Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei V. S., jos atstovei advokatei Dianai Balčiūnienei, atsakovui M. S., jo atstovui advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui, institucijos, teikiančios išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovei Kristinai Račkauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui M. S. ir atsakovo M. S. priešieškinį ieškovei V. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė reikalauja nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, kadangi jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas – nebuvo lojalus ieškovei, negerbė, nerėmė jos nei moraliai nei materialiai, žiauriai elgėsi su ieškove ir šalių vaikais. Dėl to reikalauja priteisti iš atsakovo 4 000 Lt neturtinę žalą. Taip pat reikalauja padalinti bendrą sutuoktinių turtą – butą, adr. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, 101 000 Lt vertės, natūra po ½ šalims; garažo boksą Nr. 23, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, natūra priteisti atsakovui; jos nurodytu būdu padalinti ir kitą sutuoktinių turtą. Nurodo, kad prievolė grąžinti paskolą AB SEB bankui turi likti solidaria sutuoktinių prievole ir po santuokos nutraukimo. Ieškovė reikalauja nustatyti šalių vaikų G. S. ir P. S. gyvenamąją vietą su ja, priteisti išlaikymą vaikams iš atsakovo turtu - jam tenkančiomis buto, adr. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, dalimis (po ¼) kiekvienam vaikui, t.p. išlaikymą mėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 300 Lt kiekvienam vaikui. Nurodo, kad atsakovas neteikė išlaikymo vaikams nuo 2012-02-16 iki 2012-05-16, todėl iš jo turi būti priteistas ir 1 500 Lt išlaikymo įsiskolinimas už šį laikotarpį kiekvienam vaikui.

Atsakovas priešieškiniu reikalauja nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės, kadangi ji buvo jam neištikima, iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas – nebuvo lojali, negerbė, nerėmė jo nei moraliai nei materialiai. Taip pat reikalauja padalinti bendrą sutuoktinių turtą – butą, adr. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, 105 000 Lt vertės, butą natūra priteisiant ieškovei, jam iš jos priteisiant ½ buto vertės pinginę kompensaciją; garažo boksą Nr. 23, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, natūra priteisti jam; jo nurodytu būdu padalinti ir kitą sutuoktinių turtą. Nurodo, kad prievolė grąžinti paskolą AB SEB bankui sutuoktiniai turi vykdyti lygiomis dalimis ir po santuokos nutraukimo. Atsakovas reikalauja nustatyti šalių vaikų G. S. ir P. S. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti išlaikymą vaikams iš jo mėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 250 Lt kiekvienam vaikui. Nurodo, kad išlaikymą vaikams visą laiką teikė ir išlaikymo įsiskolinimas nesusidarė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkinami iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2001-06-09 Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje šalys sudarė santuoką, įrašo Nr. 171 (b.l. 1 t. 7).

Santuoka nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės, kai ji faktiškai iširo dėl to sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis, kuris iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo (CK 3.60 str. 1, 2 d.).

Teismas, įvertinęs byloje šalių pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis nebūdamas lojalus, negerbdamas sutuoktinės, neremdamas jos moraliai (nevaldydamas savo emocijų, nepagrįsto pykčio priepuolių, elgdamasis šeimoje agresyviai, nepagrįstai keldamas konfliktus), iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.27 str. 1 d.) ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.).

Ieškovė paaiškino, kad atsakovas yra ūmaus būdo, nevaldo emocijų, jam dažnai užeina pykčio priepuoliai, tada jis elgiasi agresyviai tiek su jos, tiek šalių mažamečių vaikų atžvilgiu, nepagrįstai kelia konfliktus. Ieškovė tokį atsakovo elgesį vertina kaip psichologinį smurtą. Jos teigimu, toks atsakovo elgesys tampa intensyvesnis, kai atsakovas yra apsvaigęs nuo alkoholio, kuriuo piktnaudžiauja. Nurodo, kad atsakovas yra naudojęs smurtą tiek jos, tiek šalių vaiko atžvilgiu, yra pykčių priepuolių metu sugadinęs šeimos turtą. Tokį savo elgesį keisti, bandyti suvaldyti pyktį ir kt. neigiamas emocijas, vartoti mažiau alkoholio, atsakovas atsisakė, nors jie kartu yra buvę pas psichologą. Šiuos ieškovės paaiškinimus iš dalies patvirtino byloje esantys dokumentai apie atsakovo sveikatą, kuriuose nurodoma, kad atsakovas turėjo psichikos sveikatos problemų, jam buvo diagnozuotas adaptacijos sutrikimas, jis konsultuotas psichiatro (b.l. 4 t. 47-62). Ieškovės nurodytas aplinkybes apie atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu, agresyvų elgesį, nepagrįsto pykčio priepuolius, nepagrįstą konfliktų kėlimą, šeimos turto gadinimą, smurto naudojimą patvirtino liudytojai A. T., N. O. A., N. T., A. U., A. K., J. B., S. T., A. T..

