Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo, suinteresuoti asmenys – S. T., D. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Prašyme nurodyta, kad nepilnametė mergaitė, dėl šeimoje susidariusių aplinkybių, nuo 2025 m. sausio 3 d. laikinai apgyvendinta tetos V. S. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2025 m. sausio 9 d. iki 2025 m. kovo 7 d. nepilnametei mergaitei buvo taikoma nepilnamečio vaiko laikinosios priežiūros priemonė organizuojama vaiko tetos gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 2025 m. kovo 7 d. nutraukus nepilnametei mergaitei taikytą vaiko laikinosios priežiūros priemonę, nepilnametė mergaitė ir toliau buvo palikta prižiūrėti tetai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

9. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkama teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

10. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama išduoti teismo leidimą paimti nepilnametę mergaitę iš jos motinos S. T. ir tėvo D. V., gyvenančių (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prašymą pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, motyvuodamas tuo, kad šiuo metu nepilnametės mergaitės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kadangi siekiant užtikrinti saugią nepilnamečiui vaikui aplinką, nepilnametė mergaitė nuo 2025 m. sausio 3 d. buvo laikinai apgyvendinta tetos V. S. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) ir gyvena tetos namuose iki šiol. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija pateikė atskirąjį skundą.

11. CPK 580 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad prašymas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą paduodamas vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teismui, o kai vaiko gyvenamojo vieta nežinoma arba vaikas neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, prašymas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą paduodamas vaiko buvimo vietos apylinkės teismui.

12. CK 2.14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių fizinių asmenų nuolatine gyvenamąja vieta laikoma jų tėvų ar globėjų (rūpintojų) nuolatinė gyvenamoji vieta. Jeigu nepilnamečio fizinio asmens tėvai neturi bendros nuolatinės gyvenamosios vietos, tai nepilnamečio nuolatine gyvenamąja vieta laikoma to iš tėvų, su kuriuo nepilnametis daugiausia gyvena, nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu teismas nėra nustatęs nepilnamečio gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų (CK 2.14 straipsnio 2 dalis).

13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad suinteresuoti asmenys S. T. ir D. V. yra nepilnametės mergaitės K. V., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad suinteresuotų asmenų gyvenamoji nuolatinė vieta šiuo metu yra adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja atsižvelgusi į šeimoje susidariusias aplinkybes bei nustačiusi, kad tėvų namuose nepilnametei mergaite likti nesaugu, siekiant užtikrinti jai saugią aplinką, 2025 m. sausio 3 d. nepilnametę mergaitę laikinai apgyvendino tetos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Nuo 2025 m. sausio 9 d. iki 2025 m. kovo 7 d. nepilnametei mergaite buvo taikoma vaiko laikinosios priežiūros priemonė, kuri buvo organizuojama vaiko tetos gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). 2025 m. kovo 7 d. nutraukus nepilnametei mergaitei taikomą vaiko laikinosios priežiūros priemonę, pareiškėja ir toliau užtikrino saugią aplinką nepilnametei mergaitei tetos namuose bei kreipėsi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek laikinas nepilnametės mergaitės apgyvendinimas tetos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tiek pritaikyta laikinoji priežiūros priemonė, kuri organizuojama tetos namuose yra nepilnametės mergaitės laikinoji būsena. Be to, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 2 straipsnio 15 dalyje numatyta, kad vaiko laikinoji priežiūra yra visuma veiksmų, užtikrinančių vaikui saugią aplinką, tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą išlaikant teises ir pareigas. Kaip teisingai pažymėjo apeliantė, vaiko tėvams išlaikant vaiko atstovų pagal įstatymą teises, atitinkamai ir vaiko gyvenamoji vieta išlieka vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenamoji vieta. Taigi, šiuo atveju, nepilnamečio vaiko buvimas tetos gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), yra tik laikinoji nepilnamečio vaiko būsena, todėl konstatuoti, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) CPK 580 straipsnio 5 dalies ir CK. 2.14 straipsnio prasme, negalima. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjos prašymas yra teismingas (duomenys neskelbtini), o ne Vilniaus miesto apylinkės teismui, kadangi kaip minėta anksčiau, nepilnamečio vaiko nuolatine gyvenamąja vieta laikoma jų tėvų ar globėjų (rūpintojų) nuolatinė gyvenamoji vieta, o šiuo atveju nepilnametės mergaitės tėvams – suinteresuotiems asmenims turint vaiko atstovų pagal įstatymą teises, nepilnametės gyvenamoji vieta yra jos tėvų gyvenamoji vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Be to, kaip teisingai pažymėjo apeliantė nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta pasikeis tik tuo atveju, jei teisės aktų nustatyta tvarka nepilnamečiui vaikui bus nustatyta laikinoji globa, dėl ko atitinkamai nepilnamečio vaiko gyvenamąja vieta taps ir bus laikoma nebe nepilnamečio vaiko tėvų, o nepilnamečiui vaikui paskirto laikinojo globėjo gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuota, kad pareiškėjos prašymas dėl leidimo paimti nepilnametę mergaitę iš suinteresuotų asmenų išdavimo yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

15. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, dėl ko nepagrįstai buvo atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo. Kadangi atitinkamo prašymo priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 580 straipsnio 5 dalis), todėl skundžiama nutartis naikintina ir prašymo dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsnis,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymo dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.