Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. H. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, turinti aukštąjį išsilavinimą, išsiskyrusi, dirbanti VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ individualios priežiūros darbuotoja, faktiškai gyvenanti bei gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista (teistumas pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. baudžiamąjį įsakymą, kuriuo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, skirta galutinė subendrinta 30 MGL, t. y. 3 900 Lt, dydžio baudos bausmė, išnykęs, bauda sumokėta 2017 m. vasario 8 d.),

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 215 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

V. H. D., turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku ir būdu sužinojusi V. A. vardu išduotos AB „SEB“ banko mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) prisijungimo duomenis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau negu 2024 m. balandžio 11 d., nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo V. A. vardu išduotą AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), po to, turėdama neteisėtai įgytą V. A. vardu išduotą banko mokėjimo kortelę, 2024 m. balandžio 11 d. 10.45 val. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), operacinei banko sistemai save pristatė kaip kortelės naudotoją V. A., tokiu būdu neteisėtai atliko finansinę operaciją ir iš sąskaitos nuėmė 400 Eur;

be to, tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, būdama toje pačioje vietoje, 2024 m. balandžio 11 d. 10.46 val. operacinei banko sistemai save pristatė kaip kortelės naudotoją V. A., tokiu būdu neteisėtai atliko finansinę operaciją ir iš sąskaitos nuėmė 400 Eur;

be to, tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, būdama toje pačioje vietoje, 2024 m. balandžio 11 d. 10.47 val. operacinei banko sistemai save pristatė kaip kortelės naudotoją V. A., tokiu būdu neteisėtai atliko finansinę operaciją ir iš sąskaitos nuėmė 200 Eur, tokiu būdu nukentėjusiajai V. A. padarė bendrą 1 000 Eur turtinę žalą.

Šiais veiksmais V. H. D. padarė nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku ir būdu sužinojusi V. A. vardu išduotos AB „SEB“ banko mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) prisijungimo duomenis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau negu 2024 m. balandžio 18 d., nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo V. A. vardu išduotą AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), po to, turėdama neteisėtai įgytą V. A. vardu išduotą banko mokėjimo kortelę, 2024 m. balandžio 18 d. 11.56 val. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), operacinei banko sistemai save pristatė kaip kortelės naudotoją V. A., tokiu būdu neteisėtai atliko finansinę operaciją ir iš sąskaitos nuėmė 1 000 Eur, tokiu būdu nukentėjusiajai V. A. padarė 1 000 Eur turtinę žalą.

