- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-25
- Bylos Nr.
- 2YT-5098-838/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02728-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Giedrė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl 2022 m. kovo 30 d. antstolės patvarkymo dėl turto įkainojimo Nr. S-22-5-14756, suinteresuoti asmenys antstolė Brigita Tamkevičienė, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas (skolininkas) pateiktu skundu antstolei Brigitai Tamkevičienei prašo panaikinti 2022 m. kovo 30 d. patvarkymą dėl turto įkainojimo Nr. S-22-5-14756 bei neskelbti varžytinių UAB „„(duomenys neskelbtini)“ turtui. Savo reikalavimą iš esmės grindžia šiais argumentais: 1) turto vertintojas teismo ekspertas netinkamai nustatė vertinamo turto vertę, nes vadovavosi ne tik VĮ Registrų centro duomenimis, bet buvo atsižvelgta ir į faktinį patalpų plotą; 2) pareiškėja savarankiškai kreipėsi į turto vertintoją UAB „Lituką“ ir Ko, kuris 2022 m. kovo 8 d. pareiškėjos turtą įvertino 183 000,00 Eur suma, t. y. beveik dvigubai didesne piniginių lėšų suma; 3) teismo eksperto G. T. atliktas turto vertinimas nėra tinkamas, nes ekspertas daro prielaidą, jog „nebus kliūčių įteisinti dirbtuvių su administracinėmis patalpomis, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 30 d. atlikus kadastrinius matavimus“, tačiau ši teismo eksperto prielaida neturi jokio pagrindo, nes ji tiesiog neįmanoma, kadangi ekspertizės akte nėra duomenų apie tai, kad pačiai antstolei nepavyko įteisinti visų patalpų.
2. Antstolė Brigita Tamkevičienė, 2022 m. balandžio 26 d. priėmė patvarkymą Nr. S-22-5-18753, kuriuo skundo dėl 2022 m. kovo 30 d. patvarkymo Nr. S-22-5-14756 netenkino, jo nagrinėjimo klausimą perdavė spręsti teismui. Antstolės teigimu, pareiškėja piktnaudžiaudama jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, pakartotinai kelia klausimus, kurie išsamiai išnagrinėti ankstesniais procesiniais teismų sprendimais. Dėl turto vertinimo, antstolė atkreipia dėmesį, jog pareiškėjos užsakymu turto vertintojo UAB „Lituką“ ir Ko parengtoje 2022 m. kovo 8 d. dirbtuvių patalpų „(duomenys neskelbtini)., turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr. LL0-20318 matyti, jog turto vertintojui nebuvo sudarytos galimybės apžiūrėti buto, esančio adresu „(duomenys neskelbtini), unikalus numeris „(duomenys neskelbtini), ir buto, esančio adresu „(duomenys neskelbtini), unikalus numeris „(duomenys neskelbtini), kas patvirtina faktą, jog pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei faktiškai, nei juridiniu požiūriu nėra minėtų patalų savininkė ir jų, kaip savo turto - nevaldo. Pareiškėja klaidingai nurodo, jog turto vertė nurodyta 183 000 Eur, tačiau pateikiant galutinę išvadą nurodyta, kad dirbtuvių su administracinėmis patalpomis, kurių bendras plotas 1420,14 kv. m, esančių adresu „(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini), nustatyta rinkos vertė yra 161 000,00 Eur, o dirbtuvių, kurių bendras plotas 233,7 kv. m, esančių adresu „(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta - 22 000,00 Eur. Pažymėjo, kad šias patalpas vertinęs teismo ekspertas G. T. įvertino panašia suma, t. y. 23 000,00 Eur. Turto vertintojas teismo ekspertas G. T. dirbtuves su administracinėmis patalpomis, kurių bendras plotas 1420,14 kv. m, esančias adresu „(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini), įvertino 61 100,00 Eur mažesne suma, nei tą patį turtą įkainojo turto vertintojas UAB „Lituką“ ir Ko. Dėl turto verčių skirtumo, antstolė nurodo, kad skirtumai susidarė dėl šių priežasčių: pirma, UAB „Lituką“ ir Ko turto vertintojas