Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-11-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-1474-369/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-11-12
Bylos Nr.
eII-1474-369/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01521-2025-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Pažeidėjas
D. I.
Advokatai
Jolanta Klimavičienė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-1474-369/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01521-2025-9Procesinio sprendimo kategorija 16.11.5.(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. lapkričio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. I. (per ZOOM programą), jo atstovei advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei (per ZOOM programą),

nedalyvaujant skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-21652-2025 pakeitimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-21652-2025 D. I. buvo nubaustas 360 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 421 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t.y., dėl to, kad jis 2025 m. gegužės 25 d. 14.38 val. Vilniuje, Vilnius- Naujoji Vilnia (4+634 km) vairuodamas automobilį „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į geležinkelio pervažą esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 73.11, 168, 170 punktus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. I. apskundė šį nutarimą apylinkės teismui, prašydamas jį pakeisti– pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės. Savo skundą argumentavo tuo, kad jis pripažino padaręs nurodytą nusižengimą, jo neginčijo, nuoširdžiai dėl jo gailisi, pilnai suvokia savo padaryto administracinio nusižengimo pasekmes, padarė išvadas ir tokio KET pažeidimo ateityje nekartos. Mano, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti ir visuomenės interesas užtikrintas neatimant jam teisės vairuoti transporto priemonės. Pareigūnė priimdama skundžiamą nutarimą nevertino jo pateikto prašymo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, jame nurodytų aplinkybių, dėl kurių prašė netaikyti jam administracinio poveikio priemonės. Prašo neskirti jam administracinio poveikio priemonės atsižvelgiant į tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra labai reikalinga ir būtina ir į ypatingas nusižengimo padarymo aplinkybes. Nurodo, kad jis su sutuoktine augina tris nepilnamečius vaikus, kurių vienas turi neįgalumą, dukra turi spec. poreikių. Jo žmona transporto priemonių nevairuoja. Jis vykdo individualią veiklą – teikia profesionalias valymo paslaugas, dirba visoje Lietuvoje. Taip pat jis turi finansinių įsipareigojimų bankui. 2025 m. gegužės 19 d. jo nepilnametis sūnus bandė įvykdyti (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo paguldytas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, tai sukėlė labai didelį stresą šeimoje. 2025 m. gegužės 25 d. jis atvyko aplankyti sūnaus į ligoninę, jam buvo leista vieną valandą išeiti pasivaikščioti, nueiti ar nuvažiuoti į parduotuvę. Važiuodami kalbėjosi įvairiomis temomis. Grįžtant į kliniką, sūnus tapo irzlus, neramus, agresyvus, pareiškė nenorintis gyventi ir grįžti į namus. Jo žodžiai stipriai pribloškė, todėl vairuodamas nepastebėjo geležinkelio pervažoje mirksinčio raudono signalo, o pervažos užtvaras buvo pakeltas. Taigi jo padarytas nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio, padarytas ne tiesiogine tyčia ar dėl piktybiškumo, o dėl tam tikros susiklosčiusios gyvenime situacijos. Šiuo metu sūnaus gydymui labai reikalingi specialistai, kurių (duomenys neskelbtini) nėra, todėl kas savaitę sūnų vežioja į Vilnių pas privačius (duomenys neskelbtini), taip pat į (duomenys neskelbtini) centrą, taip pat vežioja jį į vienuolyną (duomenys neskelbtini) rajone, kuriame jam teikiama dvasinė parama. Jo dukra patiria (duomenys neskelbtini) priepuolius, kuriems ištikus, jis turi atvykti jos pasiimti į mokyklą, jiems užsitęsus vežti ją į ligoninę, kompensuojamų vaistų turi vykti į (duomenys neskelbtini) kliniką. (duomenys neskelbtini) metų dukrą reikia vežioti į darželį. Netekus teisės vairuoti šeima liktų be pajamų šaltinio, nes jo individualios veiklos klientai yra daugiausiai Vilniuje, taip pat kituose miestuose. Jam ilgesniam laikui apribojus teisę vairuoti transporto priemones, nukentėtų ne tik jis, bet ir šeimos nariai, vaikų galimybės dalyvauti ugdymo ir bendravimo procese. Jis yra neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra dirbantis ir mokantis mokesčius asmuo, charakterizuojamas išskirtinai teigiamai. Jo nuomone, administracinio poveikio priemonės taikymas sukeltų per dideles neigiamas pasekmes jam ir jo šeimos nariams, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui, kuris laikytinas mažiau pavojingu nei tokio pobūdžio nusižengimas.

Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsakydama į skundo argumentus nurodė, kad Byloje nėra ginčo, kad 2025 m. gegužės 25 d. apie 14.38 val. Vilniuje D. I., vairuodamas transporto priemonę, įvažiavo į geležinkelio pervažą esant draudžiamam – raudonam šviesoforo signalui. Šis faktas patvirtintas vaizdo įrašais ir UAB „LTG Kompetencijų centras“ pateikta informacija, todėl asmens veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį. ANK 421 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 iki 6 mėnesių. Tai yra įstatymu nustatyta neišvengiama teisinė pasekmė, todėl jos atsisakymas ar trumpinimas galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios aiškiai rodytų nuobaudos visumos neproporcingumą. Skunde prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti ar visai neskirti specialiosios teisės atėmimo. Tačiau byloje esančių duomenų visuma tokių aplinkybių nepatvirtina. Prisipažinimas ir gailėjimasis buvo įvertinti priimant nutarimą – D. I. paskirta artima minimaliai specialiosios teisės atėmimo trukmė – 2 mėnesiai, todėl švelninimo ribos jau buvo taikytos. Įvažiavimas į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui laikytinas padidinto pavojingumo nusižengimu, keliančiu grėsmę tiek eismo dalyviams, tiek bėginio transporto saugumui. Tokiais atvejais teisės vairuoti atėmimas atlieka esminę prevencinę funkciją, atitinkančią ANK 22 straipsnyje nustatytą administracinės nuobaudos paskirtį – užtikrinti, kad asmuo laikytųsi kelių eismo taisyklių ir ateityje nedarytų analogiškų pažeidimų. Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, rizikingumą ir jau įvertintas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, papildomas sankcijos švelninimas nebūtų pagrįstas ir neatitiktų proporcingumo principo.

Institucijos atstovas, būdamas tinkamai informuotas apie skundo nagrinėjimo vietą, datą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į skundą, prašė nagrinėti skundą jam nedalyvaujant. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, skundas išnagrinėtas Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdyje savo skundą palaikė jame nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad dukrai buvo pakeistas neįgalumo lygis iš antro lygio į pirmą, sūnui nuo gegužės mėnesio fiksuoti trys (duomenys neskelbtini) elgesio periodai. Šeima išgyvena didžiulius psichologinius barjerus, bando sūnų atstatyti gyvenimui kartu su specialistais. Jis lanko kursus pas (duomenys neskelbtini), kaip padėti išgyventi šeimai sunkumus dėl sūnaus kelis kartus patirto (duomenys neskelbtini). Šie kursai vyks Vilniuje, sūnui paskirtas vizitas (duomenys neskelbtini) centre lapkričio 21 d. Dukra yra priaugusi daug svorio. Jam vairavimas būtinas asmeniškai. Vakar dukra patyrė keturis (duomenys neskelbtini) priepuolius. Jei priepuolis užsitęsia ilgiau, jis turi staigiai vežti ją į ligoninę. Jų gali būti nuo kelių iki keliolikos per savaitę. Iki šiol jo žmona nežino apie šį teismo procesą, kadangi stengiasi jai nebedidinti emocinių pergyvenimų.

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už: 1) važiavimą per geležinkelį tam neskirtose vietose, 2) prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio sustojusių kitų transporto priemonių apvažiavimą, 3) įvažiavimą į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, 4) savavališką užtvaro pakėlimą arba jo apvažiavimą, 5) įvažiavimą į geležinkelio pervažą, kai už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, 6) specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimą per geležinkelio pervažą, 7) kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymą.