Šiais veiksmais V. H. D. padarė nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamoji V. H. D. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad dirbo įmonėje, kuri teikia paslaugas garbaus amžiaus žmonėms. Nuo kovo mėnesio pas V. A. lankėsi 2 kartus per savaitę, gražiai bendravo. Tuo metu jai (nukentėjusiajai) reikėjo važinėti į polikliniką tvarkytis dantis, V. A. visada palydėdavo, kartu pasikalbėdavo, kavos išgerdavo. Jai (kaltinamajai) metai buvo sunkūs, palaidojo mamą, V. A. papasakojo, kad turi problemų su antstoliais. V. A. sakė, kad galėtų pagelbėti su pinigais, bet atsisakė. Bet vėliau V. A. paprašė, jeigu ji gali, paskolinti 1 000 Eur, tarėsi konkrečiai dėl šios sumos. 2024 m. balandžio 11 d. grįžus iš poliklinikos, V. A. jai padavė banko kortelę, pasakė, kad negali vaikščioti ir gal ji pati (kaltinamoji), pasakius banko kortelės PIN kodą, nusiims pinigus. Nieko blogo nepagalvojo ir nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) esančio bankomato. Paprašė 1 000 Eur, o bankomate neleido vienu metu tiek pinigų išgryninti, todėl per 3 kartus išgrynino 400 Eur, 400 Eur ir 200 Eur. Turi pinigų išgryninimo kvitus. Grįžusi padavė V. A. banko kortelę. Praėjus savaitei, turėjo iš pusbrolio pasiskolinusi 1 000 Eur, nes laidojo mamą, taip pat mirė pusbrolio sutuoktinės tėtis, todėl turėjo finansinių problemų, reikėjo atiduoti skolą. Dar kartą paprašė V. A. pasinaudoti banko kortele. Grįžus iš poliklinikos, V. A. vėl sakė, kad imtų su visa pinigine, kurioje buvo banko kortelė, ją padavė ir pasakė PIN kodą. Vėliau nuvažiavo į vaistinę nupirkti vaistų ir vienu kratu išsigrynino 1 000 Eur. Grįžusi padavė V. A. piniginę ir išsiskyrė. Gailisi, kad pasinaudojo svetimu žmogumi. Tikrai pinigų nevogė, V. A. pasakojo, kad reikia pakeisti banko kortelę, paprašys dukros, kad ją aktyvuotų. Žino, kad kažkas sekė V. A. pinigų likutį. V. A. pakalbėjus su dukromis, turbūt, pati išsigando, kad svetimam žmogui davė 2 000 Eur. Rugpjūčio mėnesį važiavo į policiją, klausė, ar gali su V. A. sutarti dėl pinigų grąžinimo. Tyrėjos neprašė nukentėjusiosios sąskaitos, nes neturėjo pinigų, klausė, ar gali tiesiogiai kreiptis į V. A., sakė, kad gali. Kreipėsi į V. A., nes norėjo atiduoti dalį pinigų. Telefonu paskambinus V. A., ji pasakė, kad šiandien negali, galėtų penktadienį ir pokalbis baigėsi. Praėjus kelioms minutėms, sulaukė skambučio iš moters, kuri pakeltu tonu prašė neskambinėti, nevažiuoti pas V. A.. Tardytojai šį numerį pateikė. Moteriai, kuri jai (kaltinamajai) paskambino ir kalbėjo pakeltu tonu, pasakė, kad nori atiduoti pinigus. Moteris atsakė, kad neskambinėtų V. A. ir jos nespaustų. Iki pirmųjų finansinių operacijų atlikimo 2024 m. balandžio 11 d. su V. A. bendravo nuo 2024 m. kovo pradžios, apie mėnesį. Negali paaiškinti, kodėl pirmą kartą bankomate neleido nusiimti vienu kartu 1 000 Eur ir šiuos pinigus reikėjo išsigryninti per 3 kartus, o antrąjį kartą bankomate leido išsigryninti 1 000 Eur vienu kartu. Abu kartus pinigus išsigrynino iš to paties bankomato. Kai policijos pareigūnai atliko namuose kratą, jie nieko neklausinėjo. Policijos pareigūnai sakė, kad atvažiavo atlikti kratos, namuose buvo rastos jos (kaltinamosios) ir draugo piniginės, 60 Eur yra jos, 110 Eur – draugo. Perskaičius 2024 m. birželio 28 d. – 2024 m. liepos 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo dalį, kurioje nurodyta, kad pareigūno paklausta, kur padėjusi pinigus, atsako, kad pasiskolinusi, kad pasidengė skolą. Po to moteris sako „o jeigu aš iš karto padengiu, atiduodu?“. Pareigūnai sako, kad vis tiek bus atliekama krata, moteriai paaiškina, kad ji padariusi nusikalstamą veiką, kad ši iniciavo elektroninę svetimo žmogaus priemonę, o ši atsako „suprantu“, „taip“ (1 t., b. l. 182–183), kaltinamoji paaiškino, kad nesakė, jog reikia paskolą atiduoti, sakė, kad turėjo problemų su antstoliais. Dėl pasakytų žodžių „suprantu“, „taip“, tai visko nesuprato, buvo išsigandusi, turėjo omenyje, kad pasinaudojo banko kortele. Perskaičius 2024 m. birželio 28 d. – 2024 m. liepos 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo dalį, kurioje nurodyta, kad įraše matyti, kaip moteris atsisuka į vyriškio pusę ir sako „nu prisišikau“ (1 t., b. l. 182–183),kaltinamoji paaiškino, kad tokių žodžių nenaudoja, kad negalima naudotis svetima banko kortele. Anksčiau teista už tai, kad padėjo kaimynui ir pasinaudojo banko kortele. Kai nukentėjusioji paklausė, ar ji yra sąžininga, nepasakė, kad buvo teista, buvo nesąžininga nukentėjusiosios atžvilgiu. Nežino, ar V. A. suteikė pagrindą ja pasitikėti, nueidavo į parduotuvę apipirkti, V. A. duodavo grynųjų pinigų, parnešdavo kvitus, nebuvo problemų. Turi savo banko kortelę, yra susipažinusi su kortelės naudojimo taisyklėmis, taip pat susipažinusi su tuo, kad negalima perduoti kitam banko kortelės. Jaučiasi kalta, kad paėmė V. A. banko kortelę, bet ji jautėsi prastai. Pirmą kartą galėjo palaukti keletą dienų, o antrą kartą buvo numiręs pusbrolio sutuoktinės tėvas, todėl palaukti negalėjo. Iš pusbrolio sutuoktinės skolinosi mamos laidotuvėms, nes tuo metu nedirbo. Pirmą kartą iš pusbrolio sutuoktinės nesiskolino, nes ji neturėjo pinigų. Nukentėjusiajai nesiūlė sudaryti paskolos sutartį, tik žodžiu pasakė, kad skolą grąžins per kelis mėnesius. Kratos metu buvo išsigandusi, nes anksčiau jai nebuvo atlikta krata, be to, tai buvo 22.00 val. Policijos pareigūnai pradėjo versti stalčius, daiktus, jie nesakė, ko ieško. Pasirašė po dokumentais dėl kratos, buvo ieškoma galimai pinigų. Neatsimena, ant ko pasirašė. Nematė, kad policijos pareigūnai filmavo. Nesakė policijos pareigūnams, kad V. A. banko kortele naudojosi su jos leidimu, nes policijos pareigūnai nieko neklausė. Policijos pareigūnai sakė, kad atliks kratą. Yra susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skaitė nukentėjusiosios parodymus, nežino, kodėl jos ir nukentėjusiosios parodymai kardinaliai skiriasi, gal ji (nukentėjusioji) išsigando, kad paskolino pinigus. Kai įsidarbino, darbo funkcijos buvo asmens priežiūra, kambarių tvarkymas, apipirkimas, nebuvo įvardinta, kad gali pasinaudoti nukentėjusiosios banko kortele. Tik vieną kartą važiuojant iš poliklinikos su nukentėjusiąja stabtelėjo prie prekybos centro, nukentėjusioji prašė nupirkti vaistų, buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais. V. A. visada duodavo grynųjų pinigų pirkimams. Nukentėjusioji žodžiu pasakė banko kortelės PIN kodą, nepastebėjo, kad banko kortelės PIN kodas būtų kažkur užrašytas. Žinojo, kad nukentėjusiosios namuose yra kompiuteris. Užsakymą iš UAB „Barbora“ pateikdavo ne ji. Nukentėjusioji pati davė kortelę išgryninti pinigus, todėl ėmė ne grynaisiais pinigais.

Peržiūrėjus vaizdo įrašus (1 t., prie bylos galinio viršelio), kaltinamoji paaiškino, kad nežino, kokia jos turėjo būti kitokia išraiška, nei išgąstis, nelaukė pareigūnų svečiuose. 1 000 Eur skolinosi iš pusbrolio sutuoktinės I. V., gim. (duomenys neskelbtini), sutartis dėl paskolos nebuvo sudaryta, tarp savų dažnai taip skolinasi. (duomenys neskelbtini) mirė jos mama. Pusbrolio sutuoktinės I. V. tėtis mirė (duomenys neskelbtini), tikslios dienos nepamena. Antstoliams skolinga apie 40 000 Eur. Skolintis iš banko negalėjo dėl antstolių. Į artimus žmones galėjo kreiptis, bet nenorėjo atskleisti savo problemų, o su nukentėjusiąja išsikalbėjo. Gailisi, buvo galima ieškoti ir kitų išeičių. Nepagalvojo apie galimybę su nukentėjusiąja pasirašyti skolos lapelį, nes pažadėjo užsidirbti, atiduoti. Nukentėjusioji po kratos galėjo paskambinti ir paklausti ir jeigu ji (kaltinamoji) būtų atsisakiusi atiduoti, tai tada galėjo kreiptis į policiją ir teismą, o ne taip iš karto. Nukentėjusiajai nepasakojo apie savo teistumą bei antstolius.