atlikdamas turto vertės skaičiavimus vadovavosi aktualumą praradusiais duomenimis - VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto išrašu, neatsižvelgdamas į aktualius vertinamų patalų kadastrinius matavimus. UAB „Lituka“ ir Ko apskaičiuodama pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių dirbtuvių su administracinėmis patalpomis vertę, kartu visiškai nepagrįstai įtraukė ir dviejų butų, kurie nuosavybės teise pareiškėjai nepriklauso, vertę, neatsižvelgiant į faktą, kad pareiškėjai įvertintos patalpos/butai, esantys antrame ir trečiame priestato - gyvenamojo namo aukšte pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklauso. Antra, turto vertintoja UAB „Lituka“ ir Ko nustatydama vertinamo turto kainą nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad patalpos yra nuomojamame žemės sklype. Pareiškėja nėra sudariusi Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties, ši aplinkybė neabejotinai neigiamai įtakoja vertinamo turto rinkos vertę. Trečia, turto vertintoja UAB „Lituka“ ir Ko apskaičiuodama tikėtinas gauti pajamas už patalpų nuomą, vadovavosi neaktualiais VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis apie dirbtuvių su administracinėmis patalpomis bendrą plotą, neatsižvelgdama, kad dalis patalpų pagal įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus realiai priklauso ne pareiškėjai UAB „CTrent“, o kitiems asmenims. Be to, turto vertintoja UAB „Lituka“ ir Ko neatsižvelgė ir faktinę vertinamu patalpų būklę, kadangi formaliai nurodė, jog visas Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytas patalpos bendras plotas, t. y. 1420,14 kv. m. gali būti išnuomotas, kai realiai, to padaryti dėl ypatingai blogų kai kuriu atskirų patalpų nėra įmanoma. Ketvirta, turto vertintojas UAB „Lituka“ ir Ko nustatydamas vertinamo objekto rinkos vertę naudojo lyginamąjį turto vertės nustatymo metodą, o tai reiškia, kad apskaičiuojant vertinamo objekto vertę, į nustatytą kainą yra įskaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis (toliau - PVM), kurį sudaro 21 proc., tuo tarpu turto vertintojas teismo ekspertas 2022 m. balandžio 25 d. pateikė papildomą aiškinamąjį raštą, kuriame, nurodė, kad ekspertizės akte Nr. E2202 GT nustatytos turto rinkos vertės paremtos pajamų metodu, apskaičiuotos be PVM. Iš turto vertintojos UAB „Lituka“ ir Ko nustatytos patalpų rinkos vertės 161000,00 Eur atėmus PVM, šio turto vertė sudarytų 133058,00 Eur. Dėl pastato – prekybos pastato, kurio užstatytas plotas 466,00 kv. m, esantis adresu „(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini), ir kurį teismo ekspertas įvertino 15 000,00 Eur, antstolė nurodė, jog VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis šio pastato baigtumą sudaro vos 46 proc. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis statybos pradžios ir pabaigos metai - 1995. Vadinasi, nebaigtas statyti pastatas, be stogo dangos ir konstrukcijos, langų, durų ir pan. yra veikiamas aplinkos jau 27 metus. Teismo ekspertas G. T. apžiūrėjęs vertinamą pastatą 2022 m. vasario 25 d. ekspertizės akte Nr. E2202 GT (11 lapas) pateikė išvadą dėl pastato būklės nurodydamas: „Fiziškai pažeistas". Todėl pareiškėjos 2022 m. balandžio 19 d. skunde nurodomos aplinkybės apie tariamą 120 000,00 Eur prekybos pastato vertę yra nutolusios nuo realybės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
3. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso tvarka (toliau – CPK) nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.
4. Byloje kilo ginčas dėl antstolio paskirtos ekspertizės metu nustatytos pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto vertės.
5. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė Brigita Tamkevičienė atlieka skolos išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. Nr. 0005/20/00142, dėl 64 644,31 Eur skolos, 172,01 Eur nuostolių ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškotojos AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, naudai, pagal Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro 2020 m. sausio 9 d. vykdomąjį įrašą Nr. 201, išieškojimą nukreipiant į sutartine hipoteka apsunkiną turtą.
6. Atliekant priverstinio vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0005/20/00142 antstolė 2020 m. kovo 30 d. priėmė patvarkymą dėl turto įkainojimo Nr. S-22-5-14756, kuriuo nustatė, kad skolininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantis turtas įkainotas sekančiai: pastatas - transformatorinė, kurios bendras plotas 44,21 kv. m, esančią adresu „(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini) - 2 700,00 Eur (dviem tūkstančiais septyniais šimtais eurų 00 ct); pastatas - prekybos pastatas, kurio užstatytas plotas 466,00 kv. m, esantį adresu „(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini) - 15 000,00 Eur (penkiolika tūkstančių eurų 00 ct); kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (tvorą, kiemo aikštelę), esančius adresu „(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)- 100,00 Eur (vienu šimtu eurų 00 ct); negyvenamoji patalpa - dirbtuvės, kurių bendras plotas 233,7 kv. m, esančias adresu „(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)- 23 000,00 Eur (dvidešimt trimis tūkstančiais eurų 00 ct); negyvenamoji patalpa - dirbtuvės su administracinėmis patalpomis, kurių bendras plotas 1420,14 kv. m, esančias adresu „(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)– 99 900,00 Eur (devyniasdešimt devyniais tūkstančiais devyniais šimtais eurų 00 ct) (v.b. II tomas, b. l. 94-97)
7. Turto apžiūrėjimo ir vertės nustatymo darbus atliko teismo ekspertas G. T.. Ekspertizės aktas surašytas 2022 m. kovo 25 dieną Klaipėdos mieste. Turto ekspertizė atlikta ir ekspertizės aktas surašytas vadovaujantis 2022 m. vasario 3 d. Antstolės patvarkymu Nr. S-22-5-5775.
8. Pareiškėja nesutinka su ekspertizės metu nustatyta ginčo turto verte ir prašo panaikinti antstolės patvarkymą dėl turto įkainojimo. Pareiškėja iš esmės skundą grindžia aplinkybėmis, kad antstolė priimdama skundžiamą patvarkymą, vadovavosi ekspertizės aktu ir netinkamai nustatė skolininkei nuosavybės teise priklausančio turto vertę, kuri neatitinka tikrovės bei savo nesutikimą grindžia pareiškėjos užsakymu atliktos turto vertintojos UAB „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo ataskaita Nr. LL0-20318.
9. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti argumentai nepagrindžia, kad ekspertizės metu buvo nustatyta neteisinga ginčo turto vertė. Sutiktina su antstolės 2022 m. balandžio 26 d. patvarkyme Nr. S-22-5-18753 nurodytomis aplinkybėmis, kad pareiškėja pakartotinai kelia aktualumą visiškai praradusį klausimą dėl patalpų, kurios šiai dienai priklauso kitiems asmenims, priklausomumo, nors šis klausimas ne kartą jau buvo išsamiai išnagrinėtas ankstesniais procesiniais teismų sprendimais.
10. Proceso įstatymas detaliai reglamentuoja skolininkui priklausančio turto įkainojimo tvarką vykdymo procese. Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 1–2 dalimis, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Pagal CPK 682 straipsnio 1 dalį, antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos registruotąja pašto siunta išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (...). Tinkamas areštuoto turto įkainojimas lemia ne tik jo realizavimo eigą, bet ir tolesnius išieškojimo vykdymo padarinius. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
12. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje akcentuoja prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės pagrįstumo svarbą – antstolis turėtų atsižvelgti tik į tokius prieštaravimus, kurie yra gerai motyvuoti ir kurie remiasi ne vien subjektyviais skolininko (ar kito prieštaravimus reiškiančio asmens) pasvarstymais. Tai reiškia, kad siekdamas tinkamai pagrįsti savo prieštaravimų pagrindą, juos teikiantis asmuo turėtų pateikti įrodymus, pagrindžiančius abejones dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės. Tokiais įrodymais, pavyzdžiui, galėtų būti skolininko užsakymu kompetentingo asmens atliktas ginčo turto vertinimas.
13. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas teigia, jog VĮ Registrų centro duomenimis, kurie nėra paneigti ar kaip nors nuginčyti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra 1420,14 kv. m ploto dirbtuvių patalpų su administracinėmis patalpomis (unikalus numeris „(duomenys neskelbtini)) savininkė ir ekspertas atlikdamas turto vertinimą turėjo tai įvertinti, o antstolė, priimdama sprendimą dėl Turto įkainojimo privalėjo įvertinti minėtas aplinkybes ir iš pradžių išspręsti klausimus dėl patalpų, pažymėtų plane nuo 8-51 iki 8-59 yra dirbtuvėse su administracinėmis patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) egzistavimo, šių patalpų registravimo VĮ Registrų centro UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir tik po to atlikinėti, jeigu tai reikalinga, jų įkainojimą. Šiems teiginiams pagrįsti pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, o apsiribojo vien subjektyvaus pobūdžio pasvarstymais. Toks pareiškėjo procesinis elgesys neatitinka CPK 179 straipsnyje įtvirtintos ginčo šalies pareigos pateikti įrodymus, patvirtinančius šalies nurodytas aplinkybes. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog minėtos patalpos, pažymėtos plane nuo 8-51 iki 8-59 nuosavybės teise priklauso MB „„(duomenys neskelbtini)“ bei L. G., tačiau pareiškėja privalėdama įregistruoti viešajame registre duomenis apie realiai valdomo nekilnojamojo turto plotą, neatliko jokių veiksmų. Šiuo atveju sutiktina su antstolės nurodytais argumentais, jog pareiškėja pakartotinai kelia aktualumą visiškai praradusį klausimą dėl patalpų, kurios šiai dienai priklauso kitiems asmenims, priklausomumo, nors šis klausimas ne kartą jau buvo išsamiai išnagrinėtas ankstesniais procesiniais teismų sprendimais ir pareiškėjai tai yra žinoma.
14. Pareškėjos teiginius paneigia ginčijamo ekspertizės akto turinys. Iš teismui pateikto ekspertizės akto Nr. E2202 GT duomenų matyti, kad ginčo turtas vertintas naudojant turto vertės nustatymo pajamų metodą, kurio patalpų plotą sudaro 1356,06 kv.m. Taigi, ekspertizės akte Nr. E2202 GT, priešingai, nei teigia pareiškėjas, atsižvelgta į ginčo turto plotą, faktiškai priklausantį pareiškėjai, į kurį neįtrauktos dviejų butų, kurie nuosavybės teise pareiškėjai nepriklauso, vertės, t.y patalpų, pažymėtų plane nuo 8-51 iki 8-59. Kadangi pareiškėjos užsakymu turto vertintoja UAB „Lituka“ ir Ko vertino patalpas, kurių bendras plotas yra 1420,14 kv.m., laikytina, kad į vertinamo turto plotą nepagrįstai įtraukė 99,38 kv.m. butų plotą, kurie pareiškėjai nepriklauso, dėl to turtas įvertintas didesne suma, nei įvertino teismo ekpertas G. T..