Kelių eismo taisyklių 73.11 punktas nustato, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; jeigu signale yra juoda (juodos) rodyklė (rodyklės), jis draudžia eismą rodyklės (rodyklių) nurodyta (nurodytomis) kryptimi (kryptimis) ir informuoja, kuria (kuriomis) kryptimi (kryptimis) bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam rodyklės (rodyklių) formos signalui.

Kelių eismo taisyklių 168 punktas nustato, kad prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, kelio ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. Rekomenduojama, kad per geležinkelio pervažą judančius vaikus iki 12 metų lydėtų lydintis asmuo.

Kelių eismo taisyklių 170 punktas nustato, jog duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra, – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui.

D. I. neneigia fakto, kad 2025 m. gegužės 25 d. 14.38 vairuodamas automobilį „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į geležinkelio pervažą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Neneigia žinantis KET taisyklių reguliavimą, įtvirtinantį draudimą važiuoti per geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Be jo paaiškinimo nusižengimo padarymo faktines aplinkybes patvirtina byloje pateikti vaizdo įrašai, nuotraukos, UAB „LTG kompetencijų centras“ 2025 m. liepos d. pranešimas. Tokį savo sprendimą pareiškėjas aiškina tuo, kad nusižengimą padarė neatsargiai, nes vežamas nepilnametis sūnus, kuris tuo metu buvo gydomas (duomenys neskelbtini) gydymo įstaigoje, su juo pradėjo konfliktuoti, įtemptai bendrauti, kalbėti apie savižudybę, todėl jis susinervinęs nepastebėjo degančio draudžiančio šviesoforo signalo pervažoje, važiavo pasikliaudamas pakeltu užtvaru.

Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-36 „Dėl Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ 3.14 papunktyje užtvaras apibrėžtas, kaip įrenginys, skirtas automobilių kelio važiuojamajai daliai užtverti ir transporto priemonių ir (ar) pėsčiųjų eismui per geležinkelio pervažą sustabdyti, sudarytas iš užkardo ir pavaros. Kai geležinkelio pervažoje įrengta šviesoforų signalizacija, užtvarai yra papildomas įrenginys, atitveriantis geležinkelio pervažą nuo transporto priemonių ir (ar) pėsčiųjų. Iš šio apibrėžimo išeina, kad eismą pervažoje reguliuoja ne pats užtvaras, o būtent šviesoforo signalas. Užvaras tik papildoma mechaninė apsaugos priemonė. Neabejotinai eismo dalyvis pirmenybę turėtų teikti ne užtvaro padėčiai, o šviesoforo signalui, ir laikytis Kelių eismo taisyklių 73.11 punkto, numatančio, kad du pakaitomis mirksintys raudoni šviesoforo signalai draudžia eismą, reikalavimų. Šiuo atveju užsidegęs raudonas šviesoforo signalas yra įspėjimas vairuotojams, kad tuoj bus nuleidžiamas užtvaras ir jie turi sustoti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nesiekė piktybiškai pažeisti KET ar sukelti pavojingos situacijos, tik važiavo, pasikliaudamas pakeltu užtvaru, neapdairiai nepastebėdamas užsidegusio šviesoforo signalo. Jo Kelių eismo taisyklių pažeidimas padarytas dėl neatsargumo. Iš byloje pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad raudoni pervažos šviesoforo signalai mirksi jau nuo pat įrašo pradžios juos vairuotojas turėjo galimybę matyti iš toli, išnirus iš posūkio vingio, kadangi kelias buvo tuščias, jokių kitų transporto priemonių ar kitų kliūčių ribojančių matomumą kelyje nebuvo, automobilis „VW Touran“ privažiavęs iki stop linijos, stipriai pristabdė, beveik sustojo, vadinasi jo vairuotojas vertino situaciją pervažoje ir turėjo matyti akivaizdžiai mirksinčius draudžiančius eismą šviesoforo signalus, tačiau matydamas, kad traukinys dar neartėja, užtvaras pakeltas, pasirinko važiuoti į pervažą. Kad šviesoforo signalo nepaisymas yra pavojingas elgesys, akivaizdžiai matyti vaizdo įraše - užtvarai pradėjo leistis pareiškėjui nespėjus pervažiuoti pervažos. Dėl šių aplinkybių nemanytina, kad individualus pareiškėjo padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumas yra akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis šių teisės pažeidimų pavojingumas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalį D. I. patrauktas teisėtai ir pagrįstai.

Vertinant D. I. charakterizuojančius duomenis, nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, anksčiau per paskutinius penkerius metus tik vieną kartą buvo baustas administracine tvarka už smulkų KET pažeidimą (transporto priemonės stovėjimo tvarkos pažeidimą). Jis pripažino padaręs inkriminuotą nusižengimą ir gailisi dėl jo padarymo, tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šios aplinkybės rodo, kad asmuo neturi atsainaus požiūrio į eismo saugumo reikalavimus ir nėra linkęs pažeidinėti įstatymų. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamas administracinis nusižengimas pasižymi išimtinai atsitiktiniu pobūdžiu. D. I. dirba, vykdo individualią veiklą, išlaiko tris nepilnamečius vaikus. Šie duomenys teigiamai charakterizuoja pareiškėją.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje faktas, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra argumentas, sudarantis pagrindą jos neskirti ar ją švelninti. Tačiau šiuo atveju atsižvelgtina į ypatingas pareiškėjo šeimynines aplinkybes. Byloje yra duomenys, kad pareiškėjo šeimos nariai (nepilnamečiai sūnus ir duktė) šiuo metu turi labai rimtų sveikatos sutrikimų, dėl kurių reikalinga itin operatyvi tėvų reakcija ir reguliarūs apsilankymai pas medicinos specialistus. Jo mažametei dukrai nustatytas sunkus neįgalumas dėl (duomenys neskelbtini), sunkiai gydomos (duomenys neskelbtini). Tėvo teigimu, mergaitė dažnai patiria (duomenys neskelbtini) priepuolius, dėl šių jos būklė pastaruoju metu pasunkėjo, ištikus rimtam priepuoliui, jis turi turėti galimybę nedelsdamas ją pristatyti į gydymo įstaigą. Pateikė medicininius duomenis, kad vaikui 2025 m. rugsėjo 22 d. pakeistas neįgalumo lygis į sunkų, konstatuotas sunkiausias organizmo funkcijų sutrikimas, jais patvirtinti pareiškėjo tėvo teiginiai apie (duomenys neskelbtini) priepuolių periodiškumą ir dažnumą. Taip pat pateikti duomenys, kad nepilnamečiam sūnui teikiamos (duomenys neskelbtini) gydymo paslaugos dėl (duomenys neskelbtini) elgesio. Taigi pareiškėjo šeimoje yra nuolatinis medicininės priežiūros poreikis, ir jis yra vienintelis asmuo, kuris gali pasirūpinti savo šeimos nariais, nuvežti juos į gydymo ar ugdymo įstaigas, kadangi kaip nurodė yra vienintelis šeimoje vairuojantis asmuo.

Aukščiau išvardintos aplinkybės apie pažeidėjo asmenybę, jo šeimos narių sveikatos būklę, leidžia svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimo galimybę. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus, atsižvelgiant į geriausių vaiko interesų principą, sprendžia, kad šiuo atveju jos laikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismo vertinimu, šioje byloje administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo minimaliam terminui, skyrimas D. I., jo šeimos nariams sukeltų reikšmingų neigiamų padarinių. Šiuo atveju, pareiškėjo patiriami nepatogumai bei suvaržymai yra laikytini neteisinga jo neteisėto elgesio pasekme ir vertinami kaip pernelyg griežti. Teismo nuomone, pareiškėjo padarytas pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, o pats administracinės teisenos procesas bei paskirta bauda jau turės ir padarys atitinkamą prevencinį poveikį.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti D. I. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti pareiškėjo D. I. skundą.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-21652-2025 administracinio poveikio priemonės skyrimo dalyje – D. I. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti administracinio poveikio priemonės– teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas