Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė, sekretoriaujant Inai Bencevičei, dalyvaujant prokurorui Inetui Volungevičiui, kaltinamajam A. Z., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis UAB „A.“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1998-11-27 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 112 str. 1 d. 2 m. laisvės atėmimo bausme;

2) 2001-05-17 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 3 d. 110 MGL bauda;

3) 2003-07-08 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 104 str. 8 m. laisvės atėmimo bausme;

4) 2008-08-22 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. 1 m. laisvės atėmimo bausme, 2011-11-22 paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę;

5) 2014-06-30 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., 64¹ str., galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, turintis teistumą, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis A. Z. 2015-01-02 apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto metu, tyčia nustumdamas nuo laiptų ir tokiu būdu pargriaudamas ant žemės, artimą giminaitį- tėvą J. Z., tuo nukentėjusiajam J. Z., dėl muštinės galvos srities žaizdos, krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimo, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. Z. savo kaltę pripažino pilnai. Parodė, kad 2015-01-02 tėvų namuose gėrė kartu su tėvu ir motina. Tarp jo ir tėvo kilo konfliktas dėl darbo. Buvo išėję į lauką parūkyti. Buvo labai neblaivus, todėl visų aplinkybių gerai neprisimena. Konflikto metu galėjo pastumti tėvą, dėl ko jam buvo prakirsta galva. Motina sakė, kad jis pastūmė tėvą. Tėvo atsiprašė, šiuo metu santykiai su tėvu yra geri. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Dirba, augina du mažamečius vaikus.

Panašius parodymus kaltinamasis davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 42, 48).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos BPK 291 str. nustatyta tvarka, BPK 273 str. pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis J. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 28-30), parodė, kad 2015-01-02 pas jį į namus, (duomenys neskelbtini), buvo atvykęs sūnus A. Z., su kuriuo vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu buvo išėję į namo laiptinę parūkyti, kur kilusio konflikto metu A. rankomis pastumdamas, pargriovė jį ant žemės, dėl ko jis krisdamas susižalojo galvą. Šiuo metu sūnui pretenzijų neturi, susitaikė.

Liudytoja G. Z., apklausta ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 33-34), parodė, kad 2015-01-02 vakarą į svečius atvyko sūnus A. Z.. Būnant namuose A. su vyru J. vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu sūnus pradėjo konfliktuoti su J.. Vienu metu J. su A. išėjo į laiptinę parūkyti, o ji pasiliko bute. Iš laiptinės sugrįžo A., o J. negrįžo. Išėjus į laiptinę pastebėjo, kad ant laiptų guli J., kurio galva kraujavo. J. gulėjo nukritęs laiptinėje, nuo laiptų į rūsį. J. padėjo atsikelti, bei iškvietė greitąją med. pagalbą, bei policiją. Pats A. nieko nepasakojo, dėl ko įvyko konfliktas, kaip J. parkrito nuo laiptų ant žemės. Vėliau J. papasakojo, kad A. pastūmęs, jį pargriovė.

Iš pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis J. Z. 2015-01-02 dėl jo sužalojimo kreipėsi į policijos komisariatą (b.l. 7).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad gautas pranešimas, kad 2015-01-02 į ligoninės priėmimo skyrių buvo pristatytas J. Z., kurį apie 21 val. namuose sumušė sūnus. Nustatyta galvos kirsta žaizda, kairės akies sumušimas (b.l. 8).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) laiptinė (b. l. 9-13).

Tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto patvirtina fizinio smurto prieš nukentėjusįjį J. Z. panaudojimo faktą. Tarnybiniame pranešime konstatuota, kad 2015-01-02 apie 20.30 val. namo laiptinėje neblaivus A. Z. sudavė kelis smūgius tėvui J. Z. per vedą, dėl ko J. Z. nukrito nuo laiptų ir susižalojo galvą. Matyti J. Z. dešinės pusės viršugalvio kirstinė žaizda ir lūpos patinimas (b.l.15-17).

Specialisto išvadoje Nr. G 20/15(06) konstatuota, kad J. Z. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl muštinės galvos srities žaizdos, krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimo. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo metu, tiek krentant ir atsitrenkiant į kietą paviršių (b.l.25).

Asmens testo alkoholiui protokolas patvirtina, kad kaltinamajam 2014-09-04 21:56 val. nustatytas 2.58 prom. girtumas (b.l. 37).

Šių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. Z. tyčia savo tėvo J. Z. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, tai yra kilusio konflikto metu, tyčia nustumdamas nuo laiptų ir tokiu būdu pargriaudamas ant žemės, jį sužalojo, padarydamas J. Z. nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiojo parodymai ir kiti aukščiau ištirti duomenys patvirtina fizinio smurto faktą. Tarp kaltinamo tyčinių veiksmų ir nukentėjusiajam atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Sužalojimo mastas patvirtintas specialisto išvada. Nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra artimi giminaičiai, todėl konstatuotina, kad smurtas panaudotas artimoje aplinkoje prieš šeimos narį. Kaltinamojo A. Z. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai.

Bausmės skyrimas

Skiriant kaltinamajam bausmę ir parenkant jos rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias bei kitas teismo nustatytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Praeityje yra teistas, nusikalto neišnykusio teistumo metu, jis laikytinas recidyvistu. Vadovaujantis BK 56 str. 1 d. nuostatomis, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Yra baustas administracine tvarka, pažeidimai padaryti alkoholio pasėkoje. Psichikos centro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas. Kaltinamajam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Priimant sprendimą, teismas atsižvelgia į kaltinamojo elgesį po šios nusikalstamos veikos padarymo, taip pat į nukentėjusiojo poziciją. Kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, augina du mažamečius vaikus, šeimoje yra vienintelis dirbantis. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiuoju, padaryta veika pagal pavojingumo visuomenei laipsnį nėra itin pavojinga, po šios nusikalstamos veikos nėra jokių kitų neigiamai jį charakterizuojančių duomenų, dirba, išlaiko mažamečius vaikus ir kitus faktinės šeimos narius, laikytina, kad realus bausmės vykdymas neigiamai paveiktų kaltinamojo socialinius ryšius, jo pastangas integruotis į visuomenę bei kitų artimų asmenų interesus. Atsižvelgiant į visa tai, įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek ir su kaltinamojo asmenybe, tiek su jo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo, teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo (BK 75 str.). Teismas mano, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus. Kadangi kaltinamasis bausmę pagal 2014-06-30 Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą yra atlikęs, todėl bausmės pagal nuosprendžius nebendrintinos. Atidėjus bausmės vykdymą, kaltinamajam skirtini įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Z. pripažintu kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Z. skirti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti A. Z. laikino sulaikymo laiką nuo 2015-01-02 iki 2015-01-04.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

- be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos ribų;

- dirbti ar registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72² straipsniu, skirti A. Z. baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigoti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.