Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-08-26 · Administracinė byla Nr. I-430-583/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-08-26
Bylos Nr.
I-430-583/2011
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Aušrelė Mažrimienė, Irena Stulpinienė
Pareiškėjas
V. B.
Atsakovas
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-430-583/2011Teisminio proceso Nr. 3-63-00221-2011-4(S)Procesinio sprendimo kategorija 16.4;74
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušrelės Mažrimienės ir Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjui V. B., pareiškėjo atstovo Lietuvos policijos profesinės sąjungos atstovei Dovilei Mikučionytei, atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Margaritai Kudijanovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2011 m. gegužės 12 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymo Nr.85-V-218 ir 2011 m. gegužės 13 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymo Nr.85-TE-179 panaikinimo, grąžinimo į tarnybą.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skunde bei patikslintame skunde (b.l.6-11; 40-47) nurodė, kad 2011 m. gegužės 12 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK) viršininko įsakymu Nr. 85-V-218 „Dėl leidimo dirbti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ panaikinimo“ jam buvo panaikintas leidimas dirbti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, o 2011 m. gegužės 13 d. Tauragės AVPK viršininko įsakymu Nr. 85-TE-179 „Dėl V. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“ jis vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Pareiškėjas ginčija šių įsakymų teisėtumą nurodydamas, kad nei viename iš skundžiamų įsakymų nebuvo nurodytos objektyvios aplinkybės, nulėmusios leidimo dirbti arba susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimą, taip pat nebuvo įvardinta konkreti valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo norma, kurios pagrindu priimti skundžiami sprendimai. Nors priimant sprendimus buvo vadovautasi Tauragės AVPK Specialiosios ekspertų komisijos (toliau – Tauragės AVPK SEK) 2011-05-09 posėdžio protokolu Nr.85-S-2-12(RN), tačiau šis protokolas buvo išslaptintas tik kai jis kreipėsi skundu į teismą, todėl mano, kad pagrindiniai leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo motyvai turėjo būti nurodyti skundžiamame sprendime panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su slapta informacija. Teigia, kad tokiu būdu buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, tai yra, jog individualus aktai turi būti motyvuoti ir pagrįsti ne tik faktiniais duomenimis, bet taip pat ir teisės aktų normomis. Nesilaikius šių reikalavimų jam atimta galimybė tinkamai įgyvendinti teisę į interesų gynybą ne tik dėl specialiosios teisės atėmimo, bet ir dėl atleidimo iš Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkto pagrindu. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, kad Tauragės AVPK SEK, priimdama sprendimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo, vadovavosi Tauragės AVPK 2011-03-29 tarnybinio patikrinimo išvada bei kita tarnybinio patikrinimo medžiaga. Tačiau minėta komisija protokole aiškiai neįvardijo kokių konkrečiai žinybinių teisės aktų jis nesilaikė ir kuo pasireiškė neatsakingas bei nesąžiningas pareigų vykdymas. Iš esmės remtasi tik ikiteisminio tyrimo medžiaga dėl galimai įvykdytos nusikalstos veikos numatytos LR BK 225 straipsnyje. Pažymi, jog ikiteisminis tyrimas Tauragės rajono apylinkės prokuratūros 2011-02-21 nutarimu buvo nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, todėl vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, jis laikomas nekaltu. Be to, nurodo, kad atsakovas nėra kompetentingas tarnybinio patikrinimo išvadoje aprašytos situacijos vertinti kaip Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos policijos pareigūno pareigos nevykdymo, nes teismo sprendimas dėl kyšininkavimo požymių buvimo jo veiksmuose nebuvo priimtas. Teigia, jog leidimo dirbti ar susipažinti su slapta informacija panaikinimas savo padariniais yra viena iš griežčiausių poveikio priemonių, todėl mano, kad ji turi būti taikoma tik pagrįstai bei vienareikšmiškai nustačius asmens nepatikimumą rodančias asmenines ar dalykines savybes. Šiais ir išsamiau skunde išdėstytais argumentais pareiškėjas prašo teismą:

- panaikinti 2011 m. gegužės 13 d. Tauragės AVPK viršininko įsakymą Nr. 85-TE-179 „Dėl V. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“;

- panaikinti 2011 m. gegužės 12 d. Tauragės AVPK viršininko įsakymą Nr. 85-V-218 „Dėl leidimo dirbti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“;

- įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į Tauragės AVPK Pagėgių PK Viešosios tvarkos poskyrio kelių policijos grupės patrulio pareigas;

- priteisti iš atsakovo po 86.54 Lt (vidutinį darbo dienos užmokestį) už kiekvieną priverstinės pravaikštos dieną, susidariusią laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 13 d. iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje visiško įvykdymo dienos.

Šalies argumentai

Pareiškėjas V.B. bei pareiškėjo atstovo Lietuvos policijos profesinės sąjungos atstovė Dovilė Mikučionytė palaiko skunde bei patikslintame skunde išdėstytus argumentus ir prašo tenkinti skundo reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l.30-31) nurodo, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo jų netenkinti. Teigia, jog Tauragės AVPK viršininko 2011-05-13 įsakymu Nr.85-V-218 pareiškėjui buvo panaikintas leidimas dirbti arba susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002-05-22 įsakymo Nr.7 RN VI skyriaus 40.7 punktu bei Tauragės AVPK 2011-05-09 SEK protokolu Nr.85-S2-12 RN. Tauragės AVPK SEK nuostatuose numatyta, kad komisija turi teisę pasiūlyti įstaigos vadovui panaikinti leidimą dirbti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija žymima slaptumo žyma. Komisijos priimtame protokole nurodyti motyvai, kurių pagrindu tikslinga panaikinti leidimą. 2011-05-13 Tauragės AVPK viršininko įsakymu Nr.85-TE-179 pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu. Šis atleidimo pagrindas Įstaigos vadovui nesukuria kitų alternatyvų.

Atsakovo atstovė Margarita Kudijanova palaiko atsiliepimo argumentus ir prašo skundo bei patikslinto skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja.

Skundas netenkintinas.

Dėl specialiosios teisės panaikinimo

Pareiškėjas ginčija Tauragės AVPK viršininko 2011 m. gegužės 12 d. įsakymą Nr.85-V-218 ,,Dėl leidimo dirbti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ panaikinimo“. Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčijamą įsakymą Tauragės AVPK viršininkas priėmė atsižvelgdamas į Tauragės AVPK Specialiosios ekspertų komisijos 2011 m. gegužės 9 d. protokolą Nr. 85-S2-12 RN, kuriuo buvo nutarta Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato Viešosios tvarkos poskyrio policijos grupės patruliui V.B. panaikinti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymą „Ribojo naudojimo“. Iš Tauragės AVPK SEK 2011-05-09 posėdžio protokolo (prijungta medžiaga b.l.1-2) matyti, kad komisija posėdžio metu nagrinėjo 2011 m. kovo 29 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 85-IS-46 bei tarnybinio patikrinimo metu surinką medžiagą (ikiteisminio tyrimo ir kitus duomenis). Iš byloje esančios 2011-03-29 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 85-IS-46 (prijungta medžiaga, b.l. 4-7) matyti, jog tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad V.B. būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – Tauragės AVPK Pagėgių policijos komisariato Viešosios tvarkos poskyrio policijos grupės patruliu, vykdydamas jam suteiktus įgaliojimus – saugaus eismo priežiūrą, 2009 m. vasario 20 d. apie 11 val. 07 min. Mikytų kaime, Pagėgių savivaldybėje, Tauragės rajone, sustabdė lengvąjį automobilį „Mazda 626“, valstybinio ženklo numeris (duomenys nekslebtini), kurio vairuotojas A. G. nesilaikė KET 133 ir 135 punktų reikalavimų tuo įvykdė teisės pažeidimą numatytą ATPK 124 straipsnio 2 dalyje. Už tai, kad nebūtų pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena V.B. iš A.G. priėmė 40 litų kyšį. Dėl šio įvykio V.B. ir kitų asmenų atžvilgiu 2010 m. vasario 17 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 4 dalyje įvykdymo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2009 m. vasario 20 d. apie 11 val. 07 min., Mikytų kaime, Pagėgių savivaldybėje, Tauragės rajone, V.B. sustabdžius A.G. vairuojamą automobilį, pastarasis siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, tarnybiniame automobilyje „Škoda Octavia“, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini), ant šio automobilio panelės padėjo 40 litų. V.B. šią pinigų sumą paėmė, ją įsidėjo į automobilio peleninę ir tokiu būdu tiesiogiai savo naudai priėmė iš A.G. kyšį už neteisėtą neveikimą, tai yra, už administracinio proceso dokumentų nesurašymą. Šie duomenys yra fiksuoti ikiteisminio tyrimo medžiagoje, pats faktas fiksuotas vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis (prijungta bylos medžiaga b.l. 75-76, 88-89). 2011 m. vasario 21 d. Tauragės rajono apylinkės prokuratūros nutarimu, ikiteisminis tyrimas V.B. atžvilgiu nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Taigi, Tauragės AVPK SEK įvertinusi šias faktinės aplinkybes savo išvadoje konstatavo, kad V.B. asmeninės ir dalykinės savybės (nesąžiningumas, neatsakingumas) netinka darbui su įslaptinta informacija.

