Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-12-23 · Administracinė byla Nr. AS-525-793-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-23
Bylos Nr.
AS-525-793-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Irmantas Jarukaitis
Pareiškėjas
I. K.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės
Trečiasis asmuo
akcinei bendrovei „Lietuvos energija“
Administracinė byla Nr. AS525-793/2010Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTIS2010 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Lietuvos energija“ dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja I. K. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius) 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. Ž12-611 (toliau – ir Įsakymas). Taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai sustabdyti Įsakymo galiojimą bei uždrausti atsakovui Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Lietuvos energija“ Nekilnojamojo turto registre įregistruoti servitutą pareiškėjai priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime.

Nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo gali pradėti vykdyti pareiškėjai priklausančiame žemės sklype miško kirtimo darbus, todėl, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, nebus įmanoma įvykdyti teismo sprendimo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 19 d. nutartimi, be kita ko, laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdė Įsakymo galiojimą, kitos prašymo dalies netenkino.

Nurodė, jog Įsakymu pareiškėjos nuosavybės teise valdomam sklypui, esančiam Kauno rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime, nustatytas žemės servitutas – teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, teisė aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas. Servituto naudotojas – AB „Lietuvos energija“, servituto paskirtis – 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda – Telšiai statybai ir aptarnavimui. Atsižvelgdamas į tai, kad VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto 2010 m. birželio 22 d. kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo akte Nr. 16B (toliau – ir Aktas) nurodyta, jog tarnaujančio daikto savininkei I. K. viešpataujančio daikto savininkas AB „Lietuvos energija“ turi atlyginti už iškirstą mišką ir kitus nuostolius – 3 317,23 Lt, pažymėjo, jog, tiesiant elektros perdavimo linijos Klaipėda – Telšiai požemines ir antžemines komunikacijas, bus iškirstas pareiškėjai priklausantis miškas. Konstatavo, jog, nesustabdžius Įsakymo galiojimo, AB „Lietuvos energija“ gali pradėti miško kirtimo darbus žemės sklype. Todėl tuo atveju, jeigu teismas pripažintų Įsakymą neteisėtu ir jį panaikintų, realus buvusios padėties atkūrimas ir teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Padarė išvadą, jog tikslinga laikinai iki sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo sustabdyti Įsakymo galiojimą. Tuo tarpu pareiškėjos prašymo uždrausti atlikti veiksmus netenkino, nes iš Įsakymo turinio matyti, jog pareiga per tris mėnesius nuo Įsakymo priėmimo įregistruoti servitutą Nekilnojamojo turto registre nustatyta AB „Lietuvos energija“. Kadangi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato galimybę uždrausti atlikti tam tikrus veiksmus tik atsakovui, prašymas uždrausti trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Lietuvos energija“ atlikti atitinkamus veiksmus nepagrįstas įstatymu ir negali būti tenkinamas. Be to, sustabdžius Įsakymo galiojimą, teisinės pasekmės kyla tiek tuo atveju, kai servitutas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tiek tuo atveju, kai jis neįregistruotas.

II.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos energija“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutarties dalį, kuria sustabdytas Įsakymo galiojimas. Pateikiami tokie pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

1. Nurodo, jog Įsakymas pats savaime AB „Lietuvos energija“ nesuteikia teisės kirsti miško pareiškėjos sklype. Pagal teisės aktus tam, kad AB „Lietuvos energija“ galėtų pradėti kirsti mišką, reikalinga pakeisti miško žemę į kitas naudmenas ir gauti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento leidimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo, Įsakymu nustačius servitutą, neįgyja teisės kirsti mišką pareiškėjos sklype.

2. Teigia, jog vien ta aplinkybė, kad Akte nurodyta, jog AB „Lietuvos energija“ turi pareiškėjai už iškirstą mišką atlyginti 2 656,93 Lt, neįrodo, kad, nesustabdžius Įsakymo galiojimo, įmonė galės pradėti pareiškėjos sklype miško kirtimo darbus.