15. Iš teismui pateikto ekspertizės akto Nr. E2202 GT duomenų matyti, jog ginčo patalpas, esančias „(duomenys neskelbtini), teismo ekpertas įvertino 140 700 Eur. Iš teismo eksperto 2022 m. balandžio 25 d. pateikto papildomo aiškinamojo rašto nustatyta, jig ekspertizės akte Nr. E2202 GT nustatytos turto rinkos vertės paremtos pajamų metodu, apskaičiuotos be PVM. Tuo tarpu iš pareiškėjos pateikto turto vertintojo UAB „Lituka“ ir Ko matyti, kad ginčo patalpos įvertintos 183 000 Eur bei nurodė, jog vertės skaičiavimui naudojami lyginamieji sandoriai ir apskaičiuota turto vertė yra su įskaičiuotu PVM mokesčiu, išskyrus atvejus, kai lyginamieji objektai ir vertinamas turtas yra ne PVM mokesčio objektai. Teismo vertinimu, byloje esančios objektyvios aplinkybės patvirtina, jog turto verčių skirtumai visų pirma susidarė dėl to, kad kaip minėta, turto vertintoja UAB „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo ataskaitoje nustatymo ataskaitą Nr. LL0-20318 į vertinamo į vertinamo turto plotą įtraukė tretiesiems asmenims priklausančių dviejų butų plotus, antra - nustatydama turto vertę įskaičiavo PVM mokestį, vertino, tai kad visas patalpų plotas gali būti nuomotas ir generuoti pajamas, kai realiai dėl ypatingai prastos tam tikrų patalpų būklės (nebaigta statyta, patalpos labai apleistos, apgriuvusios) jos net teoriškai negali būti nuomojamos. Be to, UAB „Lituka“ ir Ko neturėdama jokių šią aplinkybę patvirtinančių dokumentų konstatavo, kad vertinamos patalpos yra pastatytos ant valstybinės žemės sklypo, kuris išnuomotas 93 metams, kai byloje nėra duomenų, jog pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudariusi valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį.
16. Kaip nepagrįsti atmestini pareiškėjos argumentai, jog ekperto daroma prielaida, kad nebus kliūčių įteisinti dirbtuvių su administracinėmis patalpomis, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini), pagal 2020 m. spalio 30 d. atliktus kadastrinius matavimus, yra neįmanomi, kadangi priešingai nei teigia pareiškėja, ši prielaida ne mažina, o - didina vertinamų patalų rinkos vertę. Tačiau tam pareiškėja privalo išviešinti viešajame registre naujus patalpų kadastrinius matavimus, o ne perkelti šią pareigą antstolei.
17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių, kad antstolio priimtu 2022 m. kovo 30 d. patvarkymu pagal ekspertizės aktą nustatyta skolininkui priklausančio ginčo turto vertė, neatitinka rinkos vertės, ar kad pati ekspertizė yra atlikta netinkamai (pvz., nesilaikant procesinių procedūrų ar pan.). Pažymėtina, kad į bylą pateiktas ekspertizės aktas Nr. E2202 GT yra nenuginčytas ir galiojantis. Byloje nėra duomenų ir įrodymų, jog atliktas turto vertinimas būtų ydingas, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, būtų nepagrįstas nustatytais metodais ar vertinimu būtų nustatyti ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė. Nors pareiškėja pateikė turto vertintojos UAB „Lituka“ ir Ko parengtą turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. LL0-20318, tačiau teismas jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog skolininkui priklausančio konkretaus turto vertė yra ženkliai didesnė nenustatė. Pažymėtina ir tai, kad objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Taigi, šiuo atveju pareiškėjas neįrodė, kad antstolis, priimdamas ginčijamą patvarkymą, būtų viršijęs savo įgaliojimus ar atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus (CPK 12, 178 straipsniai).
18. Vadovaujantis visa tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjo skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti esant antstolės procesinio sprendimų neteisėtumui jai nustatant pareiškėjui priklausančio turto rinkos vertę. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 510 straipsniu ir 513 straipsniu,
nutaria:
Atmesti pareiškėjo skundą dėl 2022 m. kovo 30 d. patvarkymo dėl turto įkainojimo Nr. S-22-5-14756.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Brigitai Tamkevičienei vykdomąją bylą Nr. 0005/20/00142 (du tomai).
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.