Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, susipažinęs su pareiškėjo A. A. skundu atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Skuodo rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo negaliojančiu bei rašytinio proceso tvarka spręsdamas skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. birželio 11d. įsakymą Nr. 13.6-1924 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę J. K. Skuodo mieste";panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. 372 atkurti nuosavybės teises J. K., į tenkantį nekilnojamąjį turtą 0,0985 ha žemės, perduodant neatlygintinai naują 0,0985 ha žemės sklypą Nr. 16, esantį (duomenys neskelbtini), Skuodo mieste, Klaipėdos apskrityje;pripažinti negaliojančiu 2004 m. spalio 28 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, Notarinio registro Nr. 1-3906, dėl žemės sklypo 0,0985 ha, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), Skuodo m. k. v., esantį Skuodo mieste, (duomenys neskelbtini) išduotą P. A. A..

Pareiškėjas skundą argumentuoja tuo, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2002 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 317 J. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,1515 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,1515 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Skuode. Šio sprendimo 6 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančią 0,0985 ha žemės valdos dalį bus atkurtos vėliau, pasirinktu būtu. Ginčijamais administraciniais aktais buvo atkurtos nuosavybės teisės būtent į 0,0985 ha žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 16, Skuode, kurį kartu su kitu turtu pagal testamentą paveldėjo jo tėvas P. A. A.. Nurodo, kad jis po tėvo mirties Skuodo rajono notarų biurui pateikė prašymą dėl palikimo priėmimo, kur buvo užvesta paveldėjimo byla. Teigia, jog nuo 2003 m. kovo mėnesio iki šių metų gegužės mėnesio buvo išvykęs dirbti į užsienį, o grįžęs kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Tuomet sužinojo, kad 0,0985 ha žemės sklypas yra įsiterpęs tarp kitų žemės savininkų sklypų, tai yra Nr. 9 ir Nr. 10, iš rytų pusės ribojasi su kanalu. Nurodo, kad privažiuoti iki minėto žemės sklypo neįmanoma, nes nėra kelio bei nėra nustatytas kelio servitutas per besiribojančius privačius žemės sklypus. Mano, kad ginčijami atsakovo įsakymas bei sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo J.K. į 0,0985 ha žemės sklypą priimti neįlaikant teisinio reglamentavimo nuostatų dėl projektuojamų žemėnaudų formavimo, tai yra Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 19, 28 punktų reikalavimų bei Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatų, taip pat ir Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių. Nurodo, kad dėl minėtų teisės aktų pažeidimo formuojant žemės sklypus Nr. 9, Nr. 10 ir 16, yra suvaržyta teisė naudotis J. K. perduotu neatlygintinai žemės sklypu, todėl atsakovo priimti administraciniai aktai turi būti panaikinti. Mano, kad ginčijamais administraciniais aktais įregistruotos nuosavybės teisės perleidimas paveldėjimo teisės liudijimu pagal testamentą pagrindu taip pat neteisėtas bei prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir bendrajam principui, kad iš neteisės teisė negali atsirasti, todėl 2004 m. spalio 28 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas pripažintinas negaliojančiu.

Dėl termino kreiptis į teismą nurodo, kad apie situaciją, jog nėra kelio privažiuoti prie 0,0985 ha žemės sklypo sužinojo 2012 m. birželio 21 d., kai kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Skuodo skyrių, o skundžiamų sprendimo ir įsakymo kopijos jam pateiktos 2012 m. liepos 5 d. Teigia, jog 2012 m. liepos 18 d. ieškiniu kreipėsi į Skuodo rajono apylinkės teismą, tačiau 2012 m. liepos 23 d. nutartimi ieškinį buvo atsisakyta priimti. Šią teismo nutartį apskundė Klaipėdos apygardos teismui, kuris 2012 m. spalio 18 d. paliko Skuodo rajono apylinkės teismo nutartį nepakeista. Teismai išaiškino, kad valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu yra viešojo administravimo sritis ir šioje srityje kilę ginčai nagrinėjami administraciniame teisme, o reikalavimas pripažinti paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą negaliojančiu yra išvestinis iš administracinio pobūdžio reikalavimų. Esant šioms aplinkybėms prašo pripažinti, jog terminas, numatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje praleistas dėl svarbių priežasčių ir prašo jį atnaujinti.

Pareiškėjo skundą atsisakoma priimti Administracinių bylų teisenos Įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto numatytuoju pagrindu.

Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pagal šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose.

Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tuo atveju, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą koks yra jo turinys. Spręstina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-8/2006, 2006 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. AS4-455/2006; 2006 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. AS2-437/2006; 2006 m. spalio 5 d. nutartis byloje Nr. AS7-301/2006; 2006 m. birželio 29 d. nutartis byloje Nr. AS8-249/2006; 2006 m. gegužės 4 d. nutartis byloje Nr. AS5-132/2006; 2005 m. kovo 24 d. nutartis byloje Nr. AS7-100/2005).

m. gruodžio 9 d. mirus P.A. A. turto paveldėtoju yra sūnus A. A. 2006 m. gegužės 15 d. notaro liudijimu nurodyta, kad įpėdinis kreipėsi dėl palikimo priėmimo ir jį priėmė.

Iš aptariamų aplinkybių akivaizdu, kad Klaipėdos AVA 2004 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 13-16-1924 ir 2004 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. 372 nuosavybės teises atkūrus J. K. ir atkurtą nuosavybę paveldėjus P. A. A., šis nekilnojamasis turtas įregistruotas viešajame registre. Viešajame registre išviešinus nuosavybės teisinius pagrindus ir įregistravus specialiąsias naudojimo sąlygas, šie duomenys tapo vieši. Šie duomenys dėl paveldėjimo teisinių santykių tapo žinomi ir pareiškėjui kreipusis dėl turto paveldėjimo, ką patvirtina 2006 m. gegužės 15 d. Skuodo rajono notarų biuro notarės liudijimas. Būtent pagal viešojo registro duomenis yra nustatoma paveldimo nekilnojamojo turto apimtis, tampa žinomi paveldimo nekilnojamojo turto suformavimo pagrindai ir kiti duomenys, kurie susiję su įgyjamomis turtinėmis teisėm ir pareigomis. Todėl teismas konstatuoja, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme pareiškėjui apie ginčijamus aktus informacija tapo prieinama (turėjo tapti žinoma) kreipusis į notarą dėl palikimo priėmimo. Pagal faktinius bylos duomenis tokia informacija vėliausiai pareiškėjui galėjo tapti žinoma 2006 m. gegužės 15 d. notarui teikiant patvirtinimą kad pareiškėjas kreipėsi dėl palikimo priėmimo. Teismas teisiškai nereikšmingais pripažįsta pareiškėjo teiginius, kuriais nurodoma, kad jis tik 2012 m. gegužės mėn. kreipėsi dėl paveldėjimo tesiės liudijimo išdavimo. Asmens teisių į nuosavybę realizavimas yra pačio asmens pasirinkimo teisė, tačiau jei asmuo turi galimybę pats ar per atstovus realizuoti šias teises, tačiau jų nesiekia realizuoti per įmanomai racionalius ir protingus terminus, šios aplinkybės negali būti pripažįstamos objektyviomis aplinkybėmis, kliudžiusiomis realizuoti kitas teises. Todėl teismas laiko nepagrįstais pareiškėjo teiginius, kad duomenys apie ginčijamais aktais grąžintą nuosavybe žemės sklypą jo specialiųjų naudojimo sąlygų apimtį ir sąlygas, tapo žinoma tik 2012 m. liepos 5 d. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skundo padavimo terminą.

Vadovaujantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises, ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1644/2012). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taip pat atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438 -798/2008).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi teisme gali būti ginamos teisės ar teisėti interesai tik tų asmenų, kurie skundus dėl atitinkamų pažeidimų padavė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Taip įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių apibrėžtumą ir stabilumą. Toks stabilumas nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas teisminis procesas. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą yra konstatuota tai, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas - vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise {Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimai).

Išnagrinėjęs šios bylos faktinius aspektus, teismas sprendžia, jog tikrinamu atveju nebuvo objektyvių veiksnių, ribojančių pareiškėjo galias pasirūpinti savo teisių gynimu arba tinkamu atstovavimu. Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo argumentų atnaujinti skundo padavimo terminą jo manymu terminas skundui paduoti skaičiuotinas tik nuo 2012 m. liepos 5 d. ir jis praleistas dėl kreipimosi ne į tos kompetencijos teismą. Tačiau kaip jau minėta šioje nutartyje, teismas konstatuoja, kad skundo padavimo termino eigos pradžia skaičiuotina nuo 2006 m. gegužės mėn.

Pareiškėjas teismui nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios objektyviai kliudė kreiptis skundu į teismą įvardijamu laikotarpiu. Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies prasme svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė per įstatymo nustatytą laikotarpį kreiptis į teismą, t.y. nepriklausė nuo subjekto, kuris kreipiasi į teismą valios. Kaip jau paminėta nutartyje, pareiškėjui dėl paveldėjimo teisinių santykių, taip pat viešajame registre išviešintų žemės sklypo duomenų, jau nuo 2006 metais turėjo būti žinoma apie ginčijamus aktus, kurių pagrindu atkurta nuosavybė į siekiamą paveldėti nekilnojamąjį turtą, todėl nepagrįsti argumentai, kad iki 2012 m. lipos 5 d. jam nebuvo žinoma apie ginčijamų aktų turinį ir jų teisines pasekmes. Teismo vertinimu savalaikis procesinių teisių neįgyvendinimas negali būti pripažinta svarbia praleisto termino atnaujinimo aplinkybe (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11 - 646/2004). Todėl teismas konstatuoja, kad teisinių prielaidų skundo padavimo termino atnaujinimui nėra, todėl jis netenkinamas ir prašymą dėl administracinių aktų panaikinimo atsisakytina priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pareiškėjas reiškia ir išvestinį skundo reikalavimą - pripažinti negaliojančiu 2004 m. spalio 28 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą Notarinio registro Nr. 1-3906 dėl žemės sklypo 0.0985 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), Skuodo m. k.v., esantį Skuodo mieste, (duomenys neskelbtini) paveldėjimo išduoto P. A. A. Teismui konstatavus, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis skundu į teismą ginčijant Klaipėdos AVA 2004 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. 13-16-1924 ir 2004 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. 372 dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir atsisakius skundą priimti, atsisakytina priimti ir reiškiamą išvestinį reikalavimą. Be to pažymėtina, kad administraciniam teismui atsisakius priimti skundą dėl administracinių aktų panaikinimo byla dėl paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo panaikinimo yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui ir pareiškėjas ieškininiu dėl jo panaikinimo gali kreiptos į bendrosios kompetencijos teismą.

Vadovaujantis ABTĮ 10 straipsniu pažymėtina ir tai, kad ši teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.126 straipsnio nustatytąja tvarka arba kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl servitutų nustatymo pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio nuostatas {žr.: specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo nagrinėti 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsniu, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 1 dalimi,

nutarė:

pareiškėjo A. A. prašymo dėl termino atnaujinimo paduoti skundui dėl Klaipėdos AVA 2004 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 13-16-1924 ir 2004 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 372 panaikinimo, netenkinti.

Pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Skuodo rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo negaliojančiu, atsisakyti priimti.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant jį per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.