Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-09-20 · Administracinė byla Nr. I-3315-422/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-20
Bylos Nr.
I-3315-422/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
L. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3315-422/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00146-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.; 21.;74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 20 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Deivydui Aidukui,

nedalyvaujant pareiškėjui L. D. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, atstovui ir trečiojo suinteresuotojo asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. D. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN), 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde (b.l. 4) nurodė, kad jis 2014 m. gegužės 14 d. buvo perkeltas į drausmės grupę vieneriems metams ir patalpintas į kamerą Nr. 122. Kadangi šioje kameroje buvo netinkamas apšvietimas, todėl dėl kameros lempų pakeitimo 2014 m. gegužės 20 d. prašymu kreipėsi į Kybartų PN administraciją, tačiau jo prašymas nebuvo patekintas. Vėliau jis buvo perkeltas į kamerą Nr. 123, dėl kurios netinkamo apšvietimo taip pat kreipėsi į Kybartų PN administraciją, tačiau ir į šį jo prašymą nebuvo reaguota. Dėl netinkamo apšvietimo pablogėjo jo regėjimas, skaitant ir rašant reikia naudoti akinius, t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 5000 Eur ir prašo priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų pataisos namų, atsiliepime nurodė (b.l. 16-18), kad Kybartų PN, tame tarpe ir drausmės grupė, pradėti eksploatuoti po to, kai juos 2005 m. gruodžio 15 d. ir 2006 m. birželio 14 d. Pataisos namų, rekonstruotų iš Kybartų atvirosios kolonijos, pripažinimo tinkamais naudoti aktais apžiūrėjo ir priėmė Marijampolės apskrities viršininko 2005 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-24 ir 2006 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. V-175 sudaryta komisija. Po 2006 metų Kybartų PN nebuvo rekonstruoti, todėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) nesivadovaujama tose srityse, kur reikalinga rekonstrukcija, nes Higienos normos 2 punkte numatyta, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pažymėjo, kad pareiškėjui nešioti akinius rekomenduota jau vaikystėje, tačiau iki šiol jų nenešiojo. 2015 m. sausio mėn. konsultuotas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Nustatyta Visus OU=1,0, diagnozė: Hypermetropia (H 52.0). Rekomenduoti akiniai + 0,5 D OU nepastoviam dėvėjimui, tik artumui t.y. skaitymui, darbui su smulkiomis detalėmis ir pan. Pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų - valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos, todėl atsakovui nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą ir nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Į teismo posėdį šalys neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką šalims pranešta, byla nagrinėtina joms nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas iš dalies tenkinamas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Kybartų pataisos namų veiksmais, neužtikrinant tinkamo, teisinį reglamentavimą atitinkančio, dirbtinio apšvietimo, jam kalint kamerose Nr. 122 ir Nr. 123.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma), kurios 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiūra.

Pagal Higienos normos 22 punktą mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Iš į bylą pateiktų Marijampolės visuomenės sveikatos centro Vilkaviškio skyriaus 2014 m. rugpjūčio 28 d. rašto Nr. (5D-2)-238 ir 2015 m. vasario 3 d. rašto Nr. (5D-2)-32 matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atlikus kamerų Nr. 122 ir 123 dirbtinio apšvietimo matavimus, buvo nustatyta, jog šių kamerų dirbtinė apšvieta neatitiko Higienos normos 22 punkto reikalavimų (b.l. 54-55, 57-58). Šie duomenys kitais objektyviais įrodymais nepaneigti, duomenų, kad nustatyti pažeidimai buvo operatyviai pašalinti į bylą nepateikta, todėl teismas vadovaujasi pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais, spręsdamas dėl jo reikalavimo pagrįstumo.

Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjui kalint kamerose Nr. 122 ir Nr. 123, atsakovas neužtikrino tinkamos, Higienos normos 22 punkto reikalavimus atitinkančios dirbtinės apšvietos, todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.

Pareiškėjas tvirtino, kad dėl netinkamo kamerų apšvietimo nusilpo jo regėjimas, skaitant ir rašant turi naudoti akinius.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas pirmą kartą kreipėsi bendrosios praktikos gydytojo konsultacijai dėl vykimo oftalmologo konsultacijai į Laisvės atėmimo vietų ligoninę 2015 m. sausio 21 d. Gydytojas nurodė, jog pareiškėjas teigė, kad jam nuo vaikystės rekomenduota nešioti akinius, iki šiol jų niekada nenešiojo, kad nori konsultuotis su specialistu dėl diagnozės tikslinimo, akinių recepto išrašymo. Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 22 d. iki 2015 m. sausio 29 d. konsultuotas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Nustatyta Visus OU=1,0, diagnozė: Hypermetropia (H 52.0). Rekomenduoti akiniai + 0,5 D OU nepastoviam dėvėjimui, tik artumui t.y. skaitymui, darbui su smulkiomis detalėmis ir pan. (b.l. 19-23). Kybartų PN Sveikatos priežiūros tarnybos 2015 m. kovo 2 d. pažymoje Nr. 1/8-925 nurodyta, jog su amžiumi vykstant natūraliems fiziologiniams pokyčiams, lęšiukas standėja ir silpnėja akomodacijos pajėgumas. Apie 40-uosius gyvenimo metus artimiausias gero matymo taškas nutolsta nuo akies tiek, kad žmogus negali skaityti, rašyti, dirbti smulkių darbų iš įprasto atstumo. Tada standartiškai skiriami +1,0 D akiniai. Taip pat galimos ir įgimtos priežastys: mažesnis akies obuolys, plokštesnė ragena ir pan. (b.l. 34).

Šie medicininiai duomenys patvirtina, kad pareiškėjui jau nuo vaikystės buvo rekomenduota nešioti akinius, tačiau jis jų nenešiojo, be to, pareiškėjo regėjimui galėjo turėti įtakos jo amžius ar įgimtos priežastys. Įrodymų, kad pareiškėjo regos sutrikimas buvo sąlygotas netinkamo kamerų dirbtinio apšvietimo, į bylą nepateikta.

Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl nepakankamo gyvenamosios patalpos apšvietimo pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jam būtų užtikrinta galiojantį teisinį reglamentavimą atitinkanti gyvenamosios patalpos apšvieta, t.y. L. D. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).

Neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą; 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010).

Įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo vertinamuoju laikotarpiu patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimui dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 4 p.).

Kybartų pataisos namai 2015 m. gegužės 18 d. pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas (transporto išlaidas) (b.l. 47).

ABTĮ 44 str. 1 d. numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Prašymai dėl proceso šalies išlaidų atlyginimo, vadovaujantis ABTĮ 45 str. 1 d., teismui pateikiami raštu su išlaidu apskaičiavimu ir pagrindimu.

Atsakovo atstovo prašymas dėl bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimo paliekamas nenagrinėtas, nes nepateiktas turėtų išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas (ABTĮ 45 str.).

Atsakovo atstovui išaiškintina, kad ABTĮ 45 str. 1 d. atitinkantį prašymą atlyginti teismo išlaidas jis gali raštu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo ir toks prašymas bus teismo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka priimant nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi ( Įstatymo įgyvendinimas), teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo L. D. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, jam kalint kamerose Nr. 122 ir Nr. 123 buvo pažeista.

Pareiškėjo L. D. reikalavimą dėl 5000 Eur neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė