Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2025-08-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-415-1079/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-08-08
Bylos Nr.
1-415-1079/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14169-2025-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
D. L.
Nukentėjusysis
A. D.
Advokatai
Algirdas Zakrasas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-415-1079/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14169-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.7. 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.9.9; 1.2.4.6.2.1; 2.1.8; 2.3.4.3; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 8 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Sigitai Rozgaitei,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rugilei Sinkevičiūtei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Aidai Pogojienei,

kaltinamajam D. L.,kaltinamojo gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,nukentėjusiajai A. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) nevedęs, teistas,

1) 2024 m. rugsėjo 6 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį paskiriant galutinę bausmę 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bausmę atlikęs;

2) 2025 m. balandžio 17 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį paskiriant galutinę bausmę - 6 mėnesių laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra, įpareigojant būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu bei lankymusi gydymo įstaigose, penkis mėnesius uždraudžiant nuteistajam vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir įpareigojant penkis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. L. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent: 2025 m. balandžio 22 d., apie 22.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) esančiame bute, virtuvės kambaryje, priėjęs prie nukentėjusiosios A. D., tyčia delnu sudavė jai vieną smūgį į kairę akį, po ko nukentėjusiajai vonioje nusiprausus ir atėjus į miegamąjį, kuriame jis buvo, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tyčia delnu sudavė A. D. keturis smūgius į galvos sritį - kaktą, dešinę akį ir abu skruostus, o A. D. nuėjus į kitą kambarį, pasiėmęs šluotą, jos kotu tyčia sudavė ne mažiau keturis smūgius į A. D. abiejų rankų plaštakų išorę, vieną smūgį į kairės kojos čiurnos išorės kaulą, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas kraujosruvas abiejų akių vokuose, kas A. D. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. D. L., apklaustas teisiamajame posėdyje, dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad tarp jo ir sugyventinės kilo konfliktas dėl to, kad jis reiškė pretenzijas, kad ji laukiasi ne jo vaiko. Mano, kad tai dėl narkotikų vartojimo nutraukimo, nes tai labai greitai padarė, be nutraukinėjimo po truputį. Buvo priklausomas nuo narkotikų aštuonis metus ir buvo nustojęs vartoti tik THC (pagrindinė psichoaktyvi medžiaga randama kanapėse). Tiesiog sugalvojo, kad šiandien nori nutraukti ir nutraukė. Tai labai pakenkė jo nervų sistemai ir jis tapo labai nervingas. Žinojo, kad nukentėjusioji laukiasi kūdikio. Tai yra jo vaikas. Tuo metu jis nebuvo savimi. Savęs pateisinti negali. Tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu jis norėjo išeiti iš namų, bet A. nenorėjo jo išleisti. Tuomet jis pradėjo rodyti savo agresiją. Po darbo dienos buvo išgėręs keletą alaus, bet nebuvo girtas. Mano, kad jo tokiems veiksmams įtakos labiau turėjo narkotinių medžiagų vartojimo nutraukimas. Tapdavo labai agresyvus, kai nebevartodavo ar praeidavo ilgesnis laiko tarpas tarp vartojimų. Sudavė keturis smūgius į veido sritį A. D. P. kartą sudavė, nes A. jam pasakė kažkokią frazę. Tai jį labai sunervino, nesusilaikė ir jai trenkė. Tiksliai negali pasakyti, bet kiek pamena, kai smūgiavo, ji pati nesakė, kad jis liautųsi. Pirmas smūgis buvo į akį ir tuomet vienas po kito sekė kiti smūgiai. Smūgius sudavė dėl konflikto, kuris kilo. Jis norėjo išeiti, jo neišleido, todėl jis suagresyvėjo. Sudaužė visus įmanomus daiktus namuose, kuriuos galėjo. A. buvo pasilenkusi ir ant stalo buvo padėtas druskos indelis. Jis tą indelį metė į sieną ir jai kažkiek druskos kliuvo į akį, ji pradėjo verkti ir ėjo praustis. Jis stengėsi išvengti konflikto. Konfliktas tęsėsi. Jis toliau daužė daiktus aplink, rodė savo agresiją, nervus ir pyktį. Su šluotos koto galu sudavė į koją ir į ranką, tiksliai nežino kiek smūgių. Negali paaiškinti mušimo su šluotos kotu. To vakaro aplinkybių beveik nieko nepamena. Vieni veiksmai ėjo po kitų ir tai vyko pakankamai greitai. Nežino iš kur ant spintos ir ant batų dėžutės kraujas. Pamena tą faktą, kad A. D. pagimdė tualete. Gal būt nuo to, nes pati A. nekraujavo. Nebuvo tokių smurto žymių, kad ji kraujuotų. Mano, kad atliekant medikams apžiūrą, apie tai būtų buvę pranešta. Matė, kad A. kairė akis buvo akivaizdžiai ištinusi, ranka taip pat buvo ištinusi. Daugiau tuo metu nieko nematė. Taip elgėsi dėl tarp jų kilusio konflikto. Mano, kad taip pat ir dėl to, jog buvo nustojęs