- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-09-15
- Bylos Nr.
- 1-785-972/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16952-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Teišerskienė
- Kaltinamasis
- J. B.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini). Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėda, gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), Vilnius, netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti „(duomenys neskelbtini)“, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamoji J. B. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: ji 2022 m. gegužės 14 d., apie 17.26 val., ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 4,25 promilių neblaivumas.
Kaltinamoji J. B. kalta padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad vairuodama neblaivi ji pasielgė labai neapgalvotai, dėl tokio poelgio labai gailisi, tai pirmas toks įvykis jos gyvenime, niekada anksčiau ji nebuvo sėdusi už vairo būdama neblaivi. Įvykio dieną (buvo ne darbo diena) ji viena vartojo alkoholį namuose, išgėrė butelį vyno, nes buvo patyrusi didelį stresą. Ji neturi priklausomybės nuo alkoholio, anksčiau yra turėjusi psichologinių sveikatos problemų, dabar yra sveika. Atsilaisvino vieta pas kosmetologę procedūrai, todėl ji automobiliu važiavo pas ją. Vairuodama automobilį neblaivi negalvojo apie galimai kilsiančias pasekmes. Ji dirba „(duomenys neskelbtini) “ nuotoliniu būdu Vilniuje, o gyvena viena nuomojamame bute Klaipėdoje. Ji sutiko su teismo baudžiamuoju įsakymu, nes jai pasakė, kad prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepriims, toks prašymas bus atmestas. Būtent todėl ji nesikreipė su tokiu prašymu ikiteisminio tyrimo metu ir prašymą pateikė tik dabar teismui. Ji prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir prašo laiduotoja skirti jos mamą A. R. B.. Ji kasdien bendrauja su mama, jas sieja glaudus ir artimas ryšys, mama atvyksta iš Vilniaus pas ją pabūti Klaipėdoje, nes irgi dirba nuotoliniu būdu. Ji kalbasi su mama apie viską, jos kalbėjosi ir apie šį įvykį, mama tokį jos poelgį pasmerkė, ji daro jai teigiamą įtaką. Jei teismas atimtų jai teisę vairuoti transporto priemones, prašo skirti trumpesnį terminą, nei buvo paskirtas teismo baudžiamuoju įsakymu (3 metai), nes jai tenka važiuoti į Vilnių darbo reikalais, taip pat jai reikia rūpintis Vilniuje gyvenančiais artimaisiais (neįgaliu tėčiu, seneliais).
Apklausta A. R. B. parodė pateikusi prašymą atleisti jos dukrą J. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant ją laiduotoja. Ji su dukra bendrauja kasdien, jos dažnai susitinka. Nuo 2022 metų kovo mėnesio jos dukra gyvena Klaipėdoje. Ji pati gali dirbti nuotoliniu būdu, todėl dvi savaites gyveno pas dukrą bute Klaipėdoje, ateityje planuoja persikelti gyventi į Klaipėdą, galbūt gyventi kartu su dukra. Jos dukra šiaip nevartoja alkoholio, ji anksčiau sirgo nervine bulimija, šiuo metu yra pasveikusi, tačiau galimai ši liga turėjo įtakos tokiam poelgiui. Jų visa šeima yra prieš alkoholio vartojimą. Jie labai daug kalbėjosi su dukra apie šį įvykį. Dukrai tikrai nėra būdingas toks elgesys. Šiuo metu ji (A. R. B.) dirba dviejose darbovietėse projektų vadove. Ji yra teigiamai vertinama darbovietės kolegų, yra neteista, vieną kartą 2020 m. bausta administracine tvarka už greičio viršijimą, paskirtą baudą sumokėjo iš karto po administracinio nusižengimo padarymo.
Kadangi kaltinamoji J. B. kalta prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąją ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios J. B. prisipažinimo ir parodymų, jos kaltė dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.