Pagrindinius valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo, saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos veiksmų koordinavimo bei kontrolės pagrindus ir tvarką bei minimalius reikalavimus atskirų įslaptintos informacijos apsaugos sričių (personalo patikimumas, įslaptintos informacijos administravimas, fizinė apsauga, įslaptintų sandorių saugumas, automatizuoto duomenų apdorojimo sistemų ir tinklų apsauga) reglamentuoja Lietuvos Respublikos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas (toliau – Įstatymas). Šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimo panaikinamo pagrindai. Vienas iš pagrindų yra, kai atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje (18 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, kurios gali lemti valstybės nepasitikėjimą tam tikru asmeniu, ir gali būti pagrindas atsisakyti išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punkte minėtas leidimas neišduodamas, jeigu asmeniui nustatomos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija. Kaip jau minėta, būtent taip buvo konstatuota Tauragės AVPK SEK 2011-05-09 posėdžio protokole, tai yra, kad V.B. asmeninės ir dalykinės savybės (nesąžiningumas, neatsakingumas) netinka darbui su įslaptinta informacija.

Pažymėtina, kad aiškinant Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punkte materialinės teisės normą, joje nurodytos asmens savybės nėra konkrečiai išvardintos. Jos yra apibūdinamos tinkamumo darbui su įslaptinta informacija kriterijumi. Tai reiškia, jog teismas vadovaudamasis šiuo kriterijumi, kiekvienu konkrečiu atveju turi taip pat vadovautis proporcingumo bei protingumo kriterijais ir tokiu būdu spręsti, ar per konkrečias faktinės situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusias asmenines savybes jis yra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija. Todėl svarbu (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu reikšminga) išaiškinti faktus, kurie parodo būtent nurodytas asmenines ir dalykines savybes (žr.,Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-01-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A143 -154/2009).

2010 m. vasario 17 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.05-1-3058-10, kurioje pareiškėjui buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatyto Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 4 dalyje įvykdymo. Teisiniu įsakymo panaikinti teisę dirbti su įslaptinta informacija pagrindu yra nurodomas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Pareiškėjas skunde bei patikslintame skunde vadovaujasi nekaltumo prezumpcija ir teigia, jog nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo jis turi būti laikomas nekaltu. Iš 2011 m. vasario 21 d. Tauragės rajono apylinkės prokuratūros nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas V.B. atžvilgiu nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (2008-06-12 BK redakcijos 95 straipsnio 1 d. 1 p. a) papunktis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teismų praktiką, konstatavimas, jog kaltinamojo veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytos atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, ir bylos nutraukimas, suėjus senaties terminui, nelaikomas asmens (kaltinamojo) pripažinimu kaltu, atitinkamai nepažeidžiama ir jo nekaltumo prezumpcija (pvz., kasacinės bylos Nr. 2K-P-100/2008, 2K-29/2010). Tai gali turėti reikšmės, pavyzdžiui, sprendžiant klausimus dėl asmens tinkamumo eiti tam tikras pareigas, dėl atleidimo iš pareigų pagrįstumo ir pan.( pvz.kasacinė byla Nr. 2K-478/2008). Konstitucinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog tai, kad asmuo nėra laikomas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, kol jo kaltumas nėra įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, dar nereiškia, kad asmuo, siekiantis eiti ar einantis pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga būtinai yra vertas valstybės pasitikėjimo ir kad įstatymo įgaliotai valstybės institucijai negali kilti abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, kurias sukelia ne nustatytas jo kaltumas padarius nusikalstamą veiką, o tam tikros reikšmingos aplinkybės, be kita ko, susijusios su galbūt padaryta nusikalstama veika. Vertindama šias aplinkybes įstatymo įgaliota institucija nevykdo teisingumo ir nesprendžia asmens kaltumo padarius nusikalstama veiką klausimo (žr. Konstitucinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas 2007-05-15 nutarime yra konstatavęs, kad valstybė turi pareigą garantuoti valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos slaptumą, o su valstybės paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, kitiems svarbiems valstybės interesams. Valstybės institucijoms sprendžiant, ar asmuo turi teisę dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, būtina paisyti imperatyvo, jog tam, kad asmuo turėtų tokią teisę, valstybė turi besąlygiškai pasitikėti juo.

Pareiškėjas eidamas pareigas vidaus tarnyboje buvo statutinis valstybės tarnautojas. Pagal Konstituciją valstybės tarnyba - tai tarnyba Lietuvos valstybei ir pilietinei Tautai, todėl valstybės tarnyba turi būti lojali Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Ji turi būti organizuota taip, kad valstybės ir savivaldybių institucijose sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir teikiant viešąsias paslaugas priimtų (arba dalyvautų tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir (arba) kontroliuojant jų vykdymą ir kt.) tik lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai žmonės. Konstitucija netoleruoja tokių situacijų, kai kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis, kuri nors valstybės ar savivaldybės institucija arba atskiri valstybės tarnautojai veikia priešingai nei reikalauja Lietuvos valstybės interesai ar pažeidžia Lietuvos valstybės konstitucinę tvarką. Valstybės tarnybos lojalumo Lietuvos valstybei konstitucinis imperatyvas valstybės tarnybai kelia ypatingus reikalavimus. Valstybės tarnautojai ne tik privalo patys nepažeisti Konstitucijos ir teisės, bet ir turi pareigą imtis visų reikalingų pozityvių veiksmų, saugant Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką.

Pagal Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 puntą policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatytai, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymo uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Taigi net nevertinant pareiškėjo veiksmų baudžiamosios atsakomybės kontekste, o vertinant tik tai, kad jis nustatęs KET pažeidimą ir asmeniui siūlant kyšį nevykdė pareigos imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymo uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai, vien tai buvo savarankiškas ir pakankamas pagrindas pripažinti, jog jis kad jis veikė priešingai nei reikalauja Lietuvos valstybės interesai ir pažeidė Lietuvos valstybės konstitucinę tvarką.

Kaip matyti, 2011 m. vasario 21 nutarime konstatuota, kad pareiškėjas būdamas statutiniu valstybės tarnautoju atliko priešingus teisei veiksmus ir už tokius V.B. veiksmus numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 225 straipsnio 4 dalį. Nors ikiteisminis tyrimas V.B. atžvilgiu yra nutrauktas, tačiau pareiškėjas nėra reabilituotas jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo prasme, be to kaip jau minėta sprendime V.B. veiksmai jų net nevertinant baudžiamosios teisės kontekste prieštaravo Lietuvos valstybės interesams ir pažeidė Lietuvos valstybės konstitucinę tvarką.

Įvertinus faktines ir teisines aplinkybes teismas konstatuoja, kad jos leidžia daryti besąlygišką išvadą, kad V.B. nėra atsakingas, sąžiningas ir lojalus Lietuvos valstybei ir jos santvarkai. Todėl, pareiškėjas negali būti laikomas patikimu ir Lietuvos valstybei lojaliu asmeniu ir jo asmeninės ir dalykinės savybės nėra tinkamos darbui su įslaptinta informacija. Tauragės AVPK viršininkas priimdamas ginčijamą įsakymą pagrįstai vadovavosi Tauragės AVPK SEK sprendimu panaikinti pareiškėjui leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta medžiaga, nustačius Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punkte numatytas aplinkybes, tai yra, kad V.B. pagal asmenines ir dalykines savybes netinka darbui su įslaptinta informacija.

Teismas atsižvelgdamas į išdėstytą daro išvadą, kad Tauragės AVPK viršininko 2011 m. gegužės 12 d. įsakymas Nr.85-V-218 ,,Dėl leidimo dirbti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ panaikinimo“ yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjas skunde bei patikslintame skunde akcentavo, kad skundžiamas įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 8 straipsnio nuostatų, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės normomis. Kadangi skundžiamas įsakymas priimtas remiantis įslaptinta medžiaga, o pačiame įsakyme jokių motyvų nebuvo, todėl jam nebuvo suprantami leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo motyvai ir teisinis pagrindas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63–1338/2008 yra pažymėjęs, jog ABTĮ 57 straipsnio 3 dalies konstrukcija leidžia daryti išvadą, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Teisės normoje pavartota sąvoka paprastai rodo, kad galimi atvejai, kai tokie duomenys gali būti laikomi įrodymais ir tuo pačiu teismo turi būti įvertinami pagal įrodymų įvertinimo taisykles, nustatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad minėtoje įstatymo normoje yra įtvirtinta taisyklė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo (būtent Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka, t.y. iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus. Tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Minimame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) negalima daryti išvados, kad kriterijai, kuriais vadovaudamasis bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, ar faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, gali būti įrodymai toje byloje, gali priklausyti nuo kokių nors subjektyvių aplinkybių. Sprendimą, ar minėti faktiniai duomenys gali būti įtraukti į bylą kaip įrodymai, teismas gali priimti tik atsižvelgęs į atitinkamos bylos medžiagą ir įvertinęs, ar jis be tų faktinių duomenų galės įvykdyti teisingumą.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas rengiantis bylos nagrinėjimui 2011 m. birželio 17 d. nutartimi atsakovui pasiūlė įvertinti, ar nagrinėjamu atveju ginčijamas 2011 m. gegužės 12 d. įsakymas, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas dirbti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, nebus grindžiamas šalims nežinoma vien nevieša informacija ir jeigu būtų nustatyta, kad ginčijamas įsakymas grindžiamas vien nevieša informacija, pasiūlyta spręsti klausimą dėl galimybės nustatyta tvarka informaciją išslaptinti, o jei ji nebus išslaptinta, pateikti tą medžiagos dalį, kuri yra vieša (b.l.3-5). Atsakovas 2011 m. rugpjūčio 2 d. aktu Nr. 85-A-11 išslaptinęs minėtą protokolą ir jo priėmimo pagrindu buvusią medžiagą pateikė teismui. Pareiškėjas teisme susipažino su visos apimties medžiaga, taigi realizavo jam suteiktą teisę žinoti visas faktines aplinkybes, kurios atsakovo teigimu buvo ginčijamų įsakymų teisinis ir faktinis priėmimo pagrindas. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, o pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas ir kitu aspektu, kad ginčijami įsakymai neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, kadangi nenurodytas teisinis jų priėmimo pagrindas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastarosios Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-426/2009 nurodė, kad Viešojo administravimo įstatyme yra išdėstytos tik taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui bei jo rekvizitams ir nėra nustatyta reikalavimų individualaus administracinio akto formai. Taip pat nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t.y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente (...). Papildomos dokumentacijos buvimas lemia, kad ginčijamas sprendimas yra grindžiamas objektyviais duomenimis, kurie yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis.