Nukentėjusioji V. A. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad iš jos banko kortelės buvo išgryninti pinigai, nors to neleido daryti. Kadangi reikėjo nuvažiuoti į polikliniką, kaltinamajai padavė piniginę, kurioje buvo banko kortelė. Prieš tai buvo išsigryninusi pati 550 Eur, kurie buvo skirti taksistui, dantų tvarkymo paslaugoms, vaistams. Po to prasidėjo važinėjimai pas gydytojus dėl dantų tvarkymo. Taksistui paprašius pinigų, V. H. D. pasinaudodama, kad ji (nukentėjusioji) negali vaikščioti, serga, paprašė pinigų. Jai (kaltinamajai) pasakė, kad smulkių neturi, turi tik 50 Eur ir, kad nueitų pinigus išgryninti, todėl V. H. D. nuėjo iki bankomato. V. H. D. yra socialinė darbuotoja, ji mėnesį laiko vis atvažiuodavo. Prisistatė, kad ji turi aukštąjį išsilavinimą, nuveždavo į polikliniką. Ji valgyti nedarydavo, tik kavą darydavo. Banko kortelę buvo įdėjusi į piniginę, kurią davė V. H. D.. Kai ji išėjo, apžiūrėjo visą piniginę. Pati banko kortele naudodavosi, V. H. D. matė banko kortelės PIN kodus, nes šalia stovėjo. PIN kodą buvo užsirašiusi ant lapelio ir padėjusi namuose, po kompiuterio klaviatūra. Namuose turėjo grynųjų pinigų. Negali būti kalbos, kad V. H. D. prašė paskolinti pinigų, jai to padaryti neleido. Turi anūką, dukras, renovuoja namą, tikrai nebūtų davusi pinigų. Socialine darbuotoja nepasitikėjo. Po operacijos paprašė dukros, kad ji pažiūrėtų pinigus. Dukra jos (nukentėjusiosios) klausė, kur buvo, ką darė. Ji (nukentėjusioji) atsakė, kad buvo tik klinikose ir grįžo namo. Kaltinamoji neprašė, kad paskolintų, tai neskolino. V. H. D. niekada jos (nukentėjusiosios) prašymu nėra nuėmusi pinigų iš sąskaitos. Grynaisiais pinigais mokėdavo už taksi paslaugas. Maistą, vaistus atveždavo „Barbora“, nereikėdavo, kad socialinė darbuotoja pirktų. Policijos pareigūnai buvo pas ją atvykę, jiems sakė tiesą.

Iš 2024 m. liepos 29 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal papildomą nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, matyti, kad Kauno apskrities VPK atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje, požymius dėl netikros elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo. Pranešimas apie įtarimą įteiktas V. H. D.. Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad V. H. D. veiksmuose yra ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje bei 182 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Nutarta ikiteisminį tyrimą tęsti pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, požymius (1 t., b. l. 21–23).

Iš 2024 m. balandžio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Virš įėjimo į parduotuvę „Šilas“ durų yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kuri filmuoja parduotuvės prieigas. Kairėje nuo įėjimo į pastatą pusėje matomas sienoje įmontuota pilkos spalvos bankomatas, ant kurio yra užrašas „SEB“. Bankomato vaizdas standartinis, matomas liečiamas ekranas, kortelės paėmimo-išdavimo lustas, pinigų išdavimo stalčius ir standartinė bankomato klaviatūra. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nepastebėta. Įvykio vieta stebimas parduotuvės vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 24–31).

Iš 2024 m. balandžio 19 d. kratos protokolo matyti, kad buvo atlikta krata pas V. H. D., adresu (duomenys neskelbtini). Patekus į buto patalpas, koridoriaus patalpose dešinėje pusėje matomas minkštasuolis, ant kurio yra juodos spalvos užsegama piniginė. Piniginę atsegus, joje matomos dvi kupiūros po 20 Eur ir dvi kupiūros po 10 Eur, kurios paimamos ir supakuojamos į voką Nr. 1. Kambaryje Nr. 3, sieninėje spintoje, matoma juodos spalvos piniginė. Ją atsegus, matomos dvi kupiūros po 50 Eur ir viena 10 Eur kupiūra, kurios paimamos ir supakuojamos į voką Nr. 2. Apžiūrėjus visas buto patalpas, daugiau daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, nerasta, nepaimta (1 t., b. l. 111–128).

Iš 2024 m. balandžio 20 d. tarnybinio pranešimo dėl atliktų pirminių procesinių veiksmų matyti, kad patruliuojant nustatytame maršrute kartu su policijos rėmėjomis iš Kauno apskrities VPK OVS budėtojo 20.08 val. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), vakar pas pranešėją apie 11.00 val. buvo atėjusi socialinė darbuotoja. Galimai moteris pavogė kortelę ir nuėmė 1 000 Eur. Nors pranešėja tvirtina, kad kortelė visada buvo pas ją. Situacija neaiški.

Atvykus nurodytu adresu 20.15 val. pasitiko pranešėja V. A., kuri paaiškino, kad banko sąskaitoje pasigedo apie 2 000 Eur. Įtaria, kad tai galėjo padaryti socialinė darbuotoja, kuri ją prižiūri. Būnant įvykio vietoje, internetu paskambino pranešėjos dukra D. A., kuri paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) ir kadangi jos mama yra senyvo amžiaus, negali ir nesugeba naudotis ryšio priemonėmis, elektronine bankininkyste ir mamos finansais, turėdama prisijungimus prie sąskaitos, rūpinasi ji. Tikrindama sąskaitą, D. A. pastebėjo, kad sąskaitoje trūksta didelės pinigų sumos. Paklausus mamos, ar ši nusiėmė pinigus iš bankomato, ji atsakė, kad savo reikmėm išsiėmė iš sąskaitos apie 500 Eur. Patikrinus „SEB“ banko sąskaitos išrašus, pamatė, kad per keturis kartus iš sąskaitos, panaudojant banko kortelę iš „SEB“ banko bankomato, (duomenys neskelbtini), buvo išgryninta 2 000 Eur skirtingomis dienomis. Vakar, t. y. 2024 m. balandžio 18 d. apie 11.46 val. iš minėto bankomato, panaudojant banko kortelę buvo paimta 1 000 Eur grynais. D. A. paaiškino, kad jos mama V. A. tuo metu buvo namuose, nes grįžo iš gydymo įstaigos, todėl pati pinigų nusiimti negalėjo. V. A. į gydymo įstaigą lydėjo soc. darbuotoja, kaip vėliau paaiškėjo – V. H. D.. Grįžusi iš gydymo įstaigos V. A. paprašė V. H. D., kad ši nueitų į vaistinę. Davė jai grynųjų pinigų, kiek tiksliai nepamena, kad nupirktų jai vaistų. Kur tuo metu buvo jos piniginė, kurioje buvo jos banko kortelė, tiksliai pasakyti negali. Kadangi kortelės PIN kodas buvo užrašytas ant lapelio, kuris gulėjo ant stalo, V. H. D. galėjo jį pamatyti ir pasisavinti pinigus iš bankomato, nes visi pinigų išėmimai vyko tomis dienomis, kai V. A. prižiūrėdavo soc. darbuotoja V. H. D..

Apie įvykį informuotas Kauno apskrities VPK OVS budėtojas, į pagalbą buvo pasitelktas reagavimo valdybos ekipažas, kuris iš V. A. priėmė pareiškimą. Nuvykus į įvykio vietą, buvo peržiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų įrašai iš kamerų, esančių ant pastato ir parduotuvės viduje. Vaizdo įraše matyti, kaip apie 11.47 val. prie bankomato prieina moteris, kuri apsirengusi tamsią striukę su gobtuvu, apsiavusi mėlynus džinsus ir rankoje laiko krepšį. Aiškiai matyti, kad moteris naudojasi „SEB“ banko bankomatu. Po kelių minučių moteris užeina į parduotuvę, galimai nueina į vaistinę, vėliau apsiperka parduotuvėje ir apie 12.06 val. praėjusi pro kasas, išeina iš parduotuvės. Perfilmuoti vaizdo stebėjimų kamerų įrašai pridėti prie medžiagos. Patikrinus vaizdo stebėjimo medžiagoje užfiksuotą moterį su V. H. D. nuotrauka duomenų bazėje, ji atitiko požymius. Parodžius vaizdo stebėjimo kamerų medžiagą pranešėjai V. A., ji atpažino moterį, nurodė, kad tai ta pati soc. darbuotoja V. H. D., kuri ją prižiūri.

Vykdant paiešką „Karštais pėdsakais“, buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena galimai nusikalstamą veiką padariusi V. H. D.. Užėjus į nurodytą butą, buto duris atidarė J. Z., kurio buvo paklausta, ar V. H. D. čia gyvena. Vyras atsakė, kad V. H. D. yra jo sugyventinė ir pakvietė ją prie durų. Paklausus V. H. D., ką ji gali paaiškinti apie įvykį, ji prisipažino paėmusi pinigus iš bankomato. Paėmė du kartus po 1 000 Eur, kadangi turi skolų. Pinigų šiuo metu jau nebeturi, nes padengė skolas. Atlikus kratą minėtu adresu, buvo rasta 170 Eur grynaisiais pinigais, kurie buvo pridėti prie medžiagos. Kitų tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nepastebėta (1 t., b. l. 147–149).

Iš AB „SEB“ banko pateikto atsakymo matyti, kad grynųjų pinigų išmokėjimo operacijos vykusios 2024 m. balandžio 11 d. ir 2024 m. balandžio 18 d. iš klientės V. A. mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) AB „SEB“ banko bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), buvo atliktos: 400 Eur 2024 m. balandžio 11 d. 10:45:23 val.; 400 Eur 2024 m. balandžio 11 d. 10:46:02 val.; 200 Eur 2024 m. balandžio 11 d. 10:46:37 val. ir 1 000 Eur 2024 m. balandžio 18 d. 11:56:20 val. Pateiktose bankomato kamera užfiksuotose fotonuotraukose stebima moteris, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai – V. H. D. (1 t., b. l. 165–179).

Iš 2024 m. birželio 28 d. – 2024 m. liepos 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kameromis daryti vaizdo įrašai. Apžiūrėjus Kauno apskrities VPK RV 3-io skyriaus tyrėjo R. A. 2024 m. balandžio 19 d. „Body“ kamerų vaizdo įrašus, matyti, kaip policijos pareigūnams buto duris atidaro pagyvenusio amžiaus vyriškis. Pareigūnai jam sako, kad ieško V. ir vyriškis pašaukia V. vardu. Matyti, kaip prie durų prieina nustebusi pareigūnus pamačiusi moteris. Pareigūnai užeina į buto vidų. Pareigūnas moteriai sako, kad bute bus atliekama krata. Moteris atsako, kad kratos nereikia, pinigų neturinti. Pareigūno paklausta, kur padėjusi pinigus, atsako, kad paskolinusi, kad pasidengė paskolą. Po to moteris sako „o jeigu aš iš karto padengiu, atiduodu?“. Pareigūnai atsako, kad vis tiek bus atliekama krata. Moteriai paaiškina, kad ji padariusi nusikalstamą veiką, kad ši inicijavo elektroninę svetimo žmogaus priemonę, o ši atsako, kad „suprantu“, „taip“. Pareigūnas moters ir vyriškio klausia, kiek ji turinti namuose pinigų. Moteris sako, kad turi tik tiek, kiek yra piniginėje – 60 Eur. Vyriškis sako, kad savo piniginėje turi 110 Eur. Įraše matyti, kaip pareigūnai su policijos rėmėjomis bute atlieka kratą. Pareigūnas kreipiasi į kolegą ir klausia, kiek rado pinigų. Šis atsako, kad „šimtas dešimt plius“, kiti žodžiai neaiškūs. Įraše matyti, kad yra pildomi kratos dokumentai, juos pasirašinėja moteris ir vyriškis.

Apžiūrėjus Kauno apskrities VPK RV 3-io skyriaus tyrėjo A. I. „Body“ kamerų vaizdo įrašus, matyti, kad pareigūnui paklausus moters, ar ji prižiūri moterį (duomenys neskelbtini), kad dingo iš kortelės du tūkstančiai euriukų ir ką ji gali papasakoti apie tokį įvykį, moteris atsako, kad nežino, kad vieną kartą ėjo su ja nusiimti pinigų. Pareigūnui paklausus „vakar? apie dvyliktą valandą keturiasdešimt šešios minutės?“. Moteris atsako: „taip“. Pareigūnas moteriai sako, kad bute bus atliekama krata. Moteris sako, kad kratos nereikia, pinigų neturinti. Pareigūno paklausta, kur padėjusi pinigus, atsako, kad paskolinusi, kad pasidengė paskolą antstoliams. Po to moteris sako „o jeigu aš iš karto padengiu, atiduodu?“. Pareigūnai sako, kad vis tiek bus atliekama krata, moteriai paaiškina, kad ji padariusi nusikalstamą veiką, kad ši inicijavo elektroninę svetimo žmogaus priemonę, o ši atsako, kad „suprantu“. Įraše matyti, kaip moteris atsisuka į vyriškio pusę ir sako „nu prisišikau“. Pareigūnas moters klausia, ar ji nemaniusi, kad nepastebės, jog nuimta tokia pinigų suma. Moteris atsako, kad ne, kad ji kalbėjusi su ta moterimi. Pareigūnas moters klausia, per kiek kartų nuėmusi pinigus, o ši atsako, kad per du kartus, kiekvieną kartą po 1 000 Eur ir tai buvo maždaug prieš savaitę laiko. Pareigūnas moteriai sako, kad ko gero bus atleista iš darbo, o moteris atsako „suprantama“, sako, kad pradėjusi dirbti, nes norėjusi pasidengti antstoliams. Pareigūnas moters ir vyriškio klausia, kiek ji turinti namuose pinigų. Moteris sako, kad turi tik tiek, kiek yra piniginėje – 60 Eur. Atidaro piniginę ir išima parodyti pinigus, o po to vėl juos įsideda į piniginę. Vyriškis sako, kad savo piniginėje turi 110 Eur. Pareigūnai su policijos rėmėjomis bute atlieka kratą. Pareigūnas nuo sekcijos lentynos paima juodos spalvos piniginę, kurioje yra 110 Eur, kupiūromis 2 vnt. po 50 Eur ir viena kupiūra 10 Eur. Vyriškis sako, kad tie pinigai yra jo. Pareigūnas iš moteriškos rankinės paima juodos spalvos piniginę, kurioje yra 60 Eur, tai yra 2 kupiūros po 20 Eur bei 2 kupiūros po 10 Eur (1 t. b. l. 182–183).

Iš 2024 m. gegužės 13 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad V. H. D. V. A. paslaugas teikė nuo 2024 m. kovo 7 d. iki 2024 m. balandžio 18 d. (1 t., b. l. 185).

III. Įrodymų vertinimo motyvai

Duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnis. Pagal šį BPK straipsnį, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, pagal kurią, teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino. Sukčiavimas gali būti padaromas bet kuria iš pirmiau nurodytų alternatyvių veikų. Viena iš jų, kuri aktuali šioje byloje, yra svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimas apgaule. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori, panaudodamas apgaulę, tokią turtinę naudą gauti.

BK 215 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas, be kita ko, tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių. Pagrindinis ir tiesioginis šios nusikalstamos veikos objektas – teisės aktais įtvirtinta elektroninių mokėjimo priemonių naudojimo ir disponavimo tvarka. Nusikalstama veika BK straipsnio dispozicijoje įtvirtinta formalia sudėtimi ir laikoma baigta nuo to momento, kai atliekamas bent vienas iš komentuojamo straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veiksmų, nepriklausomai nuo to, ar dėl šios veikos atsirado padariniai. Nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad jo daroma veika yra pavojinga ir nori taip veikti.

Pagal BK 214 straipsnį baudžiamąją atsakomybę užtraukia netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone ar jos duomenimis. Pagal šio BK straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn, be kita ko, traukiamas tas, kas neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ar naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Tiesioginis šio nusikaltimo objektas, kaip ir BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, yra teisės aktais įtvirtinta elektroninių mokėjimo priemonių naudojimo ir disponavimo tvarka. Nusikaltimo dalyku, be kita ko, gali būti svetima elektroninė mokėjimo priemonė, svetimi elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys. Komentuojamos nusikalstamos veikos subjektyviajai pusei būdinga tai, kad ši veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, kaltininkui suvokiant veikos pavojingumą (neteisėtumą) ir norint taip veikti.

Kaltinimai V. H. D. šioje byloje pareikšti dėl to, kad ji tiksliau nenustatytu laiku ir būdu sužinojusi nukentėjusiosios V. A. vardu išduotos banko AB „SEB“ banko mokėjimo kortelės duomenis, nenustatytu būdu neteisėtai įgijo nukentėjusiosios vardu išduotą banko mokėjimo kortelę ir ją panaudojo: 2024 m. balandžio 11 d. ir 2024 m. balandžio 18 d. bankomate (duomenys neskelbtini) banko operacinei sistemai save pristatė kaip kortelės naudotoją V. A. ir neteisėtai atliko finansines operacijas – 2024 m. balandžio 11 d. per 3 kartus išgrynino 1000 Eur (400 Eur, 400 Eur ir 200 Eur) ir 2024 m. balandžio 18 d. per 1 kartą išgrynino 1 000 Eur.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji V. H. D. neneigė aplinkybių, kad ji, panaudodama nukentėjusiosios V. A. išduotą banko AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę, iš bankomato (duomenys neskelbtini) per 2 kartus išgrynino 2 000 Eur. Šios kaltinime nurodytos aplinkybės yra įrodytos ir kitais bylos duomenimis. Iš banko AB „SEB“ pateiktos informacijos matyti, kad iš V. A. vardu išduotos banko mokėjimo kortelės, pinigų išgryninimo operacijos 2024 m. balandžio 11 d. ir 2024 m. balandžio 18 d. buvo atliktos bankomate (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 11 d. 10:45:23 buvo išgryninta 400 Eur, 10:46:02 išgryninta 400 Eur ir 10:46:37 išgryninta 200 Eur, o 2024 m. balandžio 18 d. 11:56:20 išgryninta 1 000 Eur. Bankomato vaizdo kameromis užfiksuota, kad pinigų išgryninimo operacijos abiem atvejais atliko moteris, kuri, kaip buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, yra V. H. D.. Aplinkybė, kad V. H. D. naudojosi banko AB „SEB“ bankomatu, esančiu (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuota ir parduotuvės „Šilas“, prie kurio yra pirmiau nurodytas bankomatas, vaizdo stebėjimo kameromis. Pinigų išgryninimo bankomate, naudojantis nukentėjusiajai V. A. išduota banko mokėjimo kortele, kaltinamoji V. H. D., kaip matyti iš pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuotų aplinkybių, iš esmės neneigė ir kratos atlikimo metu. Tačiau duodama parodymus teisme, kaip ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamoji tvirtino, kad nukentėjusiajai V. A. išduota banko AB „SEB“ banko mokėjimo kortele ji pasinaudojo ir per 2 kartus išsigrynino 2 000 Eur su nukentėjusiosios žinia ir leidimu.

