Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2022-04-06 · Baudžiamoji byla Nr. e1-385-805/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-04-06
Bylos Nr.
e1-385-805/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07895-2022-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
A. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-385-805/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07895-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.4.5.1; 1.1.7.1; 1.1.7.2.3;1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.14.1.2.2; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 6 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje:

A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nesimokantis, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2016 m. kovo 30 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) 2016 m. gegužės 16 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme;

3) 2016 m. lapkričio 30 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme;

4) 2017 m. rugsėjo 29 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį – 2 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme (bausmę atlikęs),

ir R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2022 m. sausio 4 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme,

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. G. 2022 m. kovo 5 d. apie 24.00 val., (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su R. K., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, sugadino J. B. priklausančio buto durų spyną, įsibrovęs į buto vidų, R. K. sekant aplinką lauke, pagrobė nukentėjusiajai J. B. priklausančius 50 Eur ir tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė svetimą – J. B. priklausantį turtą, padarydamas nukentėjusiajai J. B. 50 Eur turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. K. 2022 m. kovo 5 d. apie 24.00 val., (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su A. G., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, A. G. sugadinus J. B. priklausančio buto durų spyną, sekė aplinką, kol A. G., įsibrovęs į buto vidų, pagrobė nukentėjusiajai J. B. priklausančius 50 Eur ir tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė svetimą – J. B. priklausantį turtą, padarydamas nukentėjusiajai J. B. 50 Eur turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. G. parodė, kad su pareikštu įtarimu sutinka visiškai. Paaiškino, kad 2022 m. kovo mėnesio pradžioje, galėjo būti kovo 5 d., buvo savaitgalis, apie 22 val. jis atėjo pas R. K., gyvenantį Prienų r. ir pasiūlė nueiti pas šalimais jo gyvenančią J. pavogti pinigų. R. K. sutiko. Atėjo abu su R. K. prie šio namo. Jis pabeldė į J. buto langus. Niekas durų neatidarė, tai suprato, kad J. namuose nėra. Kai niekas neatidarė durų, jis pašvietė savo telefono žibintuvėliu pro langus, norėdamas įsitikinti, kad tikrai namuose J. nėra. J. gyvena šiame bute viena. Žinojo, kad J. dirba pas ūkininką ir namuose ne visada būna. Jis buvo su savimi pasiėmęs metalinį kaltuką, reples, kurias po to išmetė. Supratę, kad J. namuose nėra, priėjo prie jos būto durų, kaltuku išlaužė buto durų spynos širdelę ir atidarė buto duris. Į buto vidų įėjo abu. Bute spintelės stalčiuje rado 50 Eur vieną kupiūrą ir ją paėmė. Daugiau nieko iš buto neėmė. Rado bute ir banko kortelę, tačiau jos neėmė. Kitą dieną iškeitė pinigus ir pasidalino per pusę. Pinigus išleido savo reikmėms. Dėl to, kad kartu įvykdė vagystę, labai gailisi, pasižada J. atlyginti žalą. Papildomos apklausos metu A. G. patikslino, kad į butą ėjo vienas, o R. K. laukė laukė ir sekė, kad niekas neateitų. Dėl savo poelgio labai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitarė, kad nukentėjusiajai J. B. padarytą žalą kartu su R. K. atlygins iki 2022 m. birželio 30 d.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. K. parodė, kad su pareikštu įtarimu sutinka visiškai. Paaiškino, kad jis vienas gyvena (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo mėn., pradžioje, galėjo būti gal kovo 5 d., apie 22 val., į jo namus atėjo jo pažįstamas A. G. ir pasakė, kad eitų pas šalimais gyvenančią J., nes jis žino, kad galima pavogti pinigų. Butas yra toje pačioje gatvėje, kaip ir jo butas. Atėjo abu su A. G. prie šio namo, A. G. pabaladojo į J. buto langus. Niekas durų neatidarė, todėl suprato, kad J. namuose nėra. A. G. pašvietė prožektoriumi pro langus, norėdamas įsitikinti, kad tikrai namuose J. nėra. Žinojo, kad J. dirba pas ūkininką ir namuose ne visada būna. Matė, kad A. G. su savimi turi pasiėmęs metalinį kaltuką, reples. Supratę, kad J. namuose nėra, priėjo prie jos būto durų. Kiemas neapšviestas. A. G. kaltuku išlaužė buto durų spynos širdelę, atidarė buto duris. A. G. liepė būti lauke prie durų ir sekti aplinką, o pats įėjo į buto vidų. Bute A. G. užtruko iki pusės valandos, iš nuėjo į jo butą. Jo bute jam A. G. parodė, kad iš J. pagrobė 50 Eur, kurie buvo vienoje kupiūroje. Kitą dieną A. G. iškeitė pinigus ir jam davė 20 Eur, o sau pasiliko 30 Eur. A. G. sakė, kad buvo radęs J. bute ir banko kortelę, tačiau jos neėmė. Dėl to, kad kartu su A. G. susitarė ir įvykdė vagystę, labai gailisi, pasižada J. atlyginti žalą.

