- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-11-26
- Bylos Nr.
- 1-2017-322/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46435-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Kaltinamasis
- M. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė
išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-46435-19, kurioje
M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas užimtumo tarnyboje, be pastovios gyvenamosios vietos, teistas:
1. 2009 m. sausio 6 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;
2. 2010 m. balandžio 20 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;
3. 2014 m. balandžio 28 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį viešųjų darbų bausme 4 mėnesiams įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;
4. 2014 m. lapkričio 24 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį viešųjų darbų bausme 6 mėnesiams įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;
5. 2019 m. sausio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, viešųjų darbų bausme 6 mėnesiams įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;
6. 2019 m. rugpjūčio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 2 dalį, viešųjų darbų bausme 1 metams įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;
7. 2019 m. lapkričio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį( 2 epizodai), BK 64 straipsnio1,3 dalimis 65 straipsniu baumę subendrinus su 2019 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu galutinė bausmė 70 parų areštas ( Liteko duomenimis nuosprendis neįsiteisėjęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis M. L. 2019 m. spalio 30 d. apie 21.10 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė dešinės rankos kumščiu ne mažiau kaip penkis kartus į galvą J. M., tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis M. L. kaltę pripažino visiškai ir parodė (b. l. 44-45), kad J. M. yra buvusi sugyventinė, tačiau šiuo metu jie kartu nebegyvena, bendro ūkio neveda. Ką veikė 2019 m. spalio 30 d. neatsimena, turbūt vartojo alkoholį. Sutinka, kad galėjo nueiti pas J. M. ir suduoti įtarime nurodytus smūgius jai į galvą, nors pats šito dėl girtumo neatsimena. Kodėl ėjo pas J. M. neatsimena. Apie tai, kad J. M. buvo iškvietusi policiją nežinojo, apie bylą sužinojo iš tyrėjos, kuomet buvo iškviestas į apklausą. Šiuo metu nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, nes neturi namų, nakvoja pas draugus arba kur papuola. Dėl savo elgesio gailisi, atsiprašys J. M.. Anksčiau taip pat ne vieną kartą smurtavo prieš buvusią sugyventinę.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo M. L. kaltė, be jo paties prisipažinimo, įrodyta byloje esančiais įrodymais:
- nukentėjusioji J. M. nurodė (b. l. 30-31), kad M. L. yra buvęs jos sugyventinis. Jie kartu nebegyvena maždaug nuo rugsėjo mėnesio, nes jis prieš ją smurtavo. 2019 m. spalio 30 d. nuo 15 val. iki 20 val., pas ją namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo svečių, su jais šventė Helovyną, vartojo alkoholį. Svečiams išvažiavus ji nuėjo atsigulti. Turbūt pamiršo užrakinti duris, nes atsibudo pajutus skausmą galvoje. Atsimerkus pamatė M. L., kuris stovėjo prie lovos ir sudavė smūgius dešinės rankos kumščiu į galvą. Iš viso sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius, tuo sukeldamas fizinį skausmą, tačiau sužalojimų nepadarė. M. L. buvo labai girtas, jis nesiorientavo aplinkoje. Ji pasakė, kad iškvies policiją ir paėmus telefoną pradėjo skambinti. Tada jis pabėgo iš namų. Dėl sukelto fizinio skausmo į medikus ir į ekspertą nesikreipė. Po to karto jis buvo atėjęs, atsiprašė, žadėjo gydytis, tačiau ji nesutiko su juo taikytis ir jo daugiau į namus nepriims. Civilinio ieškinio nereiškia;
- iš 2019 m. lapkričio 3 d. Tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 8) matyti, kad 2019 m. spalio 30 d. 21.24 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), namuose sugyventinis stumdosi, trenkė rankomis į veidą. Nuvykus nurodytu adresu namuose buvo rasta J. M., kuri paaiškino, kad apie 21.10 val., buvęs sugyventinis M. L., būdamas neblaivus, jos namuose pradėjo elgtis agresyviai ir apie penkis kartus dešinės rankos kumščiu sudavė jai į galvos sritį taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Ant J. M. akivaizdžiai matomų sužalojimų nebuvo. Procesiniai veiksmai su nukentėjusiąją atlikti nebuvo dėl jos girtumo. Įvykio vietoje M. L. nerastas, buvo pasišalinęs iki atvykus policijos pareigūnams;
- iš įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo (b. l. 12-13) ir Fotolentelės (b. l. 15-20) matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, niekas nepaimta. Ant nukentėjusiosios veido ir galvos akivaizdžių smurto žymių neužfiksuota;
- iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 22-25) matyti, apžiūrint nukentėjusiąją J. M. ji nurodė, kad juto skausmą pakaušio srityje. Nukentėjusiajai 21.54 val. nustatytas 1,99 promilių girtumas.
Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms, tame tarpe ir nukentėjusiam asmeniui sukėlus fizinį skausmą. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kankinimu, arba kitokiu smurtavimu.
Kaltinamojo parodymai, kad smurtavo prieš nukentėjusiąją J. M., atitinka ir nukentėjusiosios parodymus, kuriuos papildo tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis M. L. konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė dešinės rankos kumščiu ne mažiau kaip penkis kartus į galvą J. M., tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Šiuos savo veiksmus kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies sudėtį.
Kaltinamojo M. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Kaltinamasis M. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltę pripažino, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l.72-74, 76).
Kaltinamasis M. L. teistas du kartus (b. l. 55-60), abu kartus teistas dėl smurto prieš nukentėjusiąją J. M.. Iš informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad 2019 m. lapkričio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose buvo išnagrinėta byla ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis M. L. dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, byloje nukentėjusioji tai pat yra J. M., nuosprendis neįsiteisėjęs. Taip pat M. L. turi išnykusių teistumų už kitas smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Eilę kartų baustas administracine tvarka (b. l. 62-69), niekur nedirba (b. l. 70), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 71).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą, jos dydį nustatant didesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis – 60 parų arešto, už nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, nes byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.
Kaltinamajam M. L. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (b. l. 48-49) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
BK 67 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, gali būti skiriamas kartu su bausme.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, daro išvadą, kad kaltinamajam tikslinga paskirti prokuroro siūlomą baudžiamojo poveikio priemonę. Kaip jau minėta aukščiau, kaltinamasis anksčiau yra teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas nukentėjusiosios J. M. atžvilgiu, M. L. taip pat ne kartą baustas administracine tvarka dėl veiksmų prieš nukentėjusiąją – 2019 m. spalio 30 d. nutarimu už tai, kad tyčia apgadino jos gyvenamojo namo duris; 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimu už tai, kad tyčia išdaužė nukentėjusiosios gyvenamojo namo lango stiklą; 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimu už tai, kad jos namuose garsiai šūkaudamas, keikdamasis, daužydamas kumščiais duris, trukdė J. M. bei jos mamos ramybę, trikdė viešąją tvarką, tačiau kaltinamasis teigiamų išvadų dėl savo netinkama elgesio nepadarė ir vėl smurtavo prieš nukentėjusiąją, kas suponuoja išvadą, jog jis yra linkęs smurtauti. Todėl, siekiant apginti teisėtus nukentėjusiosios interesus, baudžiamojo poveikio priemonė nėra perteklinė ir yra tinkama baudžiamojo proceso tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72¹ straipsniu, M. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas vienerius metus laiko, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nesiartinti prie nukentėjusios J. M. arčiau nei penkiasdešimties metrų atstumu, šiuo laikotarpiu uždrausta bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja bei lankytis jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. L. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir nuteisti jį 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Išaiškinti M. L., kad nuteistasis, kuriam paskirtas areštas, ne vėliau kaip per 7 dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmę į Šiaulių tardymo izoliatorių. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti bausmę, administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą. Nuteistajam per 7 dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, ši įstaiga kreipiasi į policiją dėl nuteistojo paieškos paskelbimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72¹ straipsniu, įpareigoti M. L. vienerius metus laiko, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nesiartinti prie nukentėjusios J. M. arčiau nei penkiasdešimties metrų atstumu, šiuo laikotarpiu uždrausti bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja bei lankytis jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini).
M. L. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti M. L., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.