3. Sustabdžius Įsakymo galiojimą, bus padaryti nuostoliai AB „Lietuvos energija“, taip pat bus pažeistas proporcingumo principas ir viešasis interesas. Nurodo, jog, sustabdžius Įsakymo galiojimą, mažiausiai vieniems metams sustos visos Lietuvos elektros energetikos sistemos plėtros, saugumo, patikimumo ir nepriklausomumo didinimo darbai. Pabrėžia, jog 330 kV elektros perdavimo linija Klaipėda – Telšiai yra ypatingos svarbos objektas, kurio statyba numatyta Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 patvirtintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje bei Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. Nutarimu Nr. IX-1154 patvirtintame Lietuvos bendrajame plane. Tokia linija būtina, siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimo Lietuvoje patikimumą ir saugumą, ypač po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Linija taip pat reikalinga Lietuvos integracijai į Europos Sąjungos elektros energijos rinką. Be to, dėl ypatingos projekto svarbos, ginčo linijos statyba yra prioritetinis AB „Lietuvos energija“ projektas, kuriam numatytas finansavimas iš Europos Sąjungos lėšų. Atidėjus projekto įgyvendinimą, gali būti prarastas Europos Sąjungos finansavimas. Konstatuoja, jog Įsakymo galiojimo sustabdymas gali turėti didelį neigiamą poveikį viešajam interesui.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad sutinka su atskirajame skunde išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis.

Papildomai nurodo, jog pareiškėjos skundas yra ne tiek dėl servituto nustatymo, kiek dėl teisino atlyginimo už jos nuosavybės teisių suvaržymą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje ginčijamu Įsakymu Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas pareiškėjai priklausančiame žemės sklype nustatė žemės servitutus (servitutų naudotojas – AB „Lietuvos energija“, servitutų paskirtis – 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybai ir aptarnavimui): teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas; teisė aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi iš dalies patenkino pareiškėjos prašymą ir laikinai sustabdė Įsakymo galiojimą.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, kad, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Pareiškėja, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nurodė, jog, jų nepritaikius, teismo sprendimo įvykdymas nebebūtų galimas, kadangi AB „Lietuvos energija“ Įsakymo pagrindu iškirstų jai priklausančiame sklype medžius.

Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Įsakymo turinį, sutinka su atsakovo atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad Įsakymas per se nesuteikia trečiajam suinteresuotam asmeniui teisės kirsti mišką. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-386 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, tam, kad būtų galima kirsti mišką, privalomas leidimas, kadangi teisė kirsti mišką įgyjama, gavus leidimą, nuo leidime nurodytos datos. Byloje nėra duomenų, kad AB „Lietuvos energija“ tokį leidimą gavo. Įsakymo pagrindu, neatlikus papildomų veiksmų, pareiškėjos žemės sklype esantis miškas negali būti kertamas, todėl pareiškėjos argumentas, jog Įsakymo galiojimas turi būti sustabdytas, nes, priešingu atveju, bus iškirstas jai priklausantis miškas, atskirojo skundo nagrinėjimo metu egzistuojančių aplinkybių kontekste atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja iš esmės nepateikė jokių kitų įrodymų ar motyvų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog, nesustabdžius skundžiamo Įsakymo galiojimo, galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, negalėtų būti atkurta šalių padėtis, buvusi iki ginčijamo Įsakymo priėmimo. Teisėjų kolegijos vertinimu reikalavimo užtikrinimo priemonės – laikino Įsakymo galiojimo sustabdymo – taikymo pagrįstumas nėra patvirtintas bylos medžiaga ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl toks prašymas skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nepagrįstai patenkintas.

Prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėja taip pat prašė uždrausti atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui įregistruoti Įsakymu nustatytus servitutus Nekilnojamojo turto registre. Kaip matyti iš Įsakymo turinio, būtent AB „Lietuvos energija“ turi atlikti tokius veiksmus. AB „Lietuvos energija“ šiuo atveju yra trečiasis suinteresuotas asmuo. Tuo tarpu ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato galimybę uždrausti atlikti tam tikrus veiksmus tik atsakovui. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo ir uždrausti AB „Lietuvos energija“ atlikti prašomus veiksmus. Tuo tarpu pagrindas uždrausti atlikti analogiškus veiksmus atsakovui byloje nėra nustatytas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje nenustatyta ir pareiškėja nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių jos prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo ir pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai sustabdė Įsakymo galiojimą. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjos prašymas ir pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, naikintina ir pareiškėjos prašymas atmestinas, likusi nutarties dalis paliktina nepakeista.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ atskirąjį skundą patenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį pakeisti – panaikinti nutarties dalį, kuria pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, ir pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti. Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusIrmantas JarukaitisRomanas Klišauskas