- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-08
- Bylos Nr.
- AN2-248-348/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00359-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Pažeidėjas
- A. R.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 6 d. nutarties A. R. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. R. 2018 m. vasario 9 d. Institucijos nutarimu administracinio nusižengimo byloje paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje – 300 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Jis nubaustas už tai, kad 2018 m. sausio 20 d., 07.47 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,61 promilių girtumas) vairavo automobilį Skoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)Nesutikdamas su paskirtos nuobaudos dydžiu A. R. šį nutarimą skundė apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi jo skundą tenkino iš dalies ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. vasario 9 d. nutarimą pakeitė, sutrumpino administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones taikymo terminą iki 9 mėnesių. Institucija apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti 2018 m. vasario 9 d. Institucijos nutarimą.
Šalies argumentai
3.1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad A. R. padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Institucijos nutariu A. R. buvo paskirta tiek minimali bauda, tiek ir teisė vairuoti transporto priemone atimta minimaliam terminui.
3.2. Taip pat skunde nurodoma, kad pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį nuobauda gali būti švelninamas tik ypatingais, išimtinais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma administracinio poveikio priemonės naudai. Tai, kad neblaivumo laipsnis sąlyginai nebuvo didelis ar jo, ir prieš darant nusižengimą žinotos šeiminės ar darbinės aplinkybės, nelaikytos išskirtinėmis ir nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
4. A. R. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį pakeisti ir už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį neskirti teisės vairuoti atėmimo arba atimti trumpesniam terminui nei paskyrė apylinkės teismas.
4.1. Skunde nurodo, kad nors apylinkės teismas pritaikęs ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tačiau apelianto nuomone teismas turėjo pagrindą dar labiau sutrumpinti minėtą terminą. Apelianto teigimu apylinkės teismas nepakankamai įsigilino į teisės vairuoti būtinumą jo atžvilgiu, nepakankamai atsižvelgė į jo sveikatos būklę dėl kurios jam būtina naudotis teise vairuoti transporto priemones. Taip pat apeliantas pažymi, kad jis turi 41 metų vairavimo stažą ir per šį laikotarpį niekada nebuvo padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Be to, apelianto teigimu pažeidimą padarė ne tyčia, o suklaidintas turimo buitinio alkotesterio. Sėsdamas už automobilio vairo nesuvokė, kad daro nusižengimą.
4.2. Taip pat apeliantas pažymi, kad nepaisant sveikatos problemų iki šiol dirba, tačiau dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bus atleistas iš darbo, nes galimybės perkelti į kitas pareigas nėra. Be to, teismas nepakankamai įvertino ir tai, jog jis yra vienintelis vaikas ir tik jis vienintelis rūpinasi ir prižiūri savo garbaus amžiaus mamą. Apelianto teigimu, apylinkės teismas neatsižvelgė ir į tai, kad nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo pažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, nors teismų praktikoje šios aplinkybės yra vertinamos. Skundo autoriaus įsitikinimu nagrinėjant jo skundą apylinkės teisme nebuvo atsižvelgta ir į teismų praktiką nustatant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą.
4.3. Apelianto įsitikinimu, teisės vairuoti atėmimas 9 mėnesiams, neatitinka teisingos viešojo intereso poreikių ir jo teisių pusiausvyros, varžo jį ir jo artimuosius labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Administracinės nuobaudos tikslai, nors ir nepaskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar paskyrus trumpesniam laikotarpiui, turi ir turės auklėjamąjį poveikį visam likusiam gyvenimui, nes jis yra teisingas ir sąžiningas žmogus,
5. Institucija atsiliepime į A. R. apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Kauno apskrities vyriausiojo komisariato Kelių policijos valdybos viršininko ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R. apeliaciniai skundai atmetami. Skunduose tiek Institucija tiek A. R. sutinka su padaryto pažeidimo kvalifikavimu, tačiau kelia A. R. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą teismo nutartį, apeliacinių skundų argumentus bei teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas sprendimą taikyti A. R. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir tokiu būdu paskirti administracinės poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą devyniems mėnesiams, tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti A. R. paskyrus būtent tokios trukmės administracinio poveikio priemonę. Tiek Institucija, tiek ir A. R. savo apeliaciniuose skunduose nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui būtų nežinomos ar kurios būtų neįvertintos arba įvertintos netinkamai.
7.1. Galimybę paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 5 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Savo esme ANK 34 straipsnio 5 dalis atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30¹ straipsnį.
7.2. Teismų praktikoje buvo laikomasi pozicijos, jog ATPK 30¹ straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Įtvirtinus analogišką nuostatą naujajame ANK, nėra pagrindo spręsti, kad šia nuostata siekiama kitokių tikslų nei ATPK 30¹ straipsnis – sudaryti galimybę teismui ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) išskirtiniais atvejais paskirti administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos visai neskirti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 30¹ straipsniu, kuris, kaip jau minėta, atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį, nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N5-1647/2006, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.). Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos skunde išdėstytais argumentais, kad A. R. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai ir, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau pažymima, kad tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog nusižengimas nesukėlė realaus pavojaus eismo saugumu, taip pat į tai, jog anksčiau už tokio pobūdžio nusižengimą nebuvo baustas, dėl padaryto nusižengimo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Apylinkės teismas kompleksiškai įvertino A. R. pateiktus rašytinius duomenimis bei paaiškinimus apylinkės teisme, pagrindžiančius specialiosios teisės turėjimo jam būtinybę bei atsižvelgė į jo asmenybę, šeiminę padėtį, turimas sveikatos problemas. Taigi, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais sutinkama su apylinkės teismo nutartyje esančiu sprendimu, kad visuma aukščiau įvardintų aplinkybių vertinamos A. R. naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios, kaip to prašo A. R..
Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Kaip jau buvo minėta A. R. savo apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, kurių neįvertino apylinkės teismas iš dalies tenkindamas jo apeliacinį skundą. Priimant skundžia nutartį, apylinkės teismas atsižvelgė tiek į A. R. padaryti nusižengimo padarymo aplinkybes, jo asmenybę, charakterizuojančią medžiagą, šeiminę padėtį, sveikatos būklę. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. R. elgėsi neabejotinai neatsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl vien tik administracinės nuobaudos – baudos be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimas apeliantui, šiuo konkrečiu atveju neleis pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslų, todėl dar labiau trumpinti ar neskirti specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą, nėra pagrindo.Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 6 d. nutartį nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo komisariato Kelių policijos valdybos viršininko ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R. apeliacinių skundų netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.