vartoti narkotines medžiagas. Detaliai to vakaro nepamena , nes yra nemažai laiko praėję, nemalonu prisiminti. Padarė didelę klaidą, pripažįsta kaltę. Nežino kas jam yra. Gal būt jo atmintis nuo narkotinių medžiagų vartojimo suprastėjo arba praėjo per daug laiko. Ne pirmą kartą smurtauja prieš nukentėjusiąją. Visa tai yra dėl narkotinių medžiagų vartojimo arba jų nebevartojimo. Kai nustoja vartoti narkotines medžiagas, tampa kenkėju. Tai yra tam tikra „fazė“, kuri praeina per beveik mėnesį. Save labai gerai pažįsta, turi agresyvumo požymių. Šiuo metu nebevartoja nei alkoholio, nei narkotinių medžiagų ir kovoja su nikotino priklausomybe – bando mesti rūkyti. Jį tikrina probacijos tarnyba, atlieka narkologinius ir alkoholio vartojimo testus. Pasielgė nežmoniškai. Taip žmonės neturėtų elgtis, ypač su savo antromis pusėmis. Pyksta ant savęs, kad šitaip pasielgė. Ne tik iš savęs viską atėmė, bet ir iš jos. Kai A. pagimdė, pas ją nuvyko su daiktais. Matė ką padarė. Mėlynės buvo akivaizdžios. Atsiprašė nukentėjusiosios už savo tokį elgesį. Prieš jo suėmimą, jų bendravimas buvo lyg susitaikiusių žmonių. Yra užsiregistravęs pas notarę Akmenės rajone, rugpjūčio 28 d., kad jis galėtų vaikui suteikti pavardę ir pripažinti tėvystę. Kai pirmą kartą smurtavo, buvo neblaivus ir taip pat buvo pradėjęs „atsisakinėti“ narkotinių medžiagų. Po pirmojo karto „atkrito“ ir jo vartojimas pasunkėjo. Pradėjo vartoti daugiau ir dažniau. Savaitę iki jo suėmimo, buvo nevartojęs narkotinių medžiagų, bet vartojo alkoholinius gėrimus. Mano, kad alkoholis veikos padarymo metu, jį šiek tiek ramino. Kai būdavo nepavartojęs alkoholio, būdavo labai agresyvus. Prieš įvykį vykdė individualią veiklą - (duomenys neskelbtini). Kai vykdė individualią veiklą, jei negaudavo pasiūlymų, kartais jį pasikviesdavo dirbti apdailos darbų, bet jei neturėdavo nieko pasiūlyti – pats susirasdavo. Dabar irgi galėtų vykdyti individualią veiklą, turi pasiūlymų, dabar tinkamas sezonas. Individualią veiklą vykdė ne tik Mažeikių mieste, o visur kur tik buvo galima. Objektai buvo ir Tirkšliuose, Telšiuose. Kai vykdė individualią veiklą, dirbo nuo 8 val. ryto iki 17 val., kartais ilgiau, bet kiekvieną dieną grįždavo namo. Vėliausias laikas kada yra grįžęs yra 19 val. vakaro, bet tai buvo ilgiausia jo darbo diena. Šiuo metu nedirba. Kai tik buvo paleistas į laisvę, jau kitą dieną susirado darbo vietą. Atliko medicininę apžiūrą, tačiau leidimo dirbti negavo. Darbdavys buvo informuotas, kad jis turės pradėti klausytis kursų, kurie atims iš jo daug darbo laiko, nes jie vyks darbo metu, po valandą ar valandą su puse. Darbdavys jo atsisakė, sakė, jog su juo bus daug vargo. Šiuo metu yra išlaikomas tėvų. Jo tėvai labai sunkai dirba, mamą mato vos dvi valandas per parą. Niekuo negali prisidėti ir nieko negali padaryti, jaučiasi visiškai nenaudingas. Galėtų prisidėti ir prie vaiko išlaikymo, tvarkytis savo problemas - ieškotis būsto, siekti savo tikslų. Užimtumo tarnyboje negali užregistruoti, jei vykdai individualią veiklą, todėl jis individualią veiklą uždarė ir užsiregistravo į Užimtumo tarnybą. D. U. tarnyboje turi vizitą šio mėnesio 22 d. Už pirmą nusikalstamą veiką, A. D. atžvilgiu, kuomet buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį jam buvo paskirta viešųjų darbų bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Tuo metu, niekas nebuvo informuoti, kad jis turi priklausomybę narkotikams. Kadangi, buvo neregistruotas Užimtumo tarnyboje, jam visas gydymas būtų kainavęs. Šiuo metu jis turi tik dvi laisvas valandas, per kurias gali išvykti į Ventos miestelį, nes Akmenės rajone specialistų, kurie teiktų pagalbą nuotoliniu būdu, nėra. Su socialine darbuotoja bendrauja dėl viso šito įvykio. Yra suderinę trijų mėnesių planą, kurio metu jis bendraus su psichologu, psichoterapeutu. Taip pat bus pokalbiai su priklausomybes gydančiais žmonėmis. Jam yra teikiamos socialinės paslaugos, taikoma atvejo vadyba. Kadangi nori suteikti vaikui pavardę, tarp jo ir A. D. turi tarpininkauti socialiniai darbuotojai, nes jie negali susitikti. Šiuo metu jam vykdoma probacija. Jis negali vartoti narkotinių medžiagų ir alkoholio, turi būti namie nuo 23 val. valandos iki 6 val. ryto, jei tai nėra susiję su darbu. Taip pat yra elgesio keitimo programoje, bet kol kas kurso neprasidėjo, nes visi atostogauja, bet jis yra sąrašuose. Norėtų, kad jam būtų leista dirbti, taip pat, kad prie kardomųjų priemonių būtų pridėta, kad jam būtų leista matytis su sūnumi. Mano, kad nėra būtina iš jo atimti laisvės, nes nėra daugiau linkęs į nusikalstamas veiklas. Jei būtų į jas linkęs, tai uždirbtų kažkaip kitaip, o ne bandytų teisiškai gauti leidimus ir daryti veiksmus, kad galėtų gyventi kitaip. Kadangi yra vaikas šeimoje, tai pirmiausiai nori turėti šeimą ir nori, kad sūnus užaugtu kitoks, nei jis. Teigia, kad jo mąstymas yra visiškai pasikeitęs ir nebedarysi klaidų, kurias darė anksčiau.

3. Nukentėjusioji A. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad civilinio ieškinio nereikš. Prašė sušvelninti kaltinamajam bausmę, nes vaikui yra reikalingas tėvas.

4. Kadangi kaltinamasis D. L. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai, davė teismui išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

5. Kaltinamojo D. L. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, be jo visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, liudytojo A. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais ((duomenys neskelbtini), 291 straipsniai):

5.1. Informaciniu pranešimu ROIK 012500022507, kuriame nurodyta, kad 2025 m. balandžio 23 d., 07.50 val., iš R. M. ligoninės priėmimo skyriaus gautas med. slaugytojos telefoninis pranešimas, kad 07.23 val. GMP ekipažas iš namų pristatė A. D., kuri šį rytą pagimdė namuose ir yra sumušta. Diagnozė - bendras kūno sumušimas. Paguldyta akušeriniame skyriuje, reikalinga policija. Gimdymas priešlaikinis, kūdikis gimė sveikas. Aiškinantis aplinkybes paaiškėjo, kad ji buvo vakar sumušta namuose sugyventinio, įtariamasis sulaikytas (t. 1, b. l. 17-18);

5.2. 2025 m. balandžio 23 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad 2025 m. balandžio 23 d., 08:00 val., buvo gautas informacinis pranešimas iš R. M. ligoninės priėmimo skyriaus, kad 7.23 val. GMP ekipažas iš namų pristatė D. A., kuri šį rytą pagimdė namuose ir yra sumušta. 8.20 val. atvykus į R. M. ligoninės akušerijos skyrių, pabendravus su ligoninės darbuotojais, jie nuvedė pas nukentėjusiąją A. D. Į. į palatą, joje gulėjo A. D. A. matėsi, kad mergina yra sužalota, ant jos kairės akies buvo kraujosruva, ant rankų ir kojų buvo matomos kraujosruvos. Palatoje taip pat buvo jos sugyventinis D. L.. A. D. nurodė, kad vakar, tai yra 2025 m. balandžio 22 d., apie 16.00 val., ji lipo laiptais Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini) pastate, jai pasidarė bloga, dėl ko ėmė svaigti galva ir ji nukrito nuo laiptų. Mergina nurodė, kad tokiu būdu ji patyrė visus matomus sumušimus. Nukentėjusioji neigė, kad prieš ją smurtavo sugyventinis ir teigė, kad su juo sutaria labai gerai. Moteris nurodė, kad jai sumušimai neatrodė rimti ir dėl to į medikus nesikreipė. Kalbėdama apie 2024 m. balandžio 22 d. ji nurodė, kad sugyventinis grįžo namo iš darbo apie 17:00 val., tarp jų jokio konflikto nebuvo, jie žiūrėjo televizorių, o po to nuėjo miegoti. Po to, 2025 m. balandžio 23 d., apie 04:00 val., ji atsibudo, nes norėjo eiti į tualetą. Nuėjusi į tualetą ji pastebėjo, kad prasidėjo gimdymas. A. D. buvo 34-oji savaitė, kai ji laukėsi. Tada nukentėjusioji ėmė gimdyti namuose, išsikvietė medikus, kurie ją pristatė į VŠĮ R. M. ligoninės priimamąjį skyrių. Apžiūrint vizualiai, buvo matoma, kad ant viso moters kūno yra labai daug kraujosruvų, kairioji akis buvo sumušta labai stipriai, matėsi kraujosruva. Pabendravus su D. L., šis pats pradėjo pasakoti įvykio aplinkybes. Vyras nurodė, kad nenori nieko slėpti. D. L. nurodė, kad 2025 m. balandžio 22 d., apie 17.00 val., tarp jo ir A. D. kilo žodinis konfliktas. Konfliktas kilo, nes jis įtaria, kad A. D. yra jam neištikima ir vaiko, kurio ji laukiasi, tėvas yra ne jis. Kilusio konflikto metu jis ėmė mėtyti bute esančius daiktus, po to vieną kartą sudavė savo sugyventinei į kairę akį. Išsiaiškinus šias aplinkybes, D. L. buvo sulaikytas ir patalpintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Tada nuėjus dar kartą pabendrauti su nukentėjusiąja, moteris nurodė, kad ji nemelavo, kad nukrito nuo laiptų, tačiau taip pat teigė, kad tarp jos ir jos sugyventinio buvo kilęs konfliktas. Akivaizdžiai matėsi, kad moteris slepia įvykio aplinkybes ir vengia sakyti visą tiesą. Ji nurodė, kad 2025 m. balandžio 22 d., laikotarpyje nuo 18:00 val. iki 19:00 val., (duomenys neskelbtini) buto virtuvės kambaryje, tarp jos ir D. L. kilo žodinis konfliktas. Vyras ją kaltino neištikimybe. Konflikto metu D. L. ėmė mėtyti bute esančius daiktus. Mergina nurodė, kad D. L. į ją metė šlepetę, tačiau fizinio skausmo jai nesukėlė, metė puodelį, tačiau į ją nepataikė. Po tokių veiksmų jis priėjo prie jos ir savo ranka (nenustatyta, kurios pusės ir kuria vieta buvo smūgiuota) sudavė vieną smūgį į jos kairę akį. Tokiais veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį skausmo skalėje iki dešimties balų ji vertina skaičiumi 5. Paklausus, ar ir dabar ji jaučia sukeltą fizinį skausmą, ji nurodė, kad skausmo dėl šio smūgio ji nebejaučia. Po tokių veiksmų, pasak pranešėjos, D. L. paėmė pilkos spalvos šluotą, skirtą šluoti grindims, su šluotos kotu mažiausiai tris kartus sudavė jai į dešinės rankos riešą, viršutinę plaštakos dalį ir dilbį. Tokiais veiksmais jai taip pat buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį skausmo skalėje iki dešimties balų ji vertina skaičiumi 3. Pasak jos, dėl šių veiksmų šiuo metu fizinio skausmo ji nebejaučia. A. D. nurodė, kad po šių veiksmų jos sugyventinis toliau daužė bute esančius daiktus, o dar vėliau nuėjo miegoti. Nukentėjusios teigimu, sugyventinis daugiau prieš ją nesmurtavo ir fizinio skausmo nesukėlė. Nors ant kūno buvo matoma labai daug kraujosruvų, ji nurodė, kad kiti sumušimai atsirado ne dėl sugyventinio smurto. Moteris nurodė, kad D. L. prieš ją smurtauja nebe pirmąjį kartą, dėl jo smurto anksčiau yra buvę pradėti ikiteisminiai tyrimai. Paklausus, kodėl būdama nėščia patyrusi smurtą artimoje aplinkoje ji nesikreipė į medikus ir policiją, mergina nurodė, kad sumušimai jai neatrodė labai rimti ir nemanė, kad naujagimiui gali būti kilęs pavojus. A. D. neįtarė, kad tokie sugyventinio veiksmai gali privesti prie ankstyvo gimdymo, dėl to nuėjo miegoti. 2025 m. balandžio 23 d., laikotarpyje nuo 04:00 val. iki 05:00 val., ji atsibudo, nuėjo į tualetą ir pradėjo gimdyti. Tada į įvykio vietą ji pasikvietė medikus, kurie ją pristatė į ligoninės akušerijos skyrių. Bendraujant su medikais, jie nurodė, kad naujagimio sveikata stabili, vizualiai matomų sumušimų ant kūdikio nesimato. Apžiūrint įvykio vietą joje matėsi išmėtyti daiktai, baldai, kraujo pėdsakai. Ji buvo netvarkinga. Iš A. D. pareiškimas gautas nebuvo dėl jos psichinės ir fizinės būklės. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. A. D. buvo diagnozuotas bendras kūno sumušimas. Įvykis fiksuotas mobiliomis vaizdą ir garsą įrašančiomis kameromis „BODY“. Aiškinantis įvykio aplinkybes abu įvyko dalyviai buvo blaivūs (t. 1, b. l. 69-73);

5.3. 2025 m. balandžio 23 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūra yra atliekama (duomenys neskelbtini), esančioje ligoninės palatoje, asmeniui gulint lovoje. Apžiūrimas asmuo yra moteriškos lyties, apie 170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių plaukų. Apžiūrimas asmuo dėvi baltos spalvos gimdyvės rūbais (naktiniais). Apžiūrint asmens kairę veido pusę, ant žandų ir prie akies matomos kraujosruvos. Apžiūrint asmens kairę akį, matomas patinimas ir kraujosruva aplink ją, akies obuolys paraudęs. Apžiūrint asmens kaktą, matomos kraujosruvos. Apžiūrint asmens dešinės pusės veido pusę, ant žando, smakro, po akimi ir ties smilkiniu matomos kraujosruvos. Apžiūrint asmens kairės pusės ranką, ant plaštakos, alkūnių srityje, dilbio srityje, žastikaulio srityje matomos kraujosruvos. Ant asmens kairės rankos alkūnės matomas baltos spalvos pleistras bei tatuiruotė dilbio vidinėje dalyje. Apžiūrint asmens dešinę ranką, ant plaštakos, dilbio srityje bei žastų, matomos kraujosruvos. Ant asmens dešinės rankos, dilbio vidinėje dalyje, matomas pleistras ir esantis kateteris. Apžiūrint asmens kairės kojos kulkšnies dalį, pastebima kraujosruva. Apžiūrint kairės kojos asmens blauzdos sritį bei kelių sritį, išorinę šlaunies sritį, pastebimos kraujosruvos. Apžiūrint asmens dešinės kojos blauzdų sritį bei išorinę šlaunies sritį, pastebimos kraujosruvos (t. 1, b. l. 120-127);

5.4. 2025 m. balandžio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su fotonuotraukomis, kuriame nurodyta, kad apžiūrima įvykio vieta – butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimti daiktai: batų pora su galimai biologiniais (kraujo) pėdsakais. Paimta koridoriuje; Žirklės su galimai biologiniais (kraujo) pėdsakais. Paimtos pirmame miegamajame; Nuoplovos su galimai biologiniais (kraujo) pėdsakais, paimtos: nuo spintos koridoriuje; nuo antklodės užvalkalo pirmame miegamajame; nuo rankšluosčio; nuo galinės sienos virtuvėje; nuo priekinės sienos virtuvėje; nuo sekcijos spintelės varčios (t. 1, b. l. 19-23; 24-68);