Teismas daro išvadą, kad šalių kaip sutuoktinių santykiai nutrūko 2012 m. balandžio mėn. kai šalys rengė dokumentus teismui dėl santuokos nutraukimo. Todėl įrodymai apie šalių elgesį nuo šio datos nebevertinami, kadangi faktiškai santuoka iširo iki nurodyto laikotarpio.

Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta ieškovės kaip sutuoktinės esminio pareigų pažeidimo, dėl ko taip pat galėjo iširti šeima. Atsakovo paaiškinimai, liudytojų J. K., R. S. parodymai apie galimą netinkamą ieškovės elgesį šeimoje sutuoktinės pareigų aspektu (nepagrįstus priekaištus ir kaltinimus atsakovui, jo elgesio kontroliavimą, išlaidavimą), atsižvelgiant į minėtus nustatytus atsakovo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimus, nesudaro pagrindo tokį ieškovės elgesį vertinti kaip pagrindinę santuokos iširimo priežastį. Ieškovės neištikimybės faktas byloje neįrodytas. Liudytojų M. K., A. P. parodymai apie galimą ieškovės neištikimybę yra neįtikinantys ir nėra pakankami ieškovės neištikimybės faktui konstatuoti. Mažai tikėtina, kad ieškovė prie savo daugiabučio namo, matant pašaliniams ją pažįstantiems asmenims, kaimynams, t.p. viešoje vietoje, kurioje lankosi daug žmonių, tame tarpe ir jos pažįstamų, bendradarbių, elgtųsi taip, jog jos elgesys keltų abejones jos ištikimybe sutuoktiniui, kaip nurodė minėti liudytojai. Jokių objektyvių įrodymų (nuotraukų, vaizdo, garso įrašų), patvirtinančių liudytojų parodymus, nėra. Dėl to teismas, spręsdamas dėl santuokos iširimo priežasčių, nesiremia nurodytų liudytojų parodymais.

Todėl santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės.

Sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti dėl to padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 3.70 str. 2 d.). Nustatyta, kad dėl santuokos iširimo kaltas tik atsakovas. Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą dėl santuokos nutraukimo. Nurodė, kad dėl santuokos nutraukimo ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Konstatavus, kad šalių santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, jam iš esmės pažeidus sutuoktinio pareigas, tuo pačiu nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.245 - 6.250 str., 6.263 str.). Teismas, remdamasis aptartų duomenų visetu, pripažįsta įrodytomis aplinkybes, jog dėl sutuoktinio pareigų pažeidimo ir santuokos nutraukimo, kaip tokio atsakovo elgesio pasekmės, ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, t.y. neturtinę žalą. Šią žalą kaip kaltas dėl santuokos iširimo privalo atlyginti ieškovas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes – ieškovė ne vieną kartą patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus dėl agresyvaus atsakovo elgesio, jo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo, į atsakovo kaltę dėl žalos padarymo, kuri pasireiškė tyčine forma, į šalių turtinę padėtį, į tai, kad santuokoje šalys gyveno daugiau nei dešimt metų, šeimoje joms gimė du vaikai. Įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad kompensacinei civilinės atsakomybės funkcijai įgyvendinti yra pagrįsta atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (CK 1.5 str. 4 d., 3.70 str. 2 d., 6.250 str.). Toks priteisiamos neturtinės žalos dydis pripažįstamas pagrįstu ir teismų praktikoje (2007-05-02 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-177/2007, 2008-02-20 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-128/2008, 2008-09-23 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-415/2008 ir kt.).

dėl šalių buto padalijimo ir prievolės trečiajam asmeniui pobūdžio

Nustatyta, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso trijų kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adr. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje (b.l. 1 t. 12). Butas įgytas po santuokos sudarymo, vedybų sutarties šalys nebuvo sudarę, buto pirkimo-pardavimo sutartyje nėra atsakovo sutikimo, kad butą ieškovė įgytų asmeninės nuosavybės teise, paskola, paimta buto įgijimui, grąžinama santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų, kad butas yra bendras sutuoktinių turtas pripažįsta ir šalys (b.l. 1 t. 19-21). Todėl butas pripažįstamas bendru sutuoktinių turtu ir, nutraukiant šalių santuoką, padalijamas (CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 3.100 str. 4 p., 3.116 str. 2 d.).

Bylos duomenys patvirtina, kad butas yra įkeistas trečiajam asmeniui, užtikrinant paskolos pagal 2002-05-29 kredito sutartį Nr. 0750218010379-02 (su vėlesniais pakeitimais) grąžinimą. Paskolos likutis 2012-10-05 yra 21 437,16 Lt (b.l. 3 t. 140-171).

Ieškovė nurodo, kad buto vertė 101 000 Lt, prašo jį padalinti natūra po ½ šalims ir atsakovui tenkančią dalį priteisti kaip išlaikymą turtu šalių vaikams, t.y. po ¼ buto kiekvienam vaikui. Atsakovas nurodo, kad buto vertė 105 000 Lt, prašo jį padalinti, natūra butą priteisiant ieškovei, jam priteisiant iš ieškovės ½ buto vertės piniginę kompensaciją.

Ieškovės reikalavimas padalinti butą natūra po ½ šalims ir atsakovui tenkančią dalį priteisti kaip išlaikymą turtu šalių vaikams po ¼ kiekvienam nepagrįstas, todėl netenkinamas. Dėl atsakovo pareigos išlaikyti vaikus tinkamo vykdymo teismas pasisakys atitinkamoje sprendimo dalyje. Byloje nustatyta, kad šalys viename bute gyventi negali, kadangi sutuoktiniai pastoviai konfliktuoja, dėl to, kaip patvirtina bylos įrodymai, buvo kviečiama policija, prašoma giminaičių, bendradarbių pagalbos. Akivaizdu, kad tokie šalių santykiai daro žalą tiek sutuoktiniams, tiek jų nepilnamečiams vaikams. Šios aplinkybės rodo, kad abu buto bendrasavininkai nesugeba bendradarbiauti, spręsdami bendrus klausimus, konfliktinis šalių santykių pobūdis traumuoja jų nepilnamečius vaikus. Todėl, butą padalijus natūra, išlieka tolesnio teisinio ir faktinio ginčo dėl naudojimosi butu reali galimybė. Šiuo atveju nekonfliktiškų ir saugių gyvenimo sąlygų užtikrinimas šalių nepilnamečiams vaikams lemia aplinkybes, dėl kurių ginčo butas negali būti padalijamas natūra. Todėl butas natūra turi būti priteisiamas vienam iš savininkų, įpareigojant kitam kompensuoti jo dalį pinigais (CK 3.127 str. 3 d). Atsižvelgiant į šalių nepilnamečių vaikų interesus, pagrįsta butą natūra priteisti ieškovei, kaip to reikalauja atsakovas.

Byloje pateikti prieštaringi įrodymai apie buto vertę : ieškovė pateikė įrodymus, kad buto vertė yra 101 000 Lt (b.l. 3 t. 16), atsakovas – 105 000 Lt (1 t. 127). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės pateikti buto vertinimo dokumentai buvo sudaryti vėliau nei atsakovo (2012-10-01 ir 2012-07-25), todėl yra pagrindo manyti, kad jie labiau atitinka situaciją rinkoje. Be to juose užfiksuoti ir tam tikri buto įrengimo, apdailos trūkumai, kurie nenurodyti atsakovo pateiktuose dokumentuose. Todėl teismas daro išvadą, kad šalių buto vertė yra 101 000 Lt, kuri nurodyta ieškovės pateiktuose dokumentuose (b.l. 3 t. 16).

Minėta, kad butas yra įkeistas trečiajam asmeniui, užtikrinant paskolos pagal 2002-05-29 kredito sutartį Nr. 0750218010379-02 (su vėlesniais pakeitimais) grąžinimą. Paskolos likutis 2012-10-05 yra 21 437,16 Lt. Ši sutuoktinių prievolė jų kreditoriui yra solidari (CK 3.109 str. 1 d. 1, 2, 3, 5 p., 2 d.) ir tokia kreditoriaus atžvilgiu privalo išlikti ir po santuokos nutraukimo. Tačiau, priteisus butą natūra ieškovei, yra pagrįsta nustatyti, kad tarpusavyje tarp sutuoktinių šią prievolę privalo vykdyti tik ieškovė, o ne atsakovas. Byloje nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2012-04-14, nuo šios datos tik ieškovė iš savo lėšų grąžina kreditą bankui. Todėl dalijant butą turi būti sprendžiama dėl 79 562,84 Lt kompensacijos (101 000 Lt buto vertė – 21 437,16 Lt grąžintinos paskolos likutis).

Galioja prezumpcija, kad šalių bendro turto dalys lygios, nuo šio principo galima nukrypti tik įstatyme numatytais atvejais (CK 3.117 str., 3.123 str.). Teismas pripažįsta, kad svarbios aplinkybės, kurios nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo šalių bendro turto lygių dalių principo yra šalių dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, kaip to prašo šalys, jų teisių turėti gyvenamąją patalpą ir kitų interesų užtikrinimas (2004-09-13 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-435/2004, 2006-10-06 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-538/2006, 2007-06-20 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-220/2007 ir kt.). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, bei į aplinkybę, jog atsakovas kitos gyvenamosios vietos be ginčo buto neturi, įvertinęs ieškovės ribotas galimybes išmokėti didesnę kompensaciją ir pavojaus, kad šalių nepilnamečiai vaikai gali netekti būsto dėl kompensacijos, kurios ieškovė nepajėgtų išmokėti, priteisimo, kilimo galimybę (tokios nuostata išreiškiamos ir kasacinio teismo praktikoje - 2009-05-05 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-192/2009 ir kt.), remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad atsakovui turėtų būti priteisiama 1/3 šio turto dalis, t.y. 26 520,95 Lt dydžio (79 562,84 Lt / 3 ) piniginė kompensacija iš ieškovės, už jai tenkančią didesnę šio bendro turto dalį. Išmokėti šiai kompensacijai, atsižvelgiant į šalių nepilnamečių vaikų interesus, nustatomas keturių mėnesių terminas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Spręsdamas dėl sutuoktinių kito turto padalijimo, teismas atsižvelgia į šalių pageidavimus, taip pat atitinkami daiktai priteisiami tam asmeniui, kuris pagal šalių paaiškinimus juos valdo šiuo metu, į aplinkybę, kad padalijus šalių būstą, jis natūra priteistas ieškovei, todėl ieškovei turėtų tekti tie kilnojamieji daiktai, kurie pagaminti, pritaikyti ar būtini naudoti, gyvenant būtent nurodytame bute (pvz. specialiai pagaminti baldai), t.p. teismas atsižvelgia į sutuoktinių lygiateisiškumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5, 3.118, 3.127 str.). Kadangi jokių įrodymų apie daiktų vertę šalys nepateikė, jokių šių daiktų individualių požymių, reikšmingų sprendžiant dėl vertės, nenurodė, teismo vertinimu, protinga, teisinga ir sąžininga daiktų vertę nustatyti pagal tai, kokią ją nurodė asmuo, kuriam šis turtas tenka teismo sprendimu (CPK 3 str. 1 d., CK 1.5 str. 4 d., 3.119 str.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei priteisiamas šis turtas:

komoda dviejų skyrių 200 Lt vertės;

TV priedėlis „Motorola“ 60 Lt vertės;

maršrutizatorius 60 Lt vertės;

skalbimo mašina „Whirlpool“ 400 Lt vertės;

dvigulė lova 700 Lt vertės;

spinta trijų skyrių 700 Lt vertės;

elektrinė orkaitė „AEG Electrolux“ 500 Lt vertės;

kaitlentė „Electrolux“ 400 Lt vertės;

gartraukis „Vido“ 250 Lt vertės;

t.y. turtas bendros 5 370 Lt vertės.

garažo boksas Nr. 23, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, 5 010 Lt vertės;

automobilis (duomenys neskelbtini) v.n. (duomenys neskelbtini) 500 Lt vertės;

elektrinis virdulys „Vulkano“ 39 Lt vertės;

plaukų kirpimo mašinėlė „Philips“ 40 Lt vertės;

kelioninė rankinė 50 Lt vertės;

anglų-lietuvių kalbų žodynas 70 Lt vertės;

knyga „Pasidaryk pats“ 50 Lt vertės;

šaltkrepšis 30 Lt vertės;

sulčiaspaudė 100 Lt vertės;

mėsmalė 100 Lt vertės;

kavamalė 30 Lt vertės;

nešiojamas kompiuteris „Lenovo“ su garso kolonėlėmis „Creative“ bendros 1 000 Lt vertės;

avies kailio patalynė 1 200 Lt vertės;

plastikinė dėžė „Ciano“ 90 Lt vertės;

turistinė palapinė 300 Lt vertės;

dviratis 50 Lt vertės;

akumuliatorinis grąžtas su pakrovėju 40 Lt vertės;

raktų komplektas (nuo 8 iki 17) 12 Lt vertės;

pjūklai (2 vnt.) bendros 50 Lt vertės;

sulankstomos taburetės (3 vnt.) bendros 12 Lt vertės;

t.y. turtas bendros 8 773 Lt vertės.

Taigi ieškovei priteisiama turto už 5 370 Lt, atsakovui – už 8 773 Lt. Nukrypti nuo įstatyme įtvirtinto bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, dalijant šį turtą, teismo vertinimu, pagrindo nėra (CK 3.117, 3.123 str.). Todėl ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteisiama 1 701,50 Lt ((8 773 Lt – 5 370 Lt)/2) piniginė kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę bendro turto dalį (CK 3.117 str. 3 d., 3.127 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, jog, padalinus šalių butą, kompensacija atsakovui priteista iš ieškovės, kompensacijos dydis mažinamas nurodyta suma, ir atsakovui iš ieškovės priteisiama 24 819,45 Lt (26 520,95 Lt - 1 701,50 Lt) piniginė kompensacija.

Iš šalių paaiškinimų ir kt. bylos įrodymų nustatyta, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė nėra ir byloje neturi būti dalijamas šis šalių nurodytas turtas - elektrinė blynų keptuvė, elektrinė sumuštinių keptuvė „BEAM“ (b.l. 4 t. 93), vestuvinis žiedas, aukštas TV staliukas, sekcija. Šis turtas įgytas iki santuokos, yra asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 1 d. 1 p.). Todėl dėl jo santuokos nutraukimo byloje nesprendžiama (CPK 383, 385 str.). Nedalytinas yra ir turtas, skirtas šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, t.y. jų kambaryje esantys baldai - mokyklinis stalas 250 Lt vertės; kambaryje esanti įmontuota spinta 900 Lt vertės; spintelė prie lovos 40 Lt vertės; komoda su dviem stalčiais 150 Lt vertės; vaikiška lova su čiužiniu 300 Lt vertės; inhaliatorius 100 Lt vertės. Šis turtas perduodamas ieškovei, neišieškant iš jos kompensacijos atsakovui, kadangi su ja lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, kurių poreikiams tenkinti jis yra skirtas (CK 3.120 str.).

Įstatyme nustatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 str. 2 d.). Šiuo metu nepilnamečiai šalių vaikai G. S. ir P. S. gyvena su motina. Per atstovą - Vaiko teisių apsaugos tarnybą – išreiktas vaikų noras gyventi su motina. Bylos duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad gyvendami su motina šalių vaikai bus tinkamai prižiūrimi ir auklėjami. Atsakovas prieštaravimų tam nepareiškė. Todėl daroma išvada, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su jų motina labiausiai atitiks jų interesus. Tokią išvadą pateikė ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Todėl G. S. ir P. S. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina ieškove V. S.. Dėl šios priežasties vaikų turto tvarkytoja uzufrukto teise iki vaikų pilnametystės paskiriama ieškovė (CK 3.185 str. 1 d., CPK 376 str.).

Šalių byla teisme nagrinėjama nuo 2012-05-16, tačiau jų santykiai ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės išlieka konfliktiški. Šalys nesutaria jokiais klausimais, nesutinka daryti jokių kompromisų viena kitos atžvilgiu. Esant tokiems šalių santykiams, teismo vertinimu, nustačius šalių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, yra pagrįsta nustatyti ir atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, tokiu būdu užkertant kelią galimiems konfliktams tarp šalių dėl to bei apsaugant nuo to šalių vaikus (CPK 376 str.). To prašo ir institucija, teikianti išvadą byloje. Šiuo metu galioja 2013-03-20 nutartimi, taikant laikinąją apsaugos priemonę, nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, pagal kurią atsakovas bendrauja su P. ir G. kiekvieną šeštadienį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 12.00 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą 17.00 val. Šalys patvirtino, kad tokia tvarka juos iš esmės tenkina. Duomenų apie tai, kad toks bendravimas prieštarautų vaikų ar jų tėvų teisėms ir teisėtiems interesams nėra. Atsakovas nurodo, kad jam labiau tiktų bendrauti su vaikais kas antro savaitgalio šeštadienį ir sekmadienį. Ieškovė tam iš esmės neprieštaravo. Su tuo sutiko ir institucijos, teikiančios išvadą, atstovė. Byloje nenustatyta, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka darytų neigiamą įtaką šalių nepilnamečiams vaikams, pažeistų jų teises ar teisėtus interesus. Todėl atsakovo nurodyta bendravimo tvarka nustatoma ir teismo sprendimu. Šalims išaiškinama, kad pasikeitus aplinkybėms, jos bet kada gali kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos sąlygų pakeitimo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 3 d.). Teismas, priimdamas sprendimą šios kategorijos bylose, visų pirma bylos aplinkybes turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu (CK 3.3 str.).

Šalys yra nepilnamečių G. S. ir P. S. tėvai (b.l. 1 t. 8, 9). Taigi jie privalo išlaikyti savo vaikus.

Ieškovė reikalauja priteisti vaikams išlaikymą iš atsakovo turtu – atitinkamomis dalimis šalių buto, adr. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, bei kas mėnesį mokamomis periodinėmis 300 Lt dydžio išmokomis kiekvienam vaikui. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutinka, nurodo, jog gali teikti išlaikymą tik 250 Lt dydžio išmokomis kiekvienam vaikui.

Kadangi išlaikymas nepilnamečiams yra skirtas kasdienių jų poreikių tenkinimui, atsakovas, gaudamas pastovias ir pakankamas pajamas iš darbinės veiklos, turi galimybę teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju išlaikymas vaikams priteistinas ne turtu, kaip to prašo ieškovė, tačiau kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Būtent toks išlaikymas labiausiais atitiks nepilnamečių interesus.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaikų poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis.

Teismas sutinka su procesiniuose dokumentuose, ieškovės paaiškinimuose posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis apie išlaikytinių poreikius ir išlaikymui reikalingas lėšas maistui, drabužiams, avalynei, sveikatai, ugdymui, laisvalaikiui. G. S. yra devynerių metų amžiaus, lanko mokyklą. Dėl jai diagnozuotų sveikatos sutrikimų (kalbos raidos sutrikimas, pilnapėdystė, nutukimas) (b.l. 1 t. 84-85) būtinos kiek didesnės lėšos jos išlaikymui nei įprastai. P. S. yra trejų metų amžiaus, lanko darželį. Jam diagnozuota alerginė bronchinė astma (b.l. 1 t. 84-85), dėl ko taip pat padidėja išlaidos vaiko išlaikymui. Teismo nuomone, ieškovės nurodytos išlaidos G. S. išlaikymui 1 000 Lt, P. S. – 850 Lt per mėnesį iš esmės yra pagrįstos ir racionalios.

Vertingo turto asmeninės nuosavybės teise šalys neturi. Jų bendras turtas padalinamas šiuo sprendimu, dalijant šeimos būstą, atsižvelgta į nepilnamečių interesus ir atsakovui priteista mažesnė šio turto dalis. Ieškovės pajamos iš darbinės veiklos yra apie 2 100 Lt per mėnesį. Atsakovo – apie 2 600 Lt.

Nustatant šalių nepilnamečiams vaikams reikalingo teikti išlaikymo dydį bei jo dalis, tenkančias kiekvienam iš išlaikytinių tėvų, atsižvelgiama į tai, jog ieškovė suteikia išlaikytiniams gyvenamąjį būstą, dengia būsto išlaikymo lėšas, jai tenka kasdienė vaikų priežiūra ir rūpinimasis, nepilnamečių išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė skiria tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat aplinkybes apie išlaikytinių poreikius, tame tarpe ir jiems nustatytus sveikatos sutrikimus, dėl ko būtinos didesnės lėšos jų išlaikymui, šalių turtinę padėtį ir jų gaunamas pajamas (atsakovo pajamos didesnės), aplinkybę, kad, dalijant šeimos būstą, atsižvelgiant į nepilnamečių interesus, atsakovui priteista mažesnė šio turto dalis, vadovaudamasis teismų praktikoje suformuluotą taisyklę apie orientacinį išlaikymo dydį - ½ MMA (500 Lt), teismas sprendžia, kad nepilnamečio P. S. išlaikymui jo tėvų galima teikti suma yra apie 700 Lt per mėnesį, nepilnametės G. S. - apie 800 Lt ir yra pagrįsta nustatyti, kad atsakovo dalis šiose išlaikymo prievolėse turi būti 400 Lt P. S. ir 450 Lt G. S.. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis tėvų turtinės padėties ir vaikų poreikių proporcingumo principo. Toks išlaikymas priteisiamas nuo 2013-06-01. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo ir išlaikymo įsiskolinimą po 1 500 Lt kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo 2012-02-16 iki 2012-05-16, nurodo, jog išlaikymo atsakovas šį laikotarpį vaikams neteikė. Atsakovas prašo šį reikalavimą atmesti, nurodo, kad išlaikymas vaikams nurodytą laikotarpį buvo teikiamas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, būtina nustatyti įsiskolinimo susidarymo metu egzistavusias faktines aplinkybes apie vaiko poreikius; kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį; būtiną išlaikymo dydį, proporcingą vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, taip pat būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Taip pat nurodoma, kad nustačius, jog išlaikymą vaikams privalantys teikti tėvai gyveno kartu su vaikais, tvarkė bendrą ūkį, abu prisidėjo prie bendro šeimos ūkio tvarkymo, šeimos tarpusavio santykiai tarp šalių nebuvo nutrūkę, priteisti išlaikymo vaikams įsiskolinimą galima tik įrodžius, kad išlaikymas nebuvo teikiamas (2007-01-29 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-21/2007 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad iki 2012-04-14 šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Todėl esant atsakovo išlaikymo vaikams įsiskolinimui už šį laikotarpį (iki 2012-04-14), šią aplinkybę privalėjo įrodyti ieškovė. Tam ieškovė jokių įrodymų nepateikė, atsakovas šią aplinkybę neigia. Todėl byloje ši aplinkybė neįrodyta. Priešingai, byloje yra įrodymų apie atsakovo teiktą išlaikymą vaikams po 2012-02-16 iki 2012-04-14, pvz. atsakovas sumokėjo už P. S. darželį 2012 m. vasario, kovo, mėn., mokėjo už internetą, kitas paslaugas 2012 m. kovo mėn. (b.l. 1 t. 111-113, 4 t. 25). Todėl daroma išvada, kad atsakovo vaikų išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį iki 2012-04-14 nėra. Tačiau už laikotarpį nuo 2012-04-15 būtent atsakovas privalėjo įrodyti, kad išlaikymą vaikams teikė. Bylos įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad nuo 2012-04-15 iki 2013-05-31 yra susidaręs atsakovo vaikų išlaikymo įsiskolinimas.

Bylos duomenys patvirtina, kad minėti teisiškai reikšmingi faktai, sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (vaikų poreikiai, šalių turtinė padėtis) iš esmės nesikeitė ir per laikotarpį nuo 2012-14-15 iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo (2013-05-31). Vaikų poreikiai iš esmės nepakito, jokių specialių poreikių, kurie nebuvo įvertinti anksčiau, neatsirado. Tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis, gaunamos pajamos taip pat iš esmės nesikeitė. Todėl, teismo vertinimu, pagrįsta pripažinti, kad ir laikotarpį nuo 2012-04-15 iki 2013-05-31 atsakovo dalis vaikų išlaikymo prievolėse turėjo būti t.p. 400 Lt P. S. ir 450 Lt G. S. per mėnesį. Bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2012 m. gegužės mėn. atsakovas vaikų išlaikymui skyrė po 250 Lt per mėnesį, nuo liepos mėn., vykdydamas teismo nutartį dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo – po 600 Lt per mėnesį (b.l. 1 t. 150-151). Todėl vaikų išlaikymo įsiskolinimas yra 2012 m. už balandžio mėn. 425 Lt, už gegužės mėn. – 600 Lt, už birželio mėn. – 600 Lt, už liepos mėn. – 250 Lt, už laikotarpį nuo 2012-08-01 iki 2013-05-31 – 2 500 Lt (250 Lt x 10 mėn.). Todėl iš atsakovo jo vaikams priteisiama po 2 187,50 Lt (4 375 Lt / 2) išlaikymo įsiskolinimo kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo 2012-04-15 iki 2013-05-31 įskaitytinai.

Kadangi tiek ieškinys, tiek priešieškinys patenkinti iš dalies (šalių butas padalintas ne ieškovės, o atsakovo nurodytu būdu, tačiau priteisiant mažesnę kompensaciją nei jis reikalavo, kilnojamasis turtas padalintas, atsižvelgiant į abiejų šalių pageidavimus, išlaikymas šalių vaikams priteistas nei pagal ieškovės nei pagal atsakovo reikalavimus, byloje patenkintas reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, kuris šalių nebuvo iškeltas, šalių santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, ieškovės reikalavimas priteisti neturtinę žalą patenkintas iš dalies), teismo vertinimu patenkinta 50 proc. tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimų, todėl proporcingai paskirstomos ir byloje sudariusios bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Ieškovė už ieškinio pateikimą sumokėjo 1 200 Lt žyminį mokestį, nuo kitos mokesčio dalies (1 677 Lt) ji buvo atleista. Atsakovas už priešieškinio pateikimą sumokėjo 500 Lt mokestį, kitos mokesčio dalies (1 426 Lt) sumokėjimas jam buvo atidėtas, t.p. atsakovas turėjo 500 Lt įrodymų rinkimo išlaidų (už antstolio paslaugas). Laikant, jog sprendimu patenkinta 50 proc. tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo turi būti priteista 600 Lt (1/2 jos sumokėto žyminio mokesčio (1 200 Lt)), atsakovui iš ieškovės 500 Lt (1/2 jo sumokėto žyminio mokesčio (500 Lt), ½ jo turėtų įrodymų rinkimo išlaidų (500 Lt)), valstybei iš ieškovės 713 Lt (1/2 atidėto mokesčio (1 426 Lt) už priešieškinį), iš atsakovo 1 551,50 Lt (1/2 atidėto mokesčio (1 426 Lt) už priešieškinį – 713 Lt; atitinkama žyminio mokesčio už ieškinį dalis (1/2 2 877 Lt mokesčio – 600 Lt mokesčio dalis priteista ieškovei) = 838,50 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Teismo išlaidos procesinių dokumentų įteikimui yra 36 Lt, jos priteisiamos iš šalių lygiomis dalimis. Institucijos, teikiančios išvadą, išlaidos 100 Lt mokestis už atskirojo skundo pateikimą priteisiamos iš atsakovo, kadangi jo prašymu byloje buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė, dėl kurios buvo pateiktas skundas ir kuri buvo pakeista.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą 2001-06-09 Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 171, tarp M. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl M. S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, M. S., a.k. (duomenys neskelbtini)– „(duomenys neskelbtini)“.

Priteisti V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš M. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo atlyginimą.

priteisti V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise natūra butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adr. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, 101 000 Lt (vieno šimto vieno tūkstančio litų) vertės, bei šį turtą :

komoda dviejų skyrių 200 Lt vertės;

TV priedėlis „Motorola“ 60 Lt vertės;

maršrutizatorius 60 Lt vertės;

skalbimo mašina „Whirlpool“ 400 Lt vertės;

dvigulė lova 700 Lt vertės;

spinta trijų skyrių 700 Lt vertės;

elektrinė orkaitė „AEG Electrolux“ 500 Lt vertės;

kaitlentė „Electrolux“ 400 Lt vertės;

gartraukis „Vido“ 250 Lt vertės;

šaldytuvas „AEG“ 600 Lt vertės;

priteisti M. S., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise natūra garažo boksą Nr. 23, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, 5 010 Lt vertės, bei šį turtą :

automobilis (duomenys neskelbtini)v.n. (duomenys neskelbtini) 500 Lt vertės;

elektrinis virdulys „Vulkano“ 39 Lt vertės;

plaukų kirpimo mašinėlė „Philips“ 40 Lt vertės;

kelioninė rankinė 50 Lt vertės;

anglų-lietuvių kalbų žodynas 70 Lt vertės;

knyga „Pasidaryk pats“ 50 Lt vertės;

šaltkrepšis 30 Lt vertės;

sulčiaspaudė 100 Lt vertės;

mėsmalė 100 Lt vertės;

kavamalė 30 Lt vertės;

nešiojamas kompiuteris „Lenovo“ su garso kolonėlėmis „Creative“ bendros 1 000 Lt vertės;

avies kailio patalynė 1 200 Lt vertės;

plastikinė dėžė „Ciano“ 90 Lt vertės;

turistinė palapinė 300 Lt vertės;

dviratis 50 Lt vertės;

akumuliatorinis grąžtas su pakrovėju 40 Lt vertės;

raktų komplektas (nuo 8 iki 17) 12 Lt vertės;

pjūklai (2 vnt.) bendros 50 Lt vertės;

sulankstomos taburetės (3 vnt.) bendros 12 Lt vertės.

Perduoti V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) šalių nepilnamečių vaikų G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir P. S., a.k. (duomenys neskelbtini) poreikiams tenkinti skirtą šį turtą : mokyklinis stalas 250 Lt vertės; vaikų kambaryje esanti įmontuota spinta 900 Lt vertės; spintelė prie lovos 40 Lt vertės; komoda su dviem stalčiais 150 Lt vertės; vaikiška lova su čiužiniu 300 Lt vertės; inhaliatorius 100 Lt vertės.

Priteisti M. S., a.k. (duomenys neskelbtini), iš V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 24 819,45 Lt (dvidešimt keturių tūkstančių aštuonių šimtų devyniolikos litų 45 centų) piniginę kompensaciją už V. S. tenkančią didesnę bendro turto dalį, kurią įpareigoti išmokėti per keturis mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad prievolės pagal 2002-05-29 kredito sutartį Nr. 0750218010379-02 (su vėlesniais pakeitimais) yra solidarios M. S., a.k. (duomenys neskelbtini), ir V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) prievolės kreditoriaus AB SEB bankas, k. 112021238, atžvilgiu iki visiško jų įvykdymo, tačiau tarp skolininkų M. S. ir V. S. tarpusavyje šias prievoles nuo 2012 m. spalio 5 d. privalo vykdyti tik V. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečių vaikų G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir P. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų motina V. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti šią M. S., a.k. ((duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir P. S., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką - M. S. bendrauja su vaikais G. S. ir P. S. kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį – šeštadienį ir sekmadienį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 12.00 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 17.00 val.

Priteisti iš M. S., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 450 Lt (keturių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio išmokomis nuo 2013 m. birželio 1 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš M. S., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui P. S., a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 400 Lt (keturių šimtų litų) dydžio išmokomis nuo 2013 m. birželio 1 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš M. S., a.k. (duomenys neskelbtini), dukrai G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 2 187,50 Lt (dviejų tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt septynių litų 50 centų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-04-15 iki 2013-05-31 įskaitytinai.

Priteisti iš M. S., a.k. (duomenys neskelbtini), sūnui P. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 2 187,50 Lt (dviejų tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt septynių litų 50 centų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-04-15 iki 2013-05-31 įskaitytinai.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš M. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 100 Lt (vieną šimtą litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 731 Lt (septynis šimtus trisdešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš M. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 1569,50 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt devynis litus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, k. 288724610, iš M. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 100 Lt (vieną šimtą litų) bylinėjimosi išlaidų.

Panaikinti byloje 2012-07-04, 2013-03-20 teismo nutartimis taikomas laikinąsias apsaugos priemones : nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, jų turto tvarkytojo nustatymą, laikino išlaikymo vaikams priteisimą iš atsakovo, atsakovo įpareigojimą gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų, atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymą.

Palikti galioti byloje 2012-11-21 nutartimi taikomą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešajame registre apie draudimą perleisti turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adr. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje - iki šiuo sprendimu priteistos 24 809,45 Lt kompensacijos iš V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) M. S., a.k. (duomenys neskelbtini), išmokėjimo.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.