Nukentėjusioji J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena viena daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 3 d. apie 16.00 val. iš savo namų išėjo į darbą. Prieš išeidama į darbą, butą užrakino. Buto durų spyna buvo tvarkinga. 2022 m. kovo 7 d. apie 08.00 val. iš pamaininio darbo grįžo namo. Norėdama atsirakinti savo buto duris, pamatė, kad duryse nėra spynos. Iškarto suprato, kad kažkas į jos butą buvo įsibrovęs. Įėjusi į butą, nuėjo į miegamąjį ir, atsidariusi sekcijos stalčių, popieriniame voke nerado vienos penkiasdešimties eurų kupiūros. Tame pačiame voke buvo ir banko mokėjimo kortelė, kortelės slaptažodis ir kiti dokumentai buvo nepagrobti. Ar įsibrovę asmenys galėjo pasinaudoti jos mokėjimo kortele, nežino, nes šiuo metu negali pasitikrinti, reikia nuvykti į banką, o elektroninės bankininkystės neturi. Daugiau iš buto niekas nebuvo pagrobta. Paskutinį kartą, t. y. 2022 m. kovo 1 d. pas ją bute svečiavosi E. K., R. K. ir D. K.. Kartu su jais šventė Užgavėnes. Kad savo bute esančioje sekcijoje laiko banko kortelę su pinigais, niekas nematė ir nežinojo. 2022 m. kovo 3 d. buvo Jiezno mstl. parduotuvėje ,,IKI“ ir nusiėmė dvi 50 Eur kupiūras. Vieną kupiūrą pasiliko kišenėje, o kitą įsidėjo į sekcijos stalčių. Pinigus iš jos galėjo pavogti R. K. su A. G., nes anksčiau jie iš jos pavogę pinigų, tačiau į policiją tada nesikreipė. Kol laukė policijos, prie jos buvo priėjęs kaimynas R. M. ir jai pasakė, kad prieš tris dienas vakare matė aplink jos butą vaikščiojantį A. G., kuris švietė su prožektoriumi į jos buto langus. Dėl sugadintos durų spynos jai padaryta 20 Eur žala. Bendrai šia vagyste jai padaryta 70 Eur turtinė žala. Jos turtas nedraustas, signalizacijos bute nėra, kiemas neaptvertas ir vaizdo stebėjimo kameromis nestebimas. Civilinį ieškinį pareikš tyrimo eigoje. Nukentėjusioji J. B. papildomos apklausos metu parodė, kad su R. K. ir A. G. susitarė, kad jie jai padarytą žalą atlygins iki 2022 m. birželio 30 d. Jie jos atsiprašė. Kadangi susitarė, kad žalą atlygins, todėl nereiškia civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti. Ji neprieštarauja, kad ši byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Liudytojas E. K. parodė, kad pamatė atvažiavusius policijos pareigūnus ir išėjo į kiemą. J. B. jam pasakė, kad išlaužtos jos buto durys ir pavogti 50 Eur. Kas galėjo apvogti J. B. butą, pasakyti negali. Tačiau tą pačią dieną jis susitiko pažįstamą R. M., kuris jam pasakė, kad prieš kelias dienas matė vakare prie J. B. buto langų vaikščiojantį A. G., matė kaip šis baladojo į J. B. buto langus, sakė, kad šalia buvo ir R. K..

Liudytojas R. M. parodė, kad priešais jo namą, kitoje gatvės pusėje yra daugiabutis namas, kuriame yra J. B. butas. 2022 m. kovo pradžioje pro savo buto langą pamatė prie J. B. buto langų vaikščiojantį vieną vaikiną, kuris švietė į jos langus ir beldėsi į juos. Matė, kad vaikinas buvo apsirengęs juodomis kelnėmis, juoda striuke, apsiavęs juodais sportiniais bateliais, ant kurių buvo baltos juostelės. Tuo metu nelabai pažino, kas ten vaikšto. Jis žinojo, kad tuo metu J. B. namuose nėra, nes ji dirbo. Kitą dieną pamatė taip pat apsirengusį vaikiną miestelyje ir atpažino A. G., suprato, kad jis tikrai buvo iš vakaro prie J. B. buto langų.

Be kaltinamųjų A. G. ir R. K. prisipažinimo, nukentėjusiosios J. B., liudytojų E. K. ir R. M. parodymų, kaltinamųjų kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

2022 m. kovo 7 d. J. B. pareiškimas, kad laikotarpyje nuo 2022 m. kovo 3 d. 16.00 val. iki 2022 m. kovo 7 d. 08.00 val., išlaužus jai priklausančio buto durų spyną, buvo įsibrauta į buto vidų ir iš kambaryje esančios sekcijos stalčiaus buvo pagrobta 50 Eur. Dėl sugadintos durų spynos jai padaryta 20 Eur žala. Viso šia vagyste J. B. padaryta 70 Eur turtinė žala;

įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), bute Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas įsibraudamas į patalpą pagrobė svetimą turtą. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vagystę kvalifikuojantis požymis yra vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Taigi, „įsibrovimo“ bei „patalpos“, „saugyklos“ ir „saugomos teritorijos“ sąvokų aiškinimas yra esminis dalykas tinkamam padarytos veikos kvalifikavimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo bylose“ aiškinama, kad įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas, t. y. padarytas prieš turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimą, patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įvairiais būdais: įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Svarbu, kad tai būtų padaroma prieš turto savininko ar teisėto valdytojo valią.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad A. G. ir R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, kadangi 2022 m. kovo 5 d. apie 24.00 val., (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, A. G. sugadinus J. B. priklausančio buto durų spyną, o R. K. sekant aplinką kol A. G., įsibrovęs į buto vidų, pagrobė nukentėjusiajai J. B. priklausančius 50 Eur, bendrais veiksmais pagrobė svetimą – J. B. priklausantį turtą, padarydami nukentėjusiajai J. B. 50 Eur turtinę žalą. Pagrobto turto vertė nagrinėjamu atveju reikšmės veikos kvalifikacijai pagal BK 178 straipsnio 2 dalį neturi, kadangi veiką kvalifikuojantis požymis yra įsibrovimas. Kaltinamieji neteisėtais veiksmais pasisavino svetimą turtą, jie veikė tiesiogine tyčia, be turto savininko žinios ir leidimo, veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už kaltinamųjų padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda, arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Protokoluose, kuriuos pasirašė kaltinamieji, jiems buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jie susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamieji sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl siūlomos paskirti bausmės rūšies ir dydžio. Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia, nukentėjusioji su kaltinamaisiais pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo sutarė, jog A. G. ir R. K. įsipareigoja iki 2022 m. birželio 30 d. atlyginti J. B. 70,00 Eur žalą. Nukentėjusiajai pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu išsiųstas 2022 m. kovo 25 d., prieštaravimų jam negauta.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.).

Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad, veika padaryta bendrininkų grupės (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). A. G. yra jauno ir darbingo amžiaus, praeityje teistas keturis kartus, eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro stebimų pacientų grupei nepriklauso. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitus asmenį charakterizuojančius duomenis, vertinant tai, kad byloje civilinis ieškinys nepareikštas, kaltinamasis su nukentėjusiąja pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo, prieštaravimų prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta, todėl, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį prevenciškai pataisyti, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti A. G. paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad, veika padaryta bendrininkų grupės (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). R. K. yra jauno ir darbingo amžiaus, praeityje teistas vieną kartą, eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, Prienų rajono psichikos sveikatos centre priklauso psichiatro stebimų pacientų grupei su diagnoze (duomenys neskelbtini), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. K. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitus asmenį charakterizuojančius duomenis, vertinant tai, kad byloje civilinis ieškinys nepareikštas, kaltinamasis su nukentėjusiąja pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo, prieštaravimų prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta, todėl, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį prevenciškai pataisyti, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti R. K. paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimus, kurie, teismo manymu, darytų teigiamą poveikį kaltinamajam.

Be to, bylos duomenimis matyti, kad R. K. 2022 m. sausio 4 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje ir jam paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taigi kaltinamajam R. K. šiuo baudžiamuoju įsakymu skirtina bausmė bendrintina BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamųjų atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtosios bausmės mažintinos vienu trečdaliu.

Kaltinamajam R. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamajam A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduoti suinteresuotiems įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo. Bylos duomenimis matyti, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, yra dvi daktiloskopinės plokštelės, ant kurių išimti įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), rasti pirštų pėdsakai, kurios saugomos Alytaus apskrities VPK aptarnavimo skyriuje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintinos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Skaičiuoti bausmės pradžią nuo A. G. faktinio sulaikymo dienos.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2019 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V-271, išaiškinti A. G., kad jis privalo ne vėliau kaip per 7 dienas po šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, atvykti atlikti arešto bausmės į Alytaus pataisos namus adresu Ulonų g. 8, Alytaus m., įstaigos darbo metu ir darbo dienomis.

Išaiškinti papildomai, kad jeigu A. G. dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, tai jis privalo raštu ar elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turi atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio); per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio); per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis šią bausmę subendrinti su 2022 m. sausio 4 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio); per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 1 dalimi R. K. išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi R. K. išaiškinti, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Daiktinius įrodymus – dvi daktiloskopines plokšteles, ant kurių išimti įvykio vietoje rasti pirštų pėdsakai, kurios saugomos Alytaus apskrities VPK aptarnavimo skyriuje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Patvirtinti nukentėjusiosios J. B. su kaltinamaisiais A. G. ir R. K. 2022 m. kovo 23 d. pasirašytą susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo jie sutarė, jog A. G. ir R. K. įsipareigoja iki 2022 m. birželio 30 d. atlyginti J. B. 70,00 Eur žalą.

Išaiškinti nuteistiesiems, kad jie nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei nepasinaudojama teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Loreta Radzevičienė