Kaltinamoji V. H. D. paaiškino, kad tuo metu turėjo finansinių sunkumų, apie tai pasakė V. A., kuri pasiūlė padėti. Taip pat nurodė, kad iš pradžių pagalbos nepriėmė, bet kito vizito pas nukentėjusiąją metu su siūloma pagalba sutiko, nukentėjusioji jai (kaltinamajai) 2024 m. balandžio 11 d. padavė savo banko mokėjimo kortelę, pasakė PIN kodą ir leido išsigryninti 1 000 Eur, išsigryninusi pinigus, kortelę atidavė nukentėjusiajai. Praėjus savaitei, turėjo iš pusbrolio pasiskolinusi 1 000 Eur, nes laidojo mamą, taip pat mirė pusbrolio sutuoktinės tėtis, todėl turėjo finansinių problemų, reikėjo atiduoti skolą, todėl dar kartą paprašė V. A. pasinaudoti banko kortele. V. A. sakė imti su visa pinigine, kurioje buvo kortelė, ją padavė ir pasakė PIN kodą, bankomate per 1 kartą išsigrynino 1 000 Eur, grįžusi piniginę atidavė nukentėjusiajai. Žodžiu tarėsi, kad skolą grąžins per kelis mėnesius. Taigi kaltinamoji V. H. D. iš esmės neigė savo veiksmų neteisėtumą tvirtindama, kad nukentėjusioji V. A. jai leido pasinaudoti banko mokėjimo kortele ir išsigryninti 2 000 Eur.

Vertinant kaltinamosios parodymus visų pirma aktualu pažymėti, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens parodymai yra vienas iš įrodymų, kurio vertinimui taikomos tos pačios duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo nuostatos, kaip ir kitiems įrodymams. Tai reiškia, kad kaltinamo asmens parodymai yra vertinami ne atsietai, o kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, palyginus iš skirtingų įrodymų šaltinių gautus duomenis ir juos įvertinus ne tik kiekvieną atskirai, bet ir visumoje. Be to, pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo tyčios turinys nustatomas ne vien pagal jo paties paaiškinimus, tačiau ir pagal objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius (atliktus veiksmus, jų pobūdį, aplinkybes, kurioms esant tie veiksmai atlikti), kaltininko elgesį.

Įvertinus kaltinamosios parodymus kitu byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų kontekste, darytina išvada, kad nors V. H. D. savo kaltės dėl jai inkriminuotų nusikaltimų padarymo nepripažino, tvirtindama, kad nukentėjusiosios banko mokėjimo kortele pasinaudojo su šios žinia ir leidimu, byloje yra surinkta pakankami įrodymam skeliamus reikalavimus atitinkančių duomenų, kurie šią kaltinamosios versiją paneigia ir įrodo, kad ji padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas gavus nukentėjusiosios V. A. pareiškimą, kad laikotarpyje nuo 2024 m. balandžio 11 d. iki 2024 m. balandžio 18 d. adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvės „Šilas“ teritorijoje esančiame „SEB“ banko bankomate, socialinė darbuotoja, dirbanti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, V. H. D., iš V. A. priklausančios „SEB“ bako elektroninės mokėjimo priemonės – banko kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), iniciavo ne mažiau kaip keturias finansines operacijas, panaudodama svetimą elektroninę mokėjimo priemonę (banko kortelę). Finansinių operacijų metu padaryta 2 000 Eur žala.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji V. A. paaiškino, kad iš jos banko kortelės buvo išgryninti pinigai, nors to daryti ji neleido. Nurodė, kad reikėjo važinėti pas gydytojus dėl dantų tvarkymo, vykstant taksi automobiliu ir taksistui paprašius pinigų, V. H. D. paprašė duoti grynų, tačiau ji (nukentėjusioji) turėjo tik 50 Eur, todėl paprašė kaltinamosios nueiti iki bankomato ir išgryninti. Banko kortelę buvo įdėjusi į piniginę, kurią davė V. H. D.. Taip pat nurodė, kad pati naudojosi banko mokėjimo kortele, yra išsigryninusi pinigų, o kaltinamoji V. H. D. matė PIN kodą, kadangi tuo metu stovėjo šalia. Be to, PIN kodą turėjo užsirašiusi ant lapelio, kurį laikė namuose, po kompiuterio klaviatūra. Nukentėjusioji kategoriškai neigė kaltinamosios nurodytas aplinkybes, kad skolino jai (kaltinamajai) pinigus ar, kad kaltinamoji pinigus būtų išgryninusi su jos (nukentėjusiosios) prašymu. Paaiškino, kad socialinė darbuotoja pas ją dirbo apie mėnesį, pinigų skolinti neprašė, o jeigu ir būtų prašiusi, nebūtų skolinusi, nes turi dukras, anūką, reikia renovuoti namą. Be to, socialine darbuotoja nepasitikėjo. Nukentėjusiosios teisme duoti parodymai atitinka aplinkybes, kurias nukentėjusioji nurodė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, taip pat pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole. Nukentėjusioji parodymus davė būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, skirtingu proceso metu duotuose parodymuose esminiai prieštaravimai nėra nustatyti, taip pat nenustatyta, kad nukentėjusioji būtų suinteresuota duoti tikrovės neatitinkančius parodymus, siekdama nepagrįstai apkaltinti V. H. D..

Apibendrinant ištirtų įrodymų visumą konstatuojama, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patikimai įrodo, jog V. H. D., 2 000 Eur iš nukentėjusiosios V. A. banko sąskaitos išgrynino be nukentėjusiosios sutikimo (leidimo), neteisėtai įgijusi ir panaudojusi nukentėjusiajai išduotą banko mokėjimo kortelę ir asmens tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą. Atlikdama šiuos veiksmus, t. y. surinkdama PIN kodą ir be nukentėjusiosios leidimo (žinios) duodama nurodymą banko informacinei sistemai iš nukentėjusiojo sąskaitos išduoti grynais du kartus po 400 Eur, 200 Eur ir 1 000 Eur, V. H. D. elektroninei sistemai save pristatė kaip asmenį, turintį teisę disponuoti sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis ir tokie veiksmai vertinami kaip tyčinis teisėto kortelės turėtojo piniginių lėšų užvaldymas apgaule, kuris kvalifikuojamas kaip sukčiavimas. Kadangi V. H. D. nukentėjusiosios vardu išduotą banko kortelę įgijo ir išgrynindama iš viso 2 000 Eur, panaudojo neteisėtai, suprasdama, kad kortelė jai nepriklauso, o nukentėjusioji sutikimo pasinaudoti kortele ir išgryninti pinigus nebuvo davusi, šie jos veiksmai atitinka ir nusikaltimų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Dėl BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų atskirai pažymėtina, kad pagal BK 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Tačiau atsižvelgus į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams, baudžiamasis įstatymas už BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą numatė papildomą alternatyvią bausmę – laisvės apribojimą ir vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, V. H. D. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, galiojančias nuo 2025 m. vasario 1 d.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių bausmės rūšies parinkimą ir dydžio nustatymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų. BK 214 straipsnio 1 dalies, BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki 6 metų bausmės.

Kaltinamoji V. H. D. padarė 6 tyčinius nusikaltimus, iš kurių 2 priskiriami nesunkių, o 4 – apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamos veikos baigtos, jomis nukentėjusiajai padaryta turtinė žala, kuri nėra atlyginta. V. H. D. kaltės nepripažino, dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jomis sukeltų pasekmių nesigailėjo. Atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės nenustatytos. BK 97 straipsnio prasme V. H. D. laikoma neteista (teistumas išnykęs), tačiau vertinant jos asmenybę vis tik atsižvelgtina į tai, kad praeityje kaltinamoji jau buvo nuteista dėl tokio paties pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo – 2014 m. sausio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jai skirta 30 MGL (3 900 Lt) baudos bausmė, kuri įvykdyta (bauda sumokėta) 2017 m. vasario 8 d. Iš Sodros duomenų bazės išrašo matyti, kad kaltinamoji darbinę veiklą vykdė nuo 1993 m, paskutinė darbovietė – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirba nuo 2024 m. gegužės 6 d., turi nuolatinę gyvenamąją vietą, VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė, vieną kartą bausta administracine tvarka (2024 m. liepos 8 d. už vairavimą transporto priemonės naudojantis mobiliojo ryšio priemone, paskirta 30 Eur bauda, kuri sumokėta 2024 m. rugpjūčio 7 d.).

Atsižvelgus į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltinamąją charakterizuojančių duomenų visumą, taip pat į kaltinamosios turtinę padėtį (kaip nurodė pati kaltinamoji, šiuo metu skolos siekia apie 40 000 Eur) bei tai, kad nusikalstamomis veikomis buvo padaryta turtinė žalą, kurią kaltinamoji taip pat turės atlyginti, baudos bausmės skyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties. Viešųjų darbų ar laisvės apribojimo bausmė, nesant kaltinamosios sutikimo atlikti viešuosius darbus ir atsižvelgus į tai, kad kaltinamoji, praeityje jau būdama nuteista už tokio paties pobūdžio nusikaltimų padarymą, išvadų nepadarė, savo turimoms problemoms spręsti pasirinko neteisėtą būdą, taip pat nebūtų proporcingos. Todėl kaltinamajai už jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą skirtinos arešto bausmės, kurių dydis, atsižvelgus į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (kaltinamoji nusikalstamas veikas įvykdė prieš garbaus amžiaus nukentėjusiąją, kuriai teikė socialinės priežiūros paslaugas), kaltinamosios nekritišką požiūrį į savo netesėtą elgesį, nustatytinas artimas vidurkiui arešto bausmės, galimos skirti už nusikaltimą.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Nors kaltinamoji savo kaltės nepripažino, atsakomybės neprisiėmė ir nesigailėjo dėl savo elgesio, vis tik atsižvelgus į tai, kad informacijos apie sistemingai daromas nusikalstamas veikas aptariamu atveju nėra, kaltinamoji neteista (teistumas išnykęs), turi gyvenamąją vietą, ilgą laiką dirbo ir nuostata į darbą yra teigiama, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje charakteristikoje kaip darbuotoja apibūdinama teigiamai, duomenų apie naujų nusikalstamų veikų padarymą po šioje byloje inkriminuotų nusikaltimų padarymo laiko, byloje nėra be įvertinus tai, kad arešto bausmė anksčiau nebuvo skirta, daroma išvada, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus arešto bausmės vykdymą ir netaikant intensyvios priežiūros bei paskiriant BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 8 punktuose numatytas pareigas. Atsižvelgus į tai, kad dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų nukentėjusiajai buvo padaryta turtinė žala, kurios kaltinamoji neatlygino, siekiant motyvuoti kaltinamąją dėti pastangas pašalinti savo neteisėtais veiksmais nukentėjusiai sukeltus turtinius padarinius bei užtikrinti nukentėjusiosios teisę gauti savalaikį žalos atlyginimą, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos pašalinimas, ją įvykdant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Civilinis ieškinys

BPK 109 straipsnio nuostatose įtvirtinta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, prašydama iš nusikalstamą veiką padariusio asmens priteisti 2 000 Eur (1 t. b. l. 90). Iš V. A. elektroninės sąskaitos išrašo matyti, kad kaltinamajai inkriminuotu laiku, t. y. 2024 m. balandžio 11 d. bankomate (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiosios banko sąskaitos buvo išgryninta 200 Eur, 400 Eur ir 400 Eur (iš viso 1 000 Eur), o 2024 m. balandžio 18 d. – 1 000 Eur (1 t., b. l. 150). Teisiamajame posėdyje nukentėjusiosios V. A. atstovė D. A. patikslino civilinio ieškinio sumą nurodydama, kad turtinę žalą sudaro ir sumos, kurias bankas nuskaičiavo už pinigų išgryninimą ir bendra ieškinio suma yra 2 040 Eur (2 t., b. l. 97). Kaip matyti iš nukentėjusiosios elektroninės sąskaitos išraše esančios informacijos, grynųjų pinigų išėmimas 2024 m. balandžio 11 d. buvo apmokestintas 20 Eur (2 kartus po 8 Eur ir 1 kartą 4 Eur), o 2024 n, balandžio 18 d. – 20 Eur, iš viso – 40 Eur.

Atsižvelgus į tai, kad V. H. D. kaltė dėl jai inkriminuotų nusikaltimų padarymo įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, kurių visuma patvirtina ir priežastinio ryšio buvimą tarp kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų ir nukentėjusiosios patirtos turtinės žalos, įvertinus turtinės žalos dydžiui pagrįsti pateiktus įrodymus, kurių patikimumas ir objektyvumas abejonių nekelia, nukentėjusiosios civilinis ieškinys pripažįstamas pagrįstu bei įrodytu ir tenkinamas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamosios.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajai V. H. D. ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. birželio 3 d. nutarimu laikinai apribota nuosavybės teisė į 2024 m. balandžio 20 d. atliktos kratos pas V. H. D. metu surastus ir paimtus pinigus – 170 Eur. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas siekiant užtikrinti civilinį ieškinį (1 t., b. l. 138, 139). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 16 d. nutartimi procesinė prievartos priemonė pirmiau nurodytam turtui – 170 Eur – paskirta 1 mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 16 d. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas skirtas nustačius, kad šios procesinės prievartos priemonės taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti civilinį ieškinį.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu siekiant pašalinti abejones dėl kaltinamosios bute kratos metu surastų ir paimtų pinigų – 170 Eur – priklausomybės, kaip liudytojas buvo apklaustas J. Z., kuris paaiškino, kad tuo metu, kai pareigūnai atvyko daryti kratą, jis buvo atvykęs pas kaltinamąją į svečius, o 110 Eur, kurie buvo paimti kratos metu iš jo piniginės, priklauso jam. Šie liudytojo paaiškinimai atitinka ir aplinkybes, kurias J. Z. nurodė kratą atliekantiems pareigūnams (šios aplinkybės užfiksuotos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų apžiūros protokole). J. Z. nėra kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, taip pat nėra aplinkybių, dėl kurių jis galėtų būti laikomas materialai atsakingu už kaltinamosios veiksmus. Atsižvelgus į tai ir nesant duomenų, kad iš J. Z. paimti pinigai buvo gauti nusikalstamu būdu, taikyti procesinę prievartos priemonę J. Z. turtui – 110 Eur – nėra pagrindo. Todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas daliai turto – 110 Eur – panaikinamas. Abejonių dėl to, kad likusi kratos metu surastų ir paimtų pinigų dalis – 60 Eur – priklauso kaltinamajai, nekyla, todėl neišnykus BPK 151 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindui, laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamosios turtui – 60 Eur – paliekamas galioti iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, esantis voke (1 t., prie galinio bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniais,

nusprendžia:

V. H. D. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti:

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2024 m. balandžio 11 d. veika) – 35 (trisdešimt penkias) paras arešto;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2024 m. balandžio 11 d. veika) – 35 (trisdešimt penkias) paras arešto;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2024 m. balandžio 11 d. veika) – 30 (trisdešimt) parų arešto;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2024 m. balandžio 18 d. veika) – 40 (keturiasdešimt) parų arešto;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2024 m. balandžio 18 d. veika) – 40 (keturiasdešimt) parų arešto;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2024 m. balandžio 18 d. veika) – 35 (trisdešimt penkias) paras arešto).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (2024 m. balandžio 11 d. veikos) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmei apimant švelnesnę 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę ir paskirti subendrintą bausmę – 35 (trisdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintą 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmę subendrinti su pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį (2024 m. balandžio 11 d. veika) paskirta 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausme, jas iš dalies sudedant ir skirti subendrintą bausmę – 50 (penkiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (2024 m. balandžio 18 d. veikos) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmei apimant švelnesnę 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmę ir paskirti subendrintą bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintą 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę subendrinti su pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį (2024 m. balandžio 18 d. veika) paskirta 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausme, jas iš dalies sudedant ir skirti subendrintą bausmę – 55 (penkiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę subendrinti su 55 (penkiasdešimt penkių) parų arešto bausme, prie griežtesnės 55 (penkiasdešimt penkių) parų arešto bausmės pridedant švelnesnės 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmės dalį – 15 (penkiolika) parų arešto ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 65 (šešiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5, 8 punktais, arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant:

- bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

- neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, paskirti V. H. D. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą atlyginti nukentėjusiajai V. A. padarytą turtinę žalą – 2 040 Eur (du tūkstančius keturiasdešimt eurų), šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios V. A. civilinį ieškinį dėl 2 040 Eur (dviejų tūkstančių keturiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti nukentėjusiajai iš nuteistosios V. H. D..

Nuteistosios V. H. D. turtui – 60 Eur (šešiasdešimt eurų) – rastiems ir paimtiems kartos metu (duomenys neskelbtini) paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo įvykdymo.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą kratos metu V. H. D. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) rastiems ir paimtiems pinigams – 110 Eur (vienam šimtui dešimt eurų), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – šiuos pinigus grąžinti jų savininkui J. Z., gim. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, esantį voke (1 t., galinis bylos viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.