- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-11-17
- Bylos Nr.
- e1-1696-1143/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43825-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Kaltinamasis
- V. B.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Janinos Pavlovskajos pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. B. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, t. y., jis, 2020 m. lapkričio 2 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), miško keliuke, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (LR Vyriausybės 2014 m. spalio 03 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį Seat Cordoba, v. n. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0154, 2020 m. lapkričio 2 d., 18.09 val., buvo nustatytas 3.10 promilių girtumas, 2020 m. lapkričio 2 d., 18.28 val., atlikus antrą pūtimą buvo nustatytas 2,85 promilių girtumas.
Šiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis V. B. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad niekada vairavimo kursų nelankė ir teisė vairuoti jam nebuvo suteikta. Šių metų spalio 20 d. nusipirko automobilį Seat Cordoba, v. n. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą važinėti į darbą. Automobilis turėjo techninę apžiūrą, ketino jį apdrausti ir važinėti kartu su draugu, kuris turi vairuotojo pažymėjimą. Automobilio įregistruoti Regitroje nespėjo. 2020 m. lapkričio 2 d. brolio pažįstamas paprašė jo padėti jam surinkti traktorių, todėl jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Surinkinėdami traktorių gėrė alų, po to degtinę. Po to jis nuvežė pažįstamą namo į (duomenys neskelbtini), o pats važiavo namo. Apie 18 val., jam važiuojant namo iš (duomenys neskelbtini) pastebėjo pareigūnus ir pasuko į miško keliuką. Tačiau, pareigūnai taip pat jį pastebėjo ir įjungė švyturėlius, tuomet jis iškarto sustojo. Buvo sustabdytas patikrinimui, o kadangi nuo jo sklido alkoholio kvapas, buvo patikrintas ir nustatytas jo girtumas (b. l. 29–31).
Liudytoju apklaustas (duomenys neskelbtini) A. M. (A. M.) parodė, kad 2020 m. lapkričio 2 d., apie 18:00 val., patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu D. Č., (duomenys neskelbtini), miško keliuke patikrinimui sustabdė Seat Cordoba, v. n. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad automobilį vairavo V. B.. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl jam buvo pasiūlyta pasitikrinti girtumą. Pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 3,10 promilių girtumas, antru – 2.85 promilių girtumas. Taip pat nustatyta, kad vairuotojas neturi teisės vairuoti transporto priemonės, o automobilis neįregistruotas ir neapdraustas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 22–23). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir byloje esančiame šio liudytojo surašytame 2020 m. lapkričio 2 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 4).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2020 m. lapkričio 2 d., 18.19 val. buvo nustatyti tokie V. B. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Alkoholio kiekio matuokliu Draeger Alcotest 7510 Nr. ARJK0154 18.09 val. buvo atliktas pirmasis tikrinimas ir nustatytas 3,10 promilių girtumo laipsnis, 18.28 val. buvo atliktas antrasis tikrinimas ir buvo nustatytas 2,85 promilių girtumo laipsnis (b. l. 5, 7–8).
Iš 2020 m. spalio 20 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties (b. l. 17) matyti, kad V. B. nupirko automobilį Seat Cordoba, v. n. (duomenys neskelbtini) iš A. V. (A. V.).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus vienas kitą papildančius ir tarpusavyje sutampančius įrodymus bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. B. nustatytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Seat Cordoba, kai jo iškvėptame ore tikrinimo metu buvo ne mažiau kaip 2,85 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis V. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio ir neturint tam specialios teisės faktą. Tai, kad V. B. vairavo automobilį būdamas neblaivus taip pat patvirtina ir liudytojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurių objektyvumu abejoti teismas neturi jokio pagrindo. Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę įrodo ir byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio, kurio patikra nagrinėjamo įvykio metu buvo galiojanti, rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, taip pat kiti neblaivumo nustatymo akte esantys duomenys. Atsižvelgiant į išdėstytus įrodymus darytina išvada, kad V. B. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi V. B. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. B. su tuo sutiko, taip pat sutiko su jam siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu, tik prašė leisti jam sumokėti baudą dalimis (b. l. 29–31).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę V. B. už jo padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. B., anksčiau teistas, baustas administracine tvarka (b. l. 38–40). Bylos duomenimis šiuo metu V. B. nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 41). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. B. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą.
BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad bauda už nesunkų nusikaltimą gali būti nuo 50 (2 500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio. Teismas daro išvadą, kad artimos minimaliai – 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudos paskyrimas V. B., atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, šiuo metu nedirba, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
Atsižvelgiant į tai, kad V. B. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį ir į tai, kad V. B. šiuo metu nedirba, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 24 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams ir šešiems mėnesiams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Seat Cordoba konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
V. B. padarė nusikalstamą veiką vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,85 promilių etilo alkoholio koncentracija, neturėdamas specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones. Nėra abejonių, kad tokiais savo veiksmais V. B. kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, neblaiviam vairuojant padidinto pavojaus šaltinį, kurį vairuoti specialios teisės nebuvo net įgijęs. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Įvertinus tai, kad V. B. jau antrą kartą teisiamas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu ir neturint tam specialios teisės, nagrinėjamu atveju jo iškvėptame ore tikrinimo metu buvo net ne mažiau kaip 2,85 promilių etilo alkoholio koncentracija (sunkus girtumo laipsnis), uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones jam skirtinas 2 metams 6 mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Šis terminas skaičiuotinas nuo Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. PK pareigūnų sprendimo nušalinti V. B. nuo transporto priemonės vairavimo priėmimo dienos, t. y., 2020 m. lapkričio 2 d. (b. l. 9).
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y., priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).
V. B. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Seat Cordoba, todėl jis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam (b. l. 17). Siekiant užtikrinti taisomąjį ir prevencinį poveikį, esant nustatytoms visoms turto konfiskavimo sąlygoms, V. B. priklausantis automobilis Seat Cordoba konfiskuotinas valstybės naudai. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 650 Eur su PVM (b. l. 19), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje ir nesuvaržo V. B. teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
V. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 32–33). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. B. paskirti – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, skirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Seat Cordoba, v. n. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
V. B. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – per 24 mėnesius – nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): (duomenys neskelbtini), banko kodas 40100, AB DNB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 70440, AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000, AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini), banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas;
2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;
3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;
4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.