5.5. Ikiteisminio tyrimo metu (2025 m. balandžio 23 d.) duotas nukentėjusiosios A. D. parodymais, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu D. L. K. jie gyvena apie 2 metus ir 5 mėnesius. Šiuo adresu gyvena dviese, kartais į namus užeina ir jos patėvis, tačiau labai retai. Šiuo metu ji laukiasi 34 sav. ir kelias dienas, nebuvo pilnai 35 savaitės nėštumo. Vakar, t. y. 2025 m. balandžio 22 d., ji buvo namuose, visą dieną jautėsi silpnai, jautė maudimą pilve, tačiau taip yra jautųsi, todėl labai to nesureikšmino, buvo mažai miegojusi. Apie 17 val. 15 min. į namus po darbo grįžo jos sugyventinis D., kuris su kaimynu, kiek matė, vartojo alkoholį, visą vakarą gėrė alų. Kadangi ji buvo pavargusi, apie 22 val. ant jo supyko, kad jis yra neblaivus, liepė jam eiti miegoti, nes reikia ryte eiti į darbą. Tada prasidėjo žodinis konfliktas dėl jos ir D., kuris vyko kambaryje, jis gulėjo lovoje ir žaidė kompiuteriu tuo metu. Jai toliau liepiant jam eiti miegoti, jis jai pasakė, kad jo neprovokuotų ir nenervintų, tačiau ji vis tiek nuo jo neatstojo ir piktai liepė eiti miegoti. Tada išėjo į buto virtuvę, kur jis atėjo ir jai pasakė, kad parūkom cigaretę. Ji nerūko, nes laukėsi, o jis atsisėdo ir numetė peleninę, tada parūkė buto virtuvėje ir numetė cigaretės nuorūką ant žemės. Tada jis paėmė puodelį, numetė ant žemės ir pasakė jai jo neprovokuoti, nes kiti daiktai pradės kristi į ją ir ji pamatys, kas jai tada bus, bei priėjęs užpylė ant jos druską iš indelio. Ji D. atsakė: „Na ir kas man tada bus, kas man blogo gali nutikti“, tada jis atsistojo, priėjo prie jos ir iš rankos plaštakos trenkė į galvą. Ji bandė sukti galvą, kad išvengtų smūgio, ją pasuko ir smūgis buvo tiesiai jai į kairę akį. Po to ji nuėjo į vonią nusiprausti šaltu vandeniu, nes neturėjo nieko šalto, kad galėtų prisidėti po smūgio prie akies. Besiprausiant D. įėjo į vonią, jos paklausė, ar viskas gerai. Ji pasakė, kad taip, ir liepė jam atstoti nuo jos. Jis eidamas lauk iš vonios užkliuvo duris, nes jos blogai laikėsi, o išeinant užkliuvo ir ji, po ko vonios durys iškrito. D. nuėjo į kambarį, po to nuėjo ir ji. Jis ją kalbino, o ji jį ignoravo, nebenorėjo su juo kalbėti. Kadangi ji su juo nebenorėjo bendrauti, jis pradėjo ją kaltinti, kad ji greičiausia nori bendrauti su kitais ir pradėjo reikšti įtarimus, jog laukiasi ne jo vaiko. Pradėjo klausti, ar vaikas yra jo. Jai atsakius, kad vaikas yra jo, D. pradėjo sakyti, kad nemeluotų, nes tada gaus tikrai į akį. Tuomet dar kartą pasakius, kad vaikas be abejo yra jo, jis tuo metu ja netikėjo ir priėjęs prie jos trenkė rankos plaštaka 4 kartus į galvos sritį, t. y. kaktos sritį bei dešinę akį ir du kartus iš delno per abu žandus, dėl tokių veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Po šių smūgių ji nuėjo į kitą kambarį ir atsisėdo. Jis atėjo jai iš paskos, pasiėmė šluotą ir jai pasakė, ar ji atsakys į klausimą, kieno yra vaikas, kurio ji laukiasi. Darkart pasakius, jok vaikas yra jo, D. susinervinęs pasakė, kiek ji dar meluos, ir su šluotos kotu jai trenkė į dešinę ranką ne mažiau 4 kartus, po ko šluotos kotas lūžo, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Po to ji išėjo į vonią, kur šaldė ranką po šaltu vandeniu, kad sumažintų sumušimo jausmą. Jai išėjus iš vonios, galėjo būti apie 00 val. nakties, pamatė, kad D. jau yra užmigęs. Patirtą fizinį skausmą skausmo skalėje nuo 0 iki 10 ji vertina 4-iais balais. Po viso to ji atsigulė į lovą ir negalėjo užmigti visą naktį, nes jautėsi blogai, jai skaudėjo pilvą, dėl ko prasėdėjo visą naktį susikėlusi kojas ant sienos, vaikštinėjo po kambarius. Šiandien, t .y. 2025 m. balandžio 23 d., apie 6 val. 45 min., jai nuėjus į tualetą, nubėgo vandenys, tik tada suprato būdama tualete, jog ji pradeda gimdyti. Tuo metu D. ruošėsi į darbą. Ji iš tualeto praėjo jam šaukti, jog gimdo ir liepė kviesti greitąją pagalbą. Jis paskambino BPC numeriu, kur operatorė sakė rekomendacijas, ką reikia daryti gimdymo metu. Sūnus gimė namuose apie 6 val. 48 min., po kurio laiko atvyko GMP medikai, kurie ją ir sūnų išsivežė į Mažeikių regioninę ligoninę. Namuose buvo kraujo po gimdymo tiek tualete, tiek kituose kambariuose (t. 1, b. l. 78-80). Papildomos apklausos metu (2025 m. gegužės 29 d.) nukentėjusioji parodė, kad sugyventinis D. L. įvykio metu buvo vartojęs alaus, mano, kad narkotinių medžiagų nebuvo vartojęs. Kai sužinojo apie nėštumą, nuo 2 mėn. laikotarpio, D. nevartojo psichiką veikiančių medžiagų. Įvykio dieną jos sugyventinis buvo išgėręs su draugu kelias pūsles (1 l) alaus „Utenos mėlynojo“. Kai būdavo blaivus, jis nekonfliktuodavo, tarpusavyje sutardavo gerai. Visi jos patirti sužalojimai buvo padaryti vieną dieną, ji apie juos jau pasakojo tyrėjai. Ji patyrė skausmą nuo sugyventinio suduotų smūgių ranka (delnu, o ne kumščiu) ir su šluotos kotu. Negali prisiminti smūgių kiekio (iki 5 smūgių). Skausmą pajuto kitą dieną, jį įvertina 5 balais, ilgai neskaudėjo, paskui tik pasiliko mėlynės, kurios praėjo. Ji pamiršo šį įvykį, skausmo nebejautė, nenori apie tai kalbėti. Ji pamena, kad sakė medikams, jog ji nuvirto ant laiptų vieną dieną prieš įvykį, ji susitrenkė į laiptinės turėklą ir pati atsitrenkė į pašto dėžutę. Ji neturi ko daugiau papasakoti, pretenzijų neturi, pykčio nelaiko, civilinio ieškinio nereikš, jai žala nepadaryta. Prašo greičiau išleisti jos sugyventinį, nes jai reikalinga pagalba vaiko auginime. Sugyventinio nebijo. Jis jai pasižadėjo, kad gydysis nuo visų priklausomybių (t. 1, b. l. 81-82); Papildomos apklausos metu (2025 m. birželio 2 d.) nukentėjusiosios A. D. parodė, kad ankstesnius parodymus tvirtina ir nori patikslinti, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), lyg ir vadinasi (duomenys neskelbtini), prižiūrima specialisčių. Kitą dieną po smurto nurodė visas įvykio aplinkybes, kurias prisiminė, todėl dabar negali nieko daugiau papildyti. Kiek pamena, šluota jai buvo suduota ne mažiau penki smūgiai, kliuvo per abi rankas, tiksliau, į abiejų rankų plaštakų išorinę pusę, skaudėjo dešinės rankos rodomojo piršto „krumplis“ bei buvo patinęs. Jai skaudėjo, juto fizinį skausmą, kurį vertino 10 balų skalėje apie 6 balus, buvo likusios kraujosruvos ant abiejų rankų plaštakų. Minėta šluota jai kliuvo ir į kairės kojos čiurnos kauliuką iš išorės, skaudėjo, juto fizinį skausmą, kurį taip pat vertina 6 balais, jai sudavė vieną smūgį, t. y. iš tų bendrai suduotų 5 smūgių šluota. Kadangi jos kūne buvo matyti daug kraujosruvų ir įvairiose vietose, tai gali pasakyti, kad jos oda yra jautri, dėl mažakraujystės vos kur atsitrenkus ar prisilietus lieka kraujosruvos, kiek pamena, net šuo buvo prieš tai įkandęs, pastoviai žaidimo forma tik įgnybdavo dantimis, likdavo kraujosruvos, tiksliai, kurios nuo šuns ar kur ji atsitrenkdavo, negali pasakyti, nes nepamena. Įvykio metu D. ją kelis kartus buvo pastūmęs, kiek kartų, negali pasakyti, ji atsiremdavo į baldus, į duris, staktą, bet ji fizinio skausmo nejuto, jis buvo toks momentinis, silpnas, kaip būtų pati prisilietusi, skausmo nejuto. D. L. jokių pretenzijų neturi, prašo jį kuo greičiau paleisti iš suėmimo ir jo nepratęsti, nori kartu auginti jų bendrą vaiką (t. 1, b. l. 85-88);

5.6. Ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo A. L. parodymais, kad jo sūnus D. L. gyvena su drauge A. D., (duomenys neskelbtini) adreso tikslaus nežino, parodyti galėtų. Sūnus su A. yra sugyventiniai apie du metus. Paskutiniu metu jie su sūnumi buvo apsipykę ir nebendravo, buvo girdėjęs, kad A. laukiasi kūdikio. 2025 m. balandžio 23 d. ryte, apie 8 val., tikslaus laiko negali pasakyti, jam paskambino sūnus D. L. ir pasakė, kad A. pagimdė ir jis tapo seneliu. Jis apsidžiaugė. Jie pasikalbėjo, D. sakė, kad eina į ligoninę nunešti A. daiktus. Vakare į namus grįžo žmona B. L., abu pasidžiaugė ir nusprendė nuvykti bei aplankyti A. N. į Mažeikių ligoninės gimdymo skyrių pamatė, jog į skyrių užėjo policijos pareigūnai, nesuprato kodėl. Kai paklausė personalo, kur rasti A. D., juos nuvedė į palatą, kur pamatė A. su vaiku, jos kūne matėsi kraujosruvos. Vėliau iš personalo sužinojo, kad A. buvo atvežta į ligoninę sumušta su priešlaikiniu gimdymu. A. buvo pasimetusi, susijaudinusi, suprato, kad jautėsi nejaukiai, nes nenorėjo turbūt, kad jie ją tokią pamatytų. A. juos informavo, kad D. L. sulaikė pareigūnai ir pristatė į areštinę. Suprato, kad sūnus D. L. smurtavo prieš A. K. anksčiau D. būtų smurtavęs prieš A., jie nebuvo girdėję. Po dviejų dienų į jų namus, po laikino sulaikymo grįžo sūnus D. J. prašėsi laikinai pagyventi pas juos, sakė, kad jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti jų adresu. Jie jam leido gyventi jų namuose. Sakė, jog, kai jį paleido, leido trumpam nuvykti iki A. su palyda ir pasiimti savo būtinus daiktus - telefoną, pakrovėją. Jis su sūnumi D. nuvyko į ligoninę, D. atsiprašė A., pasidžiaugė gimusiu vaikeliu. A. jam atleido, džiaugėsi atvykusiu D., kalbėjosi. Tai buvo vienas kartas, kada jis su D. nuvyko iki A. Po kelių dienų pas jį į namus atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė D., teigė, jog jis pažeidė kardomąją priemonę, todėl sulaikomas. Sužinojo, kad jam buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas. Sūnus D. nenorėjo pažeisti kardomosios priemonės, gal ne taip suprato kardomosios priemonės sąlygas, norėjo tik pasiimti savo telefoną ir tikrai jokio blogo poveikio A. nedarė, o bendravo abu gražiai, A. jo nebijojo, abu džiaugėsi gimusiu sūnumi, planavo tolimesnę ateitį kartu. Pats viską matė. Prašo sūnų D. paleisti iš suėmimo, netęsti suėmimo termino, jis galės toliau gyventi pas juos namuose, jie jį prižiūrės. D. nuoširdžiai gailėjosi, kad smurtavo prieš A., sakė daugiau taip nebesielgs, gydysis nuo priklausomybių, planuos kartu toliau gyvenimą su A., nes A. pati to nori (t. 1, b. l. 116-119);

5.7. 2025 m. gegužės 9 d. Valstybine teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 501/2025(04), kurioje nurodyta, kad A. D. kraujosruvos abiejų akių vokuose padarytos bukais kietais daiktais. A. D. kūne nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų smūgių bukais kietais daiktais į veidą. A. D. nustatyti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. A. D. nustatytos kraujosruvos abiejų akių vokuose sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. A. D. po gimdymo namuose atvykus į VšĮ R. M. ligoninės Akušerijos skyrių 2025 m. balandžio 23 d., 07 val., 28 min., diagnozuoti makšties ir lytinių lūpų I laipsnio plyšimai įvyko gimdymo metu vaisiui slenkant gimdymo takais, neturi priežastinio ryšio su 2025 m. balandžio 22 d. patirtais kūno sužalojimais, todėl šiems audinių pažeidimams sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas. Užduotyje atlikti gyvo asmens tyrimą pateiktose įvykio aplinkybėse nurodyta, jog A. D. įvykio metu - 2025 m. balandžio 22 d., apie 22 valandą, buvo suduoti smūgiai delnu į kaktą, dešinę akį, abu skruostus, šluotos kotu suduoti smūgiai į dešinę ranką, nepateikta duomenų, kad tiriamajai būtų suduoti stiprūs smūgiai į pilvą ar lytinių organų sritį, iš karto po patirtų veido ir dešinės rankos sumušimų neįvyko vaisiaus vandenų nutekėjimas arba kraujavimas iš gimdos, rodo tiesioginio ryšio nebuvimą tarp traumos ir priešlaikinio gimdymo (t. 1, b. l. 99-100);

5.8. 2025 m. gegužės 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 502/2025(04), kurioje nurodyta, kad užduotyje atlikti gyvo asmens tyrimą pateiktose įvykio aplinkybėse nurodyta, jog A. D. įvykio metu 2025 m. balandžio 22 d., apie 22 valandą, buvo suduoti smūgiai delnu į kaktą, dešinę akį, abu skruostus, šluotos kotu suduoti smūgiai į dešinę ranką, nepateikta duomenų, kad tiriamajai būtų suduoti stiprūs smūgiai į pilvą ar lytinių organų sritį, iš karto po atirtų veido ir dešinės rankos sumušimų neįvyko vaisiaus vandenų nutekėjimas arba kraujavimas iš gimdos, rodo tiesioginio ryšio nebuvimą tarp traumos ir priešlaikinio gimdymo. Nesant priežastinio ryšio tarp A. D. padarytų kūno sužalojimų ir priešlaikinio gimdymo, kraujosruvos abiejų akių vokuose kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 105-106).

Teismas,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

2. BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

3. BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvokos yra apibrėžtos BK 248 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 38 straipsnyje. BPK 38 straipsnyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.

4. Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam D. L. pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas savo šeimos nariui, kadangi kaltinamasis fizinį smurtą panaudojo savo sugyventinės atžvilgiu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis D. L. 2025 m. balandžio 22 d., apie 22.00 val. žodinio konflikto metu, dėl mažareikšmės priežasties, kaip pats nurodė ikiteisminio tyrimo metu, būdamas pavartojęs alkoholio – alaus, priėjęs prie savo sugyventinės A. D., tyčia delnu sudavė jai vieną smūgį į kairę akį, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tyčia delnu sudavė A. D. keturis smūgius į galvos sritį - kaktą, dešinę akį ir abu skruostus, taip padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą - kraujosruvos abiejų akių vokuose, bei tęsiant savo nusikalstamą veiką, pasiėmęs šluotą, jos kotu tyčia sudavė ne mažiau keturis smūgius į A. D. abiejų rankų plaštakų išorę, bei vieną smūgį į kairės kojos čiurnos išorės kaulą, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą. Teismas išanalizavęs kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotus parodymus, nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, specialistų išvadas, kitus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai yra įrodyti, byloje surinkti įrodymai gauti leistinais būdais, jie patvirtina byloje nustatytas faktines aplinkybes. Kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti tinkamai, nes kaip nustatyta, kaltinamojo suduotais smūgiais nukentėjusiajai į veidą buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o šluotos kotu suduoti smūgiai į nukentėjusiosios abiejų rankų plaštakų išorę, bei į kairės kojos čiurnos išorės kaulą, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Bausmės skyrimo motyvai

5. BK 140 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

6. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

7. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

8. Kaltinamasis D. L. tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis savo kaltę teisme pripažino visiškai, nurodė, jog gailisi dėl padaryto nusikaltimo, todėl ši aplinkybė pripažintina, kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė nėščios moters, kai akivaizdu kad ji nėščia, atžvilgiu (BK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

9. Bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis anksčiau teistas du kartus (vieną kartą už analogišką nusikalstamą veiką), bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (t. 1, b. l. 159-164; t. 2, b. l. 120-125); administracine tvarka baustas, baudos nesumokėtos (t. 1, b. l. 167-176); nusikalstamos veikos padarymo metu vykdė individualią veiklą (t. 1, b. l. 180-181), SODROS duomenimis individuli veikla nutraukta 2025 m. liepos 22 d., teisiamojo posėdžio metu pateiktais duomenimis šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

10. Teismas atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamos veikos padarymo stadiją – padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus - nusikaltimas padarytas tarpusavio žodinio konflikto metu, dėl mažareikšmės priežasties, kaltinamąjį D. L. charakterizuojančius duomenis, įvertinęs atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, taip pat tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, turi mažametį sūnų, kuriam privalo teikti išlaikymą, taip pat jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, sprendžia, kad už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą D. L. skirtina straipsnio sankcijoje nurodyta bausmė – laisvės apribojimas su intensyvia priežiūra, nustatant įpareigojimą būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu bei lankymusi gydymo įstaigose, bausmės dydį nustatant BK 48 straipsnio 2 dalyje nurodytam bausmės maksimumui (BK 54, 61 straipsniai). Bausmės atlikimo metu įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir visą bausmė atlikimo laikotarpį uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu, D. L. nusikalstamo elgesio keitimas su probacijos tarnybos pagalba neizoliavus jo nuo visuomenės yra galimas, o įpareigojimų ir draudimų visuma leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.

11. Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam D. L. visiškai pripažinus padarius nusikalstamą veiką, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, todėl jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

12. Šią nusikalstamą veiką D. L. padarė neatlikęs Tauragės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrintina su Tauragės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant minimalią įstatyme numatytą neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalį – tris mėnesius, ir kaltinamajam D. L. skirtina galutinė subendrinta laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra.

13. Bausmės laikas skaičiuotinas nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos.

14. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo D. L. laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2025 m. balandžio 23 d., 08.36 val., iki 2025 m. balandžio 24 d., 14.58 val. (2 paros), ir nuo 2025 m. balandžio 26 d. iki 2025 m. birželio 25 d. (2 mėnesiai), ir laikytina, jog D. L. iš viso yra atlikęs 6 (šešis) mėnesius ir 6 (šešias) dienas laisvės apribojimo bausmės.

15. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis panaudodamas fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme kaltinamajam D. L. skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis). Taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo nurodytą turimą priklausomybę narkotinėms medžiagoms, ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas abstinencijos nuo narkotinių medžiagų būsenos, kaltinamajam skirtina BK 72? straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose. Baudžiamojo poveikio priemonės privalo būti įvykdytos per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

16. Kaltinamajam išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 6-8 dalyse ir baudžiamojo poveikio priemonių neatlikimo teisinės pasekmės.

Kiti klausimai

17. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

18. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BK 106 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju kaltinamajam D. L. gynėjas teisme buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. B. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos kaltinamajam ginti paskirtas advokatas A. Z. (t. 2, 164-165), kuris dalyvavo sprendžiant kardomųjų priemonių klausimus ir gynė kaltinamąjį bylą nagrinėjant Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos už D. L. suteiktą teisinę pagalbą pagal 2025 m. liepos 24 d. pirminę pažymą Nr. APD-2025-08439 (t. 3, b. l. 27-31) sudaro 443,35 Eur.

19. Įvertinęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, tai, kad kaltinamasis D. L. yra jauno ir darbingo amžiaus, kaltinamasis turi galimybę dirbti bei gauti pajamų, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo laikyti, kad valstybės patirtos už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą nurodytos išlaidų sumos yra neprotingos ar neproporcingos kaltinamojo turtinei padėčiai, nurodyta proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl pripažinus kaltinamąjį D. L. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo nurodyta antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma priteistina iš kaltinamojo D. L..

20. Telšių apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nutartimi kaltinamajam D. L. pratęsta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios A. D. nuo 2025 m. birželio 24 d. iki 2025 m. rugpjūčio 24 d. bei kaltinamasis įpareigotas nebendrauti ir neieškoti ryšio su nukentėjusiąją ir nesiartinti prie nukentėjusiosios A. D. arčiau kaip 200 metrų atstumu, išskyrus procesinių veiksmų atlikimą. Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios A. D., kaltinamajam D. L. paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

21. Telšių apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nutartimi kaltinamajam D. L. paskirta kardomoji priemonė - intensyvi priežiūra iki 2025 m. rugpjūčio 25 d., nustatytos intensyvios priežiūros sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu kaltinamasis atlieka laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, yra prižiūrimas probacijos tarnybos pareigūnų, taip pat paskirtos kardomosios priemonės sąlygos apriboja galimybes kaltinamajam įsidarbinti, D. L. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra panaikintina nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

22. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- DVD laikmena - 2025 m. birželio 19 d. posėdžio vaizdo įrašas, pridėtas prie 2-o tomo bylos viršelio, paliktinas saugoti kaip bylos medžiaga;

- 3 vienetai DVD laikmenų, prie 1-o tomo bylos viršelio galinio lapo: įvykio vietos vizualizacija, 1 vnt.; 2025 m. balandžio 27 d. posėdžio vaizdo ir garso įrašu, 1 vnt.; 2025 m. birželio 13 d. įtariamojo D. L. apklausa ir paskelbimas apie ikiteisminio tyrimo pasibaigimą (vaizdo, garso) įrašas, 1 vnt., paliktinos saugoti byloje;

- nuoplovos (6 vnt.) su galimai biologiniais (kraujo) pėdsakais, paimtos 2025 m. balandžio 27 d. įvykio vietos apžiūros metu, ir žirklės su galimai biologiniais (kraujo) pėdsakais, 2025 m. balandžio 27 d. įvykio vietos apžiūros metu, perduotos saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintin os;

- batų pora su galimais biologiniais (kraujo) pėdsakais, paimta 2025 m. balandžio 27 d. įvykio vietos apžiūros metu, atiduota saugojimui į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kambarį – grąžintina savininkui D. L.; D. L. atsisakius atsiimti ir/ar neatsiėmus batų per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, batų pora sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94, 105, 273, 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis

nusprendžia:

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, nustatant 6 (šešiems) mėnesiams nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu bei lankymusi gydymo įstaigose. Laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant:

– dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, nustatant 6 (šešiems) mėnesiams nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu bei lankymusi gydymo įstaigose. Laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant:

– dalyvauti elgesio pataisos programoje;

– dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

– uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, subendrinti su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. balandžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra bausmės dalimi, ir paskirti D. L. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, nustatant 6 (šešiems) mėnesiams nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu bei lankymusi gydymo įstaigose. Laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant:

– dalyvauti elgesio pataisos programoje;

– dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

– uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti D. L. laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2025 m. balandžio 23 d., 08.36 val., iki 2025 m. balandžio 24 d., 14.58 val. (2 paros), ir nuo 2025 m. balandžio 26 d., iki 2025 m. birželio 25 d. ir laikyti, jog D. L. yra atlikęs 6 (šešis) mėnesius ir 6 (šešias) dienas laisvės apribojimo bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² ir 72⁵ straipsniais paskirti D. L. baudžiamojo poveikio priemones:

– dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose;

– dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose.

Baudžiamojo poveikio priemonės privalo būti įvykdytos per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusios A. D., nebendrauti ir neieškoti ryšio su nukentėjusiąją ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau kaip 200 metrų atstumu, išskyrus procesinių veiksmų atlikimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, panaikinti nuo nuosprendžio priėmimo momento.

Priteisti iš D. L. 443,35 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt tris eurus 35 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, valstybei.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

4 DVD laikmenas su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje;

nuoplovas (6 vnt.) su galimai biologiniais (kraujo) pėdsakais ir žirkles su galimai biologiniais (kraujo) pėdsakais, paimtas 2025 m. balandžio 27 d. įvykio vietos apžiūros metu, perduotas saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti;

batų porą su galimais biologiniais (kraujo) pėdsakais paimtą 2025 m. balandžio 27 d. įvykio vietos apžiūros metu, atiduotą saugojimui į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kambarį, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui D. L.. D. L. atsisakius atsiimti ir/ar neatsiėmus batų poros per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, batus sunaikinti.

Išaiškinti D. L.:

kad nuteistasis privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis <...>. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja S. R.