Pažymėtina, kad ginčijamas įsakymas turi būti vertinamas sistemiškai su Tauragės AVPK SEK 2011-05-09 protokolu Nr.85-12-12(RN) bei kartu su 2011-03-29 tarnybinio patikrinimo išvada Nr.85-IS-46. Skundžiamo įsakymo priėmimo individualus pagrindas (objektyvūs duomenys) yra nurodyti minėtos SEK protokole, o išsamiau tarnybinio patikrinimo išvadoje bei ją pagrindžiančia ikiteisminio tyrimo medžiaga, su kuria pareiškėjas buvo supažindintas, o teisinis pagrindas – pačiame įsakyme, t. y. jis buvo priimtas vadovaujantis 2002 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr.7RN „Dėl dirbančių bei priimtų į valstybės tarnybą vidaus reikalų ministerijos administracijos struktūriniuose padaliniuose ir įstaigose prie vidaus reikalų ministerijos asmenų, kurių darbas susijęs su Lietuvos Respublikos valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos naudojimo ar šios informacijos apsauga, tikrinimo, leidimų dirbti ar susipažinti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija bei asmens patikimumo pažymėjimų išdavimo, neišdavimo ir panaikinimo“ IV skyriaus 40 punkto 40.7 dalimi. Taigi akivaizdu, kad individualus administracinis aktas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Tai, kad ginčijamame įsakyme nėra nurodytas vienas iš jo priėmimo teisinių pagrindų – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas, vadovaujantis aukščiau teismo sprendime išdėstytais argumentais, nėra teisinė prielaida ginčijamo įsakumo panaikinimui.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas buvo statutinis valstybės tarnautojas, buvo gavęs leidimą dirbti su įslaptinta informacija, taigi dėl jo paties einamų pareigų jam turėjo būti žinomas teisinis reguliavimas, todėl akivaizdu, kad tiek iš skundžiamo įsakymo turinio, tiek iš faktinių duomenų dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareiškėjui buvo žinomas tiek faktinis, tiek teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas, todėl jo argumentai laikytini nepagrįstais.

Dėl atleidimo iš vidaus tarnybos

Pareiškėjas ginčija Tauragės AVPK viršininko 2011 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr.85-TE-179 „Dėl V. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“. Iš ginčijamo įsakymo matyti, kad V.B. atleistas iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu.

Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalyje numatyti atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje 17 punkte numatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte įtvirtintą teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jos taikymas siejamas su kito specialaus norminio teisės akto normų (kuriose yra nustatyti atitinkamų specialių teisių atėmimo pagrindai bei tokio atėmimo vykdymo procedūra) taikymu (pvz., 2010 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-938/2010; 2010 m. spalio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-788/2010). Nagrinėjamu atveju toks specialus teisės aktas yra Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas, o teisiniais pagrindais, kurie buvo pritaikyti panaikinant (atimant) pareiškėjui leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, laikytini šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas (leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje).

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas dirbo Tauragės AVPK Pagėgių policijos komisariato Viešosios tvarkos poskyrio policijos grupės patruliu. Pagal pareiškėjo užimamos Pareigybės aprašymą (prijungta medžiaga b.l.16-18) nustatytas specialusis reikalavimas šiai pareigybei, tai yra, turėti įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Teismas šiame sprendime jau konstatavo, kad atsakovo įsakymas dėl specialiosios teisės pareiškėjui panaikinimo yra teisėtas ir pagrįstas. Taigi, pareiškėjui panaikinus leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, jis neteko galimybės vykdyti savo tiesioginių pareigų, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu, 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr.85-TE-179 atleido V.B. iš vidaus tarnybos.

Pareiškėjas savo skundą bei patikslintą skundą dėl skundžiamo įsakymo atleisti jį iš tarnybos atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms grindžia analogiškais motyvais kaip ir įsakymą dėl specialiosios teisės atėmimo. Teismas apie minėto įstatymo nuostatos taikymą jau pasisakė šiame sprendime. O šiuo konkrečiu atveju pažymėtina, kad ginčijamas įsakymas turi būti vertinamas sistemiškai su Tauragės AVPK viršininko 2011 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr.85-V-218 bei jo sudėtinėmis dalimis - Tauragės AVPK SEK 2011-05-09 protokolu Nr.85-12-12(RN bei 2011-03-29 tarnybinio patikrinimo išvada Nr.85-IS-46, kuriuose nurodyti skundžiamo įsakymo priėmimo individualus pagrindas (objektyvūs duomenys), o teisinis pagrindas – nurodytas pačiame įsakyme, t. y. jis buvo priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjo argumentai dėl ginčijamo įsakymo neatitikimo Viešojo administravimo įsakymo 8 straipsnio nuostatoms, atmestini kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

pareiškėjo V. B. skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjas Remigijus ArminasAušrelė MažrimienėIrena Stulpinienė