėrė už drabužių ir nuplėšė džemperio priekinę kišenę ir taip jį nusitempė į kambarį. Žmona prašė atiduoti telefoną, bet jis atsakė, kad atiduos tik tada, kai ji jam grąžins modeliuką ir prašė paleisti plaukus. Ji jį tampydama už plaukų ir drabužių tempė link žemės ir jie abu pargriuvo ant žemės. Tuo momentu, atrodo, jis dešinę ranką laikė kelnių kišenėje, nes joje buvo žmonos telefonas, o kita ranka vidutiniškai pradėjo spausti žmonai kaklą, tuomet žmona jam nieko nesakė, jis išsigando, kad gali ją sužaloti, todėl paleido jos kaklą, prieš tai kelis kartus pakartojo „paleisk plaukus“, tačiau žmona jų nepaleido, todėl jis ištraukė ranką iš kišenės ir ta pačia ranka užlaužė žmonos rankos, mano kad dešinės, tiksliai neprisimena, nykštį ir taip ištraukė jos ranką sau iš plaukų. Tada žmona jį paleido, matė, kad jai skaudėjo, nenorėjo jos sužaloti, norėjo tik, kad ji paleistų jo plaukus. Kai žmona jį tampė už plaukų, jam skaudėjo, ji jam išrovė 4-5 dredus. Žmona verkė, nes jai skaudėjo, jis verkė nes taip atsitiko. Po to jis išėjo į darbą, žmonos telefoną išsinešė, tačiau jo asmeninį telefoną pasiėmė žmona, jis jai nieko nesakė, nes daugiau nenorėjo konfliktuoti. Kai grįžo po darbo namo, nerado namuose nei žmonos, nei jų dukros. Savo žmonos atsiprašė ir labai gailisi, kad taip įvyko, stengsis, kad daugiau taip nepasikartotų (b. l. 79-80).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė bei gynėjas, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji G. S. parodė, kad atleido kaltinamajam ir su juo susitaikė, savo valia pasirašė susitaikymo protokolą. Teigė, kad ateityje tokius konfliktus stengsis spręsti taikiai. Ikiteisminio tyrimo metu G. S. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) su sutuoktiniu R. S. ir mažamete dukra D. S.. Paskutinius porą metų su vyru prastai sutaria, jis dažnai jai priekaištauja dėl maisto ruošimo, pomėgių, vaiko auklėjimo, tvarkymosi ir kitų dalykų. Sutuoktinis R. S. dažnai vartoja alkoholinius gėrimus bei narkotines medžiagas – „amfetaminą“, kur jis įsigyja narkotines medžiagas nežino, bet daug kartų matė pas jį rūbų kišenėse baltos spalvos miltelius plastikiniame maišelyje. 2021 m. balandžio 9 d., 8.30 val. ji turėjo pažadinti vyrą, nes jam reikėjo į darbą, jis dirba (duomenys neskelbtini) – tikslaus adresu nežino, nes dirba įvairiuose objektuose po (duomenys neskelbtini) apskritį. Nenorėdama, kad žadintuvas garsiai ryte nuskambėtų ir pažadintų dukrytę, ji anksčiau laiko išjungė žadintuvą ir dar šiek tiek nusnūdo. Pabudusi pastebėjo, kad jau buvo apie 8.45 val., tuomet greitai atsikėlė ir pažadinusi vyrą nuėjo į virtuvę ruošti pusryčių. Netrukus vyras eilinį kartą pradėjo priekaištauti dėl netinkamų pusryčių, sakė, „kur plovas ir kodėl nepašildytas, kas tu per žmona, gamini prastą maistą“. Vyras papusryčiavo kambaryje, papusryčiavęs priėjo prie televizoriaus ir nukirpo televizoriaus laidą, kad ji su dukrele negalėtų žiūrėtų televizoriaus. Tuomet dar paėmė jos mobilųjį telefoną kaip „auklėjimo priemonę“ už tai, kad laiku jo nepažadino. Tuomet vėl pradėjo priekaištauti, kad kažkur dingo lėktuvo (modeliuko) dalis, kurios jis neranda jau apie mėnesį. Ji stengėsi su juo nekonfliktuoti, į jo klausimus atsakinėjo ramiai ir jo neprovokavo. Joms būnant kambaryje ji pastebėjo, kad jo rankoje yra jos mobilusis telefonas „Xiomi MiA2“. Ji priėjo prie vyro arti ir pabandė iš jo atimti savo telefoną, tačiau vyras jai jo neatidavė, stipriai laikė jį. Ji jo daug kartų gražiai prašė, kad grąžintų telefoną, tačiau jis atsakė, kad ji nieko neturi, nes viskas yra jo, nes jis visą šeimą išlaiko. Jie abu rankomis laikydami telefoną kivirčijosi, tuomet jis, spirdamas ją pargriovė ant grindų ir abiem savo keliais prispaudė krūtinę ir pilvą, tuo metu juto silpnumą ir buvo sunku kvėpuoti. Tuomet jis savo ranka stvėrė jai už kaklo ir stipriai spaudė kaklo srityje (kitoje rankoje laikė jos mobilųjį telefoną) bei spjovė į veidą. Tuomet ji jį savo ranka pačiupo už plaukų (dredų) ir pradėjo pešti, tada jis šaukė, kad paleistų jo plaukus (dredus), ji jam atsakė, kad jei atiduos telefoną - paleis plaukus. Jis keliu krūtinės srityje jai spaudė stipriau ir vis prašė, kad paleistų jo plaukus, tuomet jis čiupo jai už kairės rankos nykščio (minėta ranka laikė jo plaukus) ir stipriai palenkė pirštą, dėl ko pajuto piršto srityje trakštelėjimą ir stiprų skausmą. Nuo patirto skausmo piršto srityje (nykštyje) ji paleido jo plaukus, iš skausmo susirietė ant grindų ir rėkė, kad jis sulaužė jai pirštą. Jis jai atsakė, kad pirštą jai sulaužė, nes rovė jo dredus. Nes jo plaukai (dredai) tai ne jos pirštas, nes su savo pirštais ji nieko nedaro. Visą įvykį matė jų mažametė dukra D. S. ir šaukė – „mama, mama“. Įvykio metu juto fizinį skausmą kaklo, rankų, krūtinės, žandikaulio srityse. Patirtą fizinį skausmą vertina 6 balais iš 10 balų. Vyras jai telefono negrąžino, kad negalėtų niekam paskambinti ir išėjo į darbą. Ji namuose rado nenaudojamą mobilųjį telefoną, kurį pasijungus paskambino mamai D. R.. Sutuoktinis R. S. jau ne pirmą kartą prieš ją smurtauja, tačiau anksčiau niekad nesikreipė dėl sumušimų nei į gydymo įstaigą, nei į policiją. Paskambinusi mamai viską papasakojo, tuomet su mama sutarė, kad ji atvyks pas ją ir jos vyks į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Iki mamos atvykimo ji susirinko visus reikiamus savo ir dukros daiktus, nes po įvykio gyvens pas mamą, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-16). Papildomai apklausta parodė, kad jos vyras jos atsiprašė, kažkur savaitė po įvykio, labai jos atsiprašinėjo, tačiau ji jam pasakė, kad ji jau nebeturi jausmų jam ir jie nusprendė eiti link bendro susitarimo, kad išsiskirs draugiškai, nes nenori traumuoti vaiko, todėl stengsis išspręsti visas problemas ramiai. Savo vyrui pretenzijų neturi, nes mato, kad vyras gailisi ir jos tikrai labai nuoširdžiai atsiprašė. Daugiau su vyru pykčių turėti nenori. Civilinio ieškinio savo vyrui nereikš (b. l. 18).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. R. parodė, kad 2021 m. balandžio 9 d., apie 9 val. buvo darbe. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Minėtu laiku jai į „Messenger“ programėlę paskambino jos dukra G. S. ir pasakė, kad ją ką tik sumušė jos vyras R. S.. Jau ankščiau iš dukros yra girdėjusi, kad ji nesutaria su vyru, tačiau nemanė, kad nesutarimai gali peraugti į tokio pobūdžio konfliktus, kurių metu prieš jos dukrą gali būti panaudojamas fizinis smurtas. Pakalbėjusi su dukra sužinojo, kad ją sumušė jos vyras, tuomet nuvažiavo pas savo dukrą į namus adresu (duomenys neskelbtini). Atvažiavusi pas dukrą pamatė, kad ji yra sumušta, dukra verkė. Dukra jai pasakė, kad ją sumušė jos vyras R. S., tikslios priežasties dėl ko įvyko konfliktas nežino, apie tai plačiau papasakos jos dukra. Supratusi, kad G. S. reikia medicininės pagalbos, ją nuvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, ten ją apžiūrėjo medikai, sugipsavo ranką. Kaip nurodė jos dukra, po patirto smurto jai skauda rankas, kaklą, žandikaulį, ant kojų yra mėlynės. R. S. yra geras žentas, su ja elgdavosi pagarbiai, tiesa, žino, kad su jos dukra būdavo konfliktų, tačiau niekada negirdėjo, kad ankščiau jis prieš ją smurtaudavo. Dabar jai dukra papasakojo, kad nuo jo fizinį smurtą patiria jau nebe pirmą kartą. Jos dukra yra registruota jos gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), ji ją priims kartu gyventi, kadangi ji pas vyrą grįžti nenori. Kiek žino, R. S. šiuo metu vykdo individualią veiklą, dirba (duomenys neskelbtini), todėl konkrečios jo buvimo vietos nurodyti negali, kur jis yra nežino. Kokiu telefono numeriu šiuo metu naudojasi R. S. nežino, kadangi su juo telefonu nebendraudavo (b. l. 49-50).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2021 m. balandžio 9 d., 11.20 val. Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, jog 2021 m. balandžio 9 d., (duomenys neskelbtini), pranešėjos dukrą G. S. ((duomenys neskelbtini) metų) sumušė vyras. Vyro namuose nėra. Pranešėja pati veža dukrą į ligoninę (b. l. 8-11).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo G. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. balandžio 9 d., dirbant aktyviose pajėgose V1212, apie 11.20 val. iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – VPK OVS) budėtojo buvo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini). Susisiekus su pranešėja D. R., buvo sužinota, kad jos dukrą G. S. sumušė jos vyras R. S.. Pranešėja nurodė, kad šiuo metu minėtu adresu nieko nėra, kadangi vyras po įvykio išėjo iš namų, o ji su dukra šiuo metu yra Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Nuvykus į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę pabendrauta su G. S., kuri nurodė, kad 2021 m. balandžio 9 d., apie 8.45 val. jos vyras R. S. pradėjo ant jos šaukti, rėkti, vartoti necenzūrinius žodžius. Konfliktas įvyko gyvenamojoje patalpoje - bute, G. S. buvo pargriauta ant grindų, smaugiama, mušama, laužant rankų riešus. Fizinį skausmą sukėlė R. S.. Pokalbio metu ant G. S. kaklo ir rankų riešų buvo matomos kraujosrūvos (b. l. 1).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 14 d. specialisto išvadoje Nr. G 856/2021 (01) nurodyta, kad G. S. nustatytos intradermalinės kraujosruvos kakle, poodinės kraujosruvos krūtinėje, nugaroje, abejose rankose ir kojose, kairio nykščio raiščių patempimas. Sužalojimai padaryti kietais-bukais daiktais, apie 3-7 parų laikotarpyje iki kūno apžiūros. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti to paties įvykio metu. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimuose nėra požymių, nurodančių, kokiu būtent būdu jie buvo padaryti. Poodinės kraujosruvos galėjo būti padarytos tiek tiriamosios nurodytu būdu, tiek ir pačiai tiriamajai atsitrenkiant į kietus-bukus daiktus. Sužalojimuose nėra požymių, nurodančių, kokiu būtent būdu jie buvo padaryti, t. y. ar kovos, ar savigynos metu. Kakle esančios intradermalinės kraujosruvos galėjo būti padarytos spaudžiant kaklą rankomis. Poodinės kraujosruvos krūtinėje galėjo būti padarytos spaudžiant krūtinę keliais, o rankose - sugriebiant ir spaudžiant žastus bei dilbius pirštais. Kairio nykščio raiščių patempimas galėjo būti padarytas užlaužiant nykštį. Poodinių kraujosruvų pobūdis nenurodo, kokioje būtent padėtyje buvo tiriamoji sužalojimų padarymo metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti esant įvairiose kūno padėtyse. Kadangi didžioji dalis sužalojimų išsidėstę priekiniame kūno paviršiuje, tai galimai užpuoliko ir nukentėjusiojo tarpusavio padėtis buvo priešprieša. Intradermalinės kraujosruvos kakle galėjo būti padarytos 1-2 trauminiais poveikiais. Poodinės kraujosruvos krūtinėje galėjo būti padarytos 3-4 trauminiais poveikiais. Poodinė kraujosruva nugaroje padaryta 1 trauminiu poveikiu. Poodinės kraujosruvos rankose galėjo būti padarytos 6-10 trauminių poveikių, kojose - 9-16 trauminių poveikių. Kairio nykščio patempimas padarytas 1 trauminiu poveikiu (b. l. 22-23).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas „2021_04_09_11-18-49_(duomenys neskelbtini)“. Garso įraše užfiksuota, kaip pranešėja, prisistačiusi sumuštos merginos mama, informuoja, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sumušta mergina G. S., (duomenys neskelbtini) metų. Nurodė, kad mergina sumušta nelabai stipriai, bet tikriausiai lūžusi ranka ir, galimai, žandikaulis, nes jai labai skauda žandikaulį, kaip suprato, dukrai už gerklės griebė, jos ranka baisiai ištino. Dukros vyro šiuo metu nėra namie, dėl to jos su dukra staigiai ir išvažiavo iš namų. Garso įraše taip pat užfiksuota, kaip pranešėja konsultuojasi, kur joms su dukra kreiptis dėl sumušimo (b. l. 43-44).
Dėl veiksmų kvalifikavimo.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi R. S. smurtą naudojo savo sutuoktinės, su kuria kartu gyveno, atžvilgiu.
Kaltinamasis R. S. savo kaltę pripažino, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo nukentėjusiosios G. S. parodymai apie tai, kad įvykus tarpusavio konfliktui, vyras spirdamas ją pargriovė ant grindų ir abiem savo keliais prispaudė krūtinę ir pilvą, po ko savo ranka stvėrė jai už kaklo ir stipriai spaudė kaklo srityje, o bandydamas priversti ją paleisti jo plaukus (dredus), stipriai palenkė pirštą, dėl tokių vyro veiksmų ji juto fizinį skausmą. Analogiškas aplinkybes nukentėjusioji paaiškino ir į pagal iškvietimą atvykusiems pareigūnams, tai yra užfiksuota tarnybiniame pranešime, t. y. bendraudami su nukentėjusiąja pareigūnai matė ant jos kaklo ir rankų riešų kraujosruvas. Kaltinamojo kaltę taip pat įrodo liudytojos D. R., kuriai nukentėjusioji paskambino iš karto po įvykio ir kuri atvykusi pas G. S. matė, jog ji yra sumušta ir skundėsi skausmais, parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys bei kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Konkretūs nukentėjusiajai padaryti sužalojimai yra aprašyti specialisto išvadoje. Šių byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad R. S., 2021 m. balandžio 9 d., apie 8.45 val., (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto su savo žmona G. S. metu, smurtaudamas prieš ją, tyčia vienu spyriu pargriovė ją ant grindų, po ko abiem keliais prispaudė krūtinę ir pilvą, viena ranka stipriai spaudė kaklą, o kita ranka pagriebė nukentėjusiosios kairės rankos nykštį ir stipriai palenkė, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas intradermalines kraujosruvas kakle, poodines kraujosruvas krūtinėje, nugaroje, abiejose rankose ir kojose, kairio nykščio raiščių patempimą, kas specialisto išvadoje įvertinta nežymiu sveikatos sutrikdymu. Esant išdėstytoms aplinkybėms, R. S. veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.
BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
R. S. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį, teisme ir ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino smurtavęs prieš nukentėjusiąją, nurodė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, dėl savo veiksmų gailėjosi, juos vertino kritiškai, su nukentėjusiąja susitaikė. Nukentėjusioji G. S. teisme patvirtino, kad jie su kaltinamuoju susitaikė ir ji kaltinamajam atleido. Teismui buvo pateiktas kaltinamojo ir nukentėjusiosios pasirašytas susitaikymo protokolas. Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji kaltinamajam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nepareiškė, Valstybinei teritorinei ligonių kasai padaryta turtinė žala buvo visiškai atlyginta dar ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 36). Lietuvos teismų informacinės sistemos LIETKO duomenimis, kaltinamasis R. S. teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, tačiau nuosprendis šiuo metu nėra įsiteisėjęs, nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas neteistas, praeityje už smurtinį elgesį prieš šeimos narius taip pat neteistas, duomenų apie naujus, po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, jo atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra (b. l. 93-95), administracine tvarka nebaustas (b. l. 96), vykdo individualią veiklą (b. l. 98-100), vedęs, turi du nepilnamečius vaikus (b. l. 86-88), byloje duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, jog jo elgesiui įtakos turėjo ir pačios nukentėjusiosios elgesys kilusio konflikto metu, tačiau jis supranta, kad pasielgė netinkamai ir žadėjo, kad toks jo elgesys daugiau nepasikartos. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis padarė išvadas, stengiasi pakeisti savo elgesį teigiama linkme ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos R. S. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, kuri sustiprins jo pasiryžimą laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas R. S. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius.
Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, R. S. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei sudarys jam galimybę dar kartą įvertinti savo elgesį bei savo nusikalstamų veiksmų pasekmes.
Dėl civilinio ieškinio.
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. BPK 112 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje buvo pateikusi civilinį ieškinį 72,82 EUR sumai (b. l. 26-30). Iš byloje esančio mokėjimo pavedimo internetinio išrašo matyti, kad 2021 m. gegužės 6 d. civilinis ieškinys buvo visiškai atlygintas (b. l. 36). 2021 m. rugpjūčio 16 d. raštu Vilniaus teritorinė ligonių kasa informavo, kad turtinė žala kaltinamojo buvo atlyginta ir pareiškė, jog civilinio ieškinio atsisako. Esant nurodytoms aplinkybėms, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 112 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 82-83) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmena su garso įrašu, saugoma prie baudžiamosios bylos viršelio – paliktina saugoti prie bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
R. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja G. S. ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, R. S. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Priimti Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir procesą dėl R. S. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmeną su garso įrašu, saugoma prie baudžiamosios bylos viršelio – palikti saugoti prie bylos medžiagos.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.