Liudytojas D. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 14 d., apie 17.25 val. važiuodamas automobiliu Taikos pr., Klaipėdoje, pastebėjo automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, jis sukėlė įtarimų dėl vairavimo, nes vinguriavo tarp juostų, sustodamas prie šviesoforo, automobilis sukėlė avarinę situaciją. Jis apie įvykį pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Privažiavęs šviesoforą, kuris yra priešais prekybos centrą „Grandus“, esantį adresu (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje, apie 17.26 val. jis išlipo iš automobilio ir priėjo prie automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jam atidarius automobilio duris, pastebėjo akivaizdžiai neblaivią moterį už vairo. Moteris buvo apie 35 metų amžiaus, ji automobilyje buvo viena, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Jis iš automobilio užvedimo spynelės ištraukė raktus, užgesino automobilį ir vairuotojai pasakė, kad iškvietė policiją į įvykio vietą. Maždaug po 5 min. į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, jiems nurodė visas įvykio aplinkybes. Kol atvyko policijos pareigūnai, jis stebėjo vairuotoją, ji iki atvykstant pareigūnams alkoholio nevartojo. Jo automobilyje vaizdo registratoriaus nėra (1 t., b. l. 18-19).
Liudytojas K. U. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 14 d. dirbant ekipaže „L1101“ kartu su kolege tyrėja B. Š., apie 17.29 val. iš Klaipėdos apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad prie PC „Grandus“, adresu (duomenys neskelbtini) , Klaipėda, link centro važiuoja visiškai neblaivi vairuotoja sidabrinės spalvos automobiliu „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pokalbio metu pranešėjas sustojo ir sulaikė neblaivią vairuotoją, atėmė automobilio raktelius, nurodė, jog laukia netoli žiedinės sankryžos. Atvykus pranešime nurodytu adresu, nustatyta, kad bendruoju pagalbos telefonu skambino D. B.. Jis nurodė, kad vairuodamas automobilį pastebėjo automobilį „Toyota Avensis“, kurio vairuotoja kėlė pavojų eismo saugumui. Pamatęs automobilio „Toyota Avensis“ įtartinus posūkius, iškart suprato, kad vairuotoja yra neblaivi. Paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu, iškvietė policijos pareigūnus, tačiau iki jiems atvykstant, pribėgo prie automobilio „Toyota Avensis“ ir ištraukė jo raktelius iš užvedimo spynelės, taip neleisdamas vairuotojai pasišalinti ar toliau važiuoti. Automobilio „Toyota Avensis“ vairuotoja vis dar sėdėjo automobilyje, vairuotojo vietoje. Priėjus prie moters, nuo jos sklido stiprus alkoholinio kvapas. Nustatyta, kad automobilį „Toyota Avensis“ vairavo J. B.. Ji teigė, kad 2022 m. gegužės 13 d. vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau tikslaus laiko nenurodė. Ji kalbėjo nerišliai, į užduodamus klausimus atsakinėjo neadekvačiai, ji nesiorientavo aplinkoje, nesuprato, kas nutiko, ir sakė, kad yra namuose. Siekiant patikrinti J. B. blaivumą, buvo paimtas alkotesteris ir duota jai pūsti į jį. Moteris, paėmusi alkotesterio šiaudelio galą į burną, apsimetė, kad pučia orą, teigdama, kad jį pučia. Ji neįpūtė reikiamo kiekio oro į prietaisą, kad būtų patikrintas blaivumas. Moteriai kelis kartus aiškiai ir suprantamai paaiškinus, kaip reikia pūsti į alkotesterį orą, ši ir toliau apsimetinėjo, kad to padaryti negali. Esant šioms aplinkybėms, J. B. buvo pristatyta į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Gydymo įstaigoje medikai ją apžiūrėjo ir paėmė jos kraujo bei šlapimo mėginius, kad būtų nustatytas apsvaigimo laipsnis. Ligoninėje J. B. taip pat apsimetinėjo, kad pučia orą į alkotesterį, vengdama patikrinimo. Medikams baigus apžiūrą, ji buvo pristatyta į Klaipėdos apskrities VPK OVS. Komisariato patalpose J. B. 2022 m. gegužės 14 d. 19.30 val. alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0020 (sertifikato Nr. 1659842) buvo nustatytas 2,88 promilių neblaivumas. Tuo pačiu alkotesteriu 2022 m. gegužės 14 d. 19.49 val. jai buvo nustatytas 2,85 promilių neblaivumas. Nuo tos akimirkos, kuomet jie (policijos pareigūnai) pamatė moterį už vairo, iki patikrinimo alkotesteriu jai nebuvo leista vartoti jokių skysčių ir ji to nedarė. Automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu Nemuno g. 111, Klaipėda (1 t., b. l. 22-23).
Iš 2022 m. gegužės 14 d. tarnybinių pranešimų matyti, kad policijos pareigūnas K. U. juose nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, kaip ir liudytojo apklausos metu (1 t., b. l. 2, 4-5).
Iš 2022 m. gegužės 14 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad J. B. 2022 m. gegužės 14 d. 19.30 val. alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0020 (sertifikato Nr. 1659842) buvo nustatytas 2,88 promilių neblaivumas, 19.49 val. jai buvo nustatytas 2,85 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 8).
Iš 2022 m. gegužės 17 d. specialisto išvados Nr. T-N 1008/2022 (01) matyti, kad J. B. kraujyje, paimtame 2022 m. gegužės 14 d. 18.40 val., nustatyta mažiausia koncentracija 4,25 promilės etilo alkoholio, o šlapime, paimtame 2022 m. gegužės 14 d. 18.30 val., nustatyta mažiausia koncentracija 5,05 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 15).
Iš 2022 m. gegužės 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, jog buvo atlikta automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra (1 t., b. l. 24-31).
Iš 2022 m. gegužės 14 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, jog automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) , Klaipėda, priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Nemuno g. 111, Klaipėda (1 t., b. l. 33). 2022 m. gegužės 18 d. automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo registracijos liudijimas grąžinti J. B. (1 t., b. l. 53-56).
Iš 2022 m. gegužės 14 d. sprendimo nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo matyti, kad J. B. nušalinta nuo transporto priemonės vairavimo (1 t., b. l. 34).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja ir savininkė yra J. B. (1 t., b. l. 36).
Iš 2022 m. gegužės mėn. VšĮ ,,Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės „Toyota Avensis 2.0 D4D“, 2008 m. gamybos, kaina Lietuvoje yra 2 960 Eur su PVM (1 t., b. l. 37).
Iš 2022 m. birželio 27 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kamerų įrašai, juose užfiksuotos įvykio aplinkybės atvykus į įvykio vietą (1 t., b. l. 63-64).
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamoji J. B. 2022 m. gegužės 14 d., apie 17.26 val., ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 4,25 promilių neblaivumas. Tokia kaltinamosios nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. J. B. nusikalstamą veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia – ji suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdama neblaivi, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.
BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
A. R. B. teisminio nagrinėjimo metu pateikė prašymą atleisti kaltinamąją J. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Ji nurodė, kad kaltinamoji J. B. yra jos dukra, jos kartu praleidžia daug laiko, jų tarpusavio santykiai yra artimi bei glaudūs, ji žino, kuo jos dukra yra kaltinama. Ji su dukra bendrauja kasdien, kalbasi apie savo gyvenimą, laisvalaikį, pasiekimus. Dukra klauso jos nuomonės, patarimų ir ja pasitiki. Ji (A. R. B.) dirba dviejose darbovietėse projektų vadove, darbdavio charakterizuojama teigiamai, ji neteista, vieną kartą buvo bausta administracine tvarka už greičio viršijimą, paskirtą baudą sumokėjo, šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 21, 23). Mano, kad ji savo dukrai gali daryti teigiamą įtaką, nes ji klauso jos nuomonės ir patarimų.
J. B. patvirtino, kad A. R. B. yra jos mama, jų santykiai yra itin artimi bei glaudūs, mama jai daro teigiamą įtaką.
Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog laiduotoja A. R. B. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką dukrai J. B.. Be to, byloje nustatyta, kad J. B. padarė padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), ji nusikalto pirmą kartą, duomenų, kad jos atžvilgiu būtų pradėti kokie nors ikiteisminiai tyrimai, nėra, anksčiau ji buvo bausta administracine tvarka, tačiau ne už šiurkščius KET pažeidimus, visas paskirtas baudas yra sumokėjusi, turi dvi galiojančias nuobaudas, šioje byloje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ji dirba. Visi šie duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad J. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, kad jos gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Todėl esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąją J. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, ją perduodant laiduotojos A. R. B. atsakomybei, nustatant minimalų 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, atsižvelgtina tiek į jo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis šia teise, tiek į nustatytas byloje aplinkybes, kaltę, kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti kaltinamąjį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017). Pagal suformuotą teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-262-303/2018, Nr. 2K-372-693/2018 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. B. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodama kelių transporto priemonę. Ji padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas net 4,25 promilių neblaivumas, jis žymiai viršija ribą, nuo kurios įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę (1,51 promilės alkoholio). Kaltinamoji anksčiau bausta administracine tvarka, daugiausia už nustatyto greičio viršijimą, turi dvi galiojančias administracines nuobaudas (1 t., b. l. 78-85). Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nors J. B. visas paskirtas baudas yra sumokėjusi, tačiau tai neduoda pagrindo išvadai, jog ji yra drausminga vairuotoja. Nors neigiamos pasekmės dėl to, kad J. B. vairavo automobilį būdama neblaivi, šiuo atveju nekilo, tačiau ši aplinkybė jos įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog kaltinamoji, įvykio dieną vairuodama automobilį būdama neblaivi, vyko pas kosmetologę, t. y. pati pasirinko važiuoti automobiliu, nors akivaizdu, jog nusikalstamos veikos padarymo metu (17.26 val.) galėjo pasirinkti alternatyvų keliavimo būdą (vykti visuomeniniu transportu, taksi, pėsčiomis ar pan.) ir jokio būtinumo jai skubiai vykti automobiliu nebuvo. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, J. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant jai 3 (trejus) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022 m. gegužės 15 d. (1 t., b. l. 136-138). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. J. B. skirtinas vidurkį atitinkantis terminas. Teismas turi pagrindą manyti, jog minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas kaltinamajai padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Kiekviena bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė keičia įprastą asmens, kuriam kyla baudžiamoji atsakomybė arba kuris yra nuo jos atleidžiamas, asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, tai yra neišvengiamos jų taikymo pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, patogumus ar asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių.
BK 72 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą, tačiau tais atvejais, kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021).
Nagrinėjamu atveju automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo priemonė. J. B. buvo nustatytas 4,25 promilių neblaivumas, jis žymiai viršija ribą, nuo kurios įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę, todėl teismui nekyla abejonių dėl būtinumo taikyti BK 72 straipsnyje numatytą turto, t. y. automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, tokiu būdu atimant galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais. Teismas pažymi, jog kaltinamoji dar prieš darydama teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo pati numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jai dėl teisės pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Ji būdama neblaivi savo noru sėdo už automobilio vairo ir prisiėmė visą riziką dėl galimų sankcijų.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, paskirtas prokurorės 2022 m. gegužės 16 d. nutarimu, kuriuo apribotos J. B. nuosavybės teisės į jai priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl šio automobilio konfiskavimo įvykdymo, įvykdžius, panaikintinas.
J. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais, esanti byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje, o vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas J. B. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
J. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir perduoti ją laiduotojos A. R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laidavimo laikotarpiui.
Baudžiamąją bylą J. B. nutraukti.
Išaiškinti laiduotojai A. R. B., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl J. B. baudžiamosios atsakomybės už jos padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti J. B., kad jei ji laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, J. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (trejus) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. gegužės 15 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, J. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini).
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, paskirtą prokurorės 2022 m. gegužės 16 d. nutarimu, kuriuo apribotos J. B. nuosavybės teisės į jai priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl šio automobilio konfiskavimo įvykdymo, įvykdžius, panaikinti.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais, esančią byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje, o vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